Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant prokurorei D. B.,kaltinamajam V. N. ir jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei, atstovams pagal įstatymą J. N. ir V. N.,nukentėjusiajam M. P., jo atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, atstovams pagal įstatymą J. P. (J. P.) ir G. P.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija, 10 klasė, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2025 m. gruodžio 12 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. P. į smilkinį, įspirdamas koja vieną - du kartus bei vieną kartą mobiliuoju telefonu suduodamas į galvos viršugalvį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame momenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kaktoje pereinantį į kairės akies viršutinį voką, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.ĮrodymaiApklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padaryto nusikaltimo ir parodė, kad jo klasiokas turėjo el. cigaretę, o M. P. ir jo du ar trys draugai bandė ją paimti. Jis (V. N.) neleido, nes tai ne jo nuosavybė. Pradėjo jį tampyti už kapišono, pats apsisuko ir kumščiu trenkė į veidą. Po to visi nuėjome į pamokas. Nuo to incidento pradėjo jį savaitę sekioti. Negalėjo eiti pagrindiniu keliu, turėjo eiti kitu keliu. Buvo ilgoji pertrauka, todėl nuėjo namo pavalgyti, stengėsi vėluoti, kad jų nesutiktų. Tik užeidamas ant kalno sutiko 9 vaikus, kurie jo laukė, nors jie seniausiai turėjo būti mokykloje. Pats nubėgo nuo kalno, bet jį toliau vaikėsi. Sutiko tėčio automobilį, jį susistabdė, pasakė, kad jį vaikosi, o bevažiuojant į mokyklą, sutiko M. P.. Jam draugiškai pasakė, kad lipk į automobilį, važiuojame pasikalbėti su direktore. Jis tik užsimojo, pats pasitraukė ir jam trenkė su telefonu. Kai važiavo su tėčiu, nukentėjusysis M. P. nebuvo šalia jų, jis buvo pusiaukelėje einant į mokyklą. Su tėčiu važiavo į mokyklą. Kai stabtelėjo šalia M. P., išlipo iš automobilio su juo pakalbėti. Kalbėjosi prie automobilio. Pasakė nukentėjusiajam: „Lipk į mašiną, važiuojame pasikalbėti su direktore“. Jis nesutiko važiuoti, o užsimojo jam trenkti. Siekiant išvengti smūgio, pasitraukė į šoną. Tada sustresavo ir dėl savigynos trenkė jam telefonu į galvą. Trenkė jam į galvos viršugalvį. Po to vieną kartą spyrė į kojas. Vieną kartą trenkė į galvą ir iš karto spyrė į kojas. Nematė, kad būtų kraujo, paliko jį ten ir išvažiavo į mokyklą. Kai nuvažiavo į mokyklą, direktorė buvo valgykloje, palaukė, kol ji pavalgys, ir tada nuėjo pas ją į kabinetą. Papasakojo, kad įvyko muštynės, jog susipyko su nukentėjusiuoju M. P.. Buvo smurtinis konfliktas. O po to pamatė, kad į mokyklą M. P. atėjo kruvinas. Jam kraujavo smilkinys. Nematė, ar buvo prakirsta, iš toli žiūrėjo. Į smilkinį M. P. netrenkė. Trenkė į viršugalvį ir spyrė į kojas. Nelabai pamena, kada viskas vyko, daug laiko praėjo. Nukentėjusysis M. P. iš jo buvusio klasioko norėjo atimti el. cigaretę. Jį apgynė, stengėsi, kad neatimtų, bet tada jį patį puolė, o pats kumščiu trenkė M. P. į žandą. Nemano, kad buvo skaudus jam smūgis, nes toliau ėjo į pamokas, pas direktorę ar pas medicinos sesutę nėjo. Apie šį incidentą niekam nepasakojo. Po trenkimo kumščiu jam į veidą, su nukentėjusiuoju M. P. susitiko kitą dieną, kai pradėjo jį (V. N.) sekioti. M. P. su draugais vadino jį bailiu, klausė, kodėl bėga, apmėtė akmenimis. Po savaitės įvyko galutinis konfliktas, kai atliko smurtinius veiksmus. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sutrenkiau telefonu į galvos viršugalvį ir spyrė į kojas. Neigia, jog vieną kartą kumščiu trenkė M. P. į smilkinį. Nepripažįsta šios kaltinimo dalies. Ne nuo jo veiksmų atsirado nukentėjusiajam muštinė žaizda kairiajame maumenyje. Pripažįsta, jog suduodamas nukentėjusiajam, galėjo sukelti fizinį skausmą. Galėjo nežymiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Šį incidentą galėjo pamatyti M. P. draugai, nes ne visi išsilakstė, keli liko ant kalno viršūnės. Nežino nei vardų ar pavardžių, neprisimena. Galėjo būti P. D., T. M., truputį pažįsta juos. Jie buvo toje vietoje. Kad jį sekioja, niekam nepranešė ir niekur nesikreipė. Nepranešė niekam, nes yra uždaras, viską laiko savyje. Tėvams taip pat nieko nesakė. Kai trenkė nukentėjusiajam į galvą, jis nenukrito, tik pasilenkė, po to dar spyrė į kojas. Spyrė į kojas todėl, kad parkristų. Jam nukentėjusysis nesudavė, jokio smurtinio veiksmo prieš jį nepanaudojo. Atsiprašė ne pačio nukentėjusiojo, bet labai atsiprašė jo mamos. Nenorėjo M. P. praskelti galvos, net nepajuto, kad rankoje turi telefoną. Pripažįsta kaltinime nurodytą sužalojimą, kuris dėl jo veiksmų buvo padarytas nukentėjusiajam. Sutinka su turtine žala (112 Eur), bet nesutinka su neturtine žala (3000 Eur). Sutiktų nebent su 1000 Eur, bet ne su 3000 Eur, buvo padaryti tik keli nubrozdinimai. Supranta, kad dėl tų kelių nubrozdinimų nukentėjusysis M. P. patyrė žalą. Pats taip pat patyrė psichologinę žalą, nes jį sekiojo, mano nenormalu yra, kad dėl jo vieno smūgio į galvą ir spyrio į kojas prašo 3000 Eur. Nesutinka su tokio dydžio bauda. Kaltinimą pripažįsta, tik nepripažįsta, kad vieną kartą trenkė į smilkinį. Visus veiksmus pripažįsta, tik nepripažįsta, kaip minėjo, smūgio į smilkinį. Pripažįsta, kad padarė sužalojimą nukentėjusiajam, bet čia buvo savigyna. Norėjo, kad nukentėjusysis įliptų į automobilį, kad nereiktų kažkur laukti autobuso. O pas direktorę nuėjo. Tą pačią dieną nuvažiavo pas direktorę. Tėtis sakė, kad nereikėjo trenkti. Išvadas padarė. Nesakė taip, kad brolis pamokė, kad trenkti reikia ne kumščiu, o telefonu, kad būtų skaudžiau. Tikrai specialiai netrenkė telefonu nukentėjusiajam, kad jam būtų skaudžiau. Jei būtų norėjęs, kad jam būtų buvę skaudžiau, tikrai nebūtų jo ten palikęs tik su dviem smūgiais. Nesakė tokių žodžių, kad trenkti reikia su telefonu, nes bus skaudžiau. Kodėl pertraukos metu, kai nukentėjusysis su savo draugais, nuėję į parduotuvę nusipirkti pavalgyti, po to turi vaikytis jį iki pat jo namų. Nežino, kur gyvena nukentėjusysis M. P. ir jo draugai, bet ne šalia jo gyvena. Jo nuomone, nukentėjusysis M. P. ir jo draugai jį persekioja. Pačiam buvo iškilusi grėsmė, nes bėgdamas nuo kalno sutiko nukentėjusįjį su draugais, jie į jį svaidė akmenis. Nukentėjusysis M. P. su draugais, kai svaidė akmenis, į jį nepataikė. Matė, kad nukentėjusysis į jį metė akmenį. Tai viskas vyko dar iki to, kai važiavo automobiliu su tėčiu. Kaip buvo minėjęs, jį persekiojo M. P. su draugais. Jie, 9 asmenys, stovėjo ant kalno, laukė jo, pats juos nufotografavo. Pats bėgo nuo kalno, jie iš paskos, jam į nugarą mėtė akmenis, bet nei vienas nepataikė. Tada nuėjo prie savo namų langų, kad tėvai pamatytų, kas vyksta. Tada išbėgo į gatvę ir susistabdė tėtį. Tada jie pradėjo atsitraukti. Tas įvykis vyko vieną ir tą pačią dieną. Tyrimo tyrėjui pateikė tą nuotrauką, įrodančią, kad jį persekioja. Nukentėjusysis prieš fizinius veiksmus nieko nesakė. Jei būtų nepasitraukęs, nukentėjusysis jam būtų trenkęs į žandą. Po tokio nukentėjusio poelgio jo atsakomieji veiksmai buvo iš karto. Negali atsakyti, kodėl, išvengęs smūgio, nesėdo į automobilį ir nenuvažiavo. Nukentėjusiajam spyrė į kojas, nes norėjo, kad parkristų. Jis tiesiog buvo pakritęs, kraujo nematė, nes į smilkinį tikrai nesudavė. Kai nuvažiavo su tėčiu pas mokyklos direktorę, nukentėjusysis į mokyklą atėjo po 5 min. ar 6 min. Nežino, ar kitas incidentas nukentėjusiajam M. P. galėjo įvykti, jog būtų prakirsta galva, būtų kraujavęs. Vizualiai kraujuojančio nukentėjusiojo nematė, tik iš nuotraukos, kurią jam parodė. Jei viską grąžintų atgal, analogiškomis aplinkybėmis, būtų tiesiog įlipęs į automobilį ir nuvažiavęs. Tada būtų buvęs geresnis variantas. Gailisi, kaip viskas dabar susiklostė. Būtų pasielgęs kitaip, jei būtų buvusi galimybė. Nukentėjusysis M. P. parkrito ant žemės iš karto po spyrio į kojas. Pats nieko nedarė, įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu tėtis buvo automobilyje, bet jis nespėjo sureaguoti į šį incidentą. Iki įvykio nukentėjusiojo galva nebuvo sužalota. Pilna apimtimi pripažįsta kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, labai gailisi. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime. Pripažįsta, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į smilkinį, įspyręs vieną ar du kartus į kojas ir telefonu sudavęs į galvos viršugalvį. Sutinka su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, kad galėjo padaryti nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiajame maumenyje, odos nubrozdinimą kaktoje. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Pripažįsta dėl neturtinės žalos, tik nesutinka su jos dydžiu. Su nukentėjusiuoju nesimokė toje pačioje mokykloje. Taip pat pačio nukentėjusiojo neatsiprašė, neturėjo progos.Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes V. N. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo atstovai pagal įstatymą ir gynėja, taip pat teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovai pagal įstatymą bei atstovė advokatė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.Be kaltinamojo V. N. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:Nepilnamečio kaltinamojo V. N. atstovė pagal įstatymą J. N. parodė, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus ir žino, kad jos sūnus V. N. yra įtariamasis. Papasakos tai ką žino. Paaiškina, kad jos sūnus V. N. gyvena kartu su jais, adresu (duomenys neskelbtini). V. N. dabar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje, prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini). 2025 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, nepamena, apie 11.30 val., sūnus V. parėjo į namus pavalgyti pietų. Pavalgęs išėjo apie 12.00 val. iš namų į mokyklą ir pro langą matė kaip V. eidamas (duomenys neskelbtini) gatvėje paeina ir vėl grįžta atgal, tai vyko per kelis kartus. Minučių reikale grįžta jos vyras su automobiliu ir sūnus V. pastabdo tėvą. Sūnus V. įsėdo į tėvo automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini). Kas ten toliau vyko ji nieko nematė. Sužinojo tą pačią dieną iš V. kai grįžo vėlai iš mokyklos. Sūnus pasakė, kad jo gatvėje laukė 9 vaikai su tikslu sumušti ir V. tėvui važiuojant vaikai išsiskirstė ir liko vienas vaikas. V. išlipo iš automobilio prie vaiko stovinčio gatvėje ir anas vaikas užsimojo V. ir tuomet V. telefonu vieną kartą trenkė per galvą. Toliau sėdo su tėvu į automobilį ir nuvyko į mokyklą aiškintis. Civilinio ieškinio neatlygins nei turtinės, nei moralinės, tegul sprendžia teismas (t. 2, b. l. 19-21).Nukentėjusysis M. P. parodė, kad jam yra 14 metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 8 klasėje. Gyvena su tėvais, broliu, sese ir močiute. Tėtis J. P., mama G. P., brolis P., sesė G. P. ir močiutė. Pakviestas dėl įvykio 2025 m. gruodžio 13 d. Mokykloje buvo ilgoji pertrauka. Draugas pasakė, kad nukentėjo nuo V. N.. Draugas P. D., pasakė, kad sudavė į veidą. Draugai T., jo pavardė nepamenu, D. K. ir tas pats P. D.. Buvo ilgoji pertrauka, ėjo į parduotuvę su išvardintais draugais. Prie jų prisijungė ir daugiau draugų. Laukė kol ateis V.. V. išėjo per kitą pusę, jie stovėjo stotelėje, ten visada per pertraukas leidžia laiką. Su V. ėjo ir daugiau draugų, kurie norėjo pažiūrėti kas bus. V. norėjo eiti per kitą pusę, jie ėjo per tą pusę, kur norėjo eiti V.. Ėjo už mokyklos. P., D. pradėjo pravardžiuotis, V. buvo vienas. V. pradėjo bėgti link namų, draugai iš paskos. Jis stovėjo su likusiais draugais. Pertrauka baigėsi, bet galvojo palauks, kol grįš draugai, nes jam pamokos buvo pasibaigusios. T., P., D. paskui V. nubėgo apie 300 metrų. Jis irgi nubėgo paskui draugus, nes jie ten buvo apie 3 minutes, girdėjo kaip pravardžiavosi. V. pasikvietė tėtį. Draugai pradėjo bėgti į krūmus, jis nebėgo, nes V. nieko nedarė. Atvažiavo automobilis, išgirdo automobilio signalą, teko trauktis į šalį, kad nenutrenktų. Automobilio forma Sharan, raudonos spalvos. Automobilyje buvo V. ir jo tėvas. V. išlipęs pribėgo prie jo ir trenkė kumščiu jam į smilkinį kairėje galvos pusėje. Jis bandė gintis, bet nepateikė. Tėvas išlipęs šaukė, ko lenda prie jo vaiko? Tada V. telefonu trenkė jam į viršugalvį. Iš streso jam neskaudėjo, tik nuvirto, bet sąmonės neprarado. Atsistojo ir pradėjo eiti į šoną. V. tėvas pradėjo rėkti, ko lenda prie jo sūnaus. Tėvas viską matė, jam buvo keista, kad jis nestabdė. Jo draugai pykstasi su V., tai išeina taip, kad ir jis pykstasi. Sakė, kad kreipsis į policiją, liepė eiti sau. Ranka perbraukė galvą, pamatė kraują. Draugas T., pamatęs išsigando, liepė eiti pas seselę, sakė gal iškvies policiją. Draugai nupaveikslavo galvą. Prie budėtojo buvo mokytoja. Seselės nebuvo, tada nuėjo pas soc. pedagogę. Ji išsigando ir liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Klausė, kas tai padarė, pasakė V. ir jo tėvas. Nustebo, kad dalyvavo tėvas. Daug mokytojų buvo susirinkę, auklėtoja E. liepė pasakyti tėvų telefono numerį, kad galėtų pranešti. Iškvietė greitąją, nuramino jį, uždėjo ledo. Atvažiavo tėvai, nuvažiavo į priėmimo skyrių. Sakė teks siūti galvą. Savaitę nėjo į mokyklą, skaudėjo galvą, gėrė vaistus. Buvo suduoti du smūgiai kumščiu į smilkinį ir telefonu į galvą. Buvo ir daugiau suduota, bet pasakė tiek kiek atsiminė. V. spardė, ant megztinio liko žymės. Kiek kartų spyrė nepamena, gal vieną, gal du. Spyrė, kai trenkė kumščiu ir tada pradėjo spardytis. Jis V. nesudavė. V. jo neatsiprašė. Po įvykio su juo nebendravo. Jeigu V. atsiprašytų nežino, ar atleis, konsultuosis su tėvais. Po suduoto smūgio buvo guzas virš akies, pirmą dieną labai didelis, po to kas dieną mažėjo. Viršugalvį siuvo, negalėjo maudytis, plauti galvos. Turėtų būti randas, bet jis nemato. Po įvykio jau pasimiršo ir dabar gerai jaučiasi. Erzina, kad turi pasakoti apie įvykį. Gailisi, kad neapsigynė. Pagalbos kreipėsi pas psichologą. Anksčiau tarp jo draugų buvo konfliktų, vienas kitą pravardžiuodavo, bandė atimti veipą, apsistumdė, bet tik tiek. V. buvo vienas. Tai susiklostė aplinkybės, kad jis buvo vienas. Tą ar kitą dieną jis prie V. namų nebuvo nuvažiavęs. Kad į V. kiemą įmetė petardas, žino. Metė vaikai, jie ir mokykloje mėtė ir įmetė į jo kiemą. Jis nieko neprašė ir nesakė, vaikai metė kaip palaikydami jį. Jis sakė, kad nieko nedarytų, nes turės patys problemų. Jis nežino, kad kas būtų filmavę (t. 1, b.l.127-129).Nukentėjusiojo M. P. atstovas pagal įstatymą J. P. parodė, kad 2025 m. gruodžio 12 d. apie 12.15 val., būnant namuose, jam paskambino jo sūnaus M. P., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, klasės auklėtoja ir pranešė, kad sūnus yra sumuštas. Nedelsdamas kartu su sutuoktine G. P. nuvažiavo į mokyklą. Mokyklos pirmojo aukšto foje rado M., kuris buvo akivaizdžiai išsigandęs ir susijaudinęs, prie jo buvo keletas mokytojų. Pamatė, kad sūnaus galva sutvarstyta. Tai buvo padarę anksčiau už juos į mokyklą atvykę GMP medikai. Po to kartu su medikais jų automobiliu su M. išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten skubiosios pagalbos skyriuje sūnui buvo susiūta žaizda galvos viršugalvyje. M. jam papasakojo, kad jį netoli mokyklos esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje sumušė 10 klasės moksleivis V. N., kuris ten buvo atvažiavęs automobiliu kartu su savo tėvu. M. sakė, kad V. N. jam ranka vieną kartą sudavė į veidą (kairį antakį), turėtu mobiliuoju telefonu vieną kartą trenkė į galvą bei keletą kartų įspyrė į pilvo sritį. Jis matė, kad jo kelnės ir džemperis pilvo srityje yra nešvarūs, tačiau to kažkaip nesureikšmino ir pasakė drabužius nusivalyti. Vėliau, pabendravę su į ligoninę atvykusiais policijos pareigūnais, išvyko namo. Šiuo metu M. gydosi namuose, mokyklos nelanko. V. N. tėvai iki šiol su jais nebendravo ir jų pozicija dėl įvykio jiems nežinoma (t. 1, b. l. 59-61).Liudytoja R. A. parodė, kad ji dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jų mokyklos mokinius M. P. ir V. N. pažįsta ir su jais bendrauja, tačiau ne dėl jų elgesio mokykloje. M. P. yra aktyvesnis, nuolat apsuptas draugų ir nėra tik pasyvus stebėtojas. V. N. turi specialiųjų poreikių, tačiau yra ramaus charakterio, nuo kitų mokinių laikosi atokiai ir konfliktų vengia. 2025 m. gruodžio 12 d. apie 12.10 val., į jos kabinetą atėjo M. P. ir pasakė, kad jį netoli mokyklos, trenkdamas telefonu į galvą, sumušė V. N.. Pamatė, kad M. P. kairė veido pusė kruvina ir tuoj pat paskambinusi pagalbos numeriu 112 iškvietė GMP. Netrukus atvyko M. P. ir V. N. tėvai bei GMP medikai. Medikai M. P. apžiūrėjo ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, su jais kartu išvyko ir M. P. tėvas. V. N. papasakojo, kad M. P. telefonu trenkdamas į galvą sužalojo to nenorėdamas, tik dėl to, kad jį pastaruoju metu vis persekiodavo ir kabinėdavosi keletas mokyklos moksleivių, tarp kurių būdavo ir M. P.. Po to V. N. su tėvu išvyko namo (t. 1, b. l. 53-55).Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktore. 2025 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, apie 12.00 val., buvo ilgosios pertraukos pabaiga ir ji valgė valgykloje, kada prie jos priėjo mokinys V. N., kuris pasakė, kad nori abu su tėčiu pasikalbėti. Ji pabaigusi valgyti išėjo į koridorių, kur jos jau laukė minėti asmenys, pakvietė užeiti į kabinetą. Tada V. pradėjo pasakoti, kad susimušė su M.. Jis pasakojo, kad einant iš namų baigiantis pietų pertraukai jam pastojo kelią grupė vaikų. Pamatė jis tuo metu savo tėtį grįžtant su automobiliu ir pasakė kas yra. Tėtis įsisodino V. į automobilį ir važiavo link mokyklos. Vaikų būrys, pamatęs V. su tėčiu, išsisklaidė ir liko tik M.. Automobilis sustojo ties M., V. iš jo išlipo ir susistumdė su M.. V. aiškino, kad nepajuto kaip su savo turėtu telefonu trenkė M. per galvą. V. teigė, kad M. ir jo draugai ne pirmą kartą jį persekioja dėl to, kad kažkada jis apgynė draugą. V. tėtis piktinosi dėl šio incidento, buvo nepatenkintas. Tada ji V. su tėčiu paliko kabinete su kitais darbuotojais, o ji sužinojusi, kad M. yra sužalotas, išėjo į koridorių. Buvo suteikta pirmoji pagalba, iškviesti tėvai, bei greitoji. Jai atėjus prie M. atvyko jo tėvai ir greitoji. Prie M. buvo auklėtoja, bei socialinė pedagogė. V. N. turi didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, yra grįžęs iš specialiosios mokyklos. Netrukus atvyko policija, M. tėtis su M. ir greitąją išvyko į ligoninę, o M. mama atėjo susitikti su V. tėčiu ir pačiu V. jos kabinete, kartu atėjo ir policijos pareigūnai. V. mokėsi pagal individualizuotą programą, gebėjimai silpni, mokymosi rezultatai žemi. Nuo 2026 m. sausio 9 d. V. N. toliau išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. M. P. mokymosi rezultatai yra patenkinami. Visas įvykis įvyko gatvėje ne mokyklos teritorijoje (t. 1, b. l. 193-195).Liudytojas P. D. parodė, kad jam yra 13 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 7 klasės moksleivis. V. N. pažįsta, mokėsi toje pačioje mokykloje, buvo draugai. V. N. dabar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. M. P. jam yra pažįstamas, yra draugai. Praeitais metais prieš šventes mokykloje V. pradėjo užgaulioti M. P., A., D.. V. keikė draugus dėl to, kad prieš tai buvo apsipykę. Dėl ko apsipykę nežino. Tas viskas vyko per ilgąją pertrauką. Viskas vyko ne mokyklos teritorijoje, jo draugai žinojo, kad V. eina pietų valgyti į namus. Galvojo draugai, kad eis V. per stotelę ir juos pamatęs ėjo per kitą gatvę. Vaikai nubėgo per kitą gatvę ir laukė V.. Jis ten irgi buvo. Vaikų buvo daug, negali pasakyti. Vaikai laukė ant kalno, o jis nulipo nuo kalno ir kai pamatė, kad pareina V., jis su D. nuėjo į mokyklą. Kas ten vyko toliau, jis nematė, kai praskėlė galvą M. Jam būnant prie mokyklos, parėjo M. su T. M. ir nuėjo pas socialinę darbuotoją R.. Mokykloje matė, kad M. bėgo kraujas iš galvos. M. pasakė, kad trenkė iš telefono į galvą, lyg sakė, kad V. tėtis trenkė, o ne V.. Pasakė M., kai grįžo į mokyklą. T. pats pasakė, kad buvo šalia, kai M. trenkė telefonu į galvą. T. tai matė. Daugiau M. ir T. jam nieko nesakė. V. jam nėra sudavęs per veidą, nei jis jam. Jis nebuvo tam įvykį ir nieko nematė, bei dėl to jis nenukentėjo ( t. 2, b. l. 6-7).Liudytojas T. M. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 8 klasėje. 2025 metų mėnesio neatsimena, prieš Kalėdas, per pietų pertrauką, kiek jam pasakojo P. prieš tai, V. ir M. mokykloje susimušė. Kiek P. sakė, kad V. jam trenkė. P. norėjo susitikti su V. ir išėjo į lauką iš mokyklos. Drauge ėjo jis, D., M. ir P.. V. tuo metu buvo savo namuose. Visi drauge prie mokyklos, gatvėje laukė V., kada pareis iš namų. P. norėjo kažką pasakyti V., ar kažką tiksliai, nežino. Kiek pamena, lyg P. gaudėsi V., po to kiek suprato ar tai paskambino V. savo tėvui, ar tai atvažiavo su automobiliu. V. tėvas sustojo su automobiliu gatvėje, o jis buvo šiek tiek toliau. Lyg V. tėvas pradėjo gaudyti P., važiavo paskui P. ir tada P. su D. pabėgo link mokyklos. V. tėvas sustojo prie M., o jis buvo netoli. V. išlipo iš jo tėvo automobilio, o įlipo kada jis tik atvažiavo. V. išlipęs pradėjo gaudyti M., nes P. buvo pabėgęs. V. pradėjo trankyti M.. Trenkė iš rankos į galvą M. vieną kartą, M. pradėjo gintis, M. buvo nuvirtęs ar tai paslydo, po to atsikėlė. Jis nematė kaip V. trenkė telefonu M. į galvą, jis buvo nusisukęs, kur yra D. su P. Kiek pamena, biški spyrė koja M.. Po to V. su jo tėvu išvažiavo į mokyklą. Tada P. su D. išlindo iš kiemo ir jis kartu su M. ir draugais parėjo į mokyklą. M. sakė, kad iš telefono trenkė V., jam bėgo kraujas iš galvos. Bandė pareiti kuo greičiau į mokyklą, kad M. stabdyti kraujavimą. Parėjus į mokyklą nebuvo seselės tai nuėjo pakviesti R. pavaduotoją, kur M. buvo suteikta pagalba. M. yra jo draugas, o V. nėra draugas, jis su juo nebendrauja. V. dabar mokosi kitoje mokykloje. Toks įvykis buvo pirmas su V.. Jis pats to įvykio metu nenukentėjo. Jie tada visi išsiskirstė. M. šiuo metu jaučiasi gerai (t. 2 t, b. l. 14-15).Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 11-17).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad M. P. konstatuota muštinė žaizda kairiame momenyje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva kaktoje, pereinanti į kairės akies viršutinį voką, padaryti kietais bukais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 31-33).Daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo telefono „Iphone 16“ apžiūra. Peržiūrėjus nuotraukų galerijoje esančią informaciją matyti, kad vienoje iš spalvotų nuotraukų, kurios pavadinimas „IMG_0154“, yra užfiksuoti dienos metu gatvėje stovintys 7 galimai vyriškos lyties asmenys. Nuotraukoje taip pat matyti dviejų kažkokių pastatų stogai, dalis gatvės su asfaltuota danga ir žole apaugęs gatvės kelkraštis. Peržiūrėjus nuotraukos metaduomenis matyti, kad fotografuota 2025 m. gruodžio 12 d., 12.02 val., įrenginiu, kurio pavadinimas „Apple Iphone 16“. Šie duomenys nufotografuojami. Nuotrauka „IMG_0154“ su jos metaduomenų nuotrauka paimamos ir skaitmeninių laikmenų formatu saugomos kaip šio daiktų apžiūros protokolo priedai (t. 1, b. l. 39-48).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių medicininių duomenų, kad V. N. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Dėl jam nustatytų sutrikimų nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (netikslinga) (t. 2, b. l. 99-100). Įrodymų vertinimasPagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo V. N. parodymai duoti teisme bei jo atstovės pagal įstatymą J. N., nukentėjusiojo M. P., nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą J. P. bei liudytojų R. A., D. J., P. D., T. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, apžiūrų protokolai bei kiti anksčiau aptarti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad V. N. kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. P. į smilkinį, įspirdamas koja viena - du kartus bei vieną kartą mobiliuoju telefonu suduodamas į galvos viršugalvį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame momenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kaktoje pereinanti į kairės akies viršutinį voką, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis)Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio taikymo kaltinamojo V. N. atžvilgiu, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, iki šiol nėra teistas ir administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 66–67, 70–71). Duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus negauta.Vertindamas kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas pažymi, kad V. N. nuo pat proceso pradžios nevengė atsakomybės – iš karto po įvykio kartu su tėvu nuvyko pas mokyklos direktorę, nesislėpė ir nesiekė išvengti savo veiksmų pasekmių. Viso proceso metu kaltinamasis nuosekliai pripažino smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, neneigė faktinių bylos aplinkybių, jas nurodė aiškiai. Teisiamojo posėdžio metu jis visiškai pripažino savo kaltę, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą, kritiškai įvertino savo elgesį, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir suvokia savo netinkamą elgesį.Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo atstovas pagal įstatymą visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 198–199). Ši aplinkybė kartu su kaltinamojo atsiprašymu nukentėjusiojo M. P., rodo jo siekį pašalinti nusikalstamos veikos padarinius.Be kita ko, kaltinamasis V. N. yra nepilnametis, gyvena su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos II gimnazijos klasėje, mokosi pagal individualų ugdymo planą (t. 2, b. l. 85-86). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis linkęs sistemiškai pažeidinėti įstatymus, ar po nagrinėjamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų.Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, buvo atlyginta visa turtinė žala, nebejojama, jog bus nukentėjusiajam atlyginta ir neturtinė žala, taip pat į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos sąlygos atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, vien baudžiamasis procesas ir jo metu patirti išgyvenimai kaltinamajam jau yra pakankama ir veiksminga auklėjamojo poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių priežasčių kaltinamasis V. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).BK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.Atsižvelgiant į kaltinamojo V. N. amžių, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo veiksmus bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį atleidus V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaltinamajam V. N. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėnesių laikotarpiui, elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigojant V. N. mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Teismas sprendžia, kad šios auklėjamojo poveikio priemonės pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.Dėl civilinio ieškinioŠioje byloje kaltinamajam V. N. nukentėjusiojo M. P. atstovas pagal įstatymą J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašoma iš V. N. priteisti 112,32 Eur sumą turtinei žalai, susidariusiai dėl nukentėjusiojo gydymo perkant vaistus bei kuro išlaidų vykstant į gydymo įstaigas, atlyginti, ir 3000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 139-140). Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl turtinės žalos ir jos dydžio, kaltinamasis ir jo gynėjas visiškai sutiko su šia civilinio ieškinio dalimi, taip pat sutiko, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam, tačiau nesutiko su prašomos priteisti neturtinė žalos dydžiu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis V. N. savo tyčiniais veiksmais kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje sužalojo nukentėjusįjį M. P., tai yra sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, jog kaltinamojo V. N. atstovas pagal įstatymą V. N. atlygino nukentėjusiajam M. P. 112,32 Eur (pinigus pervesdamas nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą G. P.), tai yra atlygino visą padarytą turtinę žalą t. 2, b. l. 198-199).Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. N. atlygino visą padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. P., procesas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.Taip pat nukentėjusiojo M. P. atstovas pagal įstatymą J. P. prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog kaltinamojo V. N. veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet labai skaudėjo galvą, sumuštas viršugalvis ir smilkinys buvo ištinę, patyrė pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, baimę. Dėl kairiojo smilkinio sumušimo apie dvi savaites buvo iškilęs didelis guzas, virš akies buvo kraujosruva, negalėjo gulėti ant tos pusės. Praskeltą galvą teko siūti, dėl ko apie savaitę laiko negalėjo plauti galvos ir eiti į mokyklą. Pasekmės išliko iki šiol, galvoje liko randas. Būnant mieste jaučiamas nerimas, atsirado baimė eiti į mokyklą, baimė pravažiuojant automobiliams, sutriko miegas, dėl ko nukentėjusysis kreipėsi ir lankėsi pas psichologą (t. 1, b. l. 139 – 140). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. N. panaudojo fizinį smurtą M. P. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jam nusikaltimu sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš V. N.. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad M. P. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (vieną kartą kumščiu suduodant nukentėjusiajam į smilkinį, vieną kartą mobiliuoju telefonu suduodant į galvos viršugalvį, vieną – du kartus įspiriant koja) patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – muštinę žaizdą kairiame momenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kaktoje pereinanti į kairės akies viršutinį voką. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos nukentėjusysis M. P. neabejotinai patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė nepatogumų, nes turėjo vykti į teisėsaugos institucijas, dalyvauti teismo posėdyje, lankytis gydymo įstaigoje, ką patvirtina prie bylos pridėti duomenys (t. 1, b. l. 32–33, 34). Taip pat pastebėtina, jog nukentėjusysis nepilnametis, jam 14 metų. Teismo vertinimu šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Tačiau šiuo atveju teismas įvertina ir tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė nepilnametis asmuo, kuris gyvena su tėvais ir šiuo metu nedirba, yra moksleivis, todėl neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi jokio nuosavo turto, kas iš esmės mažina priteistinos žalos dydį.Kartu teismas akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nukentėjęs asmuo turi gauti adekvačią kompensaciją, tačiau būtina vertinti ir šiuo atveju nepilnamečio kaltinamojo pajėgumą atlyginti žalą.Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, t. y. nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, patirtus nepatogumus, išgyventą fizinį skausmą, diskomfortą dėl sužalojimų, taip pat ir atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, kad smurtavimas nebuvo intensyvus, tai, kad sužalojimai nepareikalavo sudėtingo gydymo (operacijos, stacionarinės priežiūros ir pan.), atlikus pirminį chirurginį galvos žaizdos sutvarkymą buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, sužalojimai nesukėlė ilgalaikių sudėtingų liekamųjų reiškinių sveikatai, išskyrus randą siūlių vietoje, siekiant įgyvendinti ir kaltinamojo V. N. interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą (jis 16 metų amžiaus, nedirbantis, mokosi), kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur, šios kategorijos bylose laikytinas per didelis. Šios sumos priteisimas nukentėjusiajam reikštų pastarojo nepagrįstą praturtėjimą ir kartu V. N. nubaudimą, taip paneigiant neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį pobūdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, prašomas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas iki 800 Eur, kas nagrinėjamu atveju yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo M. P. patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, taip pat ir teismų praktiką. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno su tėvais. Šiuo atveju atstovai pagal įstatymą J. N. ir V. N. neįrodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala atsirado ne dėl jų kaltės. Todėl nukentėjusiajam M. P. turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš V. N., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti kaltinamojo tėvai, tai yra atstovai pagal įstatymą J. N. ir V. N.. Nukentėjusiajam M. P. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavestina tvarkyti jo įstatyminiams atstovams – motinai G. P. ir tėvui J. P..Dėl proceso išlaidųBPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. birželio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 180), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam M. P. buvo paskirta atstovė advokatė Naina Lanzbergienė ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 655,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. yra nepilnametis, nedirbantis, mokosi, taip pat įvertinus iš jo priteistos neturtinės žalos sumą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam M. P. šioje byloje iš V. N. nepriteistinos.Kiti klausimaiKaltinamajam V. N. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 62–65), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo M. P. atstovo pagal įstatymą J. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 112,32 eurų turtinės žalos ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. B. 2026 m. balandžio 22 d. nutarimais (t. 1, b. l. 164-167, 174-177) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: į kaltinamojo V. N. motinai J. N. priklausantį turtą – 1. pinigines lėšas, esančias: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3112,32 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 468 Eur; 2. pinigines lėšas, esančias: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3112,32 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 468 Eur, bei tėvui V. N. priklausantį turtą – 1. pinigines lėšas, esančias: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3112,32 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 468 Eur; 2. pinigines lėšas, esančias: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3112,32 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 468 Eur; 3. pinigines lėšas, esančias: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3112,32 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) - 468 Eur.Vertindamas tolesnio laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinybę, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta duomenų, jog kaltinamojo V. N. tėvai J. N. ir V. N. būtų vengę vykdyti savo pareigas ar atlikę veiksmus, kuriais siektų apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, jie savanoriškai atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą (t. 2, b. l. 198–199), todėl jų elgesys nesudaro pagrindo išvadai, kad jie vengs vykdyti ir šiuo nuosprendžiu nustatytą pareigą atlyginti neturtinę žalą. Aplinkybė, kad nuosprendžio priėmimo metu neturtinė žala dar nėra atlyginta, savaime nesudaro pakankamo pagrindo tęsti nuosavybės teisės apribojimą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo dalis dėl civilinio ieškinio vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, o priverstinį teismo sprendimo vykdymą užtikrina vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.Vadovaudamasis proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo ir laikinosios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo toliau taikyti kaltinamojo V. N. motinos J. N. ir tėvo V. N. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl ši procesinė prievartos priemonė panaikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas