Byla S-24

DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „S“ SKUNDO NR. GVLEX/2024-95

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ 2024-12-11 skundą Nr. GVLEX/2024-95 dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas, centrinis mokesčių administratorius) 2024-11-22 sprendimo Nr. 1AE-468 (toliau – Muitinės departamento sprendimas, skundžiamas sprendimas, ginčijamas sprendimas). UAB „S“ (toliau – Pareiškėja) atstovai advokatas G.V. ir įgaliotas atstovas S.G. bei Muitinės departamento atstovė M.K. 2025-01-14 Komisijos posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Komisija n

Pareiškėja Komisijos prašo panaikinti Muitinės departamento sprendimą bei juo patvirtintą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) 2024-09-25 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190346S (toliau – Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaita). Patikrinimo metu nuspręsta: 1) pakeisti elektroninėse importo deklaracijose (toliau –

EID) Nr. 24LTLU90001063F4R9 (2024-07-29), Nr. 24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr.

24LTLU9000111224R1 (2024-08-06), Nr. 24LTLU9000112E04R0 (2024-08-06) deklaruotą prekės TARIC kodą iš 7308 90 98 90 į 7306 61 92 00; 2) patikslinti prekės aprašymą – „Vamzdžiai, pagaminti iš nelegiruoto plieno, išilgai suvirinti, stačiakampio skerspjūvio, kurių sienelių storis ne didesnis nei 2 mm“; 3) įregistruoti skolą muitinei, nurodant sumokėti 43 404 Eur papildomą muitą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą padidinti 9 116 Eur (iš 37 585 Eur į 46 701 Eur), skirti 10 504 Eur muito ir PVM nepriemokos baudą (20 proc.) bei apskaičiuoti 407 Eur muito delspinigius.

Skundo I dalyje „Skundo faktinės aplinkybės“ išdėstyti Pareiškėjos argumentai dėl Klaipėdos TM nustatytų mokestinių pažeidimų, konkrečiai dėl ginčo prekės klasifikavimo bei ginčo eigos.

Skundo II dalyje „Skundo teisiniai argumentai“ (II.1–II.2 punktuose, 12–71 papunkčiuose) išdėstyti nesutikimo su ginčijamu Muitinės departamento sprendimu argumentai. II.1. Dėl ginčijamo sprendimo nemotyvavimo ir tinkamo neargumentavimo (kiek tai susiję su ginčo prekių tarifiniu klasifikavimu)

Skunde Komisijai nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog savarankišką pagrindą panaikinti mokesčių administratorių sprendimus dėl papildomų mokesčių ir susijusių sumų apskaičiavimo sudaro ir šių sprendimų tinkamas nemotyvavimas.

Pareiškėjos teigimu, Muitinės departamento sprendimas yra akivaizdžiai nemotyvuotas, sprendime apskritai neatsakyta į esminius Pareiškėjos 2024-10-15 skundo motyvus dėl ginčo prekės tarifinio klasifikavimo. Kaip nurodyta skunde, mokestinis ginčas kilo dėl to, ar Pareiškėjos importuota prekė (patikrinta ginčijamoje patikrinimo ataskaitoje) turėtų būti klasifikuojama (importo mokesčių apskaičiavimo tikslu) Europos Sąjungos (ES) Kombinuotosios nomenklatūros1 (toliau – ir KN) pozicijoje 7306 (kaip nurodo mokesčių administratorius), ar pozicijoje 7308 (kaip pasirinko Pareiškėja). Pasak skundo, Muitinės departamentas nurodė, jog ginčo prekė pagrįstai teritorinės muitinės suklasifikuotina KN 7306 pozicijoje, kurios aprašymas „Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno“, o ne 7803 pozicijoje, kurios aprašymas „Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno“.

Pareiškėja sprendžia, kad centrinis mokesčių administratorius vertino, jog ginčo prekė yra tiesiog nepatikslintos paskirties metaliniai vamzdžiai, vamzdeliai ar tuščiaviduriai profiliai arba strypai. Tačiau, kaip nurodyta skunde, Pareiškėja tiek Klaipėdos TM, tiek Muitinės departamentui buvo pateikusi dokumentus, duomenis, įrodymus bei apskaitos dokumentus, iš kurių matyti prekės požymiai ir paskirtis, t. y. kurie patvirtina, jog importuotos ginčo prekės buvo būtent tvoros stulpai, tinkami naudoti statybinėse konstrukcijose (tvorų sudedamosios laikančios dalys), tačiau jie (pateikti įrodymai) paprasčiausiai buvo ignoruoti ir liko neįvertinti. Nors Muitinės departamentas, įvertinęs Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose Nr. 24MLT1212 (2024-0902), Nr. 24MLT1223 (2024-09-04), Nr. 24MLT1224 (2024-09-04), Nr. 24MLT1225 (2024-09-04) nurodytas prekių savybes ir teigia, jog „ištirta prekė neturi specialių požymių, kuriuos įvertinus būtų galima daryti išvadą, jog prekė yra atpažįstama kaip tvoros strypas“, tačiau tokia išvada nesiejama su nė vienu aukščiau paminėtu byloje esančiu dokumentu ar įrodymu apie prekės pobūdį arba paskirtį. Juo labiau, Muitinės laboratorija jokio ginčo prekės(-ių) techninio ar statybinio įvertinimo apskritai nevykdė, ji tik ištyrė cheminę prekės sudėtį, kurios Pareiškėja niekada neginčijo ir kuri jokios teisinės reikšmės prekių klasifikavimui KN 7306 ar 7308 pozicijose neturi, nustačius jog ginčo prekės buvo iš plieno, kas niekaip nėra kvestionuojama šiuo atveju. Pareiškėjos teigimu, nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad „remiantis Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenimis, panašių kaip ginčo prekė savybių vamzdžiams (taip pat su išgręžtinėmis skylėmis) buvo išduoti Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI) sprendimai klasifikuoti prekę KN 7306 pozicijoje“, tačiau sprendime nėra jokių nuorodų į konkrečius Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenis (sprendimus), kuriais remiasi Muitinės departamentas, nėra net nurodyta nei kada, nei kokia forma jie buvo gauti, nei kur jie apskritai egzistuoja, nei kada suformuoti, nei koks jų tikslus turinys, nei kokie yra jų rekvizitai, nei kur apskritai juos galima rasti (gauti). Be to, jokiais Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenimis (sprendimais) Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nebuvo remiamasi ir į juos jokių nuorodų nebuvo pateikta. Vadinasi, Pareiškėjos teigimu, tokio pobūdžio informacija neturėjo jokios teisinės reikšmės tiek supaprastintos patikrinimo ataskaitos, tiek ginčijamo sprendimo priėmimui. Pareiškėja Muitinės departamento sprendime komentuojamų aplinkybių net negali užginčyti, kadangi jos nebuvo jai atskleistos.

Pareiškėja skunde akcentavo, jog Sąjungos muitinės kodekso2 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad bet kokie privalomosios tarifinės informacijos sprendimai yra privalomi „tik atliekant prekių tarifinį klasifikavimą arba nustatant prekių kilmę „muitinei jos santykiuose su sprendimo Patvirtinta 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas. 2

Nustatytas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013. 1 adresatu, tačiau tik tada, jeigu jie taikytini prekėms, su kuriomis susiję muitinės formalumai užbaigiami po sprendimo įsigaliojimo dienos“ arba „sprendimo adresatui jo santykyje su muitine, tačiau tik nuo tos dienos, kai jis gauna arba laikomas gavusiu pranešimą apie sprendimą“. Skunde paaiškinta, kad Pareiškėja niekada nebuvo jokio privalomosios tarifinės informacijos sprendimo dėl ginčo prekių klasifikavimo adresatas, apie tai nėra minima ir Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaitoje. Pareiškėjos nuomone, jei kažkokie ginčijamame sprendime nepatikslinti Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenys (sprendimai) apie metalinių vamzdžių klasifikavimą KN 7306 pozicijoje ir egzistuoja, tai neturi įtakos Pareiškėjos importo mokesčių prievolių vertinimui.

Muitinės departamentas sprendime nurodė, kad, atlikus laboratorinį tyrimą, ginčo prekei nustatytas rekomenduojamas TARIC kodas 7306 61 92 00, todėl, remiantis LVAT praktika3, atliktas laboratorinis tyrimas gali būti nuginčytas tik remiantis nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Šiuo aspektu Pareiškėja pabrėžė, jog niekada neginčijo nei muitinės įstaigų teisės atlikti prekių tarifinio klasifikavimo mėginių tyrimus, nei teisės perduoti juos tirti Muitinės laboratorijai, taip pat neginčijo ir pačių Muitinės laboratorijos išvadų, t. y. mokesčių mokėtoja sutinka, kad Muitinės laboratorija teisingai nustatė ginčo prekės cheminę sudėtį. Iš prekės mėginių ėmimo protokolų (2024-07-26 Nr. 24LMB11087, 2024-08-05 Nr. 24LMB11096, 2024-08-06 Nr. 24LMB11103, 2024-08-07 Nr. 24LMB11104) matyti, jog ginčo prekė(-ės) buvo tiriamos siekiant įvertinti, ar tai nėra aliuminio konstrukcijos, kas tyrimo metu nepasitvirtino, nustačius, kad prekės sudarytos iš plieno. Pareiškėjos teigimu, kadangi nėra ginčo, jog importuotos prekės buvo iš plieno, tolesnį galutinį ginčo prekės klasifikavimą lemia ne prekės cheminė sudėtis, nustatoma laboratorinių tyrimų būdu, o jos išorinės bei objektyvios savybės, taip pat charakteristikos bei naudojimo paskirtis, kas leidžia šią prekę identifikuoti būtent kaip tvoros stulpą, o ne nepatikslinto pobūdžio vamzdį ar strypą. Jokių faktų ar aplinkybių, dėl ko suklasifikuota prekė negali būti laikoma tvoros stulpu, Muitinės laboratorija nenustatė, nes joje ir nebuvo atliekama jokia prekės statybinė ar techninė ekspertizė. Kaip jau buvo minėta skunde, buvo ištirta cheminė sudėtis, o nustačius, kad prekė yra sudaryta iš plieno, sudėtis savaime neturi jokios lemiamos reikšmės nei KN kodo 7306 pozicijai, kurią priskyrė muitinės įstaigos, nei KN kodui 7308, kurį naudojo Pareiškėja, įvertinimui, nes šie konkretūs kodai susiejami su jų prekių naudojimą apibūdinančiais aprašomaisiais požymiais4.

LVAT 2012-04-02 nutartis adm. byloje Nr. A-143-1320/2012.

Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2022-09-07 nutarimo Nr. 917 (nuo 2022-10-01) redakcija). 4 su jų sudėtimi ar su tuo susijusiomis specifinėmis prekės savybėmis, teismų praktikos vertinimu, išvados darytinos remiantis ne laboratorinio tyrimo metu nustatyta konkrečia prekės sudėtimi, o tiesiog remiantis pažodiniu teisiniu KN nuostatų aiškinimu (kas ir turėjo būti tinkamai atlikta, bet nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju).

Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaitoje teigė, kad tariamai (a) 2019 m. deklaruotuose strypuose buvo išgręžtos skylės tvirtinimui, o 2024 m. prekėse tokių skylių neaptikta, (b) skiriasi 2019 m. deklaruotų metalinių stulpų ir 2024 m. deklaruotų metalinių stulpų prekės kilmė (2019 m. – Ukraina ir Rusija, 2024 m. – Kinija). Pareiškėjos teigimu, tokie Klaipėdos TM teiginiai neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių (į kurias Muitinės departamentas net nesigilino), nes 2024 m. Pareiškėjos deklaruoti metaliniai stulpai turėjo išgręžtas skyles (Pareiškėja į skundą įkėlė nuotrauką), t. y. kiekvienoje prekėje yra išgręžta viena skylė. Šios aplinkybės nepaneigė nei Klaipėdos TM, nei Muitinės departamentas. Pareiškėjo teigimu, nors šis faktas nutylimas prekių klasifikavimo aktuose, tačiau Klaipėdos TM atskiru 2024-10-11 raštu Nr. (9.13 Mr) 11DE-8319 pati pripažino, kad, tirdama prekių mėginius, jokių nuotraukų nedarė. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo teigti, kad skylių nėra. Pareiškėja pažymi, kad sandėliuose turi šių prekių pavyzdžių ir, esant būtinybei, gali jų pateikti pakartotiniam ar papildomam tikrinimui.

Be to, skylių skaičius stulpe teisinės reikšmės klasifikavimui neturi. Toks požymis neminimas ES KN nei prie pozicijos 7306, nei prie pozicijos 7308. Apie tai nėra pasisakyta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, aiškinančioje minėtų pozicijų požymius7. Taigi akivaizdu, Pareiškėjos nuomone, kad 2024 m. deklaruota prekė buvo su skyle (o ne be jos), todėl jokių jos objektyvių skirtumų nuo 2019 m. Pareiškėjos deklaruotų analogiškų prekių (irgi su skylėmis) nėra. Todėl ir jokio teisinio pagrindo klasifikuoti tokią pačią prekę skirtingai nebuvo ir nėra.

Žiūrėti bylas C-496/19, Antonio Capaldo, C-670/19, Gardinia Home Décor.

savybės, apibrėžtos KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse8. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad skiriasi prekių kilmė, neturi įtakos šių prekių klasifikavimui, jei nustatoma, kad prekės objektyvių požymių prasme buvo identiškos ir turėjo tas pačias savybes. Mokesčių mokėtoja atkreipė dėmesį, kad be tariamo išgręžtos skylutės ar skylučių nebuvimo (kas neatitinka tikrovės, nes 2024 m. deklaruota ginčo prekė buvo su išgręžta skyle), 2019 m. metalinių stulpų versijose ir 2024 m. metalinių stulpų versijose jokių kitų objektyvių savybių skirtumų Klaipėdos TM, o juo labiau Muitinės departamentas (kuris jokio savarankiško tikrinimo nevykdė) nenustatė, todėl pagrindo skirtingai klasifikuoti šias prekes (kai pati ES Kombinuotoji nomenklatūra nesikeitė) nėra.

II.1. Dėl ginčo prekių klasifikavimui svarbių teisinių aplinkybių, kurių neįvertino Muitinės departamentas

Be to, pagal ES KN ir jos paaiškinimus 7308 pozicijos aprašymas daug konkretesnis nei 7306 pozicijos, t. y. į jį patenka ne apskritai plataus profilio metaliniai strypai, vamzdžiai, profiliai ar pan., bet konkrečiai „panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose“. Statybų teisės aktuose tvora yra apibrėžiama būtent kaip nesudėtingas statinys. Kiekvienas statinys savaime yra laikomas statybine konstrukcija, kadangi jam taikomi statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai.

Pareiškėja padarė išvadą, kad dėl minėtos priežasties nėra pagrindo abejoti jos pasirinktu ginčo prekių tarifinio klasifikavimo kodo KN 7308 pozicijoje teisingumu, kadangi mokesčių mokėtoja 2024 m. importavo būtent tvorai surinkti skirtą gaminį, t. y. gaminį (ginčo prekių pavidalu), paruoštą naudoti statybinėje konstrukcijoje (kaip tvoros stulpus). Tuo tikslu ginčo prekės buvo specialiai iš anksto paruoštos naudojimui statybų procese: nucinkuotos ir nudažytos (ką nustatė ir teritorinė muitinė), ant ginčo prekių stulpų buvo uždėtas kamštelis, juose (stulpuose) buvo išgręžtos skylės tvirtinimui.

Priešingos pozicijos laikosi mokesčių administratorius. Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaita pagrįstai nusprendė pakeisti EID Nr. 24LTLU90001063F4R9 (2024-07-29), Nr. 24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr. 24LTLU9000111224R1 (2024-08-06), Nr. 24LTLU9000112E04R0 (2024-0806) deklaruotą prekės TARIC kodą iš 7308 90 98 90 į 7306 61 92 00, patikslinti prekės aprašymą, nurodyti į valstybės biudžetą sumokėti mokesčius bei skirti mokesčių sankcijas. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad prekių muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai tiksliam prekės kodui nustatyti. Ištyrus prekių mėginius Muitinės laboratorijoje, tyrimo protokolais Nr. 24MLT1212 (2024-09-02), Nr. 24MLT1223 (2024-09-04), Nr. 24MLT1224 be kita ko, žiūrėti, ESTT 2000-09-26 sprendimo Eru Portuguesa, C-42/99, Rink. p. 1-7691, 13 punktą; 2005-09-15 sprendimo Intermodal Transports,C-495/03, Rink. p.1-8151,47 punktą; 2005-12-08 sprendimo Possehl Erzkontor, C445/04, Rink. p. 1-10721, 19 punktą ir 2006-02-16 sprendimo Proxxon, C-500/04, Rink. p. 1-1545, 21 punktą. 8 (2024-09-04), Nr. 24MLT1225 (2024-09-04) prekėms nustatytas TARIC kodas 7306 61 92 00. Klaipėdos TM, įvertinusi turimus duomenis / informaciją ir vadovaudamasi taikytinu teisiniu reglamentavimu, supaprastinto patikrinimo ataskaita įregistravo mokesčių skolą muitinei. Muitinės departamentas sprendime akcentavo, jog importuojamos į ES ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, KN, KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2022). Visi šie teisės aktai yra taikomi nuosekliai, išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių nustatytus požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai. Pagal 1 ir 6 bendrąsias KN aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Taigi, prekių tarifinis klasifikavimas pagal KN atliekamas vadovaujantis bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (BAT), taikant jas nuosekliai, prieš tai išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai. Muitinės departamento vertinimu, ginčo prekės pagrįstai klasifikuotos KN 7306 pozicijoje, kurios aprašymas „Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno“, o ne 7803 pozicijoje, kurios aprašymas „Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno“. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose Nr. 24MLT1212 (2024-09-02), Nr. 24MLT1223 (2024-09-04), Nr. 24MLT1224 (2024-09-04), Nr. 24MLT1225 (2024-09-04) nurodytas prekių savybes: metalinis, tamsiai pilkos (rudos) spalvos, išilgai suvirintas, stačiakampio skerspjūvio tuščiaviduris vamzdis su plastikiniu dangteliu, darytina išvada, jog importuota prekė importo metu nėra atpažįstama kaip konkrečios statybinės konstrukcijos dalis iš geležies arba plieno. Laboratorijoje ištirtos prekės neturėjo specialių požymių, kuriuos įvertinus būtų galima daryti išvadą, jog prekės yra atpažįstamos kaip tvoros strypai. Pažymėtina, kad remiantis Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenimis, panašių kaip ginčo prekė savybių vamzdžiams (taip pat su išgręžtinėmis skylėmis) buvo išduoti Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI) sprendimai klasifikuoti prekę KN 7306 pozicijoje.

Muitinės departamentas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Nagrinėjamu atveju, atlikus laboratorinį tyrimą, prekėms nustatytas rekomenduojamas TARIC kodas 7306 61 92 00. LVAT yra pažymėjęs, kad, tais atvejais, kai prekių klasifikavimas atliktas remiantis Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu, jis gali būti nuginčytas tik remiantis nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis9. Pareiškėja tokių išvadų Muitinės departamentui nepateikė, taip pat nenurodė objektyvių prekės savybių ir charakteristikų, pagrindžiančių jos deklaruoto TARIC kodo 9

LVAT 2012-04-02 nutartis adm. byloje Nr. A143 -1320/2012.

teisingumą, t. y. nepagrindė, kokie konkretūs prekės požymiai leidžia daryti išvadą, jog importuota prekė yra konkrečios statybinės konstrukcijos (tvoros) dalis, apsiribodama abstrakčiu paaiškinimu, esą „joks specialus įrodinėjimas nėra būtinas konstatuojant akivaizdų faktą, kad tvora yra statybinė konstrukcija“.

EID Nr. 24LTLU90001063F4R9 (2024-07-29), Nr. 24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr.

Be to, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, <<...>> prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba pašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, ne kas kitas, o pati Pareiškėja, importuodama prekės ir jas deklaruodama muitinės deklaracijoje, yra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą, o muitinė, vykdydama savo funkcijas ir valdydama rizikas, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 46 ir 48 straipsniais, atlieka muitinį tikrinimą. Taigi, muitinė, priešingai nei nurodo Pareiškėja, neturi pareigos pranešti „apie būtinybę keisti ginčo prekės klasifikavimą“, nes, kaip minėta, pats importuotojas, šiuo atveju Pareiškėja, yra atsakinga už importo deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, atitinkamai, ir deklaruotą prekės TARIC kodą, kuris, ginčo atveju, buvo neteisingas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad 2019 m. Pareiškėjos importuotos prekės, dėl kurių klasifikavimo teisingumo Klaipėdos TM 2019-09-11 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190565S, yra tapačios ginčo prekėms (skiriasi prekių aprašymas, prekių kilmė), be to, iš 2019 m. atlikto supaprastinimo patikrinimo metu prekių klasifikavimas buvo atliktas remiantis mokesčių mokėtojo pateiktų dokumentų vertinimu, prekės Muitinės laboratorijoje tiriamos nebuvo.

Pareiškėjos 2024-12-11 skundas Nr. GVLEX/2024-95 tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Muitinės departamento sprendimas, kuriuo Pareiškėjai įregistruota skola muitinei: 43 404 Eur muitas, padidintas 9 116 Eur (iš 37 585 Eur į 46 701 Eur) PVM, skirta 10 504 Eur muito ir PVM bauda (20 proc.) bei apskaičiuoti 407 Eur muito delspinigiai, naikintinas ir Pareiškėjos skundas perduotinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir skundžiamo Muitinės departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šios bylos ginčo esmė – Pareiškėjos EID Nr. 24LTLU90001063F4R9 (2024-07-29), Nr.

24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr. 24LTLU9000111224R1 (2024-08-06), Nr.

24LTLU9000112E04R0 (2024-08-06) deklaruotų prekių „Tvorų stulpai iš cinkuoto plieno“ / „Tvorų stulpai ir jų kompl. dalys iš cinkuoto plieno“ / „Tvorų stulpai iš dažyto cinkuoto plieno“ tarifinio klasifikavimo teisingumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos atstovas posėdžio metu pažymėjo, kad mokesčių mokėtoja (importuoja) paruoštus tvoros stulpus, kuriuos, be papildomo apdirbimo, parduoda Lietuvoje. Ginčo atveju taip pat buvo vežami tvoros stulpai. Taigi, ginčas kilo mokesčių administratoriui konstatavus, jog Pareiškėja importavo ne tvoros stulpus, o nepatikslintos paskirties metalinius vamzdžius, vamzdelius ar tuščiavidurius profilius arba strypus. Pareiškėja ginčo prekes deklaravo TARIC kodu 7308 90 98 90, tačiau Klaipėdos TM, atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos atliktą prekės mėginių laboratorinį tyrimą, kurio rezultatai surašyti 2024-07-31 tyrimo protokole Nr. 24MLT1101, nusprendė: (1) Pareiškėjos deklaruotą TARIC kodą pakeisti į 7306 61 92 00 kodą, (2) patikslinti prekės aprašymą, nurodant „Vamzdžiai, pagaminti iš nelegiruoto plieno, išilgai suvirinti, stačiakampio skerspjūvio, kurių sienelių storis ne didesnis nei 2 mm“, (3) įregistruoti minėtą skolą muitinei. Pareiškėja skunde Muitinės departamentui nurodė, kad iš jos pateiktų įrodymų bei prekės objektyvių savybių, naudojimo paskirties ir prigimties matyti, kad prekė iš esmės yra tvoros stačiakampis stulpas, suvirintas iš plokščio lapo, nucinkuotas ir nudažytas, ant stulpo uždėtas kamštelis, jame yra išgręžta skylė tvirtinimui. Taip pat Pareiškėja kėlė klausimą dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose: Nr. 24MLT1212 (2024-09-02), Nr. 24MLT1223 (2024-09-04), Nr. 24MLT1224 (2024-09-04), Nr. 24MLT1225 (2024-09-04) pateiktos išvados dėl prekės mėginio tyrimo, kurio metu mėginiui „Stulpo tvorai, išilgai suvirinto, stačiakampio skerspjūvio vamzdžio, kurio sienelių storis ne didesnis kaip 2 mm, pagaminto iš nelegiruotojo plieno“, rekomenduotas TARIC kodas yra 7306 61 92 00. Muitinės departamentas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju pagrįstai patikslintas prekės pavadinimas, nurodant „Vamzdžiai, pagaminti iš nelegiruoto plieno, išilgai suvirinti, stačiakampio skerspjūvio, kurių sienelių storis ne didesnis nei 2 mm“, ir pagrįstai prekė perklasifikuota TARIC kodu 7306 61 92 00. Muitinės departamentas nurodė, kad ginčo prekė neturi specialių požymių, kuriuos įvertinus būtų galima daryti išvadą, jog prekė yra atpažįstama kaip tvoros strypas, todėl Pareiškėjos skundą atmetė.

24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr. 24LTLU9000111224R1 (2024-08-06), Nr.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, Komisijos posėdyje šalių išsakytus argumentus, Komisija nagrinėjamu atveju sutinka su Pareiškėjos pozicija, jog ginčo prekės klasifikavimą lemia ne jos cheminės savybės, kurioms nustatyti būtini laboratoriniai tyrimai, bet teisinis ginčo prekės klasifikavimo aplinkybių įvertinimas.

Muitinės departamentas, sprendime konstatuodamas, jog ginčo prekė klasifikuotina TARIC kodu 7306 61 92 00, o ne Pareiškėjos ginčo importo deklaracijoje deklaruotu TARIC kodu 7308 90 98 90, iš esmės rėmėsi Muitinės laboratorijos atliktu ginčo prekės mėginių tyrimu. Komisija sutinka, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Šią nuostatą Muitinės departamentas nurodė ir ginčijamame sprendime. Tačiau Pareiškėja, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktu (skunde neteisingai nurodytas 14 punktas), skunde centriniam mokesčių administratoriui kėlė klausimą, jog Muitinės laboratorijos išvadomis privalo būti vadovaujamasi klasifikuojant prekes tik tuomet, kai prekėms ištirti būtini laboratoriniai tyrimai11, o kitais atvejais importuotų prekių klasifikavimui atitinkamoje KN pozicijoje (kaip teisės taikymo veiksmui) Muitinės laboratorijos išvados neturi esminės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas mokesčių mokėtojo pasirinktu būdu – tai yra konstatuota ir teismų praktikoje12. Tačiau Muitinės Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. 12

LVAT 2019-11-20 sprendimas adm. byloje Nr. eA-637-662/2019.

11 departamentas šių Pareiškėjos, remiantis LVAT praktika, nurodytų argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė ir išvadų nepadarė, nors laboratoriniai tyrimai buvo atliekami dėl prekės sudėties, t. y., ar prekė nėra iš aliuminio, o Pareiškėja dėl to ginčo net nekelia.

Muitinės laboratorijos protokolų Nr. 24MLT1212 (2024-09-02), Nr. 24MLT1223 (2024-09-04), Nr. 24MLT1224 (2024-09-04), Nr. 24MLT1225 (2024-09-04) išvadose mėginys įvardintas „Stulpas tvorai, išilgai suvirintas, stačiakampio skerspjūvio vamzdis, kurio sienelių storis ne didesnis kaip 2 mm, pagamintas iš nelegiruotojo plieno“ ir jam rekomenduojamas TARIC kodas yra 7306 61 92 00; t. y. nei plastikinio dangtelio, nei išgręžtos skylės (kuri matyti skundo 49 punkte įdėtoje nuotraukoje) paskirtys nevertintos ir dėl jų nepasisakyta. Muitinės departamentas nurodė, kad įvertinus Muitinės laboratorijos minėtuose tyrimo protokoluose nurodytas prekių savybes: metalinis, tamsiai pilkos (rudos) spalvos, išilgai suvirintas, stačiakampio skerspjūvio tuščiaviduris vamzdis su plastikiniu dangteliu, darytina išvada, jog prekės importo metu nėra atpažįstama kaip konkrečios statybinės konstrukcijos dalis iš geležies arba plieno. Šiuo aspektu visgi patikslintina – minėtas tyrimui paimtas prekės mėginys aprašytas kaip stulpas tvorai, t. y.: „Stulpas tvorai (60 x 40 x 2300) mm. Metalinis, tamsiai pilkos (rudos) spalvos, išilgai suvirintas, stačiakampio skerspjūvio tuščiaviduris vamzdis su plastikiniu dangteliu“.

Klaipėdos TM mėginių ėmimo protokoluose (2024-07-26 Nr. 24LMB11087, 202408-05 Nr. 24LMB11096, 2024-08-06 Nr. 24LMB11103, 2024-08-07 Nr. 24LMB11104) nurodyta prekės mėginio ėmimo priežastis: galimas trečiųjų šalių ir antidempingo muitų vengimas Kinijos kilmės aliuminio konstrukcijas (KN 7610 90) deklaruojant neteisingu prekės kodu kaip pagamintas iš geležies arba plieno. Taigi, ginčo prekės mėginys buvo paimtas, siekiant nustatyti jo cheminę sudėtį (pagaminta iš aliuminio / geležies / plieno) ir tokiu būdu nustatyti, ar importuotojas nesiekia išvengti galimo trečiųjų šalių ir antidempingo muitų importuodamas Kinijos kilmės aliuminio konstrukcijas. Komisijos nuomone, Muitinės departamento teiginys, jog laboratorijoje ištirta prekė neturi specialių požymių, kuriuos įvertinus būtų galima daryti išvadą, jog prekė yra atpažįstama kaip tvoros strypas, nėra visiškai teisingas. Muitinės laboratorija netyrė ginčo prekės, kaip tvoros stulpų, pagal jos paskirtį, t. y., dar kartą nurodytina, kad išvadoje nėra įvertintos ginčo prekės dalių – plastikinio dangtelio, skylės – paskirtys ir nėra dėl jų pasisakyta, nors mėginys aiškiai įvardintas „Stulpas tvorai (60 x 40 x 2300) mm“.

Skundžiamame sprendime pažymėta, kad remiantis Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenimis, panašių kaip ginčo prekė savybių vamzdžiams (taip pat su išgręžtinėmis skylėmis) buvo išduoti PTI sprendimai klasifikuoti prekę KN 7306 pozicijoje. Tačiau Pareiškėja pagrįstai nurodė, kad skundžiamame sprendime nėra jokių nuorodų į konkrečius Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenis (sprendimus), nėra nurodyta nei kada, nei kokia forma jie yra gauti, nei kada suformuoti, nei koks jų tikslus turinys. Komisija atkreipia dėmesį, kad jokiais Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenimis (sprendimais) Klaipėdos TM supaprastintoje patikrinimo ataskaitoje nebuvo remiamasi ir į juos jokių nuorodų nebuvo pateikta. Komisija sutinka su Pareiškėjos pozicija, kad Klaipėdos TM poziciją lėmė kitos priežastys, tačiau ne Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemos duomenys, kaip nurodė Muitinės departamentas skundžiamame sprendime. Vadinasi, tokio pobūdžio informacija neturėjo jokios teisinės reikšmės Klaipėdos TM supaprastintos patikrinimo ataskaitos priėmimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja šių skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių negalėjo užginčyti Komisijai pateiktame skunde, kadangi jos nebuvo atskleistos.

Po Komisijos 2025-01-14 posėdžio Muitinės departamentas Komisijai 2025-01-21 el. paštu pateikė nuorodą: EBTI (European Binding Tariff Information) – European Commission, kurioje Europos Komisija pateikia informaciją apie PTI sprendimus. Taip pat pridėjo po keletą tiek 7306, tiek 7308 pozicijoms išduotų PTI sprendimų. Tačiau daugiau jokios informacijos ar paaiškinimų nepateikė, t. y. PTI sprendimuose pateiktose nuotraukose nurodytų prekių (prekių savybių, kriterijų) niekaip nepalygino su Pareiškėjos importuota ginčo preke ir išvadų nepateikė. Be to, PTI sprendimai surašyti anglų kalba, o prekių aprašymai pateikti vokiečių ir ispanų kalbomis. Komisija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, jog valstybinė kalba – lietuvių kalba. VAĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba. Nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius sprendime ne tik nepagrindė savo teiginių konkrečiai įrodymais (PTI sprendimais), tačiau po Komisijos posėdžio pateikė įrodymus, surašytus anglų, vokiečių, ispanų kalbomis. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, jog panašių kaip ginčo prekė savybių vamzdžiams (taip pat su išgręžtinėmis skylėmis) buvo išduoti PTI sprendimai klasifikuoti prekę KN 7306 pozicijoje, Muitinės departamentas nepagrindė. Taip pat nėra žinoma, ar šios prekės buvo analogiško paruošimo, ar skyrėsi jų panaudojimo paskirtis ir pan.

Pareiškėja skunde Muitinės departamentui nurodė, jog Klaipėdos TM 2019-09-11 ataskaitoje Nr. Nr. 9LM190565S Pareiškėjos importuotoms analogiškoms prekėms (metaliniams tvoros stulpams) klasifikuoti nurodė naudoti kodą KN 7308. Tačiau Klaipėdos TM su šiuo ginču susijusioje supaprastintoje patikrinimo ataskaitoje jau teigė, kad prekių nėra pagrindo pripažinti tapačiomis, nes: (1) 2019 m. deklaruotuose strypuose buvo išgręžtos skylės tvirtinimui, o 2024 m. prekėse tokių skylių neaptikta; (2) skiriasi 2019 m. deklaruotų metalinių stulpų ir 2024 m. deklaruotų metalinių stulpų prekės kilmė (2019 m. – Ukraina ir Rusija, 2024 m. – Kinija). Dėl šių mokesčių mokėtojos teiginių Muitinės departamentas tik nurodė (atkartojo) Klaipėdos TM teiginius, jog nėra pagrindo teigti, kad 2019 m. Pareiškėjos importuotos prekės yra tapačios ginčo prekėms, nes skiriasi prekių aprašymas, prekių kilmė. Be to, kaip skundžiamame sprendime nurodė Muitinės departamentas, 2019 m. atlikto supaprastinimo patikrinimo metu prekių klasifikavimas buvo atliktas remiantis mokesčių mokėtojo pateiktų dokumentų vertinimu, prekės Muitinės laboratorijoje tiriamos nebuvo.

Komisija sutinka su Pareiškėjos skundo argumentais, jog pirmiau nurodyti Klaipėdos TM teiginiai (1 ir 2) neatitinka faktinių aplinkybių, o Muitinės departamentas priimdamas individualų teisės aktą (ginčijamą sprendimą) apskritai savo vertinimo nepateikė (nesigilino). Tiek 2019 m. deklaruotuose strypuose, tiek ir 2024 m. deklaruotuose tvoros stulpuose buvo išgręžtos skylės. Komisijos posėdžio metu Muitinės departamento atstovė pripažino, kad 2024 m. importuotose prekėse visgi buvo išgręžtos skylės, taip pat atstovė pripažino, kad prekės kilmė klasifikavimui reikšmės neturi. Posėdžio metu iškėlus klausimą, ar visgi galimai Pareiškėjos tiek 2019 m., tiek ir 2024 m. importuotos prekės yra tapačios, Muitinės departamento atstovė jau pakeitė skundžiamame sprendime nurodytą kriterijų (dėl išgręžtų skylių) ir paaiškino, kad išgręžtos skylės nėra tas kriterijus, kuris pagrįstų, jog importuota ginčo prekė gali būti priskiriama tvoros stulpams. Mokesčių administratoriaus atstovės teigimu, toks kriterijus galėtų būti, pavyzdžiui, tvirtinimo detalė „auselė“, tačiau kodėl skundžiamame sprendime dėl Pareiškėjos 2019 m. ir 2024 m. importuotų prekių tapatumo / netapatumo visgi buvo nurodyta, jog skiriasi prekių aprašymas (dėl išgręžtų skylių) ir prekių kilmė, nepaaiškino.

Muitinės departamentas sprendime taip pat pažymėjo, kad 2019 m. atlikto supaprastinimo patikrinimo metu importuotų prekių klasifikavimas buvo atliktas remiantis Pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimu (prekės Muitinės laboratorijoje tiriamos nebuvo), tačiau į posėdžio metu užduotą klausimą, kodėl nebuvo vertinami Pareiškėjos pateikti dokumentai nagrinėjamu atveju, pavyzdžiui, prekės gamintojo (Kinijoje) sertifikatas („Miil Test Certificate“), kuriame ginčo prekė aprašyta kaip „kvadratinė stiebų tvora“ (angl. „Square Fence Pole“) ir net nurodytas rekomenduotinas jos klasifikavimo kodas (pagal Pasaulio Muitinių Organizacijos Suderintą Sistemą (HS)) – 7308, Muitinės departamento atstovė neatsakė, tuo pačiu nebuvo pasisakyta ir skundžiamame sprendime. Posėdžio metu Muitinės departamento atstovė paaiškino, jog turėjo tikslesnius duomenis, kad importuota prekė ne tvoros stulpai, be to, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodytos nuostatos, kuriomis remiantis buvo nustatytas rekomenduojamas TARIC kodas. Kaip jau minėta, Muitinės laboratorija netyrė ginčo prekės, kaip tvoros stulpų, pagal jos paskirtį. Priešingu atveju, Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose būtų pasisakyta dėl mėginio pavadinimo „Stulpas tvorai (60 x 40 x 2300) mm“. Be to, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodytos tik bendros nuostatos: „Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2024), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruota tarifo duomenimis“. Tačiau skundžiamame sprendime taip pat nėra nurodytos konkrečios KN, KN aiškinimo taisyklių, skyrių, SS paaiškinimų nuostatos. Muitinės departamentas sprendime nurodė, jog prekių tarifinis klasifikavimas pagal KN atliekamas vadovaujantis bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (BAT), taikant jas nuosekliai, prieš tai išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai. Tačiau priimtame ir ginčijamame sprendime, Muitinės departamentas neįvertino visų Pareiškėjos pateiktų įrodymų (dokumentų), jų neišanalizavo, nepasisakė dėl jų tinkamumo nuspręsti, ar Pareiškėja importavo tvoros stulpus / ne tvoros stulpus.

Komisija įvertinusi po posėdžio pateiktus papildomus įrodymus, t. y., PTI sprendimus, priimtus įvairiomis kalbomis (anglų, ispanų ir vokiečių), negali pasisakyti, jog šiuose sprendimuose pateikta informacija yra analogiška nagrinėjamam ginčui. Kaip jau buvo minėta, sudėtinga nustatyti, kokia konkreti informacija yra tapati: ar metale išgręžta skylė, ar prekių apdirbimas, ar individualūs kriterijai (pavyzdžiui, „ausytės“), apie kuriuos ne kartą pabrėžė Muitinės departamento atstovė posėdžio metu, lėmė Muitinės departamento sprendimo priėmimą. Be to, trūksta mokesčio administratoriaus vertinimo, kodėl Pareiškėjos 2019 m. ir 2024 m. importuotos prekės laikytinos netapačiomis. Komisijos nuomone, tokia situacija neatitinka ne tik gero administravimo principo nuostatų, tačiau ir pažeidžia Pareiškėjos teisę į gynybą. LVAT yra nurodęs, kad kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir (ar) teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (LVAT 2016-02-02 nutartis adm. byloje Nr. A-313-146/2016, 2020-09-09 nutartis adm. byloje Nr. eA1526-556/2020). Dėl viešojo administravimo subjekto išdėstytų papildomų aplinkybių, kurių nėra ginčijamame sprendime, LVAT 2020-02-12 nutartyje adm. byloje Nr. A-486-575/202013 taip pat pažymėjo, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žiūrėti, pavyzdžiui, 2013-06-13 sprendimą adm. byloje Nr. A502-940/2013, 2015-03-31 nutartį adm. byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žiūrėti, pavyzdžiui, 2011-11-02 sprendimą adm. byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus Komisijos posėdžio metu Muitinės departamento atstovės argumentus dėl kitų, nei skundžiamame sprendime, kriterijų nurodymo, sprendžiant dėl Pareiškėjos 2019 m. ir 2024 m. importuotų prekių tapatumo / netapatumo, taip pat tik po posėdžio pateiktų PTI sprendimų, kuriais buvo remiamasi sprendime, bei atsižvelgusi į teisminę praktiką dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus akto priėmimo motyvų pakeitimo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl šio akto ikiteisminėje institucijoje (ar teisme), Komisija daro išvadą, kad Muitinės departamento atstovės Komisijos posėdžio metu išdėstyti kiti argumentai dėl 13

šioje byloje – dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

prekių tapatumo bei papildomai pateikti PTI sprendimai neturėtų būti pripažįstami ginčijamojo sprendimo sudėtine dalimi.

LVAT 2013-09-09 nutartyje adm. byloje Nr. A-575-1517-13 yra išaiškinęs, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis adm. byloje Nr. A-756-2036/2008 ir kt.).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl mokestinės prievolės Pareiškėjai apskaičiavimo, jos pateiktus duomenis / įrodymus, nurodytą LVAT ir ESTT praktiką, TARIC, KN turinio nuostatų išaiškinimus, susijusius su importo deklaracijose Nr. 24LTLU90001063F4R9 (2024-07-29), Nr.

24LTLU900010EAC4R9 (2024-08-02), Nr. 24LTLU9000111224R1 (2024-08-06), Nr.

24LTLU9000112E04R0 (2024-08-06) deklaruotos prekės tarifiniu klasifikavimu, vertino tik iš dalies (atsižvelgdamas tik į Muitinės laboratorijos tyrimo išvadas) arba apskritai nevertino, nepasisakė ir savo išvadų nepateikė.

LVAT, aiškindamas MAĮ 32 straipsnio, nustatančio mokesčių administratoriaus pareigas, nuostatas, yra konstatavęs, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu (LVAT 2005-06-08 sprendimas adm. byloje Nr. A-04-685/05, 2007-02-09 sprendimas adm. byloje Nr. A-180-127-07, 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas adm. byloje Nr. A-556-1105-11). Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A486-575/2020). Taip pat teismas ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (LVAT 2012-07-20 sprendimas adm. byloje A-520-2294-12, 2012-08-03 nutartis adm. byloje Nr. A-444-2366-12, 2015-02-18 nutartis adm. byloje Nr. A-398-442/2015).

Komisija taip pat pažymi, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog mokesčių administratoriaus įformintiems sprendimams yra keliami ir VAĮ nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju Muitinės departamento sprendimas turi atitikti VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo turiniui keliamiems reikalavimams: administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 dalies 5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (5 dalies 6 punktas), taip pat ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams: įstatymų viršenybės, išsamumo, objektyvumo. Remiantis LVAT praktika, suformuota aiškinant iki 2021-06-30 galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio (šio straipsnio nuostatos papildytos bei perkeltos į šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnį) nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas adm. byloje Nr. A-756-450/2010, 2010-11-05 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-15/2010, 2017-04-04 nutartis adm. byloje Nr. eA-425-556/2017 ir kt.).

Komisija daro išvadą, kad Pareiškėjai skunde Muitinės departamentui pateikus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, jog ginčo prekės klasifikavimą lemia ne jos fizikinės ar cheminės savybės (Pareiškėja neneigia, kad prekės sudarytos iš plieno), bet teisinis ginčo prekės klasifikavimo aplinkybių įvertinimas, mokesčių administratorius turėjo pareigą pagrįsti jų (ne)tinkamumą, vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamu atveju, nustačiusi minėtus Muitinės departamento sprendimo trūkumus, Komisija negali priimti sprendimo iš esmės. Šios bylos kontekste, Komisijos vertinimu, Muitinės laboratorijos tyrimo išvada neturi reikšmės apmokestinimui (Pareiškėja išvados neginčija), o dėl kitų Pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, turinčių įtakos mokestinės prievolės apskaičiavimui, ginčijamame sprendime nepasisakyta, t. y. ne tik neįvertinti visi Pareiškėjos pateikti įrodymai, tačiau posėdžio Komisijoje metu pakeista skundžiamo sprendimo argumentacija bei tik po posėdžio pateikti papildomi įrodymai, taip pat neįvertintos Pareiškėjos padarytos išvados, jog prekės paskirtis (t. y., kur, kam, kokiu tikslu ji skirta naudoti) gali būti laikoma objektyviu kriterijumi ir būtent ji taip pat turi būti vertinama, atliekant ginčo prekių tarifinį klasifikavimą.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, Komisija konstatuoja, kad siekiant pašalinti nustatytus trūkumus nagrinėjamame ginče ir teisingai įvertinti Pareiškėjos mokestinės prievolės pagrįstumą, yra pagrindas Pareiškėjos skundą grąžinti Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties Muitinės departamento sprendimas yra naikintinas, o Pareiškėjos skundas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Muitinės departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjos skundą iš naujo, turėtų argumentuotai įvertinti visus jam skunde Pareiškėjos teiktus rašytinius įrodymus ir iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjos skolos muitinei įregistravimo pagrįstumo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2024-11-22 sprendimą Nr. 1AE-468 ir UAB „S“ 2024-12-11 skundą Nr. GVLEX/2024-95 perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.