Byla S-152

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), išnagrinėjo A. A. 2026-06-11 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026-06-08 sprendimo Nr. 68–46. A. A. atstovas advokatas B. B. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė C. C. Komisijos 2026-06-18 posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

A. A. (toliau – Pareiškėja) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2026-06-08 sprendimą Nr. 68–46 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas / ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta Pareiškėją atleisti nuo 224 268,91 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių ir 133 472 Eur GPM baudos, bei atleisti Pareiškėją nuo visų nurodytų GPM delspinigių ir GPM baudos mokėjimo.

Mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas. Klaipėdos AVMI sprendime sankcijų pagrįstumą motyvuoja tuo, kad pajamos Pareiškėjai priskirtos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas dėl sutuoktinių turto bendrumo, tačiau Klaipėdos AVMI vengė atskirti mokesčio prievolę nuo atsakomybės (šių argumentų skundžiamame sprendime Inspekcija apskritai nenagrinėjo).

Formalus požiūris į senaties terminus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnis). Inspekcija taikė turinio viršenybės prieš formą principą, perkeldama dar 2013 m. gautas pajamas į 2017–2021 m. laikotarpį. Toks dirbtinis laikotarpio perkėlimas, Pareiškėjos įsitikinimu, pažeidžia mokesčio perskaičiavimo senaties terminą, o Inspekcija šį argumentą atmetė tik formaliai įvertindama patikrinimo pavedimo datą.

Neišnagrinėti / netinkamai įvertinti prašymo dėl atleidimo argumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Tesimas) savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai 1, kad konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų 2. LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus 3. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu Inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2003-03-17, 2003-12-03, 2008-12-24, 2009-10-08 nutarimai; Inter alia Konstitucinio Teismo 2004-12-29, 2005-09-29, 2009-04-10 nutarimai; 3

LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A556-2343/2011; 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A5563447/2011; 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A556-2544/2011; 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A575-2144/2011;

2 pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. LVAT manymu, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas 4.

Inspekcijos pozicija išdėstyta skundžiamame sprendime. Ginčijamu sprendimu Inspekcija patvirtino Klaipėdos AVMI 2026-04-17 sprendimo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių dalį, kuria, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2026-03-19 prašymą, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi bei Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių 5 (toliau – Taisyklės) 7 punktu, Klaipėdos AVMI neatleido Pareiškėjos nuo 224 268,91 Eur GPM delspinigių (75 proc.) ir nuo 133 472 Eur GPM baudos mokėjimo. Kita sprendimo dalimi Klaipėdos AVMI atleido Pareiškėją nuo apskaičiuotų 74 756,30 Eur GPM delspinigių (25 proc.) mokėjimo.

Patvirtintos Inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymo Nr. VA-144 (VMI prie FM viršininko 2025-09-24 įsakymo Nr.VA-84 redakcija);

Eur palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, todėl, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio nuostatomis, Pareiškėjai apskaičiuotas 1 943 Eur GPM, iš viso apskaičiuotas 667 362,28 Eur GPM.

Inspekcija pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI sprendime dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų aptarė visus MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei 141 straipsnio 1 dalyje numatytus atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ir paskirtų baudų pagrindus ir konstatavo, jog nei pagal vieną iš įstatyme įtvirtintų pagrindų Pareiškėja negali būti atleista nuo ginčo delspinigių ir baudos sumokėjimo. Klaipėdos AVMI detaliau įvertino Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes – nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir padarė išvadą, jog Pareiškėjos teigimas, kad apie tai, jog jos ir sutuoktinio sandoriai „tik formaliai atitiko apmokestinimo GPM lengvatos taikymo sąlygas“ sužinojo tik teismams priėmus sprendimus, neįrodo, kad Pareiškėja nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. Apie padarytą mokesčio įstatymo pažeidimą Pareiškėja sužinojo atlikto patikrinimo metu, todėl turėjo galimybę sumokėti mokestinę prievolę. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pasibaigus mokestiniam ginčui Pareiškėja atsiskaitė su biudžetu, į aplinkybes, kurios charakterizuoja Pareiškėją teigiamai ir į kurias turi būti atsižvelgta, remdamasi teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais (MAĮ 8 straipsniu), Klaipėdos AVMI atleido Pareiškėją nuo 25 proc. apskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir neatleido nuo 75 proc. apskaičiuotų delspinigių bei GPM baudos mokėjimo. Taip pat Pareiškėjai nurodyta, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas Pareiškėjai mokestinę prievolę MAĮ 68 straipsnyje nurodytų senaties terminų nepažeidė. Pareiškėja dėl Klaipėdos AVMI sprendimo dalies, kuria ji nebuvo visiškai atleista nuo ginčo delspinigių ir baudos, pateikė skundą Inspekcijai, siekdama būti atleista nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos AVMI nepagrindė, kaip ji galėjo / turėjo žinoti apie sutuoktinio siektą mokestinę naudą, jei ji pati pajamas „gavo“ tik „teisės į jų dalį turėjimo“, o ne realaus pajamų gavimo pagrindu.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Pareiškėjos argumentai dėl nedalyvavimo sandoriuose yra nepagrįsti, nes mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog Pareiškėja kartu su sutuoktiniu dalyvavo sudarant, pavyzdžiui, preliminarią sutartį dėl akcijų pirkimo– pardavimo, t. y. pasirašė su sutuoktiniu 2018-03-20 sutartį Nr. 2013-03/20-01. Mokesčių administratorius nustatė, o Pareiškėja viso mokestinio ginčo metu nepaneigė, kad ji ir jos sutuoktinis susitarimo (iki vedybinės / vedybinės sutarties), nustatančio jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, nėra sudarę, todėl mokesčių administratorius neturėjo / neturi pagrindo vertinti sutuoktinių teisinio turto režimo kitaip, nei tai numato CK. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo. Pareiškėja nevykdė mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, ilgą laiką (apie 8 metus) nevykdė savo mokestinių prievolių, savo nuožiūra naudojosi valstybei priklausančiais pinigais. Mokesčių administratoriaus sprendimai nebuvo panaikinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėja nėra kalta dėl padaryto teisės pažeidimo. Inspekcija akcentavo, jog Pareiškėja netinkamai apskaičiavo GPM ir šią sumą sumokėjo į biudžetą tik po vykusių teisminių ginčų, t. y. po LVAT 2026-02-11 nutarties (2026-04-01). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Pareiškėja įrodymais nepaneigė savo kaltės dėl GPM sumos nesumokėjimo, todėl ir šiuo pagrindu negali būti atleista nuo baudos ir delspinigių.

Inspekcija nurodė, kad vertinant galimybę atleisti Pareiškėją nuo delspinigių ir baudos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų (teisingumo, visuotinio privalomumo) principų taikymo mokestiniuose santykiuose, pažymėtina, jog reikšminga aplinkybe, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįstamas ir paties mokesčių mokėtojo elgesys 6. Klaipėdos AVMI atsižvelgė į tai, kad pasibaigus mokestiniam ginčui Pareiškėja nevengė mokestinės prievolės, siekdama atsiskaityti su biudžetu, į aplinkybes, kurios charakterizuoja Pareiškėją teigiamai ir į kurias turi būti atsižvelgta, remdamasi teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atleido Pareiškėją nuo 25 proc. apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Inspekcija pažymėjo, kad ginčo delspinigių ir baudos dydis apskaičiuotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų ar neveikimo ar išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti Pareiškėjos atleidimą nuo delspinigių ir baudos mokėjimo (jų sumažinimo), nenustatyta. Inspekcijos vertinimu, nesant duomenų, kad paskirtos baudos ir delspinigių suma yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, Pareiškėjos prašymas jas panaikinti atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas. Inspekcijos 2026-06-08 sprendimas keistinas, Pareiškėja atleidžiama nuo 25 proc. GPM delspinigių sumos ir nuo 50 proc. GPM baudos mokėjimo.

Inspekcija skundžiamu sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, kuriuo Pareiškėja buvo atleista nuo 74 756,30 Eur delspinigių (25 proc.) ir neatleista nuo 224 268,91 Eur GPM delspinigių (75 proc.) bei nuo 133 472 Eur GPM baudos mokėjimo. Atleisdama Pareiškėją nuo 25 proc. GPM delspinigių mokėjimo Klaipėdos AVMI vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinusi ilgą GPM delspinigių skaičiavimo trukmę bei nustačiusi aplinkybę, kad Pareiškėja sumokėjo jai apskaičiuotą mokestinę prievolę. Inspekcija sprendime pritarė vietos mokesčių LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2544/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556971/2014; 6 administratoriaus pozicijai. Skundžiamame sprendime taip pat išsamiai pasisakyta, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą Pareiškėją atleisti nuo ginčo delspinigių ir baudos jos skunde nurodytu pagrindu, t. y., kai mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, mokestinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Inspekcijos sprendimo dalies, kuria Pareiškėja buvo neatleista nuo 224 268,91 Eur GPM delspinigių ir nuo 133 472 Eur GPM baudos sumokėjimo.

Pareiškėja savo prašymą Komisijai iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą Inspekcijai, t. y. dėl Pareiškėjos kaltės nebuvimo ir prašydama taikyti protingumo / teisingumo kriterijus. Taip pat pateikė argumentus dėl pažeisto mokesčio apskaičiavimo senaties termino.

Komisija, išanalizavusi jai pateiktą bylos medžiagą, sutinka, jog Inspekcijos skundžiamame sprendime išsamiai aptartais atleidimo nuo ginčo delspinigių ir baudos pagrindais (dėl kaltės nebuvimo) nėra pagrindo Pareiškėją atleisti nuo minėtų sankcijų mokėjimo. Komisija pritaria mokesčių administratoriaus pozicijai, kad ginčo atveju Pareiškėja neįrodė, jog nėra kalta dėl padaryto GPMĮ nuostatų pažeidimo, t. y. Pareiškėjos teiginiai, kad apie tai, jog „tik formaliai atitiko apmokestinimo GPM lengvatos taikymo sąlygas“ sužinojo tik teismams priėmus galutinius sprendimus, neįrodo, jog Pareiškėja nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisako. Pareiškėjos teigimu, ji pajamas „gavo“ tik „teisės į jų dalį turėjimo“, o ne realaus pajamų gavimo pagrindu. Šiuo aspektu LVAT 2026-02-11 nutartyje aiškiai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pripažintina, jog kiekvienas iš sutuoktinių (Pareiškėja ir jos sutuoktinis) GPMĮ 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, požiūriu, faktiškai gavo po pusę piniginių lėšų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gautų pajamų apmokestinimui taikytas MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, nes teismui ginčijami sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos. Komisijos vertinimu, jau vien tai, kad Pareiškėjai kartu su sutuoktiniu taikytas MAĮ 69 straipsnis ir pripažinta, kad ginčo sandoriais abu mokesčių mokėtojai siekė mokestinės naudos, o teismui atskirai niekaip neišskyrus ir nepasisakius dėl Pareiškėjos veiksmų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Pareiškėjai MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte (100 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nustatytas pagrindas (dėl kaltės nebuvimo) negali būti taikomas. T. y. šiuo pagrindu Pareiškėja neatleistina nuo ginčo sankcijų mokėjimo. Visgi, nagrinėjamo atvejo kontekste iš byloje esančios medžiagos, Komisija sprendžia, jog Pareiškėja papildomai atleistina nuo dalies GPM delspinigių ir GPM baudos mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių pagrindus, taip pat laikosi pozicijos, kad sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus 7.

Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip geranoriškas ir aktyvus mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas, apskaičiuotų (nesumokėtų) mokesčių sumokėjimas, teisės normų reikalavimų neatitinkantys, neoperatyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai kontrolės procedūrų ir mokestinio ginčo metu 8. Iš kitos pusės Žiūrėti: LVAT 2011-09-19 nutartį adm. byloje Nr. A- 556-3447/11, 2011-09-08 nutartį adm. byloje Nr. A-5752144/2011; 8

Detaliai šios aplinkybės aptartos LVAT 2014-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-990/14; 7 pažymėtina ir tai, kad šios teismų praktikos suformuotos taisyklės įprastai pripažįstamos sudarančiomis pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją ne nuo visų, o nuo dalies delspinigių (ar baudų) mokėjimo, nes laikomasi pozicijos, jog yra nustatyti mokesčių teisės aktų pažeidimai, todėl atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo visų ekonominių sankcijų, jos neatliktų jų skyrimu numatytų tikslų: poveikio konkrečiam mokesčių mokėtojui, bendrosios prevencijos.

Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą).

Komisija, įvertinusi pateiktą medžiagą, nustatė šias reikšmingas aplinkybes: Pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo, laiku vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus, teikė prašomą informaciją bei dokumentus; pasibaigus mokestiniam ginčui galutine LVAT 2026-02-11 nutartimi, nedelsdama sumokėjo apskaičiuotą GPM sumą (202604-01); nors GPM baudos dydžio apskaičiavimo pagrįstumas nėra šio ginčo dalykas, tačiau tai, kad patikrinimo metu nenustatytos Pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, charakterizuoja Pareiškėją teigiamai; nors delspinigių dydis, susidaręs dėl pačios Pareiškėjos mokestinių prievolių nevykdymo, savaime nesudaro pagrindo taikyti išimtines atleidimo nuo delspinigių mokėjimo priemones, tačiau šiuo konkrečiu atveju (nors Inspekcija ir atleido Pareiškėją nuo 25 proc. delspinigių) likusių GPM delspinigių suma kartu su GPM baudos suma sudaro net 54 proc. GPM sumos, yra neproporcinga fiziniam asmeniui; delspinigių apskaičiavimo trukmė yra praktiškai aštuoneri metai. Be to, Komisija pažymi, kad pažeidimo padarymo metu dar nebuvo susiformavusi teismų praktika, suteikianti aiškų išaiškinimą dėl nagrinėjamo teisinio santykio vertinimo. Nors ši aplinkybė savaime nepaneigia pareigos tinkamai vykdyti mokestines prievoles, ji, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra reikšminga vertinant baudų ir delspinigių taikymo proporcingumą bei sprendžiant dėl atleidimo nuo jų dalies mokėjimo.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Tesimo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, įvertinusi aptartas bylos aplinkybes, taip pat nustačiusi tai, jog patikrinimo metu buvo konstatuotos Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios savybės, mokestinė prievolė sumokėta, delspinigių skaičiavimo trukmė yra gana ilga, Komisija vertina, kad yra pakankamas pagrindas atleisti Pareiškėją nuo papildomų dalių GPM delspinigių ir baudos mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Komisijos įsitikinimu, sankcijų dydis neadekvatus tikslui, kuriuo valstybė siekia skiriant ir apskaičiuojant mokesčių sankcijas. Todėl, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taikydama proporcingumo principą, pripažindama, kad likusi sankcijų dalis turės neigiamą poveikį Pareiškėjos interesams, Komisija konstatuoja, kad mokesčių mokėtoja papildomai atleistina nuo 56 067,23 Eur (224 268,91 Eur x 25 proc.) GPM delspinigių bei nuo 50 proc. t. y. nuo 66 736 Eur (133 472 Eur x 50 proc.) GPM baudos sumokėjimo.

Ginčo atveju Komisija taip pat neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su Inspekcijos išdėstytomis aplinkybėmis dėl MAĮ 68 straipsnyje įtvirtinto senaties termino. Pavedimas patikrinti Pareiškėją Nr. (21.222 Mr) FR0773-170 išrašytas 2022-01-31. Kadangi GPM patikrinimas galėjo būti atliktas už einamuosius (2022 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (2021, 2020, 2019, 2018, 2017 m.), MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas pažeistas nebuvo, nes mokesčių administratorius GPM patikrinimą atliko už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31. Aplinkybė, jog MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas nebuvo pažeistas, konstatuota ir LVAT 2026-02-11 nutartyje. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 100 straipsnio 2

Rezoliucinė dalis

dalimi, 141 straipsnio 3 dalimi ir 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026-06-08 sprendimo Nr. 68–46 dalį, kuria A. A. neatleista nuo 224 268,91 Eur GPM delspinigių ir nuo 133 472 Eur GPM baudos mokėjimo, atleisti nuo dalies, t. y. nuo 56 067,23 Eur GPM delspinigių ir nuo 66 736 Eur GPM baudos mokėjimo, paliekant A. A. sumokėti 168 201,68 Eur GPM delspinigius bei 66 736 Eur GPM baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.