- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- BIK-583/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32900-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pran.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūra
Kasacinio skundo Nr. DOK-2545/2026Bylos Nr. BIK-583/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32900-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais.Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kadangi turėtų būti taikomos ir BK 64 straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai bendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme – 30 parų areštu ir 32 MGL dydžio bauda, kadangi 32 MGL dydžio bauda buvo paskirta dar Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu, t. y. žymiai anksčiau nei nuteistasis padarė nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) už kurių padarymą 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu. Visos nusikalstamos veikos, už kurias buvo teisiamas nuteistasis, buvo padarytos po priimto Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamojo įsakymo, todėl tokioms situacijoms turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo taisyklės.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Kasaciniame skunde kasatorius kaip kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindą nurodo netinkamai teismų pritaikytas BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas. Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai, bendrindami bausmes, turėjo taikyti ne tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bet ir BK 64 straipsnio 2 dalį, taigi kasatorius teigia, kad sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą turėjo būti taikomi abu minėti straipsniai. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo iš esmės grindžiami kasatoriaus nuomone kaip turėtų būti taikoma atitinkama teisės norma, o ne teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama („išbendrinama“) pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013, 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-162-719/2020, 2K-114-788/2021, 2A-1-654/2024). Kasacinės jurisprudencijos pavyzdžiais dėl bausmių subendrinimo neparemta kasatoriaus nuomonė, nepagrindžia kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo, nurodyto BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,