Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Giedrės Kairienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjai PRS1 , jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,vertėjai Justinai Pilkauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 26S74487 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti pareiškėjos prašymą dėl pareiškėjos duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS) įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.Pareiškėja skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir privalo būti panaikintas. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjos neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodydamas, kokiu pagrindu. Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjai gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas. Pareiškėjos duomenys privalo būti pašalinti iš SIS sistemos, kadangi pareiškėja neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi, o šis draudimas yra neproporcingas. Dėl neteisingo arba nevisapusiško atsakovo vertinimo pareiškėjai buvo neteisėtai pritaikytas 3 metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę, nepaisant to, kad visi jos atvykimai ir išvykimai buvo atlikti teisėtai ir ji nėra padariusi pažeidimų, nesislėpė nuo pareigūnų, tiesiog jos leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes darbdavys nemokėjo tinkamo dydžio atlyginimo. Ši situacija varžo teisėtai šalyje esančio asmens laisvę ir daro didelę žalą jos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Kiekviena draudimo galiojimo diena didina patiriamą materialinę ir moralinę žalą.Pareiškėja atkreipia dėmesį į įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024 bei Nr. eI2-11938-743-2025, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.Pareiškėja nurodo, kad jos pateikti dokumentai patvirtino faktą, kad ji negali gauti vizos ar leidimo gyventi bet kurioje Europos valstybėje, o tai nėra niekaip susiję su piktnaudžiavimu, tik patvirtina pareiškėjos norą dirbti kitoje šalyje.Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais.Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nurodė, jog negali gauti leidimo laikinai gyventi Lenkijoje, kurioje gyvena su ką tik gimusiu vaiku ir savo vyru, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, negali dirbti savo darbo. Tačiau pastebėtina, kad bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė savarankiškai priima sprendimą leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui. Jei pareiškėja kreipsis dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, kurioje taikomas Šengeno valstybę narę ar Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, kurioje taikomas Šengeno valstybė narė savarankiškai priima sprendimą leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui. Jei pareiškėja kreipsis dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, kurioje taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), vadovaujantis SIS Reglamento nuostatomis po konsultacijų su perspėjimą įtraukusia valstybe nare gali būti išduotas leidimas gyventi ar viza. Jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, tai Lietuva ištrintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš nacionalinio sąrašo. Atsakovas pažymi, kad konsultacijos su Lenkija SIS Reglamento nustatyta tvarka buvo vykdomos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos vertinimu, esą, ji negali gauti leidimo gyventi Lenkijoje dėl ginčijamo sprendimo.Nors pareiškėja siūlo atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius Regionų administracinio teismo sprendimus, Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), todėl esant LVAT praktikoje pateiktiems išaiškinimams panašaus pobūdžio bylose nėra pagrindo vadovautis atskirais atvejais Regionų administracinio teismo priimtais sprendimais.Atsakovas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, esą, ginčijamas sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjai gresiančių pasekmių ir apribojimų. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog įvertinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, asmens prašyme nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisės aktais, nustatyta, kad asmens duomenys neišbraukiami iš nacionalinio sąrašo ir nesutrumpinamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, nes neišnyko pagrindas drausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas tinkamai, jis vertintinas kaip proporcingas. Sutiktina su pareiškėjo. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas tinkamai, jis vertintinas kaip proporcingas. Sutiktina su pareiškėjo terminas, nes neišnyko pagrindas drausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas tinkamai, jis vertintinas kaip proporcingas. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad teisės aktai suteikia galimybę priimti sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar priimti sprendimą išbraukti užsieniečio duomenis iš sąrašo, tačiau pastebėtina, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nurodė, jog neišnyko pagrindas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir detaliai išdėstė tokį vertinimą pagrindžiančius argumentus.Atsakovo manymu, nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl duomenų teikimo SIS, nes, kaip jau minėta, pareiškėja skundžia ne sprendimą uždrausti atvykti ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, o sprendimą atsisakyti išbraukti perspėjimą SI nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl duomenų teikimo SIS, nes, kaip jau minėta, pareiškėja skundžia ne sprendimą uždrausti atvykti ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, o sprendimą atsisakyti išbraukti perspėjimą SIS.Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.