Byla S-21

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš pirmininkės Editos Galiauskaitės, narių Evaldo Raistenskio, Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus, Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja) išnagrinėjo I.I. (toliau – Pareiškėja) 2019-1216 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovas, Inspekcija) 2019-12-12 sprendimo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1122630 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjos atstovas ir Atsakovo atstovas 2020-01-14 Komisijos posėdyje nedalyvavo.

Aprašomoji dalis

Komisija n u s t a t ė:

Inspekcija, vadovaudamasi 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 87 ir 111 straipsniais, mokesčių įstatymais, Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. 1A-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės), išnagrinėjo Pareiškėjos 2019-11-18 Prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-539760, kuriuo prašoma grąžinti 1701,33 Eur permoką įmokos kodu 8270, Sprendimu nusprendė grąžinti Pareiškėjai 165,44 Eur ir negrąžinti 1535,89 Eur mokesčių permokos, teisiniu pagrindu nurodant, kad Mokesčio ir / ar baudos už administracinius nusižengimus (toliau – bauda už AN) permoka (skirtumu) įskaitytos mokestinės ir / ar baudos už AN nepriemokos, kurias privaloma įskaityti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 9.1.1 papunktyje nustatytą tvarką. Papildomai Inspekcija nurodė, kad permoka įskaityta baudoms už administracinį teisės pažeidimą padengti. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu ir nurodo, kad 2019-07-24 raštu Inspekcijai pateikė prašymą pritaikyti senaties terminą ir panaikinti jai nežinomą 1737,72 Eur skolą, kuri niekada nebuvo išieškoma. Pareiškėja gavo Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Nr. (21.222E) RK.D, kuriame buvo nurodyta, kad ši skola yra susidariusi dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (toliau – Teismas) 2010-06-09 nutarimu paskirtos baudos pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-23 jai surašyto administracinio tesės pažeidimo protokolą Nr. 192872, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 41-3 straipsnio 1 dalį. Šį Teismo nutarimą buvo apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2011-07-28 paliko nutarimą nepakeistą.

Inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekdama nustatyti, kokiam antstoliui buvo perduotas vykdyti Pareiškėjos atžvilgiu išduotas Teismo vykdomasis dokumentas, tačiau Pareiškėjai daugiau informacijos nepateikė, todėl Pareiškėja Inspekcijai pateikė prašymą grąžinti susidariusią permoką.

XII-601, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XI1-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus. Pareiškėja nurodo, kad bauda jai paskirta 2011-07-28. Baudų paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

2015-07-01) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (LVAT 2007-11-15

3 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Motyvuojamoji dalis

Komisija k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Inspekcijos Sprendimas naikintinas ir Pareiškėjos prašymas grąžinti mokesčio permoką (skirtumą) perduotinas Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Ginčas tarp šalių vyksta dėl Inspekcijos Sprendimo dalies, kuria mokesčių administratorius atsisakė Pareiškėjai grąžinti 1535,89 Eur permoką.

Pareiškėja 2019-11-18 Prašymu Nr. (17.16-40) GES-539760 prašė grąžinti 1701,33 Eur mokesčio permoką. Inspekcija, remdamasi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento 2019-12-10 išvada Nr. 331-1121129, skundžiamu Sprendimu atsisakė grąžinti 1535,89 Eur mokesčio permoką (skirtumą), nurodydama, kad mokesčio ir / ar baudos už administracinius nusižengimus permoka (skirtumu) įskaityta mokestinės ir / ar baudos už administracinius nusižengimus nepriemokoms padengti, kurias privaloma įskaityti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 9.1.1 papunktyje nustatytą tvarką. Papildomai Inspekcija nurodė, kad permoka įskaityta baudoms už administracinį teisės pažeidimą padengti. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nėra žinoma, pagal kokius dokumentus ir koks antstolis vykdo išieškojimą. Pareiškėja dar iki prašymo grąžinti permoką kreipėsi į Inspekciją, kuri 2019 m. rugpjūčio mėn. raštu Nr. (21.222E)RKD, paaiškino, kad Teismo 2010-06-09 nutarimu jai paskirta 6000 Lt (1737,72 Eur) bauda pagal Vilniaus AVMI 2009-12-23 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 192872. Pareiškėja skunde išdėsto teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminą ir nurodo, kad šiai jai paskirtai nuobaudai turėtų būti taikoma senatis, nes nuo administracinės nuobaudos skyrimo (2010 m.) nebuvo imtasi jokių šios baudos išieškojimo veiksmų. Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, išreikalauti iš Inspekcijos, Teismo ir antstolio, vykdančio išieškojimą, visą informaciją apie 2010-06-09 nutarimu paskirtos baudos išieškojimo vykdymą ar, nesant galimybės panaikinti sprendimą, sustabdyti jo vykdymą dėl senaties taikymo 201006-09 nutarimu paskirtos baudos vykdomajai bylai.

Pažymėtina, jog mokesčių permokų grąžinimo klausimus reglamentuoja MAĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus

4 nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Taisyklių 9.1.1 papunktyje nustatyta, kad be atskiro mokesčių mokėtojo Prašymo mokesčio ir (arba) baudos už AN permoka (skirtumas) įskaitoma Inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms ir baudų už administracinius nusižengimus nepriemokoms padengti Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto įstatymo 87 straipsnio 5 dalimi, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tačiau mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (MAĮ 87 straipsnio 6 dalis).

Ginčo atveju matyti, kad Pareiškėja 2019-11-18 pateiktame prašyme reikalavo grąžinti 1701,33 Eur permoką, susidariusią 2017 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėn. ir pateikė papildomus dokumentus (,,Statybinių prekių pirkimo dokumentai ir kitų dokumentų foto”). Mokesčių administratorius priimtą Sprendimą ir atsisakymą grąžinti 1535,89 Eur permoką grindė tuo, kad ši suma ,,įskaityta į baudas už administracinį teisės pažeidimą”, o neįskaitytą prašomos grąžinti sumos likutį 165,44 Eur nuspręsta grąžinti į Pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Taigi, konstatuotina, kad mokesčių administratorius mokesčių permokos egzistavimą pripažino ir dėl to ginčo tarp mokesčių administratoriaus ir Pareiškėjos nėra.

Nagrinėjant 1535,89 Eur permokos sumos įskaitymo į baudas už administracinį teisės pažeidimą pagrįstumo klausimą, konstatuotina, kad Inspekcija savo Sprendimą grindė išimtinai formaliais mokesčio permokos (skirtumo) negrąžinimo motyvais, nurodydama tik MAĮ ir Taisyklių nuostatas. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti Pareiškėjos skolos susidarymo laiko ir turinio, išsiaiškinti, ar įskaityta permokos suma atitinka paskirtos baudos už administracinį pažeidimą, sumą, ar nepraleistas įstatymų nustatytas skolos vykdymo senaties terminas. Taigi, Sprendime išdėstyta informacija nepagrįsta objektyviais duomenimis ir nemotyvuota. Pažymėtina, kad Inspekcija Sprendime nenurodė ir byloje nepateikė jokių dokumentų, susijusių su suformuota prievole Pareiškėjai, Inspekcijos atstovai Komisijos posėdyje nedalyvavo.

Komisija, siekdama objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (MAĮ 148 straipsnio 2 dalis), turi turėti informaciją apie nutarimo skirti Pareiškėjai administracinę nuobaudą, vykdymą. Inspekcija, priimdama Sprendimą dėl 1535,89 Eur permokos grąžinimo Pareiškėjai, turėjo įvertinti administracinių baudų dydį ir nepriemokos senaties termino pasibaigimo aplinkybes.

Komisija pažymi, kad mokesčių administratorius, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis 1999-06-17 Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (toliau – VAĮ) įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Pabrėžtina, kad LVAT praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog VAĮ 8 straipsnio (individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas adm. byloje Nr. A-756-450/2010, 2016-01-12 nutartis adm. byloje Nr. eA-1321-575/2016). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas,

5 kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2013-09-09 nutartis adm. byloje

Nr. A-575-1517/2013, 2016-01-12 nutartis adm. byloje Nr. eA1321-575/2016).

Komisija pažymi, kad anksčiau išvardintos aplinkybės ir teisės aktų bei LVAT nuostatos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog skundžiamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas Inspekcijos sprendimą panaikinti bei Pareiškėjos prašymą dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo perduoti Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Inspekcija, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais ir veikti taip, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, galutinį sprendimą dėl mokesčio permokos įskaitymo Inspekcija turi priimti tik išanalizavusi visas aplinkybes, susijusias su Pareiškėjai paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą vykdymu, įskaitant senaties termino vertinimą. Sprendime turi būti nurodomi visi teisiškai reikšmingi faktai, įtakojantys priimamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-12-12 sprendimo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1122630 dalį, kuria nuspręsta negrąžinti Pareiškėjai 1535,89 Eur ir perduoti Pareiškėjos 2019-11-18 prašymą iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.