- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- BIK-475/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-5-00006-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- T. M.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius
Kasacinio skundo Nr. DOK-2132/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00006-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio nuteistojo T. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
nustatė:Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. T. M. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, paneigdami didelės neturtinės žalos požymį, netinkamai taikė materialiosios teisės normą - BK 228 straipsnio 2 dalį, todėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą piktnaudžiavimo nusikaltimą padaręs valstybės tarnautojas T. M. buvo nepagrįstai išteisintas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, didelės neturtinės žalos požymis turėjo būti pripažintas, kadangi T. M. kaltinime inkriminuotais neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais, susijusiais su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tokio pobūdžio žala buvo padaryta Lietuvos Respublikos valstybei ir VSAT, be kita ko, sudarant pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad VSAT tarnautojai netinkamai naudoja jiems skiriamas butpinigių lėšas, įgyja jas apgaule, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į VSAT, sumenkino šios institucijos autoritetą ir pasitikėjimą ja.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dali, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dėl analogiškų prokuroro S. Barsulio apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 18-21 punktuose ir pripažino, kad nors T. M. veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tačiau jie nesukėlė įstatymo reikalaujamų padarinių – didelės (neturtinės) žalos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad T. M. nusikalstama veika apgaule įgyjant butpinigius nėra susijusi su veikimu tarnybos srityje, pažeidžiant tarnybos pareigas ar viršijant įgaliojimus. Padaryta veika yra išvestinė iš tarnybos srities aprūpinant darbuotojus buitinėmis sąlygomis tarnybos atlikimui, o ne tiesioginiai jų veiksmais vykdant tarnybines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad T. M. veiksmai truko pakankamai apibrėžtą laiko tarpą, padaryta turtinė žala (1757,83 Eur) nėra itin ženkli ir nors T. M. buvo statutinis valstybės tarnautojas, tačiau aukštų pareigų neužėmė, todėl teismas konstatavo, kad T. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. M. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nepakeistą. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,