Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1969Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12851-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 25 d. paduotu atsakovės J. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. A. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų T. B. ir V. B. pateiktą planą ir jiems leista be atsakovės sutikimo pastatyti tvorą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos keitimą (CK 4.75, 4.81 straipsniai) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo sąlygas. Atsakovės teigimu, ilgą laiką tarp bendraturčių egzistavusi naudojimosi tvarka buvo faktiškai nusistovėjusi ir funkcionuojanti; žemės sklypo dalys realiai buvo atribotos; ieškovai neįrodė objektyvaus poreikio keisti naudojimosi tvarką; nebuvo nustatyta esminių aplinkybių pasikeitimo; vien konfliktiniai bendraturčių santykiai ar formalus ribų neapibrėžtumas savaime nesudaro pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusią tvarką. Teismai nepakankamai įvertino atsakovės interesų pažeidimą ir neigiamus padarinius, atsirandančius dėl naujai nustatytos naudojimosi tvarkos, t. y., kad apsunkintas patekimas į garažą, būtinybė naikinti esamą infrastruktūrą, veją ir želdinius, papildomas investicijų poreikis, susiaurėjęs įvažiavimas (išvažiavimas), faktinis „status quo“ paneigimas. Teismai prioritetą suteikė formaliam idealiųjų dalių „suvienodinimui“, tačiau neįvertino proporcingumo, stabilumo ir racionalaus naudojimosi kriterijų. 2. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo iš esmės suvedė į bendrą teiginį, kad ieškovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka bendraturčių dalis ir interesų pusiausvyrą. Tokia motyvacija neleidžia suprasti, kodėl apeliacinės instancijos teismas laikė atsakovės nurodytus realius neigiamus padarinius nereikšmingais arba neįrodytais. Dėl to nebuvo tinkamai įgyvendinta apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo ribas.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnį, reglamentuojantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovų netinkamą procesinį elgesį (ieškovai nebuvo visiškai nuoširdūs teismui, procesas užsitęsė dėl pačių ieškovų veiksmų ir nepilnai pateiktos informacijos), ginčą iš dalies lėmė notaro techninė klaida ir neatidumas; todėl egzistavo išimtinės aplinkybės nukrypti nuo bendrosios taisyklės „pralaimėjęs moka“. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino nustatytų aplinkybių reikšmės ir nepasisakė, kodėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.