Byla S-123

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės, Andriaus Veniaus (pranešėjas) ir Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo UAB ,,S“ (toliau – Pareiškėja) 2024-08-09 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2024-07-03 sprendimo Nr. AS-45 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjos atstovės V.S. ir G.P. bei Inspekcijos atstovės Ž.M. ir R.T. dalyvavo 2024-09-03 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Posėdyje taip pat dalyvavo liudytoja I.K. Komisija n

Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs Pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MUAT) apmokestinamosios pakuotės atliekomis patikrinimą už 2021–2023 m., surašė 2024-05-23 patikrinimo aktą Nr. PA-2022 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo Pareiškėjai apskaičiavo 29125 Eur MUAT. Aplinkos apsaugos departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 11 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 2 dalimi, prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento Sprendimą, perskaičiuoti Sprendimu apskaičiuotą 29215 Eur MUAT, netaikant padidinto tarifo už nuslėptą taršą, nesant tyčinio MUAT nuslėpimo, įvertinant, kad dėl buvusio klaidos faktoriaus buvo finansuotas ir sutvarkytas (nors Pareiškėja tokios pareigos neturėjo) kitos plastikinės pakuotės rūšies, t. y. polietilenterftalato (toliau – PET), kiekis, analogiškas nesutvarkytajai plastikinės pakuotės daliai.

Pareiškėja nurodo, kad MUAT deklaracijos už 2022 m. pavėluotas pateikimas 2023-02-20 yra itin mažareikšmis ir formalus, t. y. 5 dienos, iš kurių 3 buvo nedarbo. Pareiškėja ir atsakingas asmuo nesiekė nuslėpti, neteikti ar išvengti MUAT prievolės, bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu viso patikrinimo metu.

Pareiškėjos nuomone, Patikrinimo akte nepagrįstai teigiama, kad MUAT turi būti skaičiuojamas už nuslėptą taršą, t. y. pagal MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 7 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021-03-10 įsakymu Nr. D1-143 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą pakuočių atliekomis apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) III skyriaus 12.2. punkto nuostatas MUAT indeksuojamas dvigubu tarifu. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką Aplinkos apsaugos departamentas, taikydamas nuslėptos taršos kriterijų ir taip sukeldamas pasekmes Pareiškėjai, privalo įrodyti nuslėptos taršos kriterijaus pagrindus. Pareiškėjos teigimu, Patikrinimo akte nurodomas Tvarkos aprašo 12.2 punktas yra taikytinas tuo atveju, jei deklaracija iš viso nebuvo teikiama, tačiau iš faktinių aplinkybių, užfiksuotų ir Patikrinimo akte, yra aišku, kad ji buvo pateikta su klaidomis. Taigi, šiuo atveju galėtų būti taikomas tik Tvarkos aprašo 12.1 punktas, kai MUAT skaičiuojamas už neteisingai pateiktą deklaraciją. Patikrinimo akte taip pat nurodomas MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 7 punktas, kaip prielaida Pareiškėjos atsakomybei taikyti, reglamentuoja atliekų šalinimą sąvartyne. Tuo tarpu pagal bendrą situacijos kontekstą, Patikrinimo akte turėtas omenyje to paties straipsnio 8 dalies 8 punktas.

Pareiškėjos teigimu, pareiga nustatyti sąlygas MUATĮ dėl nuslėptos taršos nuostatų taikymui tenka Aplinkos apsaugos departamentui, kuris, manydamas esant pagrindą taikyti tokią priemonę, paprastai negali apsiriboti vien faktų, susijusių su neteisingu apmokestinamosios pakuotės apskaitos vedimu ir MUAT apskaičiavimu, nustatymu, kadangi bendruoju atveju, t. y., pvz., mokesčio mokėtojui bendradarbiaujant su patikrinimą atliekančiu asmeniu, tai savaime nesuponuoja apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo fakto buvimo (žr., pvz., LVAT 2020-06-03 sprendimą adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020). LVAT praktikoje šis klausimas buvo spręstas ir vertintas ne vieną kartą, todėl yra aišku ir pagrįsta tikėtis, jog tiek teismai, tiek teisės aktus ir teisinę atsakomybę taikančios institucijos, vienodos praktikos laikysis ir ateityje. Pareiškėja, remdamasi LVAT praktika, nurodo, kad tam, kad apskaičiuojant MUAT, būtų taikomas didesnis tarifas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės nuslėpimo faktas. Pagal LVAT praktiką bylose dėl MUAT apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2019-05-15 nutartį adm. byloje Nr. A-431-822/2019; 2018-10-29 sprendimą adm. byloje Nr. A-1422-525/2018; 2015-10-29 nutartį adm. byloje Nr. A-768-438/2015), pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į aplinką išmesto teršalų kiekio neįvykdymas negali automatiškai lemti pakuočių kiekių nuslėpimo. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nuslėptos taršos teisinį reguliavimą (žr., pvz., LVAT 2020-06-03 sprendimą adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020).

Skunde akcentuojama, kad Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi viso patikrinimo metu. Paaiškėjus, kad Pareiškėja visą pakuočių kiekį apskaitė teisingai, tiesiog dalį pakuotės priskyrė netinkamai kategorijai, neturėjo tikslo sutaupyti ar nuslėpti faktinį pakuočių kiekį, nėra prielaidų ir sąlygų vertinti ir teigti, kad egzistuoja nuslėptos taršos taikymo pagrindai, ir dėl šių priežasčių Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja skunde cituoja MUATĮ 9 straipsnio 1 dalies, MUATĮ 8 straipsnio 6 dalies nuostatas, MAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su MUAT kontrolės funkcija. Pareiškėja nurodo, kad 2021–2023 m. neteisingai deklaravo ne pakuotės atliekų kiekį, o pakuotės atliekų rūšį pagal klasifikaciją. Kaip pateikta atsakingo asmens paaiškinime (žr. Priedą Nr. 1), pakuotės kategorija buvo neteisingai priskirta dėl iš esmės kompetencijos trūkumo, neteisingo padėties įvertinimo. Pakuotės rūšį PET ir plastikinę bet kuriam ne profesionaliam asmeniui sumaišyti itin lengva, nes PET iš esmės taip pat yra plastikas ir jos skirtingas klasifikavimas yra tik teisinis instrumentas mokesčio bazei ir atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimui vertinti. Deklaruojant mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2021– 2023 m. Pareiškėja neteisingai parinko pakuotės rūšį PET kodu „017“ vietoje pakuotės kodo „012“, vertinant, kad tai plastikinė pakuotė. Kiekvienais metais Pareiškėja deklaravo atitinkamus kiekius išleistų pakuočių ir pagal tai sumokėdavo MUAT, nesiekdama jo nuslėpti, manydama, kad elgiamasi teisingai. Patikrinimo metu Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Pareiškėja neteisingai parinko pakuočių rūšį ir deklaruodama duomenis už 2021–2023 m. padarė klaidų. Tikrinamo laikotarpio pradžioje buvo daug mažiau informacijos ir detalizavimo tarp pakuočių rūšių, jų klasifikavimo ir tikrai, atrodytų, nereikšmingų skirtumų tarp daug pakuočių rūšių, todėl Pareiškėja tikrai turėjo daug mažiau žinių apie plastikinės kitos ir PET pakuočių skirtumus MUAT apskaičiavimui ir deklaravimui. Pareiškėja buvo aktyvi ir nedelsiant ėmėsi spręsti susidariusią situaciją, sudarė paslaugų sutartį su MB ,,K“ dėl teisingų deklaracijų formavimo ir trūkumų ištaisymo, kreipėsi į Advokatų profesinę bendriją (duomenys neskelbtini) dėl teisinės aplinkos įvertinimo, vykdė papildomus komunikacijos veiksmus su pakuočių gamintojais ir gaminių tiekėjas dėl to, kad būtų pilnai ištaisyti kilę pakuočių apskaitos trūkumai.

Pareiškėja akcentuoja, kad iš esmės vykdė visas savo jai keliamas pareigas pagal gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principus, t. y. sudarė reikiamas kolektyvinio pakuočių atliekų tvarkymo sutartis su licencijuota organizacija „T“, tinkamai ir visa apimtimi deklaravo visus pakuočių atliekų kiekius (išskyrus mažareikšmius netikslumus, nurodytus ir Patikrinimo akte), už juos sumokėjo ir gavo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėja 2021 m. finansavo 6,113 t, 2022 m. – 5,709 t ir 2023 m. – 6,189 t PET pakuočių atliekų tvarkymą, PET pakuočių atliekos buvo sutvarkytos ir buvo gauti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Pareiškėja pažymi, kad atliekų tvarkymo tikslas ir mokesčio tikslas – teršalų išmetimo į aplinką ir sąvartyne pašalintų atliekų kiekio mažinimas, priežiūra ir kontrolė. Tai, kad per 2021– 2023 m. Pareiškėja pilnai vykdė atsakomybę už daugiau kaip 18 tonų PET pakuočių atliekų sutvarkymą pagal Vyriausybės nustatytas užduotis, reiškia, kad atitinkamu kiekiu buvo perdirbta (nepateko į sąvartynus) daugiau PET pakuočių ir taip buvo pasiektas bendras atliekų tvarkymo tikslas. Tai, kad deklaracijose turėjo būti nurodytas kitokio plastiko (ne PET) rūšinis aspektas, iš esmės aplinkosauginių tikslų prasme yra tik formalus neatitikimas ir į tai būtina atkreipti dėmesį apskritai vertinant, ar Pareiškėjai turi būti keliama prievolė mokėti MUAT.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad MUAT tarifas tiek PET, tiek plastikinei pakuotei yra vienodas – 618 Eur / t. Mokėjimas VšĮ ,,T“ už šios organizacijos paslaugas yra iš esmės vienodas (už PET tarifas tam tikru laikotarpiu net didesnis). Tai įrodo tai, kad Pareiškėja neturėjo jokio taršos nuslėpimo tikslo, tačiau ir veikė maksimaliai teisingai ir aktyviai, tiesiog patirdama klaidingos atsakingo asmens prielaidos dėl pakuotės klasifikavimo pasekmes.

Pareiškėja skunde išdėsto LVAT poziciją, jog MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nuostatas dėl poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 ir kt. nutarimai).

Pareiškėja akcentuoja, kad pagal MAĮ 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Komisija savo praktikoje (žr., pvz., Komisijos 2023-11-06 sprendimą Nr. S-173 (7/2023-150)) yra nurodžiusi, jog siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą). Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesčių administratorius elgtųsi atidžiai, teisingai ir sąžiningai, taikydamas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, atsižvelgtų į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Komisija yra nurodžiusi, jog, ekonomine sankcija gali būti laikoma ne visa padidinto MUAT suma, o tik apskaičiuota padidinto MUAT dalis, viršijanti standartinį MUAT dydį, nes mokesčio dalis (iki padidinto koeficiento taikymo), kuri apskaičiuojama dėl atsiradusio mokesčio objekto, o ne dėl pažeidimo fakto, negali būti siejama su baudimo institutu.

Dėl šių priežasčių, Pareiškėjos nuomone, turi būti įvertinta, ar paskirta sankcija, sudaranti 100 procentų (koeficientas 2) MUAT dydžio sumą, gali būti individualizuojama ją mažinant, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Individualizuojant sankciją, imperatyviai nėra taikomos MAĮ straipsnių nuostatos, susijusios su baudų skyrimu ir jų individualizavimu, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl Komisija ginčo situaciją turėtų vertinti pagal aptartos konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su atsakomybės už teisės pažeidimus nustatymu ir individualizavimu. Pareiškėjos vertinimu, Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime neatsakė į nei vieną iš teiktų pastabų ir pilnai palaikė Patikrinimo akte išdėstytą poziciją. To pasėkoje, nusižengiant tiek norminiam teisiniam reguliavimui, tiek aiškiai suformuotai LVAT teisės aktų taikymo ir kriterijų konstatavimo praktikai, buvo priimtas neteisingas Sprendimas.

Pareiškėja nurodo, kad apskaičiuota suma yra reikšminga Pareiškėjos veiklos tęstinumui ir sklandumui, o pateikti teisiniai argumentai suponuoja, kad ginčo baigtis gali būti palanki

Pareiškėjai, todėl prašo iki ginčo nagrinėjimo pabaigos sustabdyti (nevykdyti) apskaičiuoto MUAT išieškojimą.

Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime nurodė, kad Pareiškėja pažeidė MUATĮ 9 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kadangi 2021–2023 m. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už:

1. Panaudotą gaminiams pakuoti ir išleistą į vidaus rinką plastikinę antrinę (tretinę) pakuotę. Plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės kiekis nebuvo deklaruotas, o 2021 m. faktinis kiekis sudarė: 6,113 t, 2022 m. – 5,709 t, 2023 m. – 6,189 t;

2. Įvežtą ir išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką popierinę / kartoninę antrinę (tretinę) sunaudota savoms reikmėms ir PET antrinę (tretinę) sunaudota savoms reikmėms pakuotę. Popierinės / kartoninės antrinės (tretinės) sunaudotos savoms reikmėms pakuotės kiekis nebuvo deklaruotas, o 2021 m. faktinis kiekis sudarė 0,040 t. PET antrinės (tretinės) sunaudotos savoms reikmėms pakuotės kiekis nebuvo deklaruotas, o 2021 m. faktinis kiekis sudarė 0,003 t. Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 7 punktu ir Tvarkos aprašo III skyriaus 12.2 punktu, Pareiškėjai apskaičiavo MUAT didesniu tarifu (taikanti tarifą ,,2“) už nuslėptą taršą pakuotės atliekomis mokėtinas už 2021 m. – 8610 Eur, už 2022 m. – 9780 Eur, už 2023 m. – 10732 Eur. Patikrinimo metu už nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas 29125 Eur mokėtinas MUAT.

Aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į Pareiškėjos pastabas dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų, nurodė, kad MUATĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MUAT, išskyrus MUAT iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių 3 mechanizmų, sumokamas ir MUAT deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), todėl atsiranda teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnio 1 dalį. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2023-11-27 įsakymu Nr. AD1-650 patvirtintu MUAT ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo kontrolės tvarkos aprašo 36 punktu, Sprendime nagrinėjamas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkos apsaugos srities mokesčių įstatymų pažeidimai ir apskaičiuotas mokestis ir / ar mokestis didesniu tarifu. Atsakingam asmeniui priskirtos sankcijos bus taikomos atskiru pranešimu.

Aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į Pareiškėjos pastabą, jog „Nuslėptos taršos nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo“, Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime nurodė, kad MUATĮ, Aprašas ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nenumato tyčios vertinimo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patikrinimuose. Aplinkos apsaugos departamentas vadovaujasi nuslėpimo sąvoka, išdėstyta MUATĮ 2 straipsnio 11 dalyje.

Aplinkos apsaugos departamentas įvertino Pareiškėjos teiginį, kad 2021–2023 m. Pareiškėja vykdė gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytas pareigas pagal gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principus t. y. deklaravo, sumokėjo ir VŠĮ „T“ išrašė patvirtinimus apie PET pakuočių atliekų sutvarkymą, Pareiškėja įvykdė Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis. Pareiškėja MUAT pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) neteisingai parinko pakuotės rūšį PET kodu „017“ vietoje plastikinės pakuotės kodo „012“. Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkte nurodoma, kad Pakuočių apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka ir vadovaujantis šiais principais: 24.2. pagal medžiagas, iš kurių pakuotės pagamintos, tuščios pakuotės ir gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į stiklines, plastikines, PET, popierines ir kartonines, metalines (juodųjų metalų), metalines (aliuminio), kombinuotąsias, medines, kitas pakuotes.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėja panaudojo gaminiams pakuoti ir išleido į vidaus rinką plastikinę antrinę (tretinę) pakuotę, bet ją apskaitė ir deklaravo kaip PET pakuotę. Vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 4 dalimi, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pareiškėja įsigijo patvirtinimus dėl PET pakuočių atliekų sutvarkymo, nors faktiškai tokios rūšies pakuočių į Lietuvos Respublikos vidaus rinką neišleido. Plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės kiekis nebuvo deklaruotas, neįvykdyta Vyriausybės nustatyta plastikinės pakuotės atliekų perdirbimo užduotis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino Patikrinimo akte už nedeklaruotą (nuslėptą) apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotą 29125 Eur MUAT.

Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas. Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas keistinas.

Mokestinis ginčas tarp šalių kilo dėl taikant didesnį tarifą Pareiškėjai apskaičiuoto 29125 Eur MUAT pakuotės atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentui konstatavus, kad Pareiškėja, pažeisdama MUATĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 dalių nuostatas, 2021–2023 m. nedeklaravo ir nesumokėjo MUAT už panaudotą gaminiams pakuoti ir išleistą į vidaus rinką plastikinę antrinę (tretinę) pakuotę bei įvežtą ir išleistą į vidaus rinką popierinę / kartoninę antrinę (tretinę) pakuotę, sunaudotą savoms reikmėms ir PET antrinę (tretinę) sunaudotą savoms reikmėms pakuotę. Aplinkos apsaugos departamentas nedeklaruotą panaudotą gaminiams pakuoti ir išleistą į vidaus rinką plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės kiekį bei įvežtą ir išleistą į vidaus rinką popierinės / kartoninės antrinės (tretinės) pakuotės, sunaudotos savoms reikmėms ir PET antrinės (tretinės), sunaudotos savoms reikmėms, pakuotės kiekius vertino kaip nuslėptą taršą ir MUAT pakuotės atliekomis, vadovaudamasis MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 7 punktu, apskaičiavo taikydamas koeficientą 2.

Pareiškėja skunde bei jos atstovės skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu iš esmės neginčijo nustatyto pažeidimo, tačiau pasisakė dėl MUATĮ nuostatų taikymo teisingumo, MUAT apskaičiavimo teisingumo ir dėl padidintu tarifu apskaičiuoto MUAT sankcijinės dalies pagrįstumo.

Kadangi bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal Pareiškėjos pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus, sprendime pasisakoma dėl Pareiškėjos skunde ir posėdžio metu Pareiškėjos atstovų Komisijai nurodytų esminių nesutikimo su skundžiamu Sprendimu motyvų. Dėl ginčo esmės ir MUATĮ nuostatų taikymo teisingumo Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis MUATĮ (2020-06-25 įstatymo Nr. XIII-3158, redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01, įvertinant straipsnių punktų numeracijos pakeitimus pagal 2021-12-23 MUATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIV-876, galiojusį nuo 2023-01-01), kiek tai yra susiję su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustato, kad mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 4 straipsnio 4 punktas), MUAT gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas (MUATĮ 5 straipsnio 3 dalis); MUAT pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 7 straipsnio 7 dalis, iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 7 straipsnio 6 dalis); MUAT mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vydo <...> tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių <…> apskaitą ir yra atsakingi už MUAT deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą (MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis); MUAT už nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka

MUAT 9 straipsnio 2 dalis); MUAT, <…>, sumokamas ir MUAT deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį (MUATĮ 9 straipsnio 4 dalis); mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, – nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2 (MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punktas (iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 9 straipsnio 8 dalies 7 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad MUATĮ pateikta ir nuslėptos taršos sąvoka. Pagal MUATĮ 2 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nuslėpta tarša laikoma nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą <...> tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis MUAT.

Taigi, iš pacituoto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, jog MUAT pakuotės atliekomis mokėtojai turi pareigą ne tik tinkamai tvarkyti apmokestinamosios pakuotės apskaitą, bet ir MUATĮ nustatyta tvarka ir terminu pateikti MUAT deklaracijas, nurodant šiose deklaracijose teisingus duomenis bei laiku sumokėti į biudžetą MUAT.

Ginčo byloje nustatyta ir ginčas tarp bylos šalių dėl šių faktinių aplinkybių nekyla dėl to, jog Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu 2021–2023 m., nors ir buvo įsiregistravusi GPAIS (2019-05-28), tačiau, pažeisdama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2002-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 23, 24 ir 27 punktų nuostatas, 2021–2023 m. vykdydama pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, teisės aktų nustatyta tvarka nevedė pakuočių apskaitos, GPAIS nesudarė prekinių vienetų sąrašo pagal faktinius įvežamus, pagaminamus ir išleidžiamus į Lietuvos Respublikos vidaus rinką prekinius vienetus, nepateikė apmokestinamosios pakuotės žurnalų ir suvestinių už 2021 m., 2022 m., 2023 m. I – IV ketvirčius, nepateikė apmokestinamosios pakuotės metinių ataskaitų už 2021–2023 m. Pareiškėja aukščiau nurodytus pažeidimus pašalino planinio patikrinimo metu (Patikrinimo akto 4 psl.).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja pateiktose 2021–2023 m. MUAT pakuotės atliekomis deklaracijose nedeklaravo panaudotos gaminiams pakuoti ir išleistos į vidaus rinką plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės (2021 m. – 6,113 t, 2022 m. – 5,709 t, 2023 m. – 6,189 t) bei įvežtos ir išleistos į vidaus rinką popierinės / kartoninės antrinės (tretinės) pakuotės (2021 m. – 0,040 t) ir PET antrinės (tretinės) pakuotės (2021 m. – 0,003 t), sunaudotos savoms reikmėms. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja MUAT deklaracijas (forma FR0524) už 2021 m. ir 2022 m. pateikė pavėluotai (už 2021 m. – 2022-02-17, už 2022 m. – 2023-02-20). Komisija, atsižvelgdama į tai, jog Pareiškėja pateiktose 2021–2023 m. MUAT pakuotės atliekomis deklaracijose nedeklaravo panaudotos gaminiams pakuoti ir išleistos į vidaus rinką plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės kiekių, 2021 m. nedeklaravo apmokestinamosios popierinės / kartoninės antrinės (tretinės) sunaudotos savos reikmėms pakuotės ir PET antrinės (tretinės) sunaudotos savoms reikmėms pakuotės kiekių, vertina, jog Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas MUAT visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punkto (iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 9 straipsnio 8 dalies 7 punkto) nuostatomis.

Dėl MUAT apskaičiavimo teisingumo

Pareiškėjos vertinimu, jos atžvilgiu apskaičiuojant MUAT, turėjo būti vadovaujamasi ne Tvarkos aprašo 12.2 punktu, kuris taikytinas tuo atveju, jei deklaracija iš viso nebuvo teikiama, o Tvarkos aprašo 12.1 punktu, kai MUAT skaičiuojamas dėl pateiktos neteisingos deklaracijos. Pagal Tvarkos aprašo 12.1 papunktį, mokestis už nuslėptą vidaus rinkai tiektų pripildytų atitinkamos rūšies pakuočių kiekį apskaičiuojamas, jei mokesčio mokėtojas vykdė ar nevykdė pakuočių apskaitą ir pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingą vidaus rinkai tiektų pripildytų atitinkamos rūšies pakuočių kiekį (Q) ir kaip sutvarkytą pakuočių atliekų kiekį (QSUT) nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuočių atliekų kiekį ar jų dalį, kuriam neturėjo Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) patvirtinimų ar kurie yra fiktyvūs (neegzistuojantys); arba kai mokesčio mokėtojas vykdė pakuočių apskaitą ir pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingą vidaus rinkai tiektų pakuočių kiekį (Q) ir teisingai ar neteisingai nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuočių atliekų kiekį (QSUT), kuriam turėjo Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytus dokumentus ir (ar) patvirtinimus; arba kai mokesčio mokėtojas vykdė pakuočių apskaitą ir pateiktoje deklaracijoje nurodė teisingą vidaus rinkai tiektų pakuočių kiekį (Q) ir neteisingai nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuočių atliekų kiekį (QSUT), kuriam turėjo Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytus dokumentus ir (ar) patvirtinimus, pagal 12.1 papunktyje nurodytą formulę, o pagal 12.2 papunktį – jei mokesčio mokėtojas neteikė deklaracijos, – pagal 12.2 papunktyje nurodytą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal 12.1, tiek 12.2 papunkčiuose nurodytą formulę skaičiuojamas MUAT dauginamas iš koeficiento 2.

Komisija iš esmės sutinka, kad Pareiškėjos atveju, kuomet MUAT deklaracijos, nors ir su klaidingais duomenimis, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos, MUAT turėjo būti skaičiuojamas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.1 punktu. Tačiau perskaičiavus Pareiškėjos mokėtiną MUAT pagal Tvarkos aprašo 12.1 punkte nurodytą formulę, patikrinimo metu apskaičiuota 29125 Eur MUAT suma nesikeičia (Apskaičiavimas pridedamas).

Dėl padidintu tarifu apskaičiuoto MUAT sankcijinės dalies sumažinimo Pareiškėja nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, jog apmokestinamosios pakuotės kiekis buvo nuslėptas, dėl ko Pareiškėjai MUAT pakuotės atliekomis apskaičiuotas didesniu tarifu. Pareiškėja skunde bei jos atstovės skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu nurodė priežastis, lėmusias jos pareigų pagal MUATĮ neįvykdymą, t. y. plastikinių pakuočių rūšis buvo apskaityta netinkamu kodu ir Pareiškėja, deklaruodama MUAT pakuočių atliekomis 2021–2023 m., vietoje pakuotės kodo „012“, neteisingai nurodė pakuotės rūšį PET kodu „017“. Pareiškėja skunde bei jos atstovės skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu nurodė, kad Pareiškėja klaidą pripažįsta ir atsakomybės nevengia. Pareiškėja patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nesiekė nuslėpti ar kitaip išvengti teisingų duomenų pateikimo. Dėl nustatytų pažeidimų Pareiškėjos atsakingas asmuo gailisi, siekė šiuos pažeidimus ištaisyti. Liudytoja Komisijos posėdžio metu taip pat patvirtino, jog nustačius, jog pakuočių rūšis buvo neteisingai nustatyta, GPAIS‘e klaida buvo pataisyta ir MUAT perskaičiuotas. Pareiškėja išreiškė nesutikimą su ekonominės sankcijos, sudarančios 100 procentų (koeficientas 2), apskaičiavimu. Pareiškėjos nuomone, būtina atsižvelgti, jog buvo suklysta ir neteisingai nurodyta pakuočių atliekų rūšis (į rinką išleista plastikinė pakuotė, o apskaityta ir deklaruota kaip PET pakuotė), Pareiškėja iš tikrųjų neturėjo tikslo sutaupyti mokesčius ir nuslėpti taršą. Abi pakuotės yra plastiko rūšys ir šiuo atveju žmogui, neturinčiam technologinių žinių, nesunku buvo suklysti, t. y. netinkamai identifikuoti pakuotės rūšį. Pareiškėja prašo perskaičiuoti Sprendimu apskaičiuotą 29215 MUAT dydį, netaikant padidinto tarifo už nuslėptą taršą, nesant tyčinio MUAT nuslėpimo ir neskaičiuojant MUAT, įvertinti, kad dėl buvusio klaidos faktoriaus buvo finansuotas ir sutvarkytas (nors Pareiškėja tokios pareigos neturėjo) kitos plastikinės pakuotės rūšies – PET – kiekis, analogiškas nesutvarkytajai plastikinės pakuotės daliai. Komisijos posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamentas sutinka, kad Pareiškėja vykdė mokesčių mokėtojo pareigas, vedė apskaitą ir teikė MUAT pakuotės atliekomis deklaracijas, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas MUAT, vadovaujasi pažeidimo padarymo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir neturi galimybės pasirinkti neskaičiuoti MUAT padidintu tarifu.

Pasisakydama dėl padidinto MUAT esmės, Komisija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija (LVAT 2015-10-29 nutartis adm. byloje Nr. A-768-438/2015; 2018-10-29 sprendimas adm. byloje Nr. A-1422-525/2018, 2019-05-19 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019, 2020-06-03 sprendimas adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020, 2021-11-17 nutartis adm. byloje Nr. Nr. eA-2019-602/2021 ir kt.).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2008-01-21, 2020-07-24 nutarimai); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2005-11-03, 2008-09-17, 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai).

Jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, ir jeigu galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą nekyla iš atitinkamo įstatymo ir kitų įstatymų, skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2008-01-21 nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas; atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas).

MUATĮ nenustato galimybės Aplinkos apsaugos departamentui taikyti mažesnį, nei nustatyta MUATĮ, tarifų koeficientą. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (LVAT 2016-03-08 nutartis adm. byloje Nr. eA-298-556/2016).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – taršos (nagrinėjamu atveju – apmokestinamųjų pakuočių atliekų) nuslėpimo. Tokias aplinkybes <...> patvirtintų inter alia apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (LVAT 2019-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019, 2020-05-27 nutartis adm. byloje Nr. eA-2163-662/2020).

Nagrinėjamu atveju, remdamasi byloje esančiais įrodymais, Komisija nenustatė, kad Pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi MUATĮ nustatytą MUAT pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ar Pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotą pažeidimą būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti atskirų apmokestinamųjų pakuočių kiekius. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo užsiregistravusi GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade (įregistruota 2019-05-28). Ginčo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Pareiškėjos apskaita būtų tvarkoma apgaulingai ar klastojami apskaitos dokumentai. Nors, Pareiškėjos teigimu, laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. Pareiškėja neteisingai deklaravo ne pakuotės atliekų kiekį, o pakuotės atliekų rūšį pagal klasifikaciją, iš Komisijai Aplinkos apsaugos departamento pateiktų 2021–2023 m. MUAT pakuotės atliekomis deklaracijų matyti, kad minėtose deklaracijose deklaruoti Lietuvoje pagamintų ir išleistų į vidaus rinką PET pakuočių kiekiai (Pakuotės rūšies kodas 017) nėra tapatūs faktiškai patikrinimo metu nustatytiems pagamintiems ir išleistiems į vidaus rinką plastikinės antrinės (tretinės) pakuočių kiekiams, tačiau, įvertinus minėtus duomenis, pripažintina, kad jog PET antrinės (tretinės) į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekis (tonomis) buvo deklaruotas ne mažesnis, nei faktiškai nustatytas nedeklaruotas panaudotas gaminiams pakuoti ir išleistas į vidaus rinką plastikinės antrinės (tretinės) pakuotės kiekis. Ši aplinkybė, Komisijos vertinimu, patvirtina Pareiškėją suklydus identifikuojant pakuočių rūšį, tačiau ne sąmoningai siekus nuslėpti šių pakuočių kiekius ir / ar sutaupyti mokėtiną MUAT. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie Pareiškėjos trukdymą Aplinkos apsaugos departamentui atlikti jam pavestas mokesčio administravimo funkcijas patikrinimo metu. Tiek iš 2024-05-16 MUAT apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. MAT–22, tiek iš Patikrinimo Akto matyti, kad Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikdama patikrinimo atlikimui būtinus duomenis, pakuočių apskaitos trūkumus ištaisė, t y. GPAIS suformavo ir pateikė apmokestinamosios pakuotės žurnalus ir suvestines už 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. I–IV ketvirčius, suformavo ir pateikė apmokestinamosios pakuotės ataskaitas už 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. Pareiškėja, siekdama papildomai pagrįsti savo teiginius, jog GPAIS apskaitoje klaidos yra ištaisytos, Komisijai pateikė 2021 m. Pakuočių tiekimo rinkai ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitą (2021 m. ataskaita daugkartinė pakuotė (eksportas); 2021 m. ataskaita daugkartinė pakuotė (prekyba Lietuvos rinkai); 2021 m. ataskaita prekyba Lietuvos rinkai (perdirbama); 2021 m. ataskaita savos reikmės), 2022 m. Pakuočių tiekimo rinkai ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitą (2022 m. ataskaita daugkartinė pakuotė eksportas; 2022 m. ataskaita daugkartinė pakuotė prekyba Lietuvos rinkai; 2022 m. ataskaita eksportas; 2022 m. ataskaita prekyba Lietuvos rinkai (perdirbama)); 2023 m. Pakuočių tiekimo rinkai ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitą (2023 m. ataskaita daugkartinė pakuotė eksportas; 2023 m. ataskaita daugkartinė pakuotė prekyba Lietuvos rinkai; 2023 m. ataskaita eksportas).

Nustatyta, kad Pareiškėja teikė MUAT pakuotės atliekomis 2021–2023 m. deklaracijas. Nors aptariamos deklaracijos už 2021–2022 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pavėluotai, nesilaikant MUAT įstatymo MUATĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto pateikimo termino, tačiau vėlavimo laikas pakankamai trumpas, t. y. atitinkamai 2022-02-17 ir 2023-02-20. Analizuojant administracinę jurisprudenciją bylose dėl MUATĮ numatytos sankcijos teisingumo vertinimo matyti, kad kiekvienu atveju sankcijos sumažinimo klausimas sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje randami pavyzdžiai, kuomet skirta sankcija sumažinta 50 proc., (pvz., LVAT 2018-10-24 nutartis adm. byloje Nr. A-784-492/2018, 2019-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019, 2020-05-27 nutartis adm. byloje Nr. eA-2163-662/2020, 2021-11-17 nutartis adm. byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir kt.) arba sumažinta kitais dydžiais. Taip pat LVAT yra iš viso nesumažinęs paskirtos ekonominės sankcijos (pvz., 2012-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A-662-1563/2012; 2018-12-18 nutartis adm. byloje Nr. eA-794-822/2018 ir kt.). Komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog Pareiškėja be anksčiau aptarto dėl žmogiškos klaidos padaryto pažeidimo (nedeklaruotas ir nesumokėtas MUAT už panaudotą gaminiams pakuoti ir išleistą į vidaus rinką plastikinę antrinę (tretinę) pakuotę), 2021 m. nedeklaravo visų faktinių apmokestinamosios popierinės / kartoninės antrinės (tretinės) sunaudotos savos reikmėms pakuotės ir PET antrinės (tretinės) sunaudotos savoms reikmėms pakuotės kiekių, tačiau, kaip konstatuota Patikrinimo akte, pakuočių apskaitos trūkumus ištaisė jau patikrinimo metu, Aplinkos apsaugos departamento atstovė patvirtino, jog Pareiškėja patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikdama patikrinimo atlikimui būtinus duomenis, vadovaudamasi aukščiau pacituota LVAT praktika, MAĮ nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo nurodymas Pareiškėjai sumokėti 29125 Eur MUAT pakuotės atliekomis keistinas, mažinant koeficientą 2 į koeficientą 1,1 (10 procentų MUAT dydžio sankcija) ir nurodant, kad Pareiškėja vietoje apskaičiuoto ir nurodyto 29125 Eur MUAT pakuotės atliekomis, turi sumokėti 16019 Eur (29125 : 2 x 1,1) MUAT pakuotės atliekomis.

Komisija, atsakydama į Pareiškėjos prašymą neskaičiuoti MUAT dėl to, jog dėl klaidos buvo sutvarkytas kitos pakuotės rūšies, t. y. PET, kiekis, analogiškas nesutvarkytajai plastikinės pakuotės daliai, pažymi, jog, kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento Patikrinimo akto, Pareiškėja pagal 2019-06-18 sutartį Nr. šil70226-42 su VšĮ ,,T“ „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ įsigijo įrodančius dokumentus dėl tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų popierinės (kartoninės), PET pakuotės atliekų sutvarkymo (Patikrinimo akto 2 psl.). Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, jog plastikinės pakuotės buvo realiai (faktiškai)

6 straipsnio 4 dalyje nustatyta lengvata. Kita vertus, LVAT savo formuojamoje administracinių teismų praktikoje ne kartą yra akcentavęs, jog nustatytos mokesčių lengvatos negali būti aiškinamos plečiamai.

Komisija, atsakydama į Pareiškėjos skunde išdėstytą prašymą iki ginčo nagrinėjimo pabaigos sustabdyti (nevykdyti) apskaičiuoto MUAT išieškojimą, pažymi, kad pagal MUATĮ 9 straipsnio 7 dalį, nesumokėtas MUAT sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama MAĮ nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi, šiuo atveju Pareiškėjai apskaičiuoto MUAT išieškojimą mokesčių administratorius įpareigotas sustabdyti be atskiro Pareiškėjos prašymo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-07-03 sprendimą Nr. AS-45: vietoje nurodymo Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 29125 Eur mokestį už aplinkos teršimą, nurodyti Pareiškėjai sumokėti 16019 Eur mokestį už aplinkos teršimą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pridedama: 3 lapai.