Byla S-53

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės (pranešėja), Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo „A“ žemės ūkio bendrovės (toliau – Pareiškėja) 2026-02-03 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2026-0119 sprendimo Nr. AS-16 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Komisijos 2026-0223 posėdyje Aplinkos apsaugos departamento atstovės A.A. ir B.B. dalyvavo nuotoliniu būdu. Komisija n

Aplinkos apsaugos departamentas Sprendimu patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2025-12-10 patikrinimo aktą Nr. PA-5077 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 4 400 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MUAT) pakuočių atliekomis.

Pareiškėja nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento Sprendimu dėl koeficiento 2 taikymo.

Skunde nurodo, kad MUAT apskaičiuotas remiantis prielaida, kad Pareiškėja nuslėpė taršą. Teigia, kad klaidingi duomenys 2022 m. I-III ketvirčių suvestinėse susidarė dėl žmogiškosios klaidos, kai Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) prie bankrutuojančios pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) buvo neteisingai nurodyta veiklos pabaigos data, dėl ko sistema automatiškai suformavo neteisingus kiekius. Pareiškėja pažymi, kad niekada nesiekė nuslėpti pakuočių kiekio, dar iki pažeidimo nustatymo, t. y. nuo 2022-12-01, buvo pradėjusi bendradarbiauti su UAB „A“, kuri pakuočių apskaitą vykdo profesionaliai ir teisingai. Nurodo, kad patikrinimo metu bendradarbiavo, jokių klaidų neslėpė, o paaiškėjusias klaidas nedelsiant ištaisė ir niekaip negalėjo daryti įtaką minėtos klaidos atsiradimui.

Pareiškėjos vertinimu apskaičiuotas MUAT neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodytų teisingumo ir proporcingumo principų bei laikytinas sankcija. Pareiškėja cituoja VAĮ 3 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką 1. Cituodama Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 2 dalies nuostatas prašo sumažinti MUAT iki tokio, kuris būtų mokėtinas, jei nebūtų techninės klaidos, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje bylose Nr. A 502-1605/112 ir Nr. A 858-440/2013.

netaikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ 2) 9 straipsnio 8 dalyje numatyto koeficiento 2.

Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Pareiškėja už 2022 m. deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis: nedeklaravo vidaus rinkai tiektos pripildytos 2,062 t plastikinės pirminės, 0,051 t metalinės pirminės, 0,123 t plastikinės antrinės (tretinės), 1,771 t popierinės (kartoninės) antrinės tretinės pakuotės atliekų. Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, vadovaujantis MUATĮ (aktuali redakcija 2021-01-01 – 2022-12-31, 2023-01-03 – 2023-10-03, 2023-10-04 – 2024-12-31) 4 straipsnio 3 (4) dalimi, 7 straipsnio 6 (7) dalimi, 9 straipsnio 4 dalimi, Pareiškėja, nedeklaruodama ir nemokėdama MUAT pakuotės atliekomis, pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 ir 4 dalis, 81 straipsnio 1 dalį, nes nevykdė prievolės sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Mokesčių mokėtojui, nesilaikant MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų, atsiranda teisinis pagrindas taikyti MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 7 (8) punktą, t. y. Pareiškėjai apskaičiuoti MUAT pakuotės atliekomis.

Atsakydamas į Pareiškėjos teiginius, kad klaidos buvo ištaisytos, ir prašymą sumažinti paskirtą baudą, Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad minėtos aplinkybės neatleidžia nuo teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų atsakomybės, todėl MUAT apskaičiuojamas vadovaujantis MUATĮ nuostatomis.

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas keistinas.

Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas ir nurodytas Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 4 400 Eur MUAT didesniu tarifu (pritaikius indeksavimo koeficientą ir koeficientą 2) už 2022 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą gaminių pripildytą pakuotę.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės kiekius ir, apskaičiuojant MUAT, prašė netaikyti MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punkte numatyto koeficiento 2. Kaip minėta pirmiau, Pareiškėja teigia, kad klaidingi duomenys 2022 m. I-III ketvirčių suvestinėse susidarė dėl žmogiškosios klaidos. Pažymi, kad Pareiškėja niekada nesiekė nuslėpti pakuočių kiekio, patikrinimo metu bendradarbiavo, jokių klaidų neslėpė, o paaiškėjusias klaidas nedelsiant ištaisė. Pareiškėjos vertinimu, koeficiento 2 taikymas ir apskaičiuotas mokestis prilygsta sankcijai ir neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis MUATĮ, kiek tai yra susiję su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustato, kad mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 4 straipsnio 4 punktas). Pagal MUATĮ 5 straipsnio 3 dalį, MUAT gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas. MUAT pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 7 straipsnio 7 dalis, iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 7 straipsnio 6 dalis).

2020-06-25 įstatymo Nr. XIII-3158, redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01, įvertinant straipsnių punktų numeracijos pakeitimus pagal 2021-12-23 MUATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIV-876, galiojusį nuo 2023-01-01.

MUAT mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vydo <...> tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių <...> apskaitą ir yra atsakingi už MUAT deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą (MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad MUAT už nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka (MUATĮ 9 straipsnio 2 dalis), o MUAT, <...>, sumokamas ir MUAT deklaracijos Inspekcijai pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Įstatymo leidėjas laiko, kad mokestinė prievolė įvykdoma tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį (MUATĮ 9 straipsnio 4 dalis). Mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, – nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2 (MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punktas (iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 9 straipsnio 8 dalies 7 punktas). Taigi, tam, kad apskaičiuojant taršos mokestį pakuotės atliekomis, būtų taikomas didesnis tarifas pagal nurodytas MUATĮ nuostatas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo faktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad MUATĮ pateikta nuslėptos taršos sąvoka. Pagal MUATĮ 2 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nuslėpta tarša laikoma nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą <...> tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis MUAT.

Iš pacituoto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, jog MUAT pakuotės atliekomis mokėtojai turi pareigą ne tik tinkamai tvarkyti apmokestinamosios pakuotės apskaitą, bet ir MUATĮ nustatyta tvarka ir terminu pateikti MUAT deklaracijas, nurodant šiose deklaracijose teisingus duomenis bei laiku sumokėti į biudžetą MUAT.

Ginčo byloje, atlikus Pareiškėjos planinį teminį 2022 – 2024 m. MUAT pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, nustatyta, kad Pareiškėja už 2022 m. deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis: nedeklaravo vidaus rinkai tiektos pripildytos 2,062 t plastikinės pirminės, 0,051 t metalinės pirminės, 0,123 t plastikinės antrinės (tretinės), 1,771 t popierinės (kartoninės) antrinės tretinės pakuotės atliekų. Komisija atkreipia dėmesį, kad „nuslėptos taršos“ samprata kaip apibrėžia nauja redakcija (įskaitant „nedeklaruotą ar deklaruotą pradėjus mokestinį patikrinimą“) įsigaliojusi 2021 m. ir taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 m. mokestinio laikotarpio mokestį už aplinkos teršimą, nesieja padidinto tarifo taikymo su kalte. Taikant MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punktą, kaltės forma, nėra aktuali, atsakomybė yra objektyvi, subjektyvioji pusė (kaltė – tyčia ar neatsargumas) konstatuojant pažeidimą, nėra vertinama, reikšmingas pats faktas, kad įstatyme nurodytos sąlygos egzistuoja (pvz., nedeklaruoti duomenys, neteisingi duomenys, pareigos neįvykdymas ir pan.), padidinto tarifo koeficientas taikomas automatiškai, nustačius įstatyme apibrėžtą situaciją. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai privalo imperatyviai taikyti teisės aktų reikalavimus, t. y. mokestinio patikrinimo metu nustatę nedeklaruotus pakuočių kiekius, už kuriuos nebuvo sumokėtas mokestis, už juos privalo apskaičiuoti mokestį už nuslėptą taršą MUATĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kokios priežastys lėmė pakuočių kiekių ir mokesčio nedeklaravimo faktą. Kaip minėta pirmiau, mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja už 2022 metus nedeklaravo vidaus rinkai tiektos pripildytos 2,062 t plastikinės pirminės, 0,051 t metalinės pirminės, 0,123 t plastikinės antrinės (tretinės), 1,771 t popierinės (kartoninės) antrinės tretinės pakuotės atliekų. Komisija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog Aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai nedeklaruotą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką už 2022 m. išleistą pakuotę vertino kaip nuslėptą taršą ir, apskaičiuodamas MUAT pagrįstai ir teisėtai vadovavosi pirmiau minėtomis MUATĮ nuostatomis, įpareigojančiomis, apskaičiuojant MUAT, taikyti koeficientą 2.

Pasisakydama dėl padidinto MUAT koeficiento mažinimo galimybės, Komisija pažymi, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija (už mokesčio įstatymo pažeidimus taikoma ekonominė poveikio priemonė) (2015-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015; 2018-10-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2019-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019; 2020-06-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2888-624/2020, 2021-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir kt.).

Komisijos vertinimu, ekonomine sankcija gali būti laikoma tik apskaičiuota padidinto MUAT dalis, viršijanti standartinį MUAT dydį, nes mokesčio dalis (iki padidinto koeficiento taikymo), kuri apskaičiuojama dėl atsiradusio mokesčio objekto, o ne dėl pažeidimo fakto, negali būti siejama su baudimo institutu. Todėl šios mokestinio ginčo medžiagos nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar paskirta sankcija, sudaranti 100 procentų MUAT dydžio sumą, gali būti individualizuojama ją mažinant, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Individualizuojant sankciją, nėra taikomos MAĮ straipsnių nuostatos, susijusios su baudų skyrimu ir jų individualizavimu (atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), todėl Komisija ginčo situaciją vertina pagal konstitucinės doktrinos nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2022-0126 sprendime Nr. KT14-A-S14/2022 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą. Konstitucinis Teismas 2022-05-19 nutarime Nr. KT62-N6/2022, kuriame buvo nagrinėtas klausimas dėl fiksuoto dydžio sankcijos (baudos už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą), kuriai įstatyme nebuvo numatyta individualizavimo galimybė, išaiškino, jog „konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes; jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais“.

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02 ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2008-0121, 2008-09-17 nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

MUATĮ nenustato galimybės Aplinkos apsaugos departamentui taikyti mažesnį, nei nustatyta MUATĮ, tarifų koeficientą. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (LVAT 2016-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Analizuojant administracinę jurisprudenciją bylose dėl MUATĮ numatytos sankcijos teisingumo vertinimo, matyti, kad kiekvienu atveju sankcijos sumažinimo klausimas sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus. Naujausioje praktikoje, LVAT, analizuodamas MUAT apskaičiavimo pagrįstumo klausimą, akcentuoja MUATĮ nustatytą mokesčio mokėtojo atsakomybę už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir nurodo, kad MUATĮ nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą (LVAT 2023-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA815-525/2023, 2024-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-926-662/2024 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, remdamasi byloje esančiais įrodymais, Komisija nenustatė, kad Pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi MUATĮ nustatytą MUAT pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ar kad Pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotą pažeidimą būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti atskirų apmokestinamųjų pakuočių kiekius, priešingai, pažeidimų už 2023-2024 m. nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja nebendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, t. y. neteikė prašomos informacijos, kad Pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Aplinkos apsaugos departamentui atlikti patikrinimą ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes, priešingai, ir Patikrinimo akte nurodoma, kad Pareiškėja pakuočių ataskaitas GPAIS už 2022-2024 metus pateikė nepažeidžiant Aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348 (Aplinkos ministro 2016-04-30 įsakymo Nr. D1-397 redakcija) patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytų ataskaitos pateikimo terminų (2023-02-09,

2025-01-22).

Pareiškėja vykdė apmokestinamosios pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis bei patikrinimo metu pateikė apmokestinamosios pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2022-2024 metus. MUAT pakuotės atliekomis deklaracijos (forma FR0524) už 2022-2024 m. pateiktos nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.

Komisija, vadovaudamasi pirmiau pacituota LVAT praktika, Konstitucinio Teismo išaiškinimais, MAĮ nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdama į išvardintas MUAT baudinės dalies individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo nurodymas Pareiškėjai sumokėti 4 400 Eur MUAT pakuotės atliekomis keistinas, koeficientą 2 sumažinant iki koeficiento 1,3 (30 procentų MUAT dydžio sankcija) ir nurodant, kad Pareiškėja vietoje apskaičiuoto 4 400 Eur MUAT pakuotės atliekomis, turi sumokėti 2 860 Eur (4 400 Eur : 2 x 1,3) MUAT pakuotės atliekomis. Komisijos vertinimu, tokia sumažinta baudinė suma yra pakankama siekiamam tikslui pasiekti ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija Pareiškėjos skundą patenkina iš dalies, pakeisdama ginčijamą sprendimą ir sumažindama apskaičiuotą MUAT nuo 4 400 Eur iki 2 860 Eur.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento 2026-01-19 sprendimą Nr. AS-16 ir vietoj nurodymo sumokėti 4 400 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, „A“ žemės ūkio bendrovei nurodyti sumokėti 2 860 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.