- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1335-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00644-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- S. D.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuotas asmuo S. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
2. Telšių apylinkės teisme gautas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba; NŽT) skundas dėl antstolio S. D. procesinių veiksmų, t. y. dėl antstolio 2026 m. sausio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-26-156-4369. Nurodoma, kad iš skolininko V. J. išieškojus 56 850,00 Eur sumą, NŽT naudai išieškota 2 652,23 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01531, kurioje liko išieškoti 146,11 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00635 neišieškota jokia suma. Toks išieškotų lėšų paskirstymas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Išieškotų lėšų paskirstymo lentelėje matyti, jog kitiems išieškotojams, esantiems tokioje pačioje reikalavimų patenkinimo eilėje, yra paskirstomos atitinkamos iš skolininko gautos lėšos, todėl NŽT kaip išieškotojui proporcingai turėjo būti paskirta išieškota skola abiejose vykdomosiose bylose. Be to, iš skolininko išieškota 56 850,00 Eur suma gauta varžytynėse pardavus skolininkui priklausantį žemės sklypą, kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka kreditoriaus NŽT naudai. Todėl išieškotojams skirstant iš skolininko išieškomas sumas, NŽT reikalavimų patenkinimo eilė turėjo būti „0“, o paskesnės eilės reikalavimai turėjo būti patenkinami po to, kai visiškai būtų patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. 3. Antstolis S. D. 2026 m. vasario 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad iš varžytynių gautos lėšos pirmiausia skiriamos vykdymo išlaidoms ir kitoms sumoms padengti, o tik po to likusi suma paskirstoma išieškotojų reikalavimams tenkinti pagal nustatytą eiliškumą. NŽT reikalavimai iš įkeisto turto buvo patenkinti be eilės ir gautos lėšos paskirstytos pagal notaro vykdomuosius įrašus, atitinkamai paskirstant 1 408,21 Eur, 426,64 Eur, 312,41 Eur, 128,95 Eur, 274,65 Eur ir 1 333,75 Eur sumas. Todėl skundo teiginys, kad NŽT reikalavimų patenkinimo eilė turėjo būti „0“ apskritai nepagrįstas, nes be eilės tenkinami tik hipotekos reikalavimai iš įkeisto turto, kurie paskirstymo patvarkyme jau yra patenkinti. Vykdomosiose bylose Nr. 0156/21/00371, Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 išieškojimas vykdomas pagal išduotus teismo įsakymus, todėl šiems reikalavimams taikoma trečioji eilė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0156/21/0153 ir Nr. 0156/22/00635 vykdomos pagal išduotus teismo įsakymus dėl skolų išieškojimo NŽT naudai, tokie reikalavimai vykdomosiose bylose turi būti tenkinami trečiąja eile. Teismas laikė nepagrįstu skundo argumentą, kad šiose vykdomosiose bylose skirstant pinigines lėšas nesilaikyta NŽT naudai taikytos išieškojimo iš įkeisto turto pirmumo tvarkos, nes antstolis šiose dvejose vykdomosiose bylose ir neturėjo pareigos pinigines lėšas skirstyti be eilės. Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo lentelės, NŽT naudai taip pat pervesta 1 408,21 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01401, 426,64 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01402, 312,41 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01404, 128,95 Eur išieškotų piniginių lėšų suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01405, 274,65 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01406 ir 1 333,75 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01407. Iš skundžiamo patvarkymo taip pat matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0156/23/01401 užvesta pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą, taip pat pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus užvestos ir vykdomosios bylos Nr. 0156/23/01402, Nr. 0156/23/01404, Nr. 0156/23/01405, Nr. 0156/23/01406 ir Nr. 0156/23/01407. Taigi išieškojimas iš skolininko įkeisto turto buvo vykdomas ne tose vykdomosiose bylose, dėl kurių pateiktas skundas, be to, skundžiamo patvarkymo lentelės 26-31 punktuose aiškiai nurodyta, kad paskirsčius iš skolininko išieškotas sumas likučio šiose vykdomosiose bylose nebėra, taigi iš skolininko hipoteka įkeisto turto padengti visi hipoteka NŽT naudai užtikrinti skoliniai įsipareigojimai. 2026 m. sausio 23 d. patvarkymu paskirsčius iš skolininko išieškotas lėšas hipoteka užtikrintiems reikalavimams ir vykdomojoje byloje likus lėšų, antstolis dalį šių lėšų paskyrė seniausių NŽT naudai išieškomų skolų padengimui vykdomosiose bylose Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/21/00371. Dėl šios priežasties, visiškai ar iš dalies padengus skolas NŽT naudai seniausiose skolininko vykdomosiose bylose, naujesniam skolos išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00635 padengimui piniginių lėšų nebeliko.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentuose nurodė: Vykdomosiose bylose Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 išieškojimai buvo vykdomi pagal teismo įsakymus Nr. eL2-2048-1054/2021 ir Nr. eL2-807-1111/2022. Antstolio išieškota pinigų suma (56 850,00 Eur) buvo gauta varžytinėse pardavus skolininkui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka (kreditorius NŽT), todėl vadovaujantis CPK 753 straipsnio 2 dalyje ir 754 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu, išieškotojams paskirstant iš skolininko išieškomas skolas, NŽT reikalavimų patenkinimo eilė turėjo būti „0“ bei paskesnės eilės reikalavimai turėjo būti tenkinami tik po to, kai visiškai būtų patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. Teismas teisingai pažymėjo, kad vykdomąsias bylas Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 antstolis vykdo pagal išduotus teismo įsakymus dėl skolos išieškojimo NŽT naudai, tačiau akivaizdžiai suklydo konstatuodamas, jog tokie reikalavimai turėjo būti tenkinti trečia eile. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad vykdomosios bylos Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 buvo vykdomos pagal teismo įsakymus, išduotus dėl skolininko V. J. laiku nevykdytų periodinių (kasmetinių) įmokų priteisimo, kurios turėjo būti mokamos pagal 2012 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiomis valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis skolininkas V. J. iš valstybės išsimokėtinai yra įsigijęs šešis žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir skolinių įsipareigojimų užtikrinimui visiems minėtiems žemės sklypams buvo (yra) įregistruota priverstinė hipoteka. Atsižvelgdama į tai, kad skolininkas laiku nevykdė prisiimtų sutartinių (piniginių) įsipareigojimų, NŽT, vadovaudamasi CPK 431 straipsniu, periodiškai kreipdavosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vykdomoji byla Nr. 0156/21/01531 pradėta pagal 2021 m. gegužės 25 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-2048-1054/2021, o vykdomoji byla Nr. 0156/22/00635 pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-807-1111/2022. Minėti vykdomieji dokumentai išduoti būtent dėl aukščiau nurodytų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, užtikrintų priverstine hipoteka, nevykdymo. Nagrinėjamu atveju antstolio išieškota pinigų suma buvo gauta varžytinėse pardavus skolininkui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka (kreditorius NŽT), todėl antstolis, paskirstydamas tokiu būdu išieškotas lėšas privalėjo vadovautis CPK 754 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimus iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad antstolis iš varžytinių pardavęs hipoteka įkeistą skolininko turtą, vykdomosiose bylose Nr. 0156/22/00635 ir Nr. 0156/21/01531 išieškotas lėšas išieškotojai NŽT paskirstė trečiąja eile.
CPK 753 straipsnyje reglamentuota reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas. Numatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms; 2) išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) išieškotojams šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d.). Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai (CPK 753 str. 2 d.). Pagal CPK 754 straipsnį kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. 2. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. 3. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių. 4. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus. 5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti. Nurodytų straipsnių taikymas tarpusavyje yra neatsiejamai susijęs.
Šiuo atveju iš byloje esančių šalių išdėstytų pozicijų ginčo klausimu galima suprasti, kad varžytinėse pardavus skolininko V. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauta 56 850,00 Eur suma. Būtent šią sumą antstolis ir paskirstė V. J. išieškotojams, tarp kurių yra NŽT. 2026 m. sausio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-26-156-4369, lentelėje nurodyta, kad NŽT naudai vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01531 išieškota 2 652,23 Eur, liko neišieškota 146,11, o vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00635 išieškota 0 Eur, liko išieškoti 2 578,99 Eur.
Nesutikdama su patvarkymu NŽT teikė antstoliui skundą, nurodydama, kad vykdomosiose bylose Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 išieškojimai vykdyti pagal priimtus teismo įsakymus Nr. eL2-2048-1054/2021 ir Nr. eL2-807-1111/2022 (abiejose bylose reikalavimų tenkinimo eilė trečia). Nurodė, kad kitiems išieškotojams, esantiems tokioje pačioje reikalavimų patenkino eilėje (trečioje), yra paskirstomos atitinkamos iš skolininko lėšos, todėl ir NŽT vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00635 turėjo būti proporcingai paskirstyta išieškota skola, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat nurodė, kad iš skolininko išieškota pinigų suma 56 850 Eur gauta iš varžytinių pardavus skolininkui priklausantį žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka, todėl mano, kad išieškotojams paskirstant iš skolininko išieškotas skolas, NŽT reikalavimo patenkinimo eilė turėjo būti ,,0“.
Antstolis, nesutikdamas su NŽT skundu, laikėsi pozicijos, kad paskirstymo patvarkyme NŽT kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimai vykdomi pagal notaro vykdomuosius įrašus (vykdomosios bylos Nr. 0156/23/01401, Nr. 0156/23/01402, Nr. 0156/23/01404, Nr. 0156/23/01405, 0156/23/01406, 0156/23/01407) (lentelėje 0 eilė), atitinkamai paskirstyta 1 408,21 Eur, 426,64 Eur, 312,41 Eur, 128,95 Eur, 274,65 Eur, 1 333,75 Eur). Be eilės tenkinami hipoteka (įkeitimu) užtikrinti reikalavimai iš įkeisto turto paskirstymo patvarkymo yra patenkinti. Vykdomosiose bylose Nr. 0156/21/00371, Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635 išieškojimas vykdytas pagal teismo įsakymus Nr. eL2-4300-1111/2020, Nr. eL2-2048-1054/2021 ir Nr. eL-807-1111/2022, todėl šiems reikalavimams taikyta trečioji eilė. NŽT skirtos lėšos pagrįstai nukreiptos pirmiausiai į anksčiausiai pradėtą vykdymą.
Teismas byloje remdamasis NŽT skundu, antstolio patvarkymu ir pateiktomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0156/21/01531 ir Nr. 0156/22/00635, kuriose išieškojimai vykdyti pagal nurodytus teismo įsakymus, remdamasis CPK 753-754 straipsniais, klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nurodydamas, kad vykdomosiose byloje, pradėtose pagal teismo įsakymus, antstolis neturėjo pareigos pinigines lėšas paskirstyti be eilės, nes reikalavimai tenkinti trečiąja eile. Kitose vykdomosiose bylose, kur išieškojimas vykdytas pagal hipoteka užtikrinus kreditoriaus reikalavimus, iš skolininko hipoteka įkeisto turto buvo padengti visi hipoteka NŽT užtikrinti skoliniai įsipareigojimai.
Taigi matyti, kad tiek antstolis, tiek teismas atribojo vykdomąsias bylas ir, atlikus priverstinį hipoteka įkeisto turto pardavimą, vykdomus išieškojimus paskirstant išieškotas lėšas išieškotojos naudai vykdė skirtingai, t. y. 1) pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose laikė hipoteka užtikrintais reikalavimais ir NŽT kreditorinį reikalavimą tenkino be eilės; 2) vykdomosiose bylose pagal NŽT išduotus teismo įsakymus kreditorinius reikalavimus tenkino trečiąja eile (vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/00371 kreditorinis reikalavimas padengtas 3 227,07 Eur sumai visiškai, vykdomojoje byloje 0156/21/1531 išieškota 2 652,23 Eur, liko išieškoti 146,11 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00635 išieškota 0 Eur, liko išieškoti 2 578,99 Eur).
Nagrinėjamu atveju NŽT su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. gegužės 24 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (šio pareiškimu pagrindu buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d. teismo įsakymas Nr. eL2-2048-1054, o jo nevykdymo atveju pradėta vykdomojo byla Nr. 0156/21/0153/2021), ir 2022 m. vasario 4 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo (kurio pagrindu priimtas 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymas Nr. eL2-807-1111/2022, o jo nevykdymo atveju pradėta vykdomojo byla Nr. 0156/22/00635/2022). Matyti, kad prie šių pareiškimų pridėti šie dokumentai: 2012 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2012 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; 2012 m. lapkričio 29 d. pranešimas apie priverstinės hipotekos įregistravimą hipotekos registre Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 30 d. pranešimas apie priverstinės hipotekos įregistravimą hipotekos registre Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 30 d. pranešimas apie priverstinės hipotekos įregistravimą hipotekos registre Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2021 m. gegužės 21 d. mokėtinų įmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės ir kt. Taigi iš esmės matyti, kad teikdama atskirąjį skundą NŽT pateikė duomenis ir įrodymus, kuriais remiantis, kaip pareiškėja nurodo, galimai buvo priimti teismo įsakymai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, procesinį sprendimą priėmė paviršutiniškai ir formaliai, nesigilindamas į ginčo esmę, NŽT ir skolininko teisinių santykių prigimtį, jų įsipareigojimų apimtis ir kt. Šiuo atveju iš su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, koks buvo susitarimo turinys ir kt. Šie su atskiruoju skundu NŽT naujai pateikti įrodymai ir juose esančios aktualios ginčui aplinkybės yra esminės visapusiškai situacijos analizei ir įvertinimui.
Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad NŽT nurodyta aplinkybė, jog ir teismo įsakymu priteistos skolos gali būti kilusios iš hipoteka užtikrinto reikalavimo, pirmosios instancijos teismui buvo / galėjo būti žinomos iš NŽT skundo, tad šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turėjo/ galėjo pasinaudodamas diskrecijos teise šiuos duomenis išsireikalauti ir/ar juos patikrinti LITEKO sistemoje ir kt. Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar antstolis pagrįstai paskirstė išieškotas sumas NŽT naudai, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė klausimo esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, svarbu išsiaiškinti: ar vykdomųjų dokumentų pagal vykdomuosius įrašus ir teismo įsakymus išdavimo pagrindas yra tas pats. CK 4.192 straipsnyje reglamentuota hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo. Tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių NŽT vienais atvejais kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo (kaip numato CK 4.192 str.), o šiuo ginčo situacijos atveju - dėl teismo įsakymo išdavimo; jei vykdomieji dokumentai išduoti dėl to paties hipoteka užtikrinto kreditorinio reikalavimo (tuo pačiu pagrindu), ar teismo įsakymo kaip vykdomojo dokumento išdavimas (ne pagal CK 4.192 str. reglamentavimą) savaime eliminuoja kreditoriaus teisę pretenduoti į hipoteka užtikrinto kreditorinio reikalavimo patenkinimą be eilės (,,0“ eilė); ar pagrįstai skirtingų institucijų išduotų vykdomųjų dokumentų priėmimas (notaro įrašas, teismo įsakymas), tenkinant hipoteka užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, vertintas ir išieškotojui paskirstytas skirtingomis eilėmis (pagal notaro įrašą – be eilės, pagal teismo įsakymą – trečia eile) ir kt.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Minėta nuostata yra taikoma nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino (neišsireikalavo) pateiktų dokumentų visumos konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą (klausimą) iš esmės, o tokia padėtis (kai galimai teisingam klausimo išsprendimui įrodymai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme ir turės/gali turėti esminę reikšmę ginčo vertinimui, ko nevertino priimdamas procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas) prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą (klausimą) iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas dėl antstolio veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.