- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- BIK-626/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15785-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas (pran.)
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Kasacinio skundo Nr. DOK-2727/2026Bylos Nr. BIK-626/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15785-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Ridiko, Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko) ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. kartu su gynėju advokatu A. Blaževičiumi prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 1991 straipsnio 1 dalį, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. išteisinamąjį nuosprendį ir įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti jam 17 000 svarų sterlingų. Kasatorius teigia, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 1991 straipsnio 1 dalį, nes pinigai buvo gabenami iš Jungtinės Karalystės, t. y. trečiosios šalies, todėl pareiga juos deklaruoti atsirado pirmojoje įvažiavimo į Europos Sąjungą valstybėje – Prancūzijos Respublikoje – ir teko pinigus gabenusiam asmeniui. Kasatoriaus teigimu, jis perdavė vežėjui teisėtai įgytus 17 000 svarų sterlingų, kurių po 8 500 svarų sterlingų priklausė jam ir jo motinai, tikėjosi, kad pinigai bus gabenami teisėtai, o šį būdą pasirinko dėl didelių tarptautinių bankinių pavedimų įkainių.Skunde taip pat neigiama, kad E. S. palenkė kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad dėl siuntos gabenimo su A. Š. tarėsi kasatoriaus tėvas, o pats kasatorius neprašė pinigų slėpti ar jų nedeklaruoti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, išvadas grindė prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principus, BPK 20, 305 ir 331 straipsnių reikalavimus. Be to, ginčijamas turto konfiskavimo taikymas, teigiant, kad E. S. nežinojo apie kitų asmenų perduotus pinigus, o jo ir jo motinos 17 000 svarų sterlingų buvo įgyti teisėtai.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria, jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Dėl to nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, pateikiant kasatoriui palankią įvykių versiją, savaime nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, pateikiama kasatoriui palanki įvykių versija dėl pinigų priklausomybės, jų perdavimo bei gabenimo aplinkybių. Tokiais argumentais siekiama, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo vertintų byloje ištirtus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.Kasatoriaus argumentai, kad pareiga deklaruoti pinigus teko juos gabenusiam asmeniui, taip pat nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. E. S. nuteistas ne kaip BK 1991 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką tiesiogiai padaręs vykdytojas, o kaip kurstytojas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį. Skunde nepateikta teisinių argumentų, atskleidžiančių, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti jo veiksmai pagal šias baudžiamojo įstatymo nuostatas kvalifikuoti netinkamai; iš esmės ginčijamas tik tokių aplinkybių nustatymas ir jų įrodytumas.Teisiniais argumentais nepagrįsti ir kasatoriaus prieštaravimai dėl turto konfiskavimo. Priešingai nei teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė E. S. turtinės atsakomybės už visas kitų asmenų perduotas pinigų sumas. Nuosprendžio 66-75 punktuose teismas atskirai įvertino konfiskuotų pinigų statusą, kilmę ir konfiskavimo proporcingumą, o E. S. atžvilgiu nusikalstamos veikos dalyku pripažino būtent jo perduotus 17 000 svarų sterlingų. Kasatoriaus reikalavimas šią sumą grąžinti grindžiamas tais pačiais teiginiais dėl pinigų priklausomybės jam ir jo motinai, teisėtos jų kilmės bei kasatoriaus nežinojimo apie nusikalstamą gabenimą, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Skunde nenurodyta, kokia konkreti BK 72 straipsnio nuostata šiomis nustatytomis aplinkybėmis pritaikyta netinkamai.Apibendrinti skundo teiginiai dėl įrodymų selektyvaus vertinimo, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo ir BPK 20, 305 bei 331 straipsnių pažeidimų grindžiami ne konkrečiomis skundžiamo nuosprendžio teisinio motyvavimo klaidomis, bet kasatoriaus nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė E. S. kaltę, aptarė jo ir liudytojų parodymus, nurodė jų vertinimo motyvus ir atsakė į esminius gynybos argumentus. Vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip pageidauja kasatorius, nepatvirtina esminio BPK pažeidimo buvimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminių BPK pažeidimų buvimą. Skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje jam keliamų reikalavimų ir jame nenurodyta BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,