Byla S-71

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininkę, Jurgitos Narkevičiūtės, narių Gvidos Ivanauskienės (pranešėja), Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės, išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „C“ (toliau – Pareiškėjas) 2025-02-11 skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas, mokesčių administratorius) 2025-01-30 sprendimo Nr. 1AE-33 (toliau – skundžiamas sprendimas, Sprendimas). Pareiškėjo atstovai direktorius K.K. ir advokatas G.V., Muitinės departamento atstovė M.S. 2025-03-04 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) 2024-05-22 sprendimą Nr. 18KP-16-288.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ginčas tarp Pareiškėjo ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją Nr. 23LTVR500000051106 (2023-10-12, toliau – Tranzito deklaracija). Muitinės departamentas nurodo, kad Vilniaus TM 2024-05-22 sprendimu Nr. 18KP-16-288 dėl nebaigtos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją, pripažino Pareiškėją skolininku muitinei bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę, kurios dydis: 5175 Eur muito, 2769 Eur PVM, 329 Eur PVM delspinigių, 78 Eur muito delspinigių. Pareiškėjui taip pat skirta 4766 Eur bauda.

Muitinės departamentas 2024-08-06 sprendimu Nr. 1AE-337 patvirtino Vilniaus TM 202405-22 sprendimą Nr. 18KP-16-288. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2024-10-22 sprendimu Nr. S-2024/151 (7-2024/119) panaikino Muitinės departamento 2024-08-06 sprendimą Nr. 1AE-337 ir Pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti iš naujo. Komisijos nuomone, Muitinės departamentas turėtų argumentuotai įvertinti Pareiškėjo teiktus alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus ir iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjo skolos muitinei įregistravimo pagrįstumo.

Muitinės departamento sprendime nurodyta, kad 2023-10-12 Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms (įvairi sportinė apranga ir aksesuarai) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją. Tranzito procedūros vykdytojas – Pareiškėjas. Krovinys nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000) ir išleistas į paskirties įstaigą neplombuotoje transporto priemonėje. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2023-10-19. Per nustatytą terminą Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai, pradėjo tyrimą. Procedūros vykdytojas elektroniniu paštu informavo, kad pasienio muitinės postas neužbaigė tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją, ir pateikė transporto važtaraščio CMR Nr. 477767 kopiją, su kuriuo buvo gabenamos ginčo prekės, su Baltarusijos muitinės spaudu bei pranešė, kad laukia importo deklaracijos iš Baltarusijos. Tyrimo metu buvo gautas Medininkų kelio posto atsakymas, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas muitinei pateikti nebuvo. Vėliau procedūros vykdytojas, kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą, nurodytą 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnyje, pateikė Baltarusijos muitinės importo deklaraciją Nr. 14357/161023/0015567, patvirtintą Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu.

Siekdama nustatyti, ar procedūros vykdytojo pateiktas dokumentas patvirtintas originaliais Baltarusijos muitinės spaudais, Vilniaus TM 2024-03-26 raštu Nr. (1.10Mr/16)-2VE-3504 kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą. Buvo gautas atsakymas dėl Baltarusijos muitinės importo deklaracijos Nr. 14357/161023/0015567 tikrumo, kuriame teigiama, kad pateikta Minsko regioninės muitinės importo deklaracija nėra dokumento kopija, o yra dokumento originalas. Nustatyti, ar pateikta Minsko regioninės muitinės importo deklaracija yra patvirtinta tikrais Minsko regioninės muitinės spaudais, negalima, nes lyginamajam tyrimui nepateikti Minsko regioninės muitinės naudojamų antspaudų pavyzdžiai.

Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus bei atsakymus, Vilniaus TM konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos. Apie tai Vilniaus TM 2023-0213 raštu Nr. (1.10Mr/16)2VE-1692 informavo procedūros vykdytoją. Muitinės departamentas sprendime pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, kurios yra reglamentuojamos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. nepristatė paskirties muitinės įstaigai visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir nepateikė būtinos informacijos. Skolos muitinei atsiradimas sietinas su Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsniu, nes prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalaujama, ir dėl šios priežasties muitinė neturėjo galimybės prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Taigi procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, kurios susijusios su tranzito procedūros taikymu.

Skundžiamame sprendime cituojamos Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, pažymima, kad Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas 2021 m. balandžio 19 d. patvirtinto Tranzito vadovą, kuriame yra išsamiai apibūdintos bendroji ir Sąjungos tranzito procedūros ir išaiškintas administracijų bei verslininkų vaidmuo. Šio vadovo paskirtis – paaiškinti šių tranzito procedūrų taikymą ir įvairių jos dalyvių funkcijas. Tikslas – užtikrinti suderintą tranzito taisyklių taikymą ir vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams. Tranzito vadove, reglamentuojančiame alternatyviuosius įrodymus, kad atitinkamoms prekėms muitinės procedūra buvo įforminta trečiojoje šalyje, nurodomi tinkami teiktini dokumentų pavyzdžiai. Ir jeigu alternatyvusis įrodymas išvykimo šalies kompetentingoms institucijoms yra priimtinas, t. y. jeigu jos iš tikrųjų gali įsitikinti, kad tas dokumentas susijęs su atitinkamomis prekėmis ir kad nėra jokių abejonių dėl jo autentiškumo ir dėl to, kad jį patvirtino kompetentingos institucijos, jos pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta. Pareiškėjas, norėdamas pagrįsti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą, pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaraciją Nr. 14357/161023/0015567 su Minsko regioninės muitinės spaudais.

Muitinės departamento sprendime nurodyta, kad Komisijos vertinimu, visuose dokumentuose (importo deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567, koreguotoje importo deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567/01, transporto važtaraštyje CMR Nr. 477767, Tranzito deklaracijoje, prekių pardavimo sąskaitoje 3003291.001) identifikuojamas tas pats prekių gavėjas – „D“, Minskas, panašus prekių bruto svoris, tapati tranzitu išgabentų prekių vertė – 23 718,48 JAV doleriais (važtaraštyje CMR Nr. 477767 vertė nenurodyta, tačiau pateikta nuorodą į prekių pardavimo sąskaitą Nr. 3003291.001), o Komisijos posėdžio metu Pareiškėjo atstovai pažymėjo, kad Tranzito deklaracijoje prekių siuntėju nurodyta Pareiškėjas (adresas: (duomenys neskelbtini)), o Baltarusijos muitinės importo deklaracijos deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567 įrašyta, kad deklaruotos prekės buvo išsiųstos iš UAB „A“ (dukterinės Pareiškėjo įmonės) terminalo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. prekių saugojimo vietos, kuria naudojasi Pareiškėjas ir kurioje buvo deklaruota prekių vieta.

Muitinės departamento vertinimu, Pareiškėjo pateiktoje Baltarusijos importo deklaracijoje neidentifikuotinos prekės, kurios buvo deklaruotos ginčo deklaracija, t. y. be Komisijos sprendime nurodytų neatitikimų, nustatytas tranzitu gabentų ir į Baltarusiją importuotų prekių kodų (Suderintos sistemos (toliau – SS) lygmenyje) nesutapimas, taip pat ne minimalus kelių kilogramų, o ženklus prekių kiekio nesutapimas, pvz., vietoje 74 kg (prekės kodas 6109 90) – 116,97 kg; vietoje 137 kg (prekės kodas – 6112 12) – 168,42 kg, vietoje 101 kg (prekės kodas – 6404 11) importuota tik 69,87 kg, vietoje 105 kg (prekės kodas – 6103 43) importuota 108,74 kg, ir t.t.; prekės, deklaruotos SS subpozicijose 3926 20 (2 kg), 6210 20 (107 kg), 6403 19 (2 kg), į Baltarusijos muitų teritoriją neimportuotos, kai Baltarusijos importo deklaracija deklaruotos prekės, klasifikuojamos subpozicijose 4015 19 (1,66 kg), 6105 10 (0,23 kg), 6106 20 (1,36 kg), 6109 10 (0,46 kg), 6117 10 (4,07 kg), 6201 40 (89,84 kg), 6403 99 (0,73 kg), ginčo deklaracija nebuvo deklaruotos. Skundžiamame sprendime pažymima, kad Baltarusijos Respublika yra prisijungusi prie 1983 m. birželio 14 d. Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos, o tai reiškia, kad prisijungusios šalies nomenklatūros turi atitikti SS (pozicijas, subpozicijas, pastabas, bendrąsias aiškinimo taisykles), importui / eksportui turi būti taikomi SS kodai 6 skaitmenų lygmeniu bei šalies nomenklatūros turi atitikti SS pakeitimus, papildymus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės vyko neplombuota transporto priemone, nustatytiems ženkliems prekių kiekio, prekių klasifikavimo neatitikimams, vienareikšmiškai teigti, kad Baltarusijos Respublikos importo deklaracijoje deklaruotos prekės yra tos pačios kaip ir ginčo deklaracija deklaruotos prekės, nėra jokio pagrindo.

Muitinės departamentas sprendime taip pat pažymi, kad dokumento savybės (autentiškumas, patikimumas, vientisumas, tinkamumas naudoti) aiškinamos Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte, perimtame Lietuvos standartu LST ISO 15489-1:2016 (LST ISO 154891:2016 Informacija ir dokumentavimas. Dokumentų valdymas. 1 dalis. Sąvokos ir principai (tapatus ISO 15489-1:2016). Vientisu laikomas toks dokumentas, kuris yra užbaigtas ir nekeičiamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pateiktas dokumentas yra vientisas, t. y. nėra pagrindo teigti, kad jis apsaugotas nuo galimybės jį (jo dalį) pakeisti, kadangi pateiktas dokumentas sudarytas iš 19 atskirų lapų (papildoma deklaracija – iš 2 atskirų lapų), iš kurių galimai Minsko regioninės muitinės spaudu ir pareigūno parašu patvirtinti tik pirmi lapai (kituose dokumentų lapuose yra tik parašas).

Muitinės departamento vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pateikta Baltarusijos muitinės importo deklaracijos elektroninė kopija, kurios autentiškumas dėl pirmiau nurodytų motyvų kelia abejonių, be to, joje negalima vienareikšmiškai identifikuoti ginčo prekių, o Lietuvos muitinė neturi galimybės sistemos priemonėmis arba oficialiais ryšio palaikymo su atitinkamos trečiosios šalies muitine kanalais įsitikinti šio dokumento autentiškumu, t. y. įsitikinti ne tik dokumente pateiktos informacijos, bet ir jį patvirtinusio asmens ir naudotų antspaudų, tikrumu, Pareiškėjo pateikta Baltarusijos muitinės importo deklaracijos Nr. 14357/161023/0015567 kopija negali būti pripažinta tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai.

Skundžiamame sprendime pažymima, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalimi, kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia lydimąjį dokumentą arba tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga, procedūros vykdytojo prašymu, patvirtina tą dokumentą, kad jis pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį galėtų jį pateikti kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir įrašas „Alternatyvusis įrodymas – 99202“. Taigi, Muitinės departamento vertinimu, vadovaujantis minėta nuostata, procedūros vykdytoja, atvykusi į paskirties įstaigą, turėjo galimybę paskirties įstaigoje gauti alternatyvųjį tranzito procedūros įrodymą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės nėra identifikuojamos vien pagal patį deklaracijos ir jos priedų „PREKIŲ SĄRAŠAS TRANZITAS/SAUGUMAS“ tekstą, kadangi Tranzito deklaracijoje ir jos prieduose yra nuorodos į konkrečius pirminius prekių tiekimo lydimuosius dokumentus (CMR važtaraštį, tiekimo sąskaitą ir kt.), kuriuose šios prekės aprašytos konkrečiau ir tiksliau. Pareiškėjo nuomone, centrinis mokesčių administratorius niekaip nepaneigė esminės faktinės ginčo aplinkybės, jog bendra tranzitu išgabentos prekių siuntos vertė (JAV doleriais/USD – 23718,48, žr. Baltarusijos Respublikos importo deklaracijos 22 laukelį) ir jų pardavimui įforminti išrašytoje prekių pardavimo į Baltarusijos Respubliką sąskaitoje („Commercial invoice“) 3003291.001 (žr. Importo deklaracijos 13 psl.) sutampa ir yra „23.718,48 USD“; taip pat nepaneigė aplinkybės, jog į Baltarusijos Respubliką įvežtų ir ten deklaruotų prekių vertė buvo ta pati, prekės buvo vežamos ir tiekiamos tų pačių dokumentų (tiekimo / pardavimo sąskaitos („Commercial invoice“) 3003291.001, CMR važtaraščio Nr. 47776) pagrindu. Jokių neatitikimų tarp šių dokumentų turinio skundžiamame sprendime nenurodyta. Pareiškėjas skunde paaiškina, jog net ir tais atvejais (susijusiais su mažiau nei trečdaliu deklaruoto prekių kiekio) pagal kuriuos centrinis mokesčių administratorius fiksavo į Baltarusijos Respubliką įvežtų atskirų prekių (skiriant pagal jų tarifinio klasifikavimo kodus) neatitikimus (nefiksuodamas bendro prekių kiekio ar jų vertė neatitikimo), tai gali būti paaiškinta tuo, jog deklaruojant konkrečias įvežtų prekių rūšis Baltarusijos Respublikoje joms galėjo būti priskiriami kiti tarifinio klasifikavimo kodai pagal trečiosios valstybės muitinės ir jos muitinės deklarantų poreikius. Tačiau tai niekaip nepaneigia Pareiškėjo nuosekliai nurodomo fakto, kad bendras į Baltarusijos Respubliką išvežtų prekių kiekis atitiko ten deklaruotų prekių kiekį, o aplinkybę, jog tai yra viena ir ta pati prekių siunta papildomai pagrindžia niekaip nenuginčyti ir nepaneigti prekių tiekimo lydimieji dokumentai (pardavimo sąskaita, CMR važtaraštis).

Dėl skundžiamo sprendimo argumentų, susijusių su teisinėmis aplinkybėmis ir atsisakymu pripažinti Baltarusijos Respublikos muitinės atliktą prekių įvežimo dokumentų patvirtinimą Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas pats savaime yra neobjektyvus ir logiškai prieštaringas, kadangi jo 3 psl. remiamasi Baltarusijos Respublikoje įformintos muitinės deklaracijos duomenimis ir jie komentuojami (kaip argumentų apie deklaruotų prekių neatitikimą pagrindas), o skundžiamo sprendimo 4 psl. iš viso neigiama, kad šiame mokestiniame ginče galima remtis Baltarusijos Respublikos muitinės atliktu į ją įvežtų ginčo prekių deklaravimo patvirtinimu. Pasak Pareiškėjo, viename skundžiamo sprendimo puslapyje (3 psl.) Baltarusijos Respublikos muitinės patvirtinimas laikomas tinkamu, o kitame – netinkamu, kas iš esmės reiškia, jog pats centrinis mokesčių administratorius neturi jokios nuoseklios ir objektyvios nuomonės dėl šio įrodymo statuso mokestiniame ginče ir negali jo vienareikšmiškai įvertinti, kas, savo ruožtu, kelia esminių abejonių dėl Muitinės departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl dokumento vientisumo skunde nurodyta, kad nei ES reglamentuose, nei teismų praktikoje nėra reikalavimo, kad trečiosios užsienio valstybės institucijos (muitinės) patvirtinimams ant prekių muitinės procedūros įforminimo dokumento yra nustatyta speciali forma, ar kažkoks specialus lapų surišimo ar suskaičiavimo būdas, nėra reikalavimo, kad tas patvirtinimas būtų papildomai notarizuotas ar apostilizuotas specialia tvarka.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu Vilniaus TM pateikė Įgyvendinimo reglamente nurodytą dokumentą dėl tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją užbaigimo, t. y. tranzitu gabentų prekių importo deklaracijų, kuriomis buvo įformintas šių prekių išleidimas į laisvą apyvartą Baltarusijos Respublikoje, kopijas: importo deklaraciją 14357/16102310015567 ir koreguotą importo deklaraciją 14357/16102310015567/01, kurias papildomai patvirtino Baltarusijos Respublikos muitinė, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje, savo originaliu spaudu.

Pareiškėjo nuomone, centrinis mokesčių administratorius, o ir vietos mokesčių administratorius, turėjo galimybę įsitikinti Baltarusijos Respublikos muitinės įrašų tikrumu, rinkdami informaciją iš Baltarusijos Respublikos per už diplomatinių santykių palaikymą su šia valstybe atsakingą valstybės instituciją – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, taip pat per ES oficialias institucijas (ES Komisiją; ES Komisijos Prekybos generalinį direktoratą), tarptautines organizacijas, veikiančias muitų teisės srityje, kurių narėmis yra ir Lietuvos Respublika, ir Baltarusijos Respublika, pavyzdžiui, Pasaulio Muitinių Organizaciją (PMO)/Muitinių bendradarbiavimo tarybą, kuri yra atsakinga už „visus klausimus, susijusius su bendradarbiavimu muitinės srityje“.

Pareiškėjas skunde daro išvadą, kad Muitinės departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvykdė Komisijos 2024-10-22 sprendimo Nr. S-2024/151 (7-2024/119) reikalavimų, kadangi, Pareiškėjo nuomone, Komisija grąžino ginčą nagrinėti Muitinės departamentui iš naujo, kad būtų sutikrinta ir įvertinta, kokios ginčo prekės buvo deklaruotos tranzito muitinės procedūrai ir įvežtos į Baltarusijos Respubliką, o ne todėl, kad Baltarusijos Respublikoje buvo išduoti netinkami dokumentų patvirtinimai (nesusiūti, nesurišti, patvirtinti per mažu rekvizitų skaičiumi konkrečiuose puslapiuose ir kt.). Pareiškėjo vertinimu, toks pakartotinis mokestinio ginčo išnagrinėjimas negali būti pripažintas nei objektyviu, nei tinkamu, kadangi ankstesnis Komisijos sprendimas šio ginčo byloje taip ir liko neįvykdytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 158 straipsnio nuostatas dėl sprendimų mokestiniuose ginčuose privalomumo.

Pareiškėjo skundas atmestinas. Muitinės departamento Sprendimas tvirtintinas.

Mokestinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pareiškėjui papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės – 5175 Eur muito, 2769 Eur PVM, 329 Eur PVM delspinigių, 78 Eur muito delspinigių bei skirtos 4766 Eur baudos, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Pareiškėjas tinkamai neįvykdė muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją.

Muitinės departamentas Sprendime pažymi, kad 2023-10-12 Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms (įvairi sportinė apranga ir aksesuarai) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją. Tranzito procedūros vykdytojas – Pareiškėjas. Krovinys nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000) ir išleistas į paskirties įstaigą neplombuotoje transporto priemonėje. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2023-10-19. Per nustatytą terminą Vilniaus TM NTKS priemonėmis patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai, negavo, todėl pradėjo tyrimą ir surašė 2024-05-22 sprendimą Nr. 18KP16-288, kurį Muitinės departamentas 2024-08-06 sprendimu Nr. 1AE-337 patvirtino. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2024-10-22 sprendimu Nr. S-2024/151 (7-2024/119) panaikino Muitinės departamento 2024-08-06 sprendimą Nr. 1AE-337 ir Pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti iš naujo, pažymėdama, kad minėtame sprendime nėra pateikta Pareiškėjo teiktų dokumentų analizė ir neatliktas duomenų vertinimas, kurie pagrįstų teiginius dėl dokumentų trūkumų ir Pareiškėjo teiktų dokumentų netinkamumą tranzito procedūros užbaigimui. Muitinės departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu jo netenkino, pažymėdamas, kad Pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, kurios yra reglamentuojamos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. nepristatė paskirties muitinės įstaigai visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir nepateikė būtinos informacijos. Muitinės departamentas Sprendime pažymi, jog skolos muitinei atsiradimas sietinas su Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsniu, nes prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalaujama, ir dėl šios priežasties muitinė neturėjo galimybės prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms, todėl konstatuota, kad Pareiškėjas neįvykdė pareigų, kurios susijusios su tranzito procedūros taikymu.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek Komisijos posėdžio metu akcentavo, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi kaip įrodymą apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą yra pateikęs ne tik Baltarusijos muitinės spaudu patvirtintą transporto važtaraščio CMR 477767, su kuriuo buvo gabenamos prekės, deklaruotos Tranzito deklaracija, kopiją, bet ir Baltarusijos Respublikos importo deklaraciją Nr. 14357/161023/0015567 ir koreguotą importo deklaraciją Nr. 4357/161023/0015567/01, patvirtintas Baltarusijos Respublikos muitinės spaudais. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė yra klausimas dėl įrodymų, patvirtinančių Pareiškėjo pradėtos vykdyti muitinės procedūros užbaigimą, tinkamumo Įgyvendinimo reglamento taikymo prasme, t. y. klausimas, ar paminėti Pareiškėjo pateikti dokumentai Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu gali būti pripažinti leistinais (tinkamais ir pakankamais) įrodymais šioje mokestinėje byloje. Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taigi, Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Sąjungos muitinės kodekso Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktorato 2021 m. balandžio 19 d. patvirtintame Tranzito vadove, reglamentuojančiame alternatyviuosius įrodymus, įrodančius, kad atitinkamoms prekėms muitinės procedūra buvo įforminta trečiojoje šalyje, nurodyta, kad tokie dokumentai yra:

1. Trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra, išduotas originalus muitinės dokumentas. Jeigu originalus muitinės dokumentas pateikiamas kaip elektroninis muitinės dokumentas, išvykimo šalies muitinė gali priimti jį kaip alternatyvųjį įrodymą, jeigu kilus abejonių: a) turi galimybę pasinaudoti tiesiogine prieiga prie elektroninio muitinės dokumento atitinkamoje trečiosios šalies muitinės sistemoje arba b) turi galimybę susisiekti su atitinkamos trečiosios šalies muitine oficialiais ryšio palaikymo kanalais, o ši patvirtina elektroninio muitinės dokumento autentiškumą arba suteikia prieigą prie jo;

2. Bet koks kitas dokumentas, kuriuo įrodoma, kad prekės išleistos į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje ir kurį tos trečiosios šalies muitinė patvirtino antspaudu, parašu ar kitomis priemonėmis (pvz., elektroniniu ar kitokiu sertifikatu, naudojamu toje šalyje) taip, kad jis yra priimtinas išvykimo šalies muitinei.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojo (procedūros vykdytojo) pateikiami dokumentai turėtų atitikti ne tik Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje alternatyviems tranzito procedūros užbaigimo įrodymams keliamus reikalavimus, bet ir jų turinys neturėtų kelti jokių abejonių, kad juose nurodytoms prekėms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, t. y. kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, būtų galima patvirtinti, jog procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta ir tranzito procedūra baigta, o prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Kaip pažymi Muitinės departamentas skundžiamame sprendime, Pareiškėjo pateiktoje Baltarusijos importo deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567 neidentifikuotinos prekės, kurios buvo deklaruotos Tranzito deklaracijoje, kadangi nustatytas tranzitu gabentų ir į Baltarusiją importuotų prekių kodų (SS lygmenyje) nesutapimas, o taip pat ženklus prekių kiekio nesutapimas, pavyzdžiui, vietoje 74 kg (prekės kodas 6109 90) – 116,97 kg; vietoje 137 kg (prekės kodas – 6112

12) – 168,42 kg, vietoje 101 kg (prekės kodas – 6404 11) importuota tik 69,87 kg, vietoje 105 kg (prekės kodas – 6103 43) importuota 108,74 kg, ir t. t.; prekės, deklaruotos SS subpozicijose 3926 20 (2 kg), 6210 20 (107 kg), 6403 19 (2 kg), į Baltarusijos muitų teritoriją neimportuotos, kai Baltarusijos importo deklaracija deklaruotos prekės, klasifikuojamos subpozicijose 4015 19 (1,66 kg), 6105 10 (0,23 kg), 6106 20 (1,36 kg), 6109 10 (0,46 kg), 6117 10 (4,07 kg), 6201 40 (89,84 kg), 6403 99 (0,73 kg) ginčo deklaracija nebuvo deklaruotos.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad mokesčių administratoriaus užfiksuoti bei nurodomi prekių kiekio (pagal kilogramus) neatitikimai sudaro apie 218 kg (mažiau nei trečdalį visų tranzitui deklaruotų prekių), kai visas Tranzito deklaracijoje deklaruotų prekių kiekis pagal jų bruto svorį buvo 766 kg. Pareiškėjo vertinimu, net jei ir būtų laikoma, kad Baltarusijos muitinės patvirtintoje importo deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567 dalies prekių, išvežtų iš ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijos pagal Tranzito deklaraciją, paprasčiausiai nebuvo, tai jokiu būdu neapima visų Tranzito deklaracijoje nurodytų prekių.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nei mokestinio patikrinimo metu, nei pakartotinai mokestinį ginčą nagrinėjant centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje nebuvo atliekama jokio konkretaus Pareiškėjo deklaruotų tranzitui visų prekių kiekių ir visų jų tarifinio klasifikavimo kodų sulyginimo / palyginimo. Tačiau Komisija pažymi, kad Komisijos posėdžio metu Muitinės departamento atstovė informavo, jog priešingai, nei tvirtina Pareiškėjas, mokesčių administratorius atliko ne dalies, o visų Tranzito deklaracijoje ir Baltarusijos muitinės patvirtintoje importo deklaracijoje Nr. 14357/161023/0015567 pateiktų prekių kiekių ir jų tarifinio klasifikavimo kodų palyginimą, ir, atitinkamai, skundžiamame sprendime pateikė visus pirmiau minėtus nustatytus trūkumus ir neatitiktis.

Pareiškėjo vertinimu, net ir nustačius, kad daliai tranzito procedūrai deklaruotų prekių ši muitinės procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio nuostatomis, skola muitinei privalėjo būti skaičiuojama tik nuo tos konkrečios prekių dalies (kiekio), kuri siejama su tariamai ar galimai padarytu muitinės procedūros pažeidimu, bet jokiu būdu ne nuo viso tranzitui deklaruotų prekių kiekio.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Taigi, Komisijos vertinimu, pirmiau minėti nustatyti Tranzito deklaracijos ir Baltarusijos muitinės importo deklaracijos Nr. 14357/161023/0015567 neatitikimai patvirtina, kad Pareiškėjas, vykdydamas tranzito procedūrą, neįvykdė Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinti, kad visos (ne dalis; Komisijos pastaba) ir nepakeisto pavidalo prekės ir būtina informacija būtų pateikta paskirties muitinės įstaigai, nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Atitinkamai, Komisija pritaria Muitinės departamento pozicijai, kad Pareiškėjui neįvykdžius muitinės teisės aktuose nurodytų su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją pareigų, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu, atsiranda skola muitinei, mokesčius skaičiuojant nuo viso prekių kiekio.

Taigi, įvertinusi pirmiau pateiktas identifikuotas dokumentų neatitikties aplinkybes, Komisija pritaria Muitinės departamento skundžiamame sprendime išdėstytai pozicijai, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo prekės vyko neplombuota transporto priemone, nustatytiems ženkliems prekių kiekio, prekių klasifikavimo neatitikimams, teigti, kad Baltarusijos Respublikos importo deklaracijoje deklaruotos prekės yra tos pačios kaip ir Tranzito deklaracija deklaruotos prekės, nėra jokio pagrindo.

Komisija taip pat pažymi, kad Pareiškėjo mutinio tranzito procedūros tinkamam įvykdymui pagrįsti teikti kiti dokumentai, t. y. važtaraščio CMR Nr. 477767 ir ginčo prekių pardavimo į Baltarusijos Respubliką sąskaitos 3003291.001 („Commercial invoice“) kopijos, nėra muitinės dokumentai, t. y. nėra tie įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtina / gali patvirtinti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą. Jokie kiti alternatyvūs įrodymai, kurie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir šių dokumentų (įrodymų) sąrašas yra baigtinis.

Kad CMR važtaraštis nėra alternatyvus tranzito procedūros užbaigimą patvirtinantis įrodymas, patvirtina ir LVAT, 2024-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-752-662/2024 31 punkte nurodydamas, jog „<...>. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vertindami šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, jog nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą <...>“.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Pareiškėjas, kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje, pateikė Baltarusijos importo deklaraciją Nr. 14357/161023/0015567, patvirtintą Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu. Ir nors Vilniaus TM kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, siekdama nustatyti, ar procedūros vykdytojo pateiktas dokumentas patvirtintas originaliais Baltarusijos muitinės spaudais, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nustatyti, ar pateikta minėta importo deklaracija yra patvirtinta tikrais Minsko regioninės muitinės spaudais, negalima, nes lyginamajam tyrimui nepateikti Minsko regioninės muitinės naudojamų antspaudų pavyzdžiai. Pareiškėjo vertinimu, papildoma informacija dėl Baltarusijos Respublikos muitinės patvirtinimų autentiškumo galėjo būti renkama pagal mokesčių administratoriams suteiktus įgaliojimus ir muitinės įstaigos galėjo kreiptis dėl duomenų patvirtinimo per konkrečias tarptautines organizacijas, jei tiesiogiai tai neįmanoma padaryti. Tačiau Komisijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nustačius pirmiau minėtus žymius prekių svorio ir prekių klasifikavimo kodų neatitikimus tarp Tranzito deklaracijos ir Baltarusijos importo deklaracijos Nr. 14357/161023/0015567, jau vien dėl to Pareiškėjo teikti dokumentai negali būti pripažinti leistinais įrodymais šioje mokestinėje byloje, t. y. jie (dokumentai) neįrodo, kad tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai, kadangi neįmanoma identifikuoti tapačių prekių. Todėl aplinkybė, kad mokesčių administratorius negalėjo įsitikinti, ar Baltarusijos importo deklaracija Nr. 14357/161023/0015567 buvo patvirtinta tikru Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu, situacijos vertinimo dėl dokumentų neatitikties Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir netinkamo tranzito procedūros užbaigimo nekeičia.

Atsižvelgdama į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad tranzito procedūros vykdytojas (Pareiškėjas) neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pripažino Pareiškėją skolininku muitinei bei apskaičiavo mokėtinus mokesčius. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-0130 sprendimą Nr. 1AE-33. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.