Byla S-194

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Raimondos Juodkaitės ir Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), išnagrinėjo R.J. (toliau – Pareiškėja) 2024-10-17 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2024-10-24 rašto Nr. RM-40796. Pareiškėjos atstovas sutuoktinis ir advokatas R.J. ir Inspekcijos atstovas I.J. 2024-12-10 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Inspekcijos rašte nurodyta, kad mokesčių administratorius Pareiškėjos paprašė patikslinti GPM deklaracijos F dalyje „Kitos pajamos“ deklaruotą 4 149,58 Eur išmokos sumą, deklaruotą kaip „neapmokestinamos gyvybės draudimo išmokos“, bei šiai sumai lengvatos netaikyti. Inspekcija raštu įpareigojo Pareiškėją 4 149,58 Eur sumą priskirti kaip apmokestinamąją. Inspekcijos raštas buvo priimtas, kaip atsakymas į mokesčių mokėtojos 2024-10-05 paklausimą Nr. GM–47675. Taip pat Inspekcija nurodė, kad pagal ERGO pateiktą informaciją Pareiškėja 2023-08-10 gavo 4 149,58 Eur neapmokestintą draudimo išmoką pagal 2018-07-27 draudimo sutartį Nr. 71-550540303. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama „pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013-01-01 ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Mokesčių administratorius akcentavo, kad lengvata taikoma tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos sąlygos, o Pareiškėjai išmokos 2023-08-10 išmokėjimo metu buvo likę daugiau nei 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus, todėl ši nuostata jai netaikytina. Rašte nurodyta, kad pagal minėtą draudimo sutartį 2018–2023 m. mokestiniu laikotarpiu sumokėtas įmokas Pareiškėja deklaravo GPM deklaracijose ir pasinaudojo gyvybės draudimo įmokų lengvata 6 010 Eur sumai, todėl visa gauta draudimo išmokos 4 149,58 Eur suma turi būti deklaruojama kaip apmokestinamosios pajamos.

Pareiškėjos skundas Komisijai iš dalies tenkintinas, o mokesčių mokėtojos 2024-10-05 paklausimas Nr. GM–47675 dėl GPM deklaracijos už 2023 metus tikslinimo ir 122,55 Eur permokos grąžinimo perduotinas iš naujo nagrinėti Inspekcijai.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilo, Inspekcijai 2024-10-24 raštu Nr. RM-40796 atsisakius tenkinti Pareiškėjos prašymą dėl GPM permokos grąžinimo (pirmasis reikalavimas) ir, Pareiškėjos vertinimu, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-1 punkto nuostatų klaidingo taikymo, kurio pagrindu mokesčių mokėtoja buvo įpareigota patikslinti GPM deklaraciją už 2023 metus (antrasis reikalavimas).

Komisija, patikrinusi mokestinio ginčo medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į medžiagoje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi Pareiškėjos atstovo prašymo argumentus ir Komisijos posėdžio metu Inspekcijos atstovo pateiktus argumentus, konstatuoja, jog nėra būtinybės į posėdį kviesti atsakymus Pareiškėjai rengusių darbuotojų, nes medžiagoje yra pateikti susirašinėjimai tarp mokesčių mokėtojos ir mokesčių administratoriaus. Abiejų ginčo šalių pozicija Komisijai yra aiški, todėl nereikalingi papildomi liudininkų paaiškinimai sprendžiant šį ginčą.

Dėl skundo ribų. Inspekcijos atstovas 2024-12-10 Komisijos posėdyje nurodė, jog šis ginčas nėra priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl, atstovo nuomone, nėra priskirtinas Komisijos kompetencijai. Inspekcija Pareiškėjos 2024-10-05 paklausimą Nr. GM–47675 traktavo, kaip paduotą ne mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, ir posėdžio metu nurodė, kad atsakymas (minėtas raštas) skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui (Pastaba. Skundžiamame rašte apskundimo tvarka nebuvo nurodyta). Komisijai nekyla abejonių, kad ginčas patenka į mokestinių ginčų kategoriją. Pagal MAĮ 2 straipsnio 22 dalį mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Taip pat MAĮ yra įtvirtintos specialios teisės normos, reguliuojančios mokestinių ginčų nagrinėjimą. MAĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo (MAĮ 145 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja 2023-06-14 pateikė paklausimą Inspekcijai klausdama, „<...> ar pasibaigus sutarties galiojimui 2023-07-30, man nereikės mokėti GPM nuo ERGO išmokėtos išmokos, taip pat gražinti dalį GPM, kurį man gražino valstybė per 2018–2023 m. (sutarties su ERGO galiojimo) laikotarpį? Prašau atsakyti į klausimą tik vienu žodžiu – TAIP arba NE“. Inspekcija 2023-07-10 rašte Nr. RM-26708 pažymėjo, kad mokesčių mokėtojai atsakymas buvo pateiktas Inspekcijos 2023-0609 rašte Nr. RM-23059. Tarp Pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus 2024 metais taip pat vyko nuolatinis susirašinėjimas. Paminėtina, kad mokesčių mokėtojai pateikus GPM deklaraciją, Inspekcija 2024-0613 pateikė pranešimą apie pateikto dokumento trūkumus Nr. Mr-PRA-114228. Pareiškėja 2024-06-26 pateikė paklausimą Inspekcijai ir paprašė peržiūrėti jos pateiktą GPM deklaraciją ir grąžinti apskaičiuotą grąžintiną 122,55 Eur sumą. Pareiškėja paaiškino, kad deklaraciją užpildė pagal Inspekcijos pateiktą 2023-07-10 raštą Nr. RM-26708, kurį pridėjo prie 2024-06-26 paklausimo. Inspekcija 2024-06-26 raštu Nr. RM-28954 paprašė patikslinti GPM deklaraciją. Šiame rašte nurodyta, jog pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-121 punktų nuostatas, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003-01-01, galiojimo terminui arba ją nutraukus, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama tik išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojas ir kurios nebuvo atimamas iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Kai gyventojas pasinaudoja GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta GPM lengvata gyvybės draudimo įmokoms, išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojas ir kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. GPM tarifą. Inspekcija nurodė, kad pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose už 2018–2023 metus Pareiškėja deklaravo sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir pasinaudojo pajamų mokesčio lengvata iš viso nuo 6 010 Eur sumokėtų įmokų, todėl visa gauta išmokų suma yra priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas neapmokestinama būtų tokia gyvybės draudimo išmoka, kuri gauta pagal sutartį, sudarytą nuo 2013-01-01, kai terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Pareiškėjos senatvės pensijos amžiaus sukakties data – 2029-06-02, t. y. išmokos gavimo momentu (2023-08-10) iki senatvės pensijos amžiaus Pareiškėjai buvo likę daugiau nei 5 metai, todėl ši nuostata Pareiškėjai netaikytina.

Pareiškėja 2024-08-01 pateikė patikslintą pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. Pareiškėja 2024-09-19 pateikė paklausimą Inspekcijai, pažymėdama, kad „užpildžius GPM deklaraciją už 2023 m., joje buvo nurodyta, kad man Inspekcija turi gražinti 122 Eur sumą. Šiai dienai Inspekcija nurodo gražintiną 122,55 Eur sumą. <...> kodėl iki šiol minėta suma man nėra gražinta?“. Inspekcija 2024-09-24 rašte Nr. RM-37937 nurodė, kad „<...> permoka, apskaičiuota Jūsų Inspekcijai 2024-04-22 pateiktoje deklaracijoje už 2023 metus iki 2024 m. liepos 31 d. Jums nebuvo grąžinta, kadangi nepašalinote deklaracijoje nustatytų trūkumų (netikslumų), apie kuriuos buvote informuota 2024-06-13 Jums išsiųstu pranešimu. <...>2024-08-01 Jūs pateikėte patikslintą 2023 metų deklaraciją, tačiau nustatytų trūkumų, apie kuriuos buvote informuota, neištaisėte“. Inspekcija 2024-09-30 Pareiškėjai pateikė pakartotinį pranešimą apie pateikto dokumento trūkumus Nr. 9.125 Mr-PRA-157565.

Iš aptartų teisės normų turinio matyti, kad mokestiniams ginčams priskirtini ginčai dėl sprendimų, kuriais mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, kuriais atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), taip pat, kai sprendžiamas atleidimo nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo klausimas ir, kai mokesčių administratorius 1

Pastaba. Padaryta klaida nurodant straipsnio punktą;

atlieka mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjai pateikus ginčo GPM deklaraciją, kurios pagrindu buvo suformuota GPM permoka, bei papildomai savo valią išreiškus 2023-06-14, 2024-06-26, 2024-09-19 ir 2024-10-05 paklausimuose, kuriuose buvo prašoma grąžinti mokesčio permoką, Inspekcija privalėjo šias aplinkybes išnagrinėti ir apie jas pasisakyti.

Paminėtina tai, jog Inspekcijos 2024-10-24 rašte Nr. RM-40796 mokesčių administratorius nurodė, kad permoka bus grąžinta, jeigu Pareiškėja patikslins GPM deklaraciją, bus apskaičiuota grąžintina pajamų mokesčio suma ir deklaracijoje nebus nustatyta trūkumų ir / ar neatitikimų ir mokesčių mokėtoja neturės kitų mokestinių įsiskolinimų ir / ar baudų. Tokiu būdu GPM permoka bus grąžinta per 90 dienų (skaičiuojant nuo teisingai užpildytos GPM deklaracijos). Komisijai akivaizdu, jog raštas, kuriame iš dalies buvo išdėstyti motyvai, dėl kurių Pareiškėjai yra atsisakoma grąžinti susidariusią GPM permoką už 2023 metus (nenurodytas nei vienas ginčą reglamentuojantis teisės aktas), daro įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, todėl laikytina, jog mokesčių administratoriaus raštas (sprendimas) gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-11-19 nutartis adm. byloje Nr. A-502-1055/2007; 2008-06-13 nutartis adm. byloje Nr. A-525 952/2008; Administracinė jurisprudencija Nr. 15, 2008; 2008-07-11 nutartis adm. byloje Nr. A 556 1323/2008; 2012-12-19 nutartis adm. byloje Nr. A-602-2969/2012; 2013-10-07 nutartis adm. byloje Nr. A-520-1418/2013; 2015-02-04 nutartis adm. byloje Nr. eAS-347-556/2015 ir 2016 11 08 sprendimas adm. byloje Nr. eA-794-556/2016).

Iš Pareiškėjos Komisijai pateikto skundo matyti, kad, teikdama skundą Komisijai, mokesčių mokėtoja iš esmės nesutinka su Inspekcijos rašte išdėstytais argumentais bei įpareigojimu patikslinti GPM deklaraciją.

Šiuo atveju konstatuotina, kad Inspekcijos 2024-10-24 raštas Nr. RM-40796 yra viešojo administravimo subjekto (mokesčių administratoriaus) priimtas teisines pasekmes Pareiškėjai sukeliantis dokumentas, lemiantis Pareiškėjos (mokesčių mokėtojo) materialinių teisių mokesčių grąžinimo srityje pasikeitimą, t. y. jame išdėstyti motyvai turi tiesioginės įtakos Pareiškėjos GPM sumos už 2023 m. negrąžinimui. Komisija pažymi, kad GPM deklaracijos už 2023 metus pateikimas bei mokesčių mokėtojos 2023-06-14, 2024-06-26, 2024-09-19 ir 2024-10-05 paklausimuose išreikštas reikalavimas Inspekcijai laikytinas prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką, o skundžiamas Inspekcijos raštas – sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti (įskaityti) Pareiškėjos prašomą GPM permoką ir išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Todėl Komisija, vadovaudamasi išdėstytomis MAĮ ir LVAT nuostatomis ir atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčas, iš esmės kilęs dėl deklaruotos grąžintinos GPM sumos už 2023 m. teisingumo, yra mokestinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas MAĮ mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. Apibendrinus šioje dalyje nustatytas aplinkybes, Komisija konstatuoja, kad Pareiškėjos dėl Inspekcijos 2024-10-24 rašto Nr. RM-40796, kuriuo atsisakyta grąžinti GPM permoką, pateiktas skundas Komisijai, t. y. inicijuotas ginčas priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir, tuo pačiu – Komisijos kompetencijai (MAĮ 151 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Inspekcijos atstovas nepagrįstai Komisijos posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas 2024-10-24 raštas Nr. RM-40796 priskirtinas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Dėl GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-1 punkte numatytos lengvatos taikymo galimybės. Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja GPMĮ. Įstatyme yra nustatyti atvejai, kada draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį yra priskiriama neapmokestinamoms pajamoms bei nurodyti atvejai, kada mokėtinos sumos pagal gyvybės draudimo sutartį priskiriamos apmokestinamoms pajamoms ir jos yra apmokestinamos. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-1 punkte nustatyta, kad „neapmokestinamosios pajamoms“ priskiriama:

1) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu a) gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba b) išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba c) išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

Taigi, pirmąja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-1 punkto dalimi reglamentuojami atvejai, kai draudimo sutartis yra pasibaigusi bei yra susiklosčiusios būtinos sąlygos, kaip: 1) „pasibaigęs sutarties terminas“, „terminas ne trumpesnis nei 5 metai“ bei „išmokos gavimo momentu iki senatvės pensijos likę ne daugiau kaip 5 metai“. Antrąja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9-1 punkto dalimi reglamentuojami atvejai, kai draudimo sutartis yra nutraukiama bei yra susiklosčiusios būtinos sąlygos, kaip: „jeigu nutraukta ne anksčiau kaip 5 metai nuo sudarymo dienos“ ir „draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ yra likę ne daugiau kaip 5 metai“.

Komisija neturi duomenų apie tai, kad Inspekcija, teikdama atsakymus mokesčių mokėtojai, buvo susipažinusi su Pareiškėjos ir ERGO sudaryta sutartimi. Ši sutartis nebuvo pateikta ir su mokestinio ginčo medžiaga. Pareiškėjos atstovo Komisijos posėdžio metu buvo paprašyta pateikti pasirašytą sutartį tarp Pareiškėjos ir ERGO. Pareiškėjos atstovas dėl pirminės sutarties nurodė, kad „Jei sutartis su ERGO ir buvo, ji galėjo būti tik popierinė, tokios nerandu, tačiau siunčiu polisą, pakeistą bei galutinius polisus, sąskaitą. Šie dokumentai patvirtina posėdyje mano nurodytas aplinkybes“.

Iš ERGO universalaus gyvybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo keičiamos draudimo sąlygos. Pavyzdžiui, draudikas ir draudėjas susitarė nuo 2019-08-01 pakeisti draudimo liudijimo Nr. sąlygas ir jas išdėstyti taip: draudimo sutartis buvo sudaryta 201807-27 (pradžia) bei jos pabaiga siejama su 2029-06-02 (buvo 2039-06-01). Draudikas ir draudėjas susitarė nuo 2023-06-16 pakeisti draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir jas išdėstyti taip: draudimo sutartis buvo sudaryta 2018-07-27 (pradžia) bei jos pabaiga siejama su 202307-30 (buvo 2029-06-02). Nesant pirminės sutarties bei pirminių Pareiškėjos ir ERGO įsipareigojimų, vertinti visas ginčo aplinkybes yra sudėtinga. Primintina, kad pirmieji Inspekcijos atsakymai Pareiškėjai buvo pateikti tuomet, kai draudimo sutartis nebuvo pakeista. Taip pat nėra aišku, ar draudimo sutartis buvo keista gavus Inspekcijos 2023-06-09 ir 2023-07-10 atsakymus, ar tai buvo padaryta mokesčių mokėtojos savarankiškai. Taip pat būtina nustatyti, ar pirminis Pareiškėjos paklausimas, kuriame buvo nurodytos būsimos draudimo sutarties pakeitimo sąlygos (tačiau dar nepakeistos) ir jų pagrindu gautas Inspekcijos atsakymas, kuriame buvo nurodomos tik draudimo pasibaigimo atvejis, negalėjo suklaidinti Pareiškėjos, nes buvo konkrečiai klausiama atsakyti „ar <...> pasibaigus sutarties galiojimui (2023-07-30) ir tą dieną man esant 59 metų amžiaus, ar mano gauta gyvybės draudimo išmoka iš ERGO nebus Inspekcijos apmokestinta GPM?“.

1) GPM permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos.

2) Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau tai nestabdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog Pareiškėjai negrąžinta GPM permoka dėl kitų, nei 87 straipsnyje 7 dalyje nustatytų, pagrindų. Komisija primena, kad pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį (pagal kurią, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis), 73 straipsnio 1 dalį (pagal kurią priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus) ir GPMĮ 27 straipsnio nuostatas, Pareiškėjai pateikus GPM deklaraciją už 2023 metus, vėliau ją patikslinus, susidarė grąžintina GPM suma.

Papildomai akcentuotina, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtinta, jog mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (LVAT 2013-06-11 nutartis adm. byloje Nr. A-602-799/2013). Be to, mokesčių administratorius negali priversti mokesčių mokėtojo deklaracijoje nurodyti sumas, su kuriomis mokesčių mokėtojas nesutinka. Todėl Inspekcijos pranešimuose apie pateikto dokumento trūkumus: 2024-06-13 Nr. 9.125 Mr-PRA114228 ir 2024-09-30 Nr. 9.125 Mr-PRA-157565, Inspekcijos pateiktuose atsakymuose Pareiškėjai per 2023–2024 metus, taip pat skundžiamame Inspekcijos 2024-10-24 rašte Nr. RM-40796 nurodyti reikalavimai nėra privalomi mokesčių mokėtojai vykdyti. Atitinkamai, jei, mokesčių mokėtojos nuomone, pateikta GPM deklaracija už 2023 metus yra užpildyta teisingai, ji neprivalo jos tikslinti. Pareiškėja turi teisę ginčo GPM deklaraciją tikslinti nepažeisdama MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų senaties termino. Visgi, Komisija pastebi, jog Inspekcija turi teisę teikti pranešimus apie pastebėtus trūkumus deklaracijose, kurie savo esme laikomi siūlymu pasitaisyti ir tai atitinka mokesčių administratoriui priskirtos informavimo funkcijos įgyvendinimą, tačiau mokėtojams nesutinkant su trūkumais, sąlygojančiais mokestinės prievolės atsiradimą, tokie pranešimai negali sukelti teisinių pasekmių. Komisija pažymi, jog Inspekcijos pranešimai ir skundžiamas 2024-10-24 raštas Nr. RM40796 (kaip ir kiti Inspekcijos pateikti atsakymai) atskleidžia mokesčio administratoriaus poziciją dėl draudimo išmokų, tačiau ši parengta pozicija neatitinka su permokos grąžinimu susijusiam imperatyviam administraciniam aktui būtinų požymių. Komisija negali, panaikindama Inspekcijos 2024-10-24 raštą Nr. RM-40796, priimti sprendimo grąžinti GPM permoką, Inspekcijai neatlikus reikiamų su mokesčio permokos grąžinimu susijusių mokesčių administratoriaus procedūrų ar veiksmų. Komisija, priimdama sprendimą dėl Pareiškėjos GPM permokos grąžinimo, faktiškai imtųsi vykdyti mokesčių administravimą, t. y. vykdyti vykdomosios valdžios funkcijas, tai nesuderinama su Komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, kompetencija. Tokios pozicijos dėl mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti jam permoką laikosi ir LVAT (2018-03-28 nutartis adm. byloje Nr. A-687575/2018). Gavęs prašymą (įskaitant GPM deklaraciją, kuri prilyginama prašymui bei pakartotinai savo valią Pareiškėjai išreiškus 2023-06-14, 2024-06-26, 2024-09-19 ir 2024-10-05 paklausimuose), mokesčių administratorius turi įvertinti prašymo pagrįstumą MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka, išnagrinėjęs ne tik permokos susidarymo pagrįstumui aktualias teisės aktų nuostatas, bet ir įskaitymo galimybes, bei priimti sprendimą dėl permokos grąžinimo.

Atsižvelgdama į aptartas nuostatas, Komisija įpareigoja Inspekciją išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl deklaruotos GPM permokos ir, atsižvelgus į Komisijos pateiktus vertinimus, išspręsti klausimą dėl Pareiškėjos GPM deklaracijoje deklaruotos GPM permokos grąžinimo, priimant atitinkamos formos sprendimą.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi

Rezoliucinė dalis

Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a:

R.J. 2024-10-05 prašymą dėl 122,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.