Byla 8f5d9fab9977165e

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės (pranešėja), Raimondos Juodkaitės ir Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo R.V. (toliau – Pareiškėjas) 2025-02-14 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2025-01-24 sprendimo Nr. 68-5 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjo atstovė L.V. bei Inspekcijos atstovas A.A. 2025-03-25 Komisijos posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Pareiškėjo vardu skundą Komisijai pateikė Pareiškėjo įgaliota atstovė L.V. (toliau – Pareiškėjo atstovė). Nurodo, kad Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos Sprendimu ir Sprendime nurodyta nuostata, kad Pareiškėjas pats turėjo išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, tačiau nerodė pakankamos iniciatyvos vykdant mokestines prievoles, nesikreipė į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles. Pareiškėjas akcentuoja, kad kreipėsi į mokesčių administratorių ir konsultavosi su jos darbuotojais ir vykdė pateiktas rekomendacijas.

1. Pagal išankstinę rezervaciją kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) Tauragės skyrių (Komisijos pastaba: data nenurodoma), siekdamas tinkamai deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Mokesčių administratoriaus darbuotoja pati užpildė Pajamų mokesčio deklaraciją (toliau – Deklaracija). Paklausus, ar reikia deklaruoti parduotas akcijas, kurios buvo išlaikytos ilgiau nei 10 metų, darbuotoja informavo, kad reikia. Remdamasis šia informacija, Pareiškėjas įvykdė deklaravimo procedūrą;

2. Pareiškėjas 2024-04-26 pakartotinai kreipėsi į mokesčių administratorių, norėdamas teisingai vykdyti savo mokestines prievoles ir tinkamai deklaruoti akcijų pardavimą. Atvykus į padalinį, su el. bankininkystės prisijungimais prisijungė prie sistemos. Darbuotoja patikslino deklaraciją, tačiau padarė klaidą – neįvertino, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. ir nepavertė sumos litais į eurus, dėl ko atsirado prievolė tikslinti deklaraciją iš naujo;

3. Mokestinė prievolė buvo vykdoma tokiu būdu: a) 2024-04-26 sumokėta 27732,50 Eur; b) 2024-05-03 pateiktas prašymas dėl likusios sumos (33082,97 Eur) mokėjimo atidėjimo; c) 2024-07-19 gautas atsakymas, kad prašymas netenkinamas; d) Mokesčių administratoriaus darbuotoja informavo, kad Pareiškėjas turi laukti oficialaus raginimo; e) 2024-08-28 sumokėta 33082,97 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad delspinigiai nebuvo skaičiuoti, 113,28 Eur delspinigių suma buvo užskaityta iš permokos;

4. Prievolė tikslinti deklaraciją atsirado dėl neteisingo duomenų įvedimo, t. y. mokesčių administratoriaus darbuotojos klaidos. Pareiškėjas nurodo, kad nuvyko į mokesčių inspekciją pasiteirauti, ar darbuotoja buvo apklausta dėl esamos situacijos. Darbuotoja patvirtino, kad su ja niekas nesusisiekė, pripažino, kad tai buvo žmoniška klaida – neįvertino, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. ir nepavertė sumos litais į eurus.

Klaipėdos AVMI 2024-11-12 sprendimu Nr. (27.13 Mr) KD13-123 (toliau – Klaipėdos AVMI sprendimas) Pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas ir Pareiškėjas nebuvo atleistas nuo 1268,88 Eur GPM delspinigių.

Klaipėdos AVMI sprendime nurodė, kad Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenimis, Pareiškėjas 2024-04-15 pateikė Deklaracija už 2023 m., kurią 2024-04-24 patikslino. Prie Deklaracijos Pareiškėjas 2024-05-20 EDS pateikė su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu susijusias sutartis.

Inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, Pareiškėjas 2024-04-26 sumokėjo 27732,50 Eur ir 2024-08-28 sumokėjo 33082,97 Eur po to, kai mokesčių administratorius 2024-06-03 pranešimu informavo apie neįvykdytą mokestinę prievolę.

Klaipėdos AVMI, įvertinusi patikslintą Deklaraciją bei MAIS duomenis ir nustačiusi galimus Deklaracijos trūkumus, 2024-09-06 pranešimu paprašė Pareiškėjo pateikti 2023-07-21 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6338, kurią Pareiškėjas 2024-09-16 per EDS pateikė. Klaipėdos AVMI, įvertinus pateiktą sutartį, 2024-09-26 pranešimu informavo Pareiškėją apie nustatytus Deklaracijos trūkumus, nurodydama, kad jis neteisingai deklaravo parduotų, 2014-01-20 gautų kaip dovana, sklypų pardavimo pajamas ir įsigijimo išlaidas, t. y. sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo deklaruoti 23000 Eur pajamų bei 1448,10 Eur įsigijimo išlaidų ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo deklaruoti 7100 Eur pardavimo pajamų bei 579,24 Eur įsigijimo išlaidų. Klaipėdos AVMI nustatė, jog 2024-10-08 Pareiškėjas pateikė patikslintą Deklaraciją, kurioje patikslino tik nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo ir su šio turto įsigijimu susijusių išlaidų sumas pagal pranešimą.

MAIS duomenimis, deklaruotos 64120 Eur mokėtinos į biudžetą GPM sumos dalis – 60815,47 Eur įskaityta pagal 2024-04-24 pateiktoje patikslintoje Deklaracijoje deklaruotą ir sumokėtą sumą, 1732,50 Eur įskaityti iš 2024-08-28 permokos ir 2024-10-16 Pareiškėjas sumokėjo 1685,31 Eur. Klaipėdos AVMI pažymėjo, jog už laiku nesumokėtus ir / ar pavėluotai sumokėtus mokesčius, atsižvelgiant į Pareiškėjo turėtas įmokas ir permokas, į atliktus mokesčio bei su juo susijusių sumų įskaitymus, Pareiškėjui papildomai už laikotarpį nuo 2024-05-03 iki 2024-10-16 apskaičiuota iš viso 1268,88 Eur GPM delspinigių, kurių dalis – 113,28 Eur – įskaityti iš 2024-08-28 permokos. GPM delspinigių likutis 2024-11-11 sudaro 1155,60 Eur. Klaipėdos AVMI sprendime konstatavo, jog, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnio 1 punkte įtvirtintomis, Pareiškėjo pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės negali būti laikytinos pagrindu atleisti jį nuo apskaičiuotų GPM delspinigių, nesant jo kaltės (taikant MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas). Pareiškėjo mokestinis pažeidimas nebuvo sąlygotas force majeure ar cas fortuti aplinkybių, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dailes 2 punkto pagrindu Pareiškėjas nuo delspinigių mokėjimo negali būti atleistas. Klaipėdos AVMI konstatavo, kad Pareiškėjas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo 64120 Eur GPM už 2023 m., todėl žala valstybės biudžetui atsirado ir priežasties Pareiškėją atleisti nuo delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra. Klaipėdos AVMI nustatė, jog Pareiškėjas prašyme nepateikė duomenų, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikytinas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas dėl klaidingo apibendrinto mokesčių įstatymo paaiškinimo ar raštu / telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos. Be to, buvo įvertintos Pareiškėjo gautos pajamos bei kitos aplinkybės ir padaryta išvada, jog Pareiškėjo socialinė (ekonominė) padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų ir šiuo pagrindu Pareiškėjas negali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo.

Inspekcija Sprendimu Klaipėdos AVMI sprendimą patvirtino.

Inspekcija Sprendime pasisakė dėl atleidimo nuo GPM delspinigių motyvų, kuriuos skunde akcentavo Pareiškėjas, t. y. dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių, jei įrodo, kad jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, ir pažeidimo pripažinimo.

1. Dėl mokesčių mokėtojo kaltės dėl padaryto pažeidimo.

Inspekcija įvertino Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog Deklaraciją pildė darbuotoja, kreipėsi dėl deklaravimo visada laiku, apskaičiuotą papildomą sumą sumokėjo iš karto, todėl nėra jo kaltės.

Inspekcija nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui. Vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą – mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo – jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 nutartį adm. byloje Nr. A-438-2122/2011; 2019-02-12 nutartį adm. byloje Nr. A-364-968/2019).

Sprendime pažymėta, kad LVAT praktikoje, vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių) nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., LVAT 2015-02-09 nutartį adm. byloje Nr. A-81261/2015, 2021-12-08 nutartį adm. byloje Nr. eA-2807-602/2021) už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (LVAT 200910-15 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1218/2009). Taigi, LVAT formuojama praktika nustato, jog mokesčių mokėtojas, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi pats išsiaiškinti, kaip apmokestinamos jo gaunamos pajamos ar valdomas turtas, savarankiškai užpildyti deklaracijas, apskaičiuojant priklausančius mokėti mokesčius, ir sumokėti juos atitinkamo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu ir tvarka. Mokesčių mokėtojo pareiga yra laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokesčių mokėtojui, neįvykdžiusiam MAĮ 40 straipsnyje nustatytos prievolės laiku sumokėti mokestį, atsiranda nauja prievolė – sumokėti atitinkamą delspinigių sumą už pradelstą laikotarpį. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo atidžiu ir rūpestingu elgesiu mokant mokesčius.

Inspekcijos vertinimu, Pareiškėjas pats turėjo išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, taip pat mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, tačiau nenustatyta, jog jis kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. rodė iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Pareiškėjas pirminę Deklaraciją už 2023 m. mokestinį laikotarpį pateikė 2024-04-16 (Deklaracija pateikta vidiniame portale), kurią vėliau, t. y. 202404-24 patikslino (Deklaracija pateikta išoriniame portale). Kaip matyti iš šių deklaracijų turinio, Deklaracija buvo tikslinama, nes Pareiškėjas, teikdamas pirminę Deklaraciją, joje nebuvo deklaravęs akcijų pardavimo pajamų. Pareiškėjas 2024-04-26 sumokėjo 27732,50 Eur ir 202408-28 – 33082,97 Eur, po to, kai mokesčių administratorius 2024-06-03 pranešimu informavo apie neįvykdytą mokestinę prievolę. Taip pat nustatyta, kad 2024-10-08 patikslintoje Deklaracijoje papildomai deklaruotos mokėtinos 3304,53 Eur GPM sumos dalis – 1732,50 Eur įskaityti iš 2024-08-28 permokos, o 2024-10-16 Pareiškėjas sumokėjo likusią dalį – 1685,31 Eur. Inspekcija nurodė nesutinkanti su Pareiškėju, jog jis nėra kaltas dėl padaryto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) reikalavimų pažeidimo. Centrinis mokesčių administratorius sutiko su Klaipėdos AVMI, jog laiku apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, pateikti užpildytas deklaracijas ir sumokėti apskaičiuotus mokesčius privalo Pareiškėjas, nes tai, kaip minėta, yra jo pareiga, įtvirtinta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo teiginiu, jog jis nėra kaltas dėl apskaičiuotų delspinigių.

2. Dėl nepadarytos žalos biudžetui.

Inspekcija įvertino Pareiškėjos teiginį, kad jis apskaičiuotą papildomą sumą sumokėjo iš karto, neturėjo tikslo nuslėpti mokesčius, todėl žala biudžetui nebuvo padaryta. Inspekcija nurodė, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos sąlygoja atleidimą nuo delspinigių, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., LVAT 2010-05-20 nutartį adm. byloje Nr. A-442-773/2010, 2017-06-14 nutartį adm. byloje Nr. A-1321-442/2017). Taigi, LVAT suformulavo reikšmingą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę – mokesčių nesumokėjimas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu savaime paneigia mokėtojo teiginius, kad jis savo veika nepadarė žalos biudžetui, nes biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma.

Inspekcija pažymėjo, kad Pareiškėjas pripažįsta, jog jis pavėluotai deklaravo ir sumokėjo dalį GPM sumos, t. y. po 2024-05-02, todėl jis netinkamai vykdė įstatymo nustatytas pareigas ir nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas nepadarė žalos valstybės biudžetui.

3. Dėl protingumo ir teisingumo kriterijų taikymo.

Inspekcija įvertino Pareiškėjos prašymą taikyti protingumo ir proporcingumo kriterijus. Inspekcija nurodė, kad MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą ir negali būti supriešinama su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų teisingumo, protingumo ir visuotinio privalomumo principų taikymo mokestiniuose santykiuose. MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisingumo ir visuotinio privalomumo principo nuostata įpareigoja mokesčių administratorių užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 1995-12-22 nutarime konstatavo, jog teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų. Šiuo atveju, siekti teisingumo, reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą – skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą). Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesčių administratorius elgtųsi atidžiai, teisingai ir sąžiningai, taikydamas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, atsižvelgtų į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat priežastis, įtakojusias mokesčių įstatymų pažeidimus.

Inspekcija, pasisakydama dėl MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų protingumo ir teisingumo kriterijų taikymo, pažymėjo, kad atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) šiuo pagrindu paprastai yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-0206 nutartis adm. byloje Nr. A-144- 602/2018), kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo – pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, mokesčių administratoriaus sprendimas panaikinamas ir jam pavedama iš naujo atlikti tam tikras mokesčių mokėtojo patikrinimo procedūras, o visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai, ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai (atliekantys biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) dėl savo dydžio (pavyzdžiui, artimas, ar net viršijantis pačią mokestinę prievolę) būtų neadekvatūs Pareiškėjo padarytam pažeidimui; taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės.

Inspekcija, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, konstatavo, kad mokesčių administratorius neatliko teisės normų neatitinkančių veiksmų ir (ar) apskaičiuoti delspinigiai akivaizdžiai neviršija sumokėtos GPM sumos, todėl 1268,88 Eur GPM delspinigiai atitinka MAĮ nuostatas ir aptartus teisingumo bei protingumo kriterijus. Todėl atleisti nuo apskaičiuotų sumų mokėjimo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, Inspekcijos sprendimas keistinas.

Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų 1268,88 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Deklaracija buvo pateikta laiku, o apskaičiuota mokėtina 60815,47 Eur GPM suma sumokėta po prašymo atidėti mokėjimo terminą. Gavęs laišką dėl Deklaracijos tikslinimo, nuvyko į padalinį ir patikslino Deklaraciją, kurioje apskaičiavo mokėtiną 64 120 Eur sumą. Nurodo, kad Deklaraciją reikėjo tikslinti, nes darbuotoja 2014 m. pirkimo sumą nekonvertavo į eurus. Pareiškėjo nuomone, delspinigiai apskaičiuoti ne dėl jo kaltės. Pareiškėjo atstovė (Pareiškėjo sutuoktinė) Komisijos posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl ženkliai pablogėjusios Pareiškėjo sveikatos buvo priimtas sprendimas parduoti verslą, dėl ligos vyras negali dirbti, šeimos finansinė padėtis pablogėjo.

Iš Pareiškėjo skundo matyti, kad Pareiškėjas atleidimą nuo GPM delspinigių grindžia MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, bei posėdžio metu išsakytais argumentais dėl MAĮ 141 strapsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymu, todėl pripažinus, kad mokestinio ginčo ribas nustato Pareiškėjos pateiktas skundas ir jame išdėstyti argumentai, Komisija, siekdama racionalumo, šiame sprendime pasisakys dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo delspinigių remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto bei 8 straipsnio pagrindais.

Kaip matyti iš ginčo medžiagos, Pareiškėjas 2024-04-15 pateikė Deklaraciją už 2023 m., kurią, nepraleisdamas deklaravimo terminų, 2024-04-24 patikslino. Pareiškėjas deklaravo 60815,47 Eur mokėtiną GPM sumą.

Klaipėdos AVMI, jau pasibaigus deklaravimo terminui, 2024-09-06 pranešimu paprašė Pareiškėjo papildomai pateikti 2023-07-21 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6338, kurią Pareiškėjas 2024-09-16 pateikė.

Klaipėdos AVMI, palyginusi sutartyje esančius duomenis, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sumas su deklaruota verte, nustatė, kad buvo deklaruota 11500 Eur nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų bei 2500 Eur su jo įsigijimu susijusių išlaidų. Inspekcija nustatė, kad turėjo būti deklaruota parduotų, 201401-20 gautų kaip dovana, sklypų 23000 Eur pardavimo pajamų bei 1448,10 Eur įsigijimo išlaidos.

Klaipėdos AVMI 2024-09-26 pranešimu informavo Pareiškėją apie nustatytus Deklaracijos trūkumus, nurodydama, kad jis neteisingai deklaravo parduotų, 2014-01-20 gautų kaip dovana, sklypų pardavimo pajamas ir įsigijimo išlaidas.

2024-10-08 Pareiškėjas pateikė patikslintą Deklaraciją, kurioje patikslino nekilnojamojo turto pardavimo ir su šio turto įsigijimu susijusių išlaidų sumas pagal pranešimą. Patikslintoje

Deklaracijoje deklaravo 64120 Eur mokėtiną į biudžetą GPM, sumos dalis – 60815,47 Eur įskaityta pagal 2024-04-24 pateiktoje patikslintoje Deklaracijoje deklaruotą ir sumokėtą sumą, 1732,50 Eur įskaityti iš 2024-08-28 permokos ir 2024-10-16 Pareiškėjas sumokėjo 1685,31 Eur. Klaipėdos AVMI pažymėjo, jog už laiku nesumokėtus ir / ar pavėluotai sumokėtus mokesčius, atsižvelgiant į Pareiškėjo turėtas įmokas ir permokas, į atliktus mokesčio bei su juo susijusių sumų įskaitymus, Pareiškėjui papildomai už laikotarpį nuo 2024-05-03 iki 2024-10-16 apskaičiuota iš viso 1268,88 Eur GPM delspinigių.

Komisijos posėdžio metu kilus papildomiems klausimams dėl Pareiškėjo atstovės nurodytų aplinkybių, kad Pareiškėjo atstovė deklaracijas pildydavo kartu su Inspekcijos darbuotoju, buvo kreiptasi į mokesčių administratorių dėl šių duomenų patikslinimo. Mokesčių administratorius, atsakydamas į iškilusius klausimus, 2024-04-01 Komisijai pateikė papildomą informaciją ir nurodė, kad Pareiškėjo atstovė 2024-04-15 kreipėsi į Klaipėdos AVMI Tauragės padalinį. Klaipėdos AVMI darbuotoja V.K. per Valstybinės mokesčių inspekcijos EDS vidinį portalą pateikė Pareiškėjo Deklaraciją už 2023 m. mokestinį laikotarpį. Šioje Deklaracijoje ji neteisingai nurodė parduoto žemės sklypo įsigijimo išlaidas, kurį Pareiškėjas 2014-01-20 buvo gavęs dovanų.

Pareiškėjo atstovė, išsiaiškinusi, kad reikia deklaruoti parduotas akcijas, 2024-04-24 vėl kreipėsi į Klaipėdos AVMI Tauragės padalinį, kad papildomai deklaruoti akcijų pardavimą. Deklaracija buvo patikslinta pateikiant ją per EDS išorinį portalą ankstesnės deklaracijos pagrindu. Inspekcijos darbuotoja V.K. 2024-05-20 prie Deklaracijos pridėjo su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu susijusias sutartis.

Pareiškėjo atstovė 2024-10-08 pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos AVMI Tauragės padalinį dėl 2024-09-26 gauto Mokesčių administratoriaus pranešimo apie Deklaracijoje nustatytus trūkumus. Inspekcijos darbuotoja V.K. Deklaracijoje patikslino nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo ir su šio turto įsigijimu susijusių išlaidų sumas pagal pranešimą. Deklaracija tikslinta per EDS išorinį portalą.

Pažymėtina, kad dėl neteisingai deklaruotų žemės sklypų įsigijimo išlaidų 2024-10-08 buvo patikslinta Deklaracija už 2023 m. deklaruota papildomai mokėtina 3304,53 Eur GPM suma.

Pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 96–98 straipsnių nuostatomis, nuo 3304,53 Eur GPM, taikant 0,029 procentų delspinigių dydį, buvo apskaičiuota 113,28 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2024-05-03 iki 2024-08-28, t. y. už 118 dienų.

Skunde akcentuojama, kad išaiškėjus deklaravimo klaidoms, nedelsiant buvo pateikta patikslinta Deklaracija, o joje apskaičiuotas GPM buvo iš karto sumokėtas.

Sutiktina su Inspekcijos Sprendime išdėstytu teisės normų vertinimu, kad pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą, pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 4–5 punktai, 81 straipsnio 1 dalis). Tačiau, Komisijos nuomone, vadovaujantis LVAT praktika, būtina kiekvieną situaciją konkretizuoti ir vertinti pagal individualias bylos aplinkybes.

Kaip minėta, pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui. Vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą – mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo – jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius (pvz. LVAT 2011-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A-438-2122/2011; 2019-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-364968/2019; 2021-12-01 nutartis adm. byloje Nr. A-2708-602/2021). LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių) nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (pvz. 2015-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-81-261/2015; 2021-04-14 nutartis adm. byloje Nr. eA511-556/2021). MAĮ prasme, pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai (MAĮ 138 straipsnis).

Pareiškėjo atstovė, kreipdamasi į mokesčių administratorių dėl pagalbos pildant Deklaraciją, elgėsi pakankamai sąžiningai ir rūpestingai, domėjosi ir siekė tinkamai įvykdyti savo mokesčių prievoles, o mokesčių administratoriaus darbuotojui užpildžius deklaraciją, turėjo pagrįstų lūkesčių dėl Deklaracijos duomenų teisingumo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl darbuotojo netinkamos konsultacijos Pareiškėjas pavėluotai papildomai deklaravo 3304,53 Eur GPM, nuo šios sumos apskaičiuota 113,28 Eur delspinigių. Komisija, įvertinusi bylos medžiagą, Pareiškėjo atstovės skunde ir Inspekcijos ginčijamame Sprendime bei Komisijos posėdyje šalių išsakytus argumentus, Inspekcijos papildomai pateiktus duomenis apie deklaravimo procesą, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti Pareiškėją nuo 113,28 Eur delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjas pateiktame skunde prašymo pagrindo taikyti MAĮ 100 straipsnio1 dalies 4 punkto nuostatas nenurodė, tačiau iš skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu išdėstytos pozicijos spęstina, jog Pareiškėjo atstovė prašo Komisijos atleisti ją nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo dėl sunkios ligos, t. y. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka gali būti pripažįstama beviltiška, kai netikslinga priverstinai ją išieškoti, nes sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Iš LVAT praktikos, aiškinančios atleidimo nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios mokesčių mokėtojo ekonominės–socialinės padėties taikymą (pvz. LVAT 2011-01-31 nutartis adm. byloje Nr. A-556-254/2011, 2011-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-556-221/2011, 201112-01 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2900/2011, 2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A442807/2010), matyti, kad laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pats mokesčių mokėtojo socialinis statusas (pensininkas, neįgalus asmuo, bedarbis) nesudaro pagrindo konstatuoti sunkią mokesčių mokėtojo padėtį, papildomai turi būti vertinama mokesčių mokėtojo turto, pajamų sudėtis ir tai, ar pajamos / turtas leidžia mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestines prievoles. Paminėtina ir tai, jog laikomasi pozicijos, kad įstatymo nuostatos negali būti taikomos vien tik formaliai, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo priklausymą tam tikrai socialinei grupei, kuriai valstybė paprastai teikia paramą. Asmuo, net ir priklausydamas atitinkamai socialinei grupei, gali turėti nemažai turto ir finansinių lėšų, o tokiu atveju jo atleidimas nuo delspinigių mokėjimo jau negalėtų būti pateisinamas ekonominiu ar socialiniu požiūriu.

Taip pat LVAT yra nurodęs, kad mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Pareiga įrodyti galimybę taikyti atleidimą nuo delspinigių pagal minimą MAĮ normą tenka fiziniam asmeniui (pvz. LVAT 2014-04-01 nutartis adm. byloje Nr. A556947/2014). Pareiškėjo atstovė Komisijai papildomai pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame yra pateikta informacija apie Pareiškėjui diagnozuotas ligas, jų eigą, taikytą gydymą. Byloje taip pat pateikta informacija, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis, Pareiškėjui paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėjas turi registruotino nekilnojamojo turto. Pareiškėjui priklauso 18 žemės sklypų, esančių įvairiose (duomenys neskelbtini) seniūnijų apylinkėse, žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kur Pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2 (du) butai (patalpos), esantys (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, Pareiškėjui priklauso transporto priemonė (2021 m.), kurios dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą nėra pagrindo išvadai, kad Pareiškėjo ekonominė ir socialinė padėtis atitinka sunkios ekonominės–socialinės padėties sąvoką, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nors Pareiškėjui yra konstatuota visa eilė sveikatos sutrikimų, tačiau Pareiškėjas disponuoja nekilnojamuoju turtu, kuris yra realus šaltinis jo mokestinėms prievolėms padengti.

MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą, todėl ji negali būti supriešinama su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų (teisingumo, visuotinio privalomumo) principų taikymo mokestiniuose santykiuose. Tam, kad būtų užtikrinamas mokesčių mokėjimas į valstybės biudžetą, yra itin svarbus paties mokesčių administratoriaus vaidmuo, nes MAĮ 8 straipsnyje įtvirtinta teisingumo ir visuotinio privalomumo principo nuostata įpareigoja mokesčių administratorių užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą vadovaujantis teisingumu ir protingumu pagrįstais kriterijais. Šiuo atveju siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą). Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesčių administratorius elgtųsi atidžiai, teisingai ir sąžiningai, taikydamas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, atsižvelgtų į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių pagrindus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (pvz. LVAT 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011, 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2144/2011). Reikšminga aplinkybe, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįstamas ir paties mokesčių mokėtojo elgesys (pvz. LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2544/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014).

Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip geranoriškas ir aktyvus mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas, apskaičiuotų (nesumokėtų) mokesčių sumokėjimas, teisės normų reikalavimų neatitinkantys, neoperatyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai kontrolės procedūrų ir mokestinio ginčo metu (detaliai šios aplinkybės aptartos LVAT 2014-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-990/2014), taip pat tam tikros mokesčių mokėtoją apibūdinančios aplinkybės – amžius, socialinė grupė, sveikatos problemos ir pan. (pvz. LVAT 2014-03-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-990/2014, 2014-06-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1375/2014). Iš kitos pusės pažymėtina ir tai, kad šios teismų praktikos suformuotos taisyklės įprastai pripažįstamos sudarančiomis pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją ne nuo visų, o nuo dalies delspinigių (ar baudų) mokėjimo, nes laikomasi pozicijos, jog yra nustatyti mokesčių teisės aktų pažeidimai, todėl atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo visų ekonominių sankcijų, jos neatliktų jų skyrimu numatytų tikslų: poveikio konkrečiam mokesčių mokėtojui, bendrosios prevencijos.

Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą). Pažymėtina, jog šis atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas yra suformuotas LVAT praktikos ir taikytinas konkrečiu atveju, įvertinus mokesčių administratoriaus, mokesčių mokėtojo veiksmus, aplinkybes, susijusias su socialine mokesčių mokėtojo padėtimi, taip pat kitas reikšmingas ir išskirtines aplinkybes (šių pagrindų taikymo praktika iš dalies yra apibendrinta LVAT 2014-0317 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-990/2014). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas 2024-04-15 pateikė Deklaraciją už 2023 m., kurią, 2024-04-24 patikslino. Pareiškėjas deklaravo 60815,47 Eur mokėtiną GPM sumą. Mokesčių administratorius papildomai informavo Komisiją, kad Pareiškėjui 2024-04-24 patikslinus Deklaracija už 2023 metus, buvo išvestas mokėtinas 37680,54 Eur GPM prievolių dydžių skirtumas.

Pareiškėjui nuo šios GPM sumos taikant 0,029 procentų delspinigių dydį buvo apskaičiuota 1155,60 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2024-05-03 iki 2024-10-16, vadovaujantis MAĮ 96–98 straipsnių nuostatomis (nuo 33082,97 Eur už laikotarpį nuo 2024-0503 iki 2024-08-28 už 118 dienų apskaičiuota 1131,61 Eur GPM delspinigių; nuo 1685,31 Eur už laikotarpį nuo 2024-08-29 iki 2024-10-16 už 49 dienas apskaičiuota 23,99 Eur GPM delspinigių). Byloje ginčo dėl aritmetinio delspinigių apskaičiavimo nėra.

Pareiškėjo atstovė skunde ir Komisijos posėdžio metu akcentavo, kad susidūrus su netikėta Pareiškėjo liga, nebuvo galimybių toliau vystyti verslą, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti verslą, dėl ko ženkliai sumažėjo sutuoktinių pajamos, Pareiškėjo atstovė nuolat bendradarbiavo su Inspekcija norėdama tinkamai deklaruoti visas gautas pajamas, bei nuo jų sumokėti mokesčius.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 200511-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai).

Komisija, atsižvelgiama į Konstitucinio Tesimo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, įvertinusi aptartas bylos aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, jog Pareiškėjo atstovė, siekdama teisingai deklaruoti mokesčius, ne kartą kreipėsi į mokesčių administratorių dėl Deklaracijos pateikimo, siekė išsiaiškinti jai priklausančias mokestines prievoles (kreipėsi dėl akcijų pardavimo pajamų deklaravimo), daro išvadą, kad neteisingas mokesčių deklaravimas nebuvo sąlygotas tyčinių Pareiškėjo veiksmų ar siekio sumažinti mokėtino GPM dydį. Pareiškėjas nevengia vykdyti savo mokestinių prievolių. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatavimui, jog Pareiškėjas gali būti atleistas nuo dalies delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir siekiant užtikrinti už mokestinių prievolių taikomų ekonominių priemonių proporcingumą, išvengiant taikomų poveikio priemonių neigiamo poveikio Pareiškėjo interesams, konstatuotina, kad Pareiškėjas papildomai atleistinas nuo 50 proc. GPM delspinigių, t. y. nuo 577,80 Eur (1155,60 Eur x 50 proc.) GPM delspinigių mokėjimo. Viso Pareiškėjas atleistinas nuo 691,08 Eur (577,80 Eur + 113,28 Eur) GPM delspinigių mokėjimo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u

1. Patvirtinti Inspekcijos 2025-01-24 sprendimo Nr. 68-5 dalį, kuria Pareiškėjas neatleistas nuo 577,80 Eur GPM delspinigių sumokėjimo.

2. Atleisti Pareiškėją nuo dalies, t. y. 691,08 Eur, GPM delspinigių mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.