Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. G. 1 057,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d. ieškovė, kaip nuomotoja, sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis) su atsakovu, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2022 m. lapkričio mėn. atsakovo prašymu nutraukus Sutartį, 2022 m. lapkričio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas iškraustymo aktas, kuriame užfiksuota Buto ir jame esančios įrangos būklė, užfiksuotas Buto grąžinimo ieškovei faktas. Iškraustymo aktą ir Patalpų / inventoriaus apgadinimo sąrašą abi šalys patvirtino savo parašais, jokių pastabų dėl šio akto atsakovas ieškovei nepateikė, tuo patvirtindamas perduodamo (grąžinamo), pasibaigus nuomos sutarčiai, Buto būklę ir sutikdamas su nustatytais sugadinimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui Butas perduotas be trūkumų, kurie užfiksuoti grąžinant Butą, ir į tai, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas nebuvo informavęs ieškovės apie gedimus / avarijas Bute ar jo inžinerinėse sistemose, darytina išvada, kad užfiksuoti pažeidimai atsiradę dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių, dėl to, pagal Sutarties 4.7 punktą ir teisinį reglamentavimą, atsakomybė už Bute nustatytus sugadinimus, įrangos ir apdailos sužalojimus tenka atsakovui. Žalos pašalinimui ieškovė patyrė iš viso 1 125 Eur išlaidų. Vadovaujantis Sutarties 1.3 punktu, atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei 225,00 eurų užstatą. Ieškovė nurodo, kad, atsakovo sumokėtą užstatą (225 Eur) panaudojus sąskaitos padengimui AIJ17 (157,23 Eur sumos) ir dalies žalos atlyginimui, likusi neatlyginta ieškovės patirta žala sudaro 1 057,23 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikta PVM sąskaita faktūra neatitinka Pridėtinės vertės įstatymo 80 straipsnio reikalavimų. Kambario remonto darbai yra prilygintini rangos darbams. Byloje nėra pateiktas šalių sudarytas darbų priėmimo ir perdavimo aktas, byloje nėra pateikta ir rangos darbų sutartis, kurią būtų sudariusi ieškovė su D. L. dėl remonto darbų atlikimo kambaryje. Ieškovė bylai nėra pateikusi nuotraukų, įrodančių faktinę kambario būklę po atsakovo išsikraustymo atsakovas teigia, kad jo pateiktoje nuotraukoje, kuri padaryta 2022 m. gruodžio 21 d., matoma faktinė kambario ir jo inventoriaus būklė. Darbų apimtis pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DL Nr. 09, iš esmės skiriasi nuo ieškovės nustatytų kambario trūkumų atsakovo išsikraustymo dieną. Ieškovės pateikta sąskaita faktūra, serija AIJ17 Nr. 79, detalizuoja dar kitokius remonto darbus, kurių nėra nei PVM sąskaitoje faktūroje, serija DL Nr. 09, nei išsikraustymo akte. Sulyginant išsikraustymo akte fiksuotus kambario apgadinimus su D. L. paaiškinime nurodytais darbais ir jų paaiškinimais, akte nėra šių darbų: 1) virtuvinės spintelės; 2) santechnikos remonto darbų. Taigi dalis atliktų darbų kambaryje yra visiškai nesusiję su kambario trūkumais, kurie buvo fiksuoti išsikraustymo akte. Patalpų priėmimo ir perdavimo dieną 2020 m. vasario 10 d. kambario ir jo inventoriaus būklė nebuvo fiksuota, išskyrus žymą „tvarkingas“. Žodis „tvarkingas“ suprastinas kaip terminas, nusakantis, kad daiktu galima naudotis pagal paskirtį. Iš pateiktų dokumentų taip ir nėra aišku, kokią žalą atsakovas galbūt padarė, nes vienur ieškovės įrodinėjama žala nurodoma kaip „Nešvara“, kitur kaip „Gedimas“, nors net ir žymėjimas kaip „Gedimas“ nereiškia, kad daiktas yra nebetinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Visi ieškovės nurodomi trūkumai yra akivaizdūs natūralaus nusidėvėjimo rezultatas. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad sofa buvo sulaužyta, nėra detalizuota, neaišku, kokio tipo fiksuotas sulaužymas, nes 2022 m. lapkričio 15 d. nuotraukoje užfiksuota sofa visiškai nepanaši į sulaužytą. Paminėtina ir tai, kad baldo keitimas yra išskirtinai ieškovės pasirinkimas, nes net ir tokiu atveju, jei baldas būtų buvęs sulaužytas, yra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, baldo remontas. Ieškovė ieškiniu prašo pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DL Nr. 09, priteisti prekių, baldų, medžiagų įsigijimo sąnaudas: 1) Laminato; 2) Dažų; 3) Lovos; 4) Virtuvinės spintelės; 5) „Plintusų“. Tačiau nė vieno iš pirmiau nurodytų prekių įsigijimo dokumentų nepateikia, pateikia tik D. L. sąskaitą, iš kurios nėra aišku, nei kokios prekės buvo įsigytos, nei kokia prekių įsigijimo kaina, iš minėtų duomenų net nėra aišku, ar apskritai tos prekės buvo įsigytos. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į Sutarties 4.9. punktą, kuriame keliamas reikalavimas naudoti oro sausintuvą (jeigu toks yra patalpose), kuris surenka drėgmę ir neleidžia atsirasti pelėsiui. Tokia Sutarties nuostata suponuoja išvadą, kad ieškovė išnuomodama Butą jau iš anksto žinojo, kad pastatas, kuriame yra nuomojamas Butas, turi prastą ventiliaciją ir dėl to pastato patalpose renkasi drėgmė ir gali atsirasti pelėsis. Kambaryje nebuvo įdiegto oro sausintuvo, nors pagal Sutarties sąlygas galėjo, o gal ir turėjo būti įrengtas. Taigi Ieškovės ieškinyje nurodomos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl drėgmės poveikio kambariui, sienoms (pelėsis) ir drėgmės paveiktai grindų dangai yra sąlygota pačios ieškovės veiksmų ir pati ieškovė iš anksto numatė, kad nuomojamo kambario būklė dėl minėtos aplinkybės gali pablogėti.

Ieškovė dublike papildomai nurodė, jog atsakovas nei pačių defektų, nei jų atsiradimo priežasties neginčijo sudarant Išsikraustymo aktą, akivaizdu, kad jie kilę dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių. Darant prielaidą, kad atsakovo pateikta sofos nuotrauka išties daryta 2022 m. lapkričio 15 d., tai joje visų pirma nematyti viso sofos vaizdo, iš kurio būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad sofa tvarkinga, be to, išsikraustymo aktas sudarytas po savaitės nuo tariamos nuotraukos padarymo datos, tai lemia, kad sofa galėjo būti sulaužyta per laikotarpį nuo nuotraukos padarymo iki akto sudarymo. Natūralu, kad atsakovui sutinkant su defektais, juos pripažįstant, jų fiksuoti nuotraukomis šalims nebuvo poreikio. Ieškovė pateikė rangovo D. L. Bute darytas nuotraukas, kuriose matyti nauja virtuvės spintelė, nauja sofa, rangovo remontuojama kanalizacija. Šios nuotraukos papildomai patvirtina ieškovės byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus dėl atsakovo žalos ir jos ištaisymo aplinkybių. D. L. sąskaita tėra žalos dydį bei jos pašalinimą įrodantis dokumentas. Sąskaitos įforminimas yra aktualus mokesčių kontrolę vykdančiam subjektui, o ne atsakovui, darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas nėra pagrindas užsakovui atsisakyti mokėti už darbus.

Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad neturėjo jokios intencijos padaryti kokios nors žalos ieškovės turtui. Akte nėra pažymėta, koks sofos sulaužymas, ir nėra nurodyta, kad sofa nebetinkama naudoti. Byloje nėra sofos nuotraukų iki kambario remonto pradžios, kurios įrodytų sofos sulaužymo mastą, nėra ir kitų duomenų, kad sofa būtų nebetinkama naudoti pagal paskirtį. Akte nėra pažymėta, kad grindys nebetinkamos naudoti, nėra ir nuotraukų ar kitų duomenų, patvirtinančių pažeidimo mastą. Analogiška situacija yra ir su grindjuoste, staliuku, lauko siena, virtuvės komplektu. Ieškovės pateiktose nuotraukose matomi objektai sutampa ir (ar) atrodo identiškai su atsakovo pateikta nuotrauka, pavyzdžiui: nuotraukose matomas tas pats staliukas; nuotraukose matomas virtuvės komplekto stalviršis tas pats, ta pati virtuvinė spintelė, tos pačios spalvos grindys ir t. t. Nėra aišku, ar sofos keitimas buvo būtinas. Pelėsio atsiradimas yra iškirtinai susijęs su pastato inžineriniais tinklais, vėdinimo sistemomis ir šiuo atveju trūkumas yra tik ant vienos sienos, tačiau ieškovė reiškia reikalavimą dėl visų sienų perdažymo, nors tame pačiame akte dėl kitų sienų nėra jokių trūkumų. Analogiškai atsakovas pasisako ir dėl grindų remonto. Grindys „paveiktos drėgmės“, kadangi ant patalpos sienos veisiasi pelėsis, tai tik patvirtina, jog grindų dangos pažeidimas, atsiradęs dėl drėgmės, yra ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pastato inžinerinių konstrukcijų ir (ar) tinklų. Be kita ko, atsakovo 2022 m. lapkričio 15 d. pateiktoje nuotraukoje ( t. 1, b. l. 81) nėra matomi grindų dangos pažeidimai, dėl kurių grindys būtų praradusios savo funkciją. Todėl grindų dangos keitimas buvo sąlygotas labiau estetinio ieškovės poreikio negu funkcinio poreikio. Vonios rankena yra mechaninis mechanizmas, labiausiai dėvima dalis, kuri dėvima kiekvieną dieną, nuolat. Ieškovė, išnuomojusi kambarį, negalėjo tikėtis, kad atsakovas nesinaudos vonios durimis ir jose įstatyta durų rankena, o pasibaigus nuomos laikotarpiui grąžins ieškovei nenusidėvėjusią vonios durų rankeną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovo ieškovei 317,23 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (317,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 470,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteista iš ieškovės atsakovui 1 228,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

Teismas nustatė, kad tarp šalių egzistavo nuomos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė buvo išnuomojusi atsakovui butą pagal 2020 m. vasario 10 d. sudarytą nuomos sutartį. Atsakovui kilo pareiga grąžinti nuomojamą turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad atsakovas pasirašė 2022 m. lapkričio 22 d. išsikraustymo aktą ir patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose buvo aiškiai užfiksuoti konkretūs buto ir inventoriaus trūkumai, tarp jų – sulaužyta sofa, sugadinta durų rankena, montažinėmis putomis apipurkštos grindjuostės, pelėsis bei grindų pažeidimai nuo drėgmės. Atsakovas dėl šių aktų pasirašymo metu jokių pastabų nepareiškė, todėl teismas nusprendė, kad jis sutiko su juose nurodyta perduodamo turto būkle.

Teismas konstatavo, kad ne visi ieškovės reikalauti nuostoliai buvo įrodyti. Nors ieškovė prašė priteisti išlaidas už virtuvinės spintelės pakeitimą, jos surinkimą, užnešimą bei santechnikos darbus, tačiau nei išsikraustymo akte, nei patalpų perdavimo–priėmimo akte nebuvo užfiksuota, kad virtuvinė spintelė buvo sugadinta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog šių darbų poreikis kilo būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

Teismas pripažino įrodytais ieškovės nuostolius dėl sulaužytos sofos, sugadintos durų rankenos ir montažinėmis putomis sugadintų grindjuosčių. Teismas pažymėjo, kad šie pažeidimai buvo aiškiai užfiksuoti abiejų šalių pasirašytuose aktuose, o jų šalinimo išlaidos pagrįstos sąskaita faktūra, jos apmokėjimo dokumentais bei darbus atlikusio asmens paaiškinimais. Atsakovo argumentus, kad tai esą buvo tik natūralaus nusidėvėjimo pasekmės, teismas atmetė, pažymėdamas, kad tokie trūkumai kaip „sugadinta“, „sulaužyta“ ar „apipurkšta makrofleksu“ akivaizdžiai viršija normalų daiktų nusidėvėjimą naudojant juos pagal paskirtį.

Teismas taip pat nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, grindžiamų jo pateikta buto nuotrauka. Buvo pažymėta, kad pagal pateiktą nuotrauką neįmanoma nustatyti nei jos padarymo datos, nei objektyviai įvertinti buto bei inventoriaus būklės, nes matoma tik dalis patalpų, o nuotraukos kokybė yra prasta. Todėl ši nuotrauka nepaneigė aktuose užfiksuotų trūkumų egzistavimo.

Vertindamas reikalavimus dėl sienų dažymo, dažų, laminato bei laminato montavimo išlaidų atlyginimo, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pelėsis ir grindų pažeidimai nuo drėgmės atsirado dėl atsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta tikėtina drėgmės kaupimosi problema bute, susijusi su ventiliacijos ar inžinerinių sistemų trūkumais. Šią išvadą papildomai patvirtino ir tai, kad sutartyje buvo numatyta oro sausintuvo naudojimo galimybė, tačiau byloje nebuvo duomenų, kad toks įrenginys atsakovui iš viso buvo suteiktas. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovui perkelti atsakomybės už pelėsio bei drėgmės sukeltus pažeidimus.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas privalo atlyginti tik dalį ieškovės patirtų nuostolių – už lovą ir jos užnešimą, durų rankeną bei jos montavimą, taip pat grindjuostes ir jų sumontavimą. Iš viso teismas pripažino įrodytais 385 Eur nuostolius, tačiau atsižvelgė į tai, kad dalis žalos jau buvo padengta iš atsakovo sumokėto užstato, todėl galutinai ieškovei priteisė 317,23 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl ieškovės nuostolių (laminato (100 Eur) ir jo montavimo darbų (100 Eur), virtuvinės spintelės keitimo (spintelės pirkimo (135 Eur), jos užnešimo (15 Eur), surinkimo (30 Eur), santechnikos darbų (30 Eur) ir medžiagų (30 Eur), susijusių su virtuvės spintelės ir skalbimo mašinos remontu), sienų perdažymo (230 Eur) ir dažų (30 Eur) ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl virtuvinės spintelės sugadinimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra aišku, ką šalys išsikraustymo akte įvardijo žodžiu „virtuvinis“. Apeliantės vertinimu, toks aiškinimas yra pernelyg formalus ir neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Iš išsikraustymo akto matyti, kad šalys nurodė, jog „plintusas ir virtuvinis“ buvo apipurkšti „makrofleksu“, o iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad bute buvo viena pastatoma virtuvinė spintelė, į kurią buvo integruota plautuvė. Kadangi teismas analogišką grindjuosčių apipurškimą makrofleksu pripažino defektu, kurio šalinimo išlaidos pagrįstos, apeliantės nuomone, nėra pagrindo skirtingai vertinti tuo pačiu būdu sugadintos virtuvinės spintelės. Taigi teismas nepagrįstai atsisakė priteisti išlaidas už virtuvinės spintelės pakeitimą, jos užnešimą, surinkimą bei su tuo susijusius santechnikos darbus.

Dėl grindų sugadinimo apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kėlė prielaidą, jog grindų pažeidimai galėjo atsirasti dėl neapibrėžtos drėgmės, o ne dėl atsakovo veiksmų. Byloje nustatyta, kad perduodant butą atsakovui jokių grindų defektų nebuvo, o grąžinant butą pačiame išsikraustymo akte buvo aiškiai nurodyta, kad grindys sugadintos nuo drėgmės ir vietomis apipurkštos makrofleksu. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Apeliantės vertinimu, grindų išsipūtimas yra būdingas vandens poveikio padarinys, o ne natūralios oro drėgmės pasekmė, juolab kad grindų pažeidimai buvo lokalūs, o ne visame bute. Be to, jei bute būtų egzistavusi ilgalaikė drėgmės problema, tokie trūkumai būtų buvę užfiksuoti dar perduodant butą atsakovui arba nuomos metu atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl grindų būklės. Todėl apeliantė teigia, kad grindų dangos ir laminato keitimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo pripažintais buto sugadinimais ir turėjo būti priteistos.

Dėl pelėsio ir sienų perdažymo apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pelėsio atsiradimas galėjo būti susijęs su perteklinės drėgmės problema pačiame bute. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad iki nuomos pradžios bute būtų buvęs pelėsis, drėgmės kaupimosi problemos ar kad atsakovas būtų informavęs nuomotoją apie perteklinę drėgmę nuomos laikotarpiu. Priešingai, išsikraustymo akte buvo aiškiai užfiksuota, kad sienos buvo ne tik apipelijusios, bet ir išteptos. Apeliantės vertinimu, net ir nesant pelėsio, sienų perdažymas būtų buvęs būtinas vien dėl jų ištepimo. Taigi teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad sienų dažymo poreikį lėmė ne tik pelėsis, bet ir akivaizdūs estetinio pobūdžio pažeidimai, atsiradę butą naudojant atsakovui.

Dėl skalbimo mašinos remonto apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl šio reikalavimo, nors išsikraustymo akte buvo aiškiai užfiksuota, kad skalbimo mašinos išorė buvo apgadinta. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie atliktus santechnikos darbus ir naudotas medžiagas, susijusias tiek su virtuvinės spintelės pakeitimu, tiek su skalbimo mašinos remontu. Apeliantės teigimu, teismas šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė šią reikalavimo dalį, nepateikdamas aiškių motyvų dėl skalbimo mašinos remonto išlaidų nepripažinimo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir išsamiai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Atsakovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje pateikto įrodymo. Vien aplinkybė, kad teismas neaptarė kiekvieno įrodymo taip, kaip pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar priimtas nepagrįstas sprendimas.

Dėl sienų perdažymo ir grindų dangos pakeitimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pelėsio ir grindų pažeidimų priežastis buvo ne atsakovo veiksmai, o bute egzistavusi drėgmės kaupimosi ir ventiliacijos problema. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pelėsio nebuvo iki nuomos pradžios, nes sienos prieš perduodant butą galėjo būti perdažytos, taip paslepiant esamus trūkumus. Taip pat byloje nustatyta, kad bute nebuvo oro sausintuvo ar tinkamos ventiliacijos įrangos, nors sutartyje buvo numatyta tokio įrenginio naudojimo galimybė. Atsakovo vertinimu, tiek pelėsio atsiradimas, tiek grindų išsipūtimas yra ilgalaikio drėgmės poveikio pasekmė, o ne vienkartinio apliejimo rezultatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės ar priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl virtuvinės spintelės atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei išsikraustymo akte, nei patalpų perdavimo–priėmimo akte nėra aiškiai užfiksuoto virtuvinės spintelės sugadinimo. Atsakovas pažymi, kad apeliantė tik apeliaciniame skunde pradėjo aiškinti sąvokos „virtuvinis“ reikšmę ir tikslinti faktines aplinkybes, nors tai turėjo būti padaryta pirmosios instancijos teisme. Atsakovo vertinimu, pagal dispozityvumo principą būtent ieškovė privalėjo aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, nurodyti faktinį jų pagrindą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi byloje nebuvo aiškių ir pakankamų duomenų apie virtuvinės spintelės sugadinimą, teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį.

Dėl skalbimo mašinos remonto atsakovas nurodo, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo aiškiai suformulavusi savarankiško reikalavimo dėl skalbimo mašinos remonto išlaidų atlyginimo. Atsakovo teigimu, pateiktoje sąskaitoje faktūroje skalbimo mašinos remontas nebuvo aiškiai išskirtas, nenurodyta jo kaina ar konkretūs darbai, o visi darbai buvo apibendrintai įvardyti kaip santechnikos darbai. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl santechnikos darbų išlaidų, kartu įvertino ir argumentus dėl skalbimo mašinos remonto. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų apie skalbimo mašinos sugadinimą, remonto būtinumą ar remonto kainą, todėl nėra pagrindo tenkinti šios ieškinio dalies.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių – laminato (100 Eur) ir jo montavimo darbų (100 Eur), virtuvinės spintelės keitimo (spintelės pirkimo (135 Eur), jos užnešimo (15 Eur), surinkimo (30 Eur), santechnikos darbų (30 Eur) ir medžiagų (30 Eur), susijusių su virtuvės spintelės ir skalbimo mašinos remontu), sienų perdažymo (230 Eur) ir dažų (30 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 10 d. ieškovė, kaip nuomotoja, sudarė Patalpų nuomos sutartį su atsakovu M. G., kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui Butą. Sutarties pasirašymo metu šalys taip pat pasirašė ir 2020 m. vasario 10 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame detalizuota perduodamo buto būklė. 2022 m. lapkričio 22 d. šalių pasirašytame Išsikraustymo akte nurodoma, kad Sutartis nutraukiama nuomininko prašymu ir nurodomas patalpų / inventoriaus apgadinimo sąrašas: 1. Sofa – sulaužyta ir ištepta; 2. Grindys – sugadintos nuo drėgmės; 3. „Plintusas“ ir „virtuvinis“ – apipurkštas makrofkleksu; 4. Lauko siena – yra pelėsis; 5. Vonios rankena – reikia pakeisti, sugadinta; 6. Skalbimo mašina – apgadinta išorė; 7. Staliukas – subraižytas.

Buto patalpų ir jose esančio inventoriaus trūkumai taip pat buvo detalizuoti 2022 m. lapkričio 22 d. šalių pasirašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte, nurodant tokius trūkumus: 1. Sienos – ištepta prie gartraukio (virtuvės zona); 2. Grindų danga – ištepta „makrofleksu“ (virtuvės zona); 3. „Plintusai“ – ištepta „makrofleksu“ (virtuvės zona); 4. Durų / užuolaidos į sanmazgą atsidarymas – sugadinta rankena (sanmazgo zona); 5. Šildytuvas / Radiatorius – yra pelėsio (kambarių zona); 6. Sienos – keliose vietose ištepta, yra pelėsio (kambarių zona); 7. Grindų danga – išpūsta nuo drėgmės, atsiradę tarpai (kambarių zona); 8. Sofa – sulaužyta (kambarių zona); 9. Stalas – subraižytas (kambarių zona); 10. Skalbimo mašina – apgadinta išorė (kambarių zona); 11. Šaldytuvas, gartraukis, virtuvės maišytuvas, virtuvės kriauklė, virtuvės kriauklės vandens ištekėjimas – nešvara (tiksliau nedetalizuota; virtuvės zona).

Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra (serija DL) Nr. 09 (I t., b. l. 24) 1 125 Eur sumos, išrašyta ieškovei D. L., kuris, ieškovės teigimu, atliko Butui padarytos žalos taisymo darbus. Taip pat byloje pateikti minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimą įrodantys dokumentai (I t., b. l. 25, 26). Ieškovė nurodo, kad atsakovo pagal Sutarties 1.3 punktą sumokėtą 225 Eur užstato dalį (atskaičius susidariusį 157,23 Eur įsiskolinimą už nuomą ir komunalinius mokesčius pagal sąskaitą Nr. 80), panaudojo žalos atlyginimui, todėl likusi neatlyginta ieškovės žala sudaro 1 057,23 Eur.

2022 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija DL) Nr. 09 detalizuojami darbai: “Laminatas 1 vnt. kaina 100 Eur; Laminato montavimas 1 vnt. kaina 100 Eur; Dažai 1 vnt. kaina 70 Eur; Dažymo darbai 1 vnt. 230 Eur; Lova 1 vnt. kaina 265 Eur; Lovos užnešimas 1 vnt. kaina 15 Eur; Virtuvinė spintelė 1 vnt. kaina 135 Eur; Virtuvinės spintelės užnešimas 1 vnt. kaina 15 Eur; Virtuvinės spintelės surinkimas 1 vnt. kaina 30 Eur; Santechnika medžiagos 1 vnt. kaina 30 Eur; Santechnikos darbai 1 vnt. kaina 30 Eur; Durų rankena 1 vnt. kaina 30 Eur; Durų rankenos montavimas 1 vnt. 8 Eur; „Plintusai“ 5 vnt. kaina 50 Eur; „Plintusų“ uždėjimas 1 vnt. kaina 17 Eur“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Dėl virtuvinės spintelės sugadinimo ir su tuo susijusių išlaidų

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra aišku, ką šalys išsikraustymo akte įvardijo žodžiu „virtuvinis“. Apeliantės vertinimu, toks aiškinimas yra pernelyg formalus ir neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Iš išsikraustymo akto matyti, kad šalys nurodė, jog „plintusas ir virtuvinis“ buvo apipurkšti „makrofleksu“, o iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad bute buvo viena pastatoma virtuvinė spintelė, į kurią buvo integruota plautuvė. Kadangi teismas analogišką grindjuosčių apipurškimą makrofleksu pripažino defektu, kurio šalinimo išlaidos pagrįstos, apeliantės nuomone, nėra pagrindo skirtingai vertinti tuo pačiu būdu sugadintos virtuvinės spintelės. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti išlaidas už virtuvinės spintelės pakeitimą, jos užnešimą, surinkimą bei su tuo susijusius santechnikos darbus.

Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl virtuvinės spintelės pakeitimo bei su tuo susijusių santechnikos darbų ir medžiagų išlaidų atlyginimo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad nei išsikraustymo akte, nei patalpų perdavimo–priėmimo akte nėra aiškiai užfiksuota virtuvinės spintelės sugadinimo aplinkybė, o žodžio „virtuvinis“ turinys nebuvo detalizuotas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka.

Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vertindamas ne pavienius įrodymus izoliuotai, o jų visumą ir tarpusavio ryšį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo standartu, todėl faktas laikytinas įrodytu tuomet, kai iš byloje esančių duomenų visumos labiau tikėtina fakto buvimo nei jo nebuvimo versija. Taip pat pažymėtina, kad teismas negali apsiriboti formaliu atskirų įrodymų vertinimu ignoruodamas jų loginį tarpusavio ryšį bei bendrą bylos faktinį kontekstą.

Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. lapkričio 22 d. išsikraustymo akto matyti, kad jo 3 punkte aiškiai nurodyta: „plintusas ir virtuvinis – apipurkštos makrofleksu“. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad šalys nedetalizavo žodžio „virtuvinis“ turinio, tačiau tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pernelyg formali ir neatitinka byloje esančių įrodymų visumos.

Pažymėtina, kad byloje pateiktuose D. L. 2025 m. spalio 6 d. paaiškinimuose tiesiogiai nurodyta, kad virtuvinė spintelė buvo pakeista dėl jos sugadinimo montažinėmis putomis („Makroflex“ arba panašiomis), kurių neįmanoma pašalinti nepažeidžiant baldo. Taigi byloje pateiktas rašytinis įrodymas, detalizuojantis, kokį konkretų objektą šalys turėjo omenyje išsikraustymo akte vartodamos sąvoką „virtuvinis“. Be to, iš byloje esančių buto nuotraukų matyti, kad ginčo butas yra nedidelio ploto, o virtuvės zonoje įrengta viena nedidelė pastatoma virtuvinė spintelė su integruota plautuve. Esant tokiam faktiniam kontekstui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai nėra pagrindo manyti, kad išsikraustymo akte nurodytas „virtuvinis“ galėjo reikšti kitą objektą nei minėta vienintelė virtuvinė spintelė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog patalpų perdavimo–priėmimo akte nebuvo atskirai detalizuotas būtent virtuvinės spintelės sugadinimas. Civiliniame procese įrodinėjimas nėra grindžiamas reikalavimu, kad kiekviena faktinė aplinkybė būtų pakartotinai identiškai pažymėta visuose byloje esančiuose dokumentuose. Vertintina visa byloje esanti įrodymų visuma, o ne pavieniai dokumentai izoliuotai. Nagrinėjamu atveju išsikraustymo akte aiškiai užfiksuotas „virtuvinio“ apipurškimo „makrofleksu“ faktas, o šios aplinkybės turinį papildomai paaiškina tiek D. L. pateikti paaiškinimai, tiek bylos nuotraukos.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje nėra nuoseklios. Pirmosios instancijos teismas analogišką grindjuosčių apipurškimą montažinėmis putomis laikė pakankamu pagrindu konstatuoti žalos padarymo faktą ir priteisė jų pakeitimo išlaidas, tačiau tapačios kilmės ir pobūdžio virtuvinės spintelės pažeidimą vertino priešingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks analogiškų aplinkybių vertinimo skirtumas nėra pakankamai motyvuotas ir neatitinka nuoseklaus įrodymų vertinimo principo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į sugadinimo pobūdį. D. L. paaiškinimuose nurodyta, kad montažinės putos buvo patekusios ant baldo paviršiaus, o jų pašalinimas nepažeidžiant baldo nebuvo įmanomas. Šios aplinkybės atsakovas byloje iš esmės nepaneigė ir nepateikė jokių priešingų techninių ar kitokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad spintelė galėjo būti sutvarkyta neatliekant jos pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad virtuvinės spintelės pakeitimo poreikis nebuvo susijęs su atsakovo veiksmais.

Kadangi byloje nustatyta, kad ginčo virtuvinė spintelė buvo integruota su plautuve, apeliacinės instancijos teismas mano, kad logiškai ir tiesiogiai pagrįstos yra ir išlaidos, susijusios su jos demontavimu, naujos spintelės įrengimu bei tam būtinais santechnikos darbais ir medžiagomis. Byloje pateikti D. L. paaiškinimai patvirtina, kad šie darbai buvo būtini būtent dėl sugadintos virtuvinės spintelės pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog santechnikos darbų poreikis nebuvo susijęs su atsakovo padaryta žala, nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė tiek virtuvinės spintelės sugadinimo faktą, tiek priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir patirtų išlaidų dėl spintelės pakeitimo bei su tuo susijusių santechnikos darbų ir medžiagų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti šie ieškinio reikalavimai, naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl sugadintos virtuvinės spintelės pakeitimo ieškovė patyrė 135 Eur išlaidų už virtuvinės spintelės įsigijimą, 15 Eur išlaidų už jos užnešimą, 30 Eur už surinkimo darbus, taip pat 30 Eur santechnikos darbų ir 30 Eur medžiagų išlaidų. Kadangi nustatyta, jog šios išlaidos buvo būtinos siekiant pašalinti atsakovo padarytos žalos padarinius, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 240 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl skalbimo mašinos remonto

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už skalbimo mašinos apgadinimus, nors išsikraustymo akte buvo aiškiai užfiksuota, kad skalbimo mašinos išorė buvo apgadinta. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie atliktus santechnikos darbus ir naudotas medžiagas, susijusias tiek su virtuvinės spintelės pakeitimu, tiek su skalbimo mašinos remontu. Apeliantės teigimu, teismas šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė šią reikalavimo dalį, nepateikdamas aiškių motyvų dėl skalbimo mašinos remonto išlaidų nepripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šios išlaidos buvo apibendrintai įtrauktos į santechnikos darbų poziciją, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. paaiškinimuose buvo aiškiai nurodyta, jog į santechnikos darbų apimtį įėjo ir apgadintos skalbimo mašinos remontas bei remontui reikalingų medžiagų įsigijimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime šios aplinkybės nebuvo individualiai įvertintos ir dėl jų nepateikta aiškių motyvų.

Pagal CPK 270 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei argumentai, dėl kurių teismas atmeta tam tikrus įrodymus ar šalių argumentus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada dėl santechnikos darbų nepagrįstumo, tačiau atskirai neįvertino aplinkybės, kad dalis šių darbų pagal byloje pateiktus D. L. paaiškinimus buvo siejama ne tik su virtuvinės spintelės pakeitimu, bet ir su skalbimo mašinos remontu. Sprendime nepateikta aiškių motyvų, kodėl ši ieškovės nurodyta žalos dalis laikyta neįrodyta.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu reikalavimą dėl virtuvinės spintelės pakeitimo ir su tuo susijusių santechnikos darbų, taip pat į tai, kad D. L. paaiškinimuose skalbimo mašinos remontas buvo aiškiai įvardytas kaip tų pačių santechnikos darbų dalis, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šios žalos dalies. Vien aplinkybė, kad skalbimo mašinos remonto darbai nebuvo atskirai detalizuoti sąskaitoje faktūroje, savaime nepaneigia jų atlikimo fakto ir ryšio su ieškovės patirtais nuostoliais, juolab kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šių darbų atlikimą ar jų būtinumą. Todėl ši ieškovės reikalavimo dalis taip pat pripažintina pagrįsta.

Dėl grindų sugadinimo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kėlė prielaidą, jog grindų pažeidimai galėjo atsirasti dėl neapibrėžtos drėgmės, o ne dėl atsakovo veiksmų. Byloje nustatyta, kad perduodant butą atsakovui jokių grindų defektų nebuvo, o grąžinant butą pačiame išsikraustymo akte buvo aiškiai nurodyta, kad grindys sugadintos nuo drėgmės ir vietomis apipurkštos makrofleksu. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Apeliantės vertinimu, grindų išsipūtimas yra būdingas vandens poveikio padarinys, o ne natūralios oro drėgmės pasekmė, juolab kad grindų pažeidimai buvo lokalūs, o ne visame bute. Be to, jei bute būtų egzistavusi ilgalaikė drėgmės problema, tokie trūkumai būtų buvę užfiksuoti dar perduodant butą atsakovui arba nuomos metu atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl grindų būklės. Todėl apeliantė teigia, kad grindų dangos ir laminato keitimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo pripažintais buto sugadinimais ir turėjo būti priteistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal CK 6.246–6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos bei kaltė. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kad perduodant butą tam tikrų pažeidimų nebuvo, o grąžinant jie buvo užfiksuoti, savaime nėra pakankama konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę, jeigu byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti konkrečią pažeidimų atsiradimo priežastį bei atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek D. L. paaiškinimuose, tiek pačiame išsikraustymo akte grindų pažeidimai buvo siejami būtent su drėgmės poveikiu. Tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad grindys buvo sugadintos dėl konkretaus atsakovo veiksmo, pavyzdžiui, grindų užliejimo ar netinkamo naudojimosi patalpomis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, leidžiančias spręsti apie galimą ilgalaikę drėgmės kaupimosi problemą bute – byloje nustatyta, kad bute nebuvo drėgmės surinktuvo, nebuvo tinkamai užfiksuota ventiliacijos įrenginių sistema, o sutartyje (4.9 punkte) buvo aptarta oro sausintuvo naudojimo būtinybė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų negrindė abstrakčiomis prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet vertino konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį. Vien tai, kad grindų pažeidimai buvo lokalūs, savaime nepaneigia galimos ilgalaikės drėgmės poveikio versijos, juolab kad byloje nepateikta jokių specialiųjų žinių pagrindu atliktų išvadų ar kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog grindų pažeidimai kilo būtent dėl vienkartinio vandens poveikio ar konkrečių atsakovo veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad vien aplinkybė, jog perduodant butą drėgmės ar pelėsio požymiai nebuvo užfiksuoti, savaime paneigia galimybę egzistuoti patalpų ventiliacijos ar drėgmės kaupimosi problemai. Tam tikri drėgmės kaupimosi procesai gali pasireikšti palaipsniui ir ne visuomet yra akivaizdžiai matomi pradiniame patalpų naudojimo etape. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti konkretų momentą, nuo kada drėgmės poveikis tapo vizualiai pastebimas. Vien aplinkybė, kad atsakovas nuomos laikotarpiu nereiškė pretenzijų dėl drėgmės ar ventiliacijos, savaime nėra pakankama konstatuoti, jog tokios problemos neegzistavo ar kad visi vėliau nustatyti pažeidimai kilo būtent dėl atsakovo netinkamo naudojimosi patalpomis.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pakankamų įrodymų, leidžiančių nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas dėl grindų dangos bei laminato pažeidimų, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai teisėtai atmesti.

Dėl pelėsio ir sienų perdažymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pelėsio atsiradimas galėjo būti susijęs su perteklinės drėgmės problema pačiame bute. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad iki nuomos pradžios bute būtų buvęs pelėsis, drėgmės kaupimosi problemos ar kad atsakovas būtų informavęs nuomotoją apie perteklinę drėgmę nuomos laikotarpiu. Priešingai, išsikraustymo akte buvo aiškiai užfiksuota, kad sienos buvo ne tik apipelijusios, bet ir išteptos. Apeliantės vertinimu, net ir nesant pelėsio, sienų perdažymas būtų buvęs būtinas vien dėl jų ištepimo. Taigi teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad sienų dažymo poreikį lėmė ne tik pelėsis, bet ir akivaizdūs estetinio pobūdžio pažeidimai, atsiradę butą naudojant atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią ieškinio dalį, taip pat kaip ir dėl grindų sugadinimo, pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, leidžiančius manyti, kad pelėsio atsiradimas, labiau tikėtina, buvo susijęs su drėgmės kaupimosi bei ventiliacijos problema pačiose patalpose, o ne su netinkamais atsakovo veiksmais. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad bute nebuvo drėgmės surinktuvo, nebuvo pakankamų duomenų apie tinkamą ventiliacijos sistemų įrengimą, o pačioje nuomos sutartyje (4.9 punkte) buvo aptarta oro sausintuvo naudojimo būtinybė. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą apie galimą ilgalaikę drėgmės kaupimosi problemą bute.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, jog pelėsis atsirado būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio ar netinkamos patalpų priežiūros. Vien aplinkybė, kad perduodant butą pelėsis nebuvo užfiksuotas, savaime nepaneigia galimybės, kad drėgmės kaupimosi procesai vystėsi palaipsniui ir buvo susiję su pačių patalpų technine būkle ar ventiliacijos trūkumais. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės argumentai, kad sienų perdažymas buvo būtinas vien dėl jų ištepimo. Nors išsikraustymo akte buvo nurodyta, kad sienos buvo išteptos, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tokių pažeidimų mastą, pobūdį ar būtinybę perdažyti visas sienas būtent dėl estetinių defektų. Tuo tarpu D. L. paaiškinimuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad sienos buvo dažomos dėl pelėsio poveikio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė sienų perdažymo priežastis buvo būtent pelėsio šalinimas, o ne pavieniai estetinio pobūdžio pažeidimai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tik prielaidomis ar tikėtinais samprotavimais apie galimą atsakovo atsakomybę. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti ne tik pačios žalos faktą, bet ir konkretų priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju tokių pakankamų ir objektyvių duomenų byloje nepateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl sienų perdažymo bei dažų išlaidų atlyginimo, o ši apeliacinio skundo argumentų dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai priteisia ieškovei 240 Eur žalos atlyginimo, atitinkamai perskaičiuotinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškė 1 057,23 Eur dydžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei buvo priteisęs 317,23 Eur nuostolių atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismui papildomai priteisus 240 Eur, bendra ieškovei priteistina suma sudaro 557,23 Eur. Taigi ieškinys tenkintas 52,71 proc., o atmestas 47,29 proc.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 568,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovo priteistina 826,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 568,16 Eur × 52,71 proc.). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 829,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 754,50 Eur × 47,29 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su virtuvinės spintelės pakeitimu, jos užnešimu, surinkimu, taip pat su tuo tiesiogiai susijusiais santechnikos darbais ir medžiagomis bei skalbimo mašinos remonto išlaidomis. Tuo tarpu kitų apeliacinio skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 240 Eur žalos atlyginimo, taip pat pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 752,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovės – 912,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 507 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudarė 700 Eur vertės atmesta ieškinio dalis, o apeliacinis skundas tenkintas dėl 240 Eur sumos, apeliacinis skundas tenkintas 34,29 proc., o atmestas 65,71 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 173,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovės – 715,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 557,23 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 23 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (557,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 826,52 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 829,76 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 715,58 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173,85 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.