Byla S-27

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš komisijos pirmininkės Editos Galiauskaitės, narių Evaldo Raistenskio (pranešėjas), Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus ir Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo M. H. (toliau – Pareiškėja) 2019-12-19 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovas, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 201911-29 sprendimo Nr. 68-118 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėja ir jos įgalioti asmenys – Y. K. ir advokatas O. M. ir Atsakovo atstovas Igoris Janavičius 2020-01-14 dalyvavo Komisijos posėdyje.

Aprašomoji dalis

Komisija n u s t a t ė:

Pareiškėja skundžia Inspekcijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI, mokesčių administratorius) 2019-09-06 sprendimas Nr. (7.46-4.4)-FR0682-209 ir nurodyta Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 165013,90 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 46684,56 Eur GPM delspinigius ir 49504 Eur GPM baudą ir prašo perduoti Pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sąlygos dėl nuosavybės teisės į UAB „M1” akcijas perėjimo UAB „B3” (t. y. BAB Snoras sutikimas perleisti akcijas ir kitų akcininkų pirmumo teisės įgyvendinimas) neįtakoja Pareiškėjos prievolių dėl šios įmonės akcijų pardavimo, kadangi pajamos už UAB „M1” akcijų pardavimą buvo gautos 2013-12-12 kapitalizuojant UAB „B3” susidariusią skolą nepriklausomai nuo minėtų sąlygų įgyvendinimo;

3) Pareiškėja nepateikė įrodančių dokumentų, kad ji su sutuoktiniu

L. A. iki Akcijų

ir dalių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo nustačiusi kitokias valdomų įmonių akcijų nuosavybės teisės proporcijas nei nustatyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 str. 1 d.; 4) Nors Pareiškėja teikė įrodymus, kad ji nuo 2011 metų nevedė bendro ūkio su L. A., mokesčių administratorius laikosi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai yra objektyvesni ir patikimesni nei pateikti vėliau.

L. A. ir faktiškai nuo 2011 metų nevedė su juo bendro ūkio; 2) Pareiškėjai negalėjo būti priskirta

50 proc. apmokestinamųjų pajamų dalis iš C1 įmonių grupės akcijų / dalių pardavimo dėl to, kad jos dalis UAB „B3”, į kurią buvo suneštos visų įmonių akcijos, sudaro tik 24,9 proc.; 3) UAB „M1” akcijų nuosavybės teisė neperėjo UAB „B3”, nes nebuvo įvykdytos Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos 2 sąlygos: įgyvendinta kitų akcininkų pirmumo teisė pirkti akcijas ir įgyvendintas BAB „Snoras” sutikimas perleisti akcijas. Tai patvirtina ir įsiteisėjęs 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Todėl 5000000 Lt suma turi būti eliminuota iš apmokestinamųjų buvusių sutuoktinių pajamų; 4) Visus verslo reikalus, tame tarpe ir dėl vertybinių popierių pardavimo ir vėlesnio įstatinio kapitalo didinimo, Sprendime minimose įmonėse priėmė ir įgyvendino Pareiškėjos buvęs sutuoktinis Y. V..

Pareiškėja nedalyvavo sprendimų priėmimuose, akcininkų susirinkimuose ar nepriėmė jokių sprendimų dėl disponavimo C1 įmonių grupės vertybiniais popieriais;

5) Pareiškėja yra atskira mokesčių mokėtoja ir jos pajamų ir išlaidų balansas mokesčių tikslais nuo 2012 metų turi būti skaičiuojamas atskirai; 6) Y. V. turėjo pakankamai pinigų ne banke ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, dėl ko VMI apskaičuota galimai sutuoktinių turėta grynųjų lėšų suma bei piniginės lėšos, kurios, VMI nuomone, nėra pagrįstos teisėtais šaltiniais, negali būti laikomos tinkamai apskaičiuotomis ir pagrįstomis.

Y. V. Dovanojimo sutartimi dovanojo savo dukrai – L. A., atstovaujamai jo naujosios

sutuoktinės F. N., 850000 Lt, kurioje yra užfiksuotas Y. V. asmens kodas – (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad L. A. dukra gimė 2013 m. gruodį. Pasak Pareiškėjos, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Y. V. gyveno su naująja sutuoktine jau nuo 2013 metų pradžios ir mokesčių administratoriaus teiginys, kad Y. V. ir Pareiškėja vedė bendrą ūkį visus 2013 metus, yra nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2013 metais sutuoktinius siejo tik bendras vaikas ir verslo reikalai.

Pareiškėja teikia argumentus, kodėl UAB „M1” akcijų nuosavybės teisė neperėjo UAB „B3”, t. y. Pareiškėja negavo tariamų 2500000 Lt apmokestinamųjų pajamų iš šių vertybinių popierių pardavimo. Pareiškėja nurodo, kad UAB „M1” akcijos jų pardavimo metu buvo įkeistos BAB banko „Snoras” naudai. Atitinkamai, 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į UAB „M1” akcijas pereis UAB „B3” tuo metu, kai bus įvykdytos 2 sąlygos: 1) įgyvendinta UAB „M1” akcininkų pirmumo teisė pirkti akcijas ir

2) gautas BAB banko „Snoras” sutikimas (2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.1 punktas). Nei viena iš šių dviejų sąlygų nebuvo įgyvendinta: UAB „M1” akcininkų pirmumo teisė pirkti akcijas nebuvo įgyvendinta; BAB bankas „Snoras" pateikė pranešimą, kad sutikimą išduos, jeigu UAB „C1” ir ko, UAB „U2” ir UAB „RR” visiškai atsiskaitys su banku, kurių skola sudarė apie 600000 Lt. UAB „C1” ir ko, UAB „U2” ir UAB „RR” skolos bankui negrąžino, o tai reiškia, kad sąlyginis leidimas nebuvo įvykdytas (žr. skundo Inspekcijai priedą). Pirmumo teisės įsigyti parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas įgyvendinimas yra imperatyvi įstatymo nuostata ir jos neįgyvendinęs akcininkas negali akcijų perleisti tretiesiems asmenims (Akcinių bendrovių įstatymo 47 str.).

Y. V. negalėjo

disponuoti įkeistomis akcijomis be kreditoriaus – BAB bankas „Snoras” sutikimo, o sąlyginio leidimo neįvykdęs skolininkas neturėjo teisės perleisti akcijas (CK 4.214 str.).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog iš Patikrinimo akte pateiktų duomenų matyti, kad UAB „M1”, deklaruodamas kontroliuojančius asmenis (forma FR4038) 2013–2015 metų laikotarpiu, nurodė, kad jo akcininkas yra Y. V.. UAB „B3”, deklaruodama kontroliuojamus asmenis 2013–2017 metų laikotarpiu, nenurodė, kad turi UAB „M1” akcijų, 2015-05-28 eiliniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkimo protokole akcininku nurodė ne UAB „B3”, o R. I.. Aplinkybė, jog UAB „B3”, kuri buvo pilnai kontroliuojama ir valdoma L. A., neteisėtai pripažino įstatinio kapitalo padidinimo apmokėjimą UAB „M1" akcijomis, negali būti pagrindu teigti, kad tomis akcijomis buvo padidintas įstatinis kapitalas ir šis padidinimas buvo apmokėtas. Kadangi nebuvo įvykdytos 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.1 punkto nustatytos sąlygos, kurios užtikrina imperatyvių teisės aktų nuostatų laikymąsi, bei, atsižvelgiant į Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes ir 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą,

UAB „M1” akcijos neperėjo UAB „B3” nuosavybėn ir liko L. A.

nuosavybėje, todėl iš Kauno AVMI Pareiškėjai apskaičiuotos GPM bazės turi būti eleminuota 2500000 Lt (5000000 Lt/2) suma.

Y. V. ir Pareiškėja turėjo būti vertinami kaip atskiri mokesčių mokėtojai, Pareiškėjos pajamų ir

išlaidų balansas už 2013 metus turėjo būti skaičiuojamas atskirai nuo L. A.. Atskirai įvertinus Pareiškėjos pinigų likutį banko sąskaitoje 2013-01-01 (253013,60 Lt), pinigų likutį 2013-12-31 (200037,57 Lt), 2013 metų pajamas (1426674 Lt) ir išlaidas (1792787 Lt) bei pridėjus mokesčių administratoriaus nustatytą buvusių sutuoktinių turėtą grynųjų pinigų likutį ne banke 2013-01-01 (3 286 944 Lt / 2), Pareiškėjos pajamų–išlaidų balansas tampa teigiamas, t. y. visi pajamų šaltiniai pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka.

3286944 Lt grynųjų pinigų yra nepagrįstas, nepagrįstas yra ir teiginys, kad buvę sutuoktiniai negali pagrįsti

597161 Lt piniginių lėšų, kaip gautų iš teisėtų šaltinių.

(UAB "G1"

ir ko, UAB „E. K.“, UAB „IIF“, UAB „M1“, VšĮ „H4“ kontrolę bei valdymą per vieną kontroliuojančią bendrovę (UAB „B3“) susitarė dėl savo valdomų įmonių akcijų pardavimo UAB „B3“. Sutarties duomenimis, Pareiškėja ir Y. V. UAB „B3“ pardavė perleidžiamų įmonių akcijas už bendrą 170890000 Lt sumą:

– 6667000 vnt. UAB "G1" ir ko paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt (66,67 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 10000000 Lt) už 162000000 Lt (1 akcijos pardavimo kaina 24 Lt);

– 660 vnt. UAB „E. K.“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 200 Lt (66 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 200000 Lt) už 1883000 Lt (1 akcijos pardavimo kaina 2853 Lt);

– 6667 vnt. UAB „IIF“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt (66,67 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 10000 Lt) už 7000 Lt (1 akcijos pardavimo kaina 1 Lt);

– 42600 vnt. UAB „M1“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt (42,60 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 1000000 Lt) už 5000000 Lt (1 akcijos pardavimo kaina 117 Lt) (2013-12-12 sutarties duomenimis, UAB „M1“ akcijos yra įkeistos (bankrutavusios) akcinės bendrovės banko „Snoras“ naudai, užtikrinant UAB „C1 ir ko” prievolių šiam bankui įvykdymą. Nuosavybės teisė į UAB „M1“ akcijas UAB „B3“ pereis kai bus įvykdytos dvi sąlygos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka bus įgyvendinta kitų bendrovės akcininkų pirmumo teisė pirkti akcijas ir bus gautas BAB „Snoras“ sutikimas perleisti akcijas);

– visas turimas dalininko teises (dalis) VšĮ „H4“ už 2000000 Lt (1 dalies pardavimo kaina 285714 Lt).

Inspekcija nurodo, jog nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už ne individualios veiklos turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn pagal GPMĮ 6 str. nuostatas apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą, GPMĮ 17 str. (redakcija galiojusi iki 2013-07-13, keista 2013-06-27 įstatymu Nr. XII-427) 1 dalies 29 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. (lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 str.) bei 30 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). GPMĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.

Nustatyta, kad Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo 2013-12-12 sutartimi už bendrą 170890000 Lt sumą Pareiškėja kartu su sutuoktiniu L. A. UAB „B3“ pardavė penkių (UAB "G1" ir ko, UAB „E. K.“, UAB „IIF“, UAB „M1“, VšĮ „H4“) įmonių akcijas ir dalis, kurių įsigijimo laikas ir kaina skiriasi. Įvertinusi kiekvienos įmonės akcijų pardavimo pajamas bei įsigijimo datą ir kainą, Kauno AVMI nustatė, kad dalis gautų pajamų 163883000 Lt priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (pajamos gautos už UAB "G1" ir ko bei

UAB

„E. K.“ pardavimą), o 7007000 Lt pajamos, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kurių Pareiškėja ir jos sutuoktinis Y. V. pateiktose metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo. 2013-21-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartimi parduotos akcijos, jų įsigijimo kaina, bei apmokestinamoji vertė:

Įmonės pavadinimas įsigijimo akcijų, vnt. įsigijimo data kaina, Lt

Akcijų dalis, akcijų pardavimo pardavimo metu, kaina, Lt proc.

UAB „

Neapmokestinamųjų pajamų ½ dalis (padalinta tarp sutuoktinių):

Įmonės pavadinimas įsigijimo pardavimo akcijų, vnt. įsigijimo data pardavimo metu, kaina, Lt kaina, Lt proc.

UAB „IIF“

UAB „M1“

Apmokestinamųjų pajamų ½ dalis (padalinta tarp sutuoktinių):

GPMĮ 17 str. 1 d. 29 p.

GPMĮ 17 str. 1 d. 29 p.

UAB „IIF“ akcijų pardavimas.

Akcijų ir dalių 2013-12-12 pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „B3“ parduota 6667 vnt. UAB „Investicijų ir inovacijų fondo“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Lt (66,67 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 10000 Lt) už 7000 Lt. UAB „IIF“ įregistruotas 2013-11-25, registruotas bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt, padalintas į 10000 vnt. 1 Lt nominalios vertės akcijų. UAB „Investicijų ir inovacijų fondo“ akcijų pardavimui nėra taikomos GPMĮ 17 str. 1 dalyje numatyta lengvata (akcijos įsigytos po 1999-01-01, vertybiniai popieriai parduoti anksčiau nei po 366 dienų nuo įsigijimo dienos (įsigyta 2013-11-12, parduota 2013-12-12, valdyta daugiau nei 10 proc. vieneto akcijų (66,67 proc.)), todėl akcijų pardavimo pajamos – 7000 Lt, įvertinus jų įsigijimo kainą – 6667 Lt, pagristai apmokestintos GPM.

VšĮ „H4“ (k. 125452886) dalininko teisių pardavimas.

Akcijų ir dalių 2013-12-12 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „B3“ parduotos visos turėtos VšĮ „H4“ dalininko teisės (dalys) už 2000000 Lt. VšĮ „H4“ įsteigtas 2001-01-12. Nuo 2008-01-01 iki 2016-05-18 pagrindinės deklaruotos veiklos – bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas; socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Nuo 2016-05-18 deklaruojama pagrindinė veikla – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. VšĮ „H4“ dalis

Y. V. įsigijo iš viso už 700 Lt: 2001-01-12 Steigimo sutartimi Nr. P1419 1 dalį už

100 Lt įnašą (iš viso 8 dalininkai); 2005-10-10 Viešosios įstaigos dalininko pirkimo–pardavimo sutartimi iš Lietuvos žemdirbystės instituto įsigijo 1 dalį už 100 Lt; 200511-08 Viešosios įstaigos dalininko dalies pirkimo–pardavimo sutartimi iš P. T. (mirusio dalininko K. E.) įsigijo 1 dalį už 100 Lt; 2005-11-14 Viešosios įstaigos dalininko dalies pirkimo– pardavimo sutartimi iš P. P. įsigijo 1 dalį už 100 Lt;

2010-12-28 Dalininko įnašo pirkimo– pardavimo sutartimi iš M. P. įsigijo 3 dalis už 300 Lt. Sprendime nurodoma, jog VšĮ „H4“ dalių pardavimui nėra taikomos GPMĮ 17 str. 1 dalyje numatytos lengvatos, nes dalininko teisės įsigytos po

1999-01-01, vertybiniai popieriai parduoti ne anksčiau kaip po 366 dienų (įsigyta 2001-01-12, 2005-10-10, 2005-11-05, 2005-11-14, 2010-12-28, o parduota 2013-12-12), tačiau akcininkas tris metus iki pardavimo kontroliavo daugiau nei 10 proc. vieneto dalių (2010– 2012 m. –

100 proc.), todėl pardavimo pajamos – 2000000 Lt, įvertinus dalininko teisių (dalių) įsigijimo kainą – 700 Lt, pagrįstai apmokestintos GPM.

UAB „M1“ (k. 125025140) akcijų pardavimas.

H. G. / dalių 2013-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 ir 2.1. punktus Pareiškėja

kartu su sutuoktiniu L. A. UAB „B3“ pardavė 42600 vnt. UAB „M1“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt (42,60 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudaro 1000000 Lt) už 5000000 Lt (1 akcijos pardavimo kaina 117 Lt), tačiau sutartyje pažymėta, kad UAB „M1“ akcijos yra įkeistos bankrutavusios AB banko „Snoras“ naudai, užtikrinant UAB „C1 ir Ko“ prievolių šiam bankui įvykdymą. Nuosavybės teisė į UAB „M1“ akcijas UAB „B3“ pereis kai bus įvykdytos dvi sąlygos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka bus įgyvendinta kitų bendrovės akcininkų pirmumo teisė pirkti akcijas ir bus gautas BAB „Snoras“ sutikimas perleisti akcijas.

Inspekcija Sprendime daro išvadą, kad minėtos 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo– pardavimo sutartyje numatytos sąlygos dėl nuosavybės teisės į UAB „M1“ akcijas perėjimo UAB „B3“, neįtakoja Pareiškėjos prievolių dėl šios įmonės akcijų pardavimo, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad pajamos už UAB „M1“ akcijų pardavimą buvo gautos 2013 m. (2013-12-12 kapitalizuojant susidariusią UAB „B3“ 170 890 000 Lt skolą), t. y. nepriklausomai nuo minėtų sąlygų įgyvendinimo.

UAB „M1“ įregistruota 1999-11-17. UAB „M1“ įstatų duomenimis bendrovės steigėja ir 100 proc. akcininkė UAB „AVA“, steigimo metu įstatinis kapitalas – 10000 Lt, padalintas į

1000 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų. Nustatyta, kad UAB „M1“ akcijas

Y. V. įsigijo: 2000-10-30 – 676 vnt. iš UAB „AVA“ už

6760 Lt. Kauno AVMI pateikto 200105-03 UAB „M1“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 10 duomenimis, bendrovės akcininkai Y. V., P. P., J. N. ir Baltarusijos valstybinio naftos ir chemijos koncerno gamybinis susivienijimas „B“ priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės pelno iki 1000000 Lt, išleidžiant 99000 vnt. naujų paprastųjų vardinių akcijų ir paskirstant jas proporcingai akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. L. A. proporcingai turimų akcijų skaičiui perduota 56 25 vnt. UAB „M1“ akcijų. Nustatyta, kad UAB „M1“ akcijas Y. V. perleido: 2001-03-28 PO „B“ 101 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; 2001-08-16 PO „Belaruskaly“ 14 900 vnt. akcijų; 2013-12-12 pagal Akcijų ir dalių pirkimopardavimo sutartį UAB „B3“ 42600 vnt. (42,60 proc. įstatinio kapitalo, kuris sutarties pasirašymo metu sudarė 1000000 Lt) už 5000000 Lt.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto nuostatas, parduodant dalį to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, laikoma, kad parduodami anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai. Nustatyta, kad 2001-03-28 Y. V. pardavė 101 vnt. UAB „M1“ akcijų, įsigytų 2000-10-30; 2001-08-16 pardavė 14900 vnt. akcijų, kurios įsigytos 2000-10-30 – 575 vnt. ir 2001-05-03 – 14325 vnt. GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta, kad šiame punkte nurodyta lengvata (366 dienų) netaikoma parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju, t. y. didinant įmonės įstatinį kapitalą. 2013-12-12 parduoti 42600 vnt. UAB „Baltakalis“ akcijų įgyti didinant įstatinį kapitalą (2001-05-03 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 10). Kadangi ginčo akcijos buvo įsigytos nemokamai didinant įstatinį kapitalą, GPM 17 str. 1 d. 30 p. lengvata netaikoma visai pajamų sumai, gautai už tokiu būdu įsigytas ir parduotas akcijas, todėl vertybinių popierių pardavimo pajamos (5000000 Lt) pagrįstai apmokestintos GPM.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja nuo 1981-08-15 iki 2014-09-29 buvo sudariusi santuoką su L. A..

Iš byloje pateiktos Akcijų ir dalių 2013-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. ir 2.3. punktų matyti, kad pirkėjas UAB „B3“ įsipareigoja pardavėjams sumokėti visą pirkimo kainą (170890000 Lt) bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sutarties sudarymo dienos, taip pat sandorio šalys susitarė, kad atsiskaitymas pagal sutartį gali būti atliekamas šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2013-12-12, t. y. tą pačią dieną kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, akcininko

L. A. sprendimu, UAB „B3“ įstatinis kapitalas padidintas iki 170900000 Lt. Padidinimas atliktas

kapitalizuojant 170890000 Lt dydžio bendrovės įsiskolinimą L. A., t. y. įskaitant bendrovės piniginę prievolę akcininkui pagal bendrovės ir akcininko sudarytą akcijų ir dalių pirkimo– pardavimo sutartį (2013-12-12), ir akcininko piniginę prievolę apmokėti bendrovei naujas akcijas jų emisijos kaina.

UAB „B3“ ūkinių operacijų žurnalo už 2013 m. duomenimis, buhalterinėje apskaitoje akcijų įsigijimas 2013-12-12 apskaitytas: K sąskaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, D sąskaitoje Nr. 163 (finansinis turtas) 170890000 Lt. Įstatinio kapitalo didinimas 2013-12-18 apskaitytas: D sąskaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170 890 000 Lt, K sąskaitoje Nr. 300 (įstatinis kapitalas) 170 890 000 Lt.

Nustatyta, kad UAB „B3“ nedeklaravo Pareiškėjai ir L. A. išmokėtų vertybinių popierių pardavimo pajamų, Y. V. ir M. H. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo iš UAB „B3“ gautų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

UAB „B3“ direktoriaus L. A. paaiškinimu, UAB „B3“ buvo įsteigta turint tikslą, kad ši bendrovė būtų kontroliuojanti grupės pavaldžių bendrovių investicijas (turtą), t. y. taptų holdingo UAB "C1" UAB „IIF“, bendrove, todėl šiai bendrovei buvo perleistos L. A. valdytos UAB „M1“ akcijos ir

VšĮ „Baltijos agroverslo instituto“ dalys. L. A. šeimos investicijų valdymo patogumui buvo reikalinga holdinginė struktūra, kurios pagalba buvo galima pasiekti keletą tikslų/rezultatų, kurie turėjo būti pasiekti visi kartu tuo pačiu metu – teisingai padalinti turtą tarp sutuoktinių (L. A. ir Pareiškėjos) skyrybų metu (t .y. sutuoktiniams būtų dalinamos ne atskirų santuokoje įgytų bendrovių akcijos, o kontroliuojančios (holdingo) bendrovės akcijos) bei išlaikyti verslo kontrolę ir verslo finansavimo stabilumą.

L. A. atstovės pateikto paaiškinimo duomenimis, pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių

pirkimo–pardavimo sutartį UAB „C1 ir ko”, UAB „ C1“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondo“ akcijos bei VĮ „H4“ dalys UAB „B3“ buvo perleistos dėl šeimyninių aplinkybių (žodiniu atstovės paaiškinimu, tuo metu vyko L. A. ir Pareiškėjos skyrybos, todėl siekiant palengvinti turto dalybas visos įmonių akcijos buvo perkeltos į vieną kontroliuojančiąją įmonę).

GPMĮ 2 str. 14 dalyje nustatyta, kad pajamomis, išskyrus toje pačioje nuostatoje išvardintas išimtis, kurios šiuo atveju netaikytinos, laikomos per mokestinį laikotarpį gautas „atlygis <...> už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <…>. GPMĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. kai pajamos bet kokia forma faktiškai yra gaunamos.

Inspekcija, įvertinusi minėtas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, sutiko su Kauno AVMI išvadomis, kad 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „B3“ už įsigytas minėtų įmonių akcijas Pareiškėjai ir L. A. apmokėjo 2013-12-12 kapitalizuojant

UAB

susidariusią UAB „B3“ 170890000 Lt skolą L. A. ir Pareiškėjai, t. y. padidinus „B3“ įstatinį kapitalą Pareiškėjai ir L. A. buvo perduota 170890000 vnt. naujai išleistų UAB „B3“ akcijų. Inspekcija daro išvadą, kad turto pardavėjai pajamas už parduotus vertybinius popierius gavo jų pardavimo dieną, ir tą pačią dieną jas panaudojo užskaitos būdu įsigyjant kitą turtą (vertybinius popierius), t. y. patys nulėmė šių pajamų panaudojimo būdą. Sprendime remiamasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2018, kurioje nurodyta, kad pagal GPMĮ 3 straipsnį, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. GPMĮ 5 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Inspekcija patvirtino, jog Pareiškėja kartu su sutuoktiniu L. A. 2013-12-12 gavo 170890000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, iš kurių 163883000 Lt priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms, o 7007000 Lt apmokestinamosioms vertybinių popierių pardavimo pajamoms. Pagal LR CK 3.87, 3.88, 3.117 str. nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, gautos vertybinių popierių pardavimo pajamos, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis po ½. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties, Pareiškėja lygiomis dalimis su L. A. dalyvavo šiame sandoryje UAB „B3“ parduodama UAB "G1" ir ko, UAB „E. K.“,

UAB „IIF“, UAB „M1“, VšĮ „H4“

įmonių akcijas ir dalis, Pareiškėja kaip viena iš pardavėjų pasirašė 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutartį.

Sprendime nurodoma, kad Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog ji su sutuoktiniu L. A. iki 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo nustačiusi kitokias minėtų valdomų įmonių nuosavybės teisių proporcijas nei kad nustatyta CK 3.117 str. 1 dalyje. Nurodoma, jog remiantis minėtomis GPMĮ ir CK nuostatomis bei LVAT aiškinimu (žr. 2002-03-13 sprendimą adm. byloje Nr. A7-158/2002), Inspekcija neturi pagrindo atsižvelgti į Pareiškėjos skundo argumentus, jog Pareiškėja jokių pajamų iš vertybinių popierių pardavimo negavo, jog visus verslo reikalus, tame tarpe ir dėl vertybinių popierių pardavimo ir vėlesnio įstatinio kapitalo didinimo priėmė Pareiškėjos sutuoktinis, kad Pareiškėja nedalyvavo sprendimų priėmime, akcininkų susirinkimuose ir nepriėmė sprendimo dėl minėtų įmonių akcijų pardavimo.

UAB „B3“

sudarytos 2013-12-12 akcijų pasirašymo sutarties C punkto, 2013 m. gruodžio 12 d. Akcininkas priėmė Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą vykdyti Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą bendra 170890000 Lt suma, išleidžiant 170890000 vnt. naujų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Lt, kurias visas įsigyja Akcininkas. Akcijų pasirašymo sutarties

2.1. punkte sulygta, kad naujų akcijų emisijos kaina, nurodyta sutarties 1.1. punkte, sumokama įskaitant Bendrovės ir Akcininko tarpusavio prievoles, t. y. Bendrovės piniginę prievolę Akcininkui, sudarančią 170890000 Lt, kylančią iš 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties ir Akcininko piniginę prievolę apmokėti Bendrovei naujas akcijas jų emisijos kaina, lygia 170890000 Lt, kylančią iš šios Akcijų pasirašymo sutarties. Nurodoma, jog neatsižvelgiant į tai, kad Akcijų pasirašymo sutartyje naujų akcijų įgijėju įvardintas Y. V., pagal CK 3.117 str. 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tokių būdu UAB „B3“, padidinusi savo įstatinį kapitalą, L. A. ir Pareiškėjai kaip atlygį pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutartį, lygiomis dalimis perdavė 170890000 vnt. naujai išleistų įmonės akcijų, kas reiškia, jog „faktiškai“ pajamas GPM įstatymo prasme lygiomis dalimis gavo kiekvienas iš minėtų fizinių asmenų. Konstatuojama, jog Kauno AVMI pagrįstai padarė išvadą, kad Pareiškėja pagal jos pasirašytą 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutartį gavo 81941500 Lt (163883000 Lt/2) neapmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų ir 3503500 Lt (7007000 Lt/2) apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kad UAB „M1“ akcijų nuosavybės teisė neperėjo UAB „B3“, todėl Pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms negali būti priskirta 2500000 Lt suma, pažymėta, kad Pareiškėjos nurodomi argumentai neturi įtakos jos mokestinėms prievolėms, nes patikrinimo metu nustatyta, jog pajamos už UAB „M1“ akcijų pardavimą buvo gautos 2013 m. (2013-12-12 kapitalizuojant susidariusią UAB „B3“ 170890000 Lt skolą), t. y. nepriklausomai nuo minėtų sąlygų įgyvendinimo. Be to, Pareiškėjos teiginiai kelia abejonių, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, kad UAB „B3“ 2015-05-29 Buhalterinės pažymos duomenimis, 2015-05-28 vykusiame UAB „M1“ visuotiniame akcininkų susirinkime protokolu Nr. 46/AP-(1.4)-05 UAB „M1“ paskirstė dividendus už 2014 metus. Dividendams skirta suma 647656,98 Eur, iš kurių 42,6 proc. (42600 vnt. akcijų) sumos skirta įmonei UAB „B3”, t. y. 275901,87 Eur. UAB „B3“ 2016-12-31 debitorių skolų apyvartos duomenimis, 201505-29 sąskaitoje D apskaityta 275907,87 Eur UAB „M1“ dividendų už 2014 m., kurie sumokėti bankiniais pavedimais į UAB „B3“ sąskaitą. Už 2015 m. priskaityti UAB „M1“ dividendai 255698,62 Eur, mokėjimai vykdyti: 2016-07-01 – 100000 Eur ir 2016-07-22 – 77808 Eur.

Dėl iš nenustatytų šaltinių gautų kitų apmokestinamųjų pajamų ir jų apmokestinimo

GPM

Pagal nagrinėjamu laikotarpiu galiojančio GPMĮ 2 str. 14 dalį pajamomis laikomos pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas, kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Pagal GPMĮ 5 str. 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Vadovaujantis GPMĮ 3 str., pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojų pajamos pagal GPMĮ 22 str. nuostatas skirstomos į A ir B klasės pajamas. Pagal GPMĮ 27 str. 1 dalies nuostatas Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pats arba per įgaliotą asmenį savo nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui privalo pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestino laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Vietos mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu Pareiškėjos 2013 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę apskaičiavo pagal jo atliktą įvertinimą naudojant išlaidų metodą. MAĮ 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Be to, LVAT savo praktikoje (2007-06-05 nutartis adm. byloje Nr. A11-603/2007), konstatavo, jog MAĮ 70 str. skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Sprendime nurodoma, kad Kauno AVMI atliko Pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. A. mokestinius tyrimus (2018-12-18 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.46) FR0687-1138 ir 2018-12-18 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.46) FR0687-1137), kurių metu išanalizavo ir įvertino informaciją apie Pareiškėjos ir jos sutuoktinio laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 gautas pajamas, patirtas išlaidas, piniginių lėšų likučius tiek banke, tiek ne banke kiekvienų metų pradžiai ir pabaigai bei duomenis apie šių lėšų susidarymo šaltinius. Inspekcija nustatė, kad Pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2013 m. patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtoja nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius. Nustačiusi šias aplinkybes Inspekcija pagrįstai Pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliko taikydama MAĮ 70 str. nuostatas.

L. A. ir Pareiškėjos tarpusavio atsiskaitymų

suvestinės matyti, kad Y. V. į Pareiškėjos banko sąskaitą 2013 metų įvairiais mėnesiais iš viso pervedė 414434 Lt sumą, kas taip pat įvertinta kaip bendro šeimos ūkio vedimo įrodymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuota, jog Kauno AVMI pagrįstai padarė išvadą, kad Y. V. su Pareiškėja iki 2013-12-31 vedė bendrą šeimos ūkį, o 2014 m. Pareiškėjos ir L. A. gautas pajamas ir patirtas išlaidas vertino atskirai. Konstatuota, jog Kauno AVMIŠ pagrįstai vadovavosi CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatomis ir Pareiškėjai už 2013 m. priskyrė ½ bendros sutuoktinių įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų sumos. Inspekcija sprendime pastebi, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais duomenimis už vėlesniu laikotarpiu pateiktus paaiškinimus (LVAT 2007-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A-17-301/2007, 2009-06-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-695/2009, 2018-11-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-1139-575/2018), todėl mokesčių administratorius neturi pagrindo atsižvelgti į Pareiškėjos su skundu pateiktus vėlesnius (2019-09-21 ir 2019-09-16) L. A. ir Y. K. paaiškinimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja kartu su sutuoktiniu L. A. Inspekcijai teiktose deklaracijose deklaravo turėtus piniginių lėšų likučius banke ir ne banke: – Y. V., kaip K firmos „C1“ savininkas, pateiktose LR Gyventojo turto ir pajamų deklaracijose už 1996–2000 m., 2001 m., 2002 m. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijose (forma FR0001) deklaravo pinigines lėšas atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, t. y. 1996-01-01 – 300000 Lt, 1996-12-31 – 420000 Lt, 1997-12-31 –

280000 Lt, 1998-12-31 – 530000 Lt, 1999-12-31 – 780000 Lt, 2000-12-31 – 900000 Lt, 200112-31 – 1600000 Lt, 2002-12-31 – 2050000 Lt;

– pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, Y. V. ir Pareiškėja (atskirai kaip gyventojai) teikė Vienkartines gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijas (forma FR0593), kuriose deklaravo turėtus piniginių lėšų likučius 2003-12-31 banke ir ne banke, t. y. Y. V. deklaravo 1600000 Lt likutį ne banke, Pareiškėja – 28000 Lt likutį ne banke, iš viso –1628000 Lt;

Y. V., vykdydamas 2017-12-19 mokesčių administratoriaus nurodymą

Nr. (12.7)FR0706-15151 pagrįsti į bankų sąskaitas grynaisiais pinigais (2013 m. – 3115352 Lt, 2014 m. – 612390 Lt, 2015 m. – 335220 Eur) įneštų piniginių lėšų kilmę ir rūšį, 2018-01-26 pateiktame paaiškinime nurodė, kad jo disponuojamas grynųjų pinigų likutis 2012-12-31 sudarė 7000000 Lt. Taip pat, L. A. teigimu, pateiktoje turto deklaracijoje už 2009 m., buvo nurodyti netikslūs duomenys apie disponuojamą grynųjų pinigų likutį, t. y. 2010-01-01 disponuojamas grynųjų pinigų likutis sudarė 8000000 Lt. L. A. buvo duotas papildomas 2018-02-15 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (12.7) FR0706-1515, kuriame buvo prašoma nurodyti apytikslius piniginių lėšų likučius ne banke laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. Y. V. 201804-19 paaiškinime Nr. 18/04-01 nurodė, kad grynųjų pinigų likutis 2010 m. pabaigai galėjo būti 7116000 Eur, 2011 m. – 7018000 Eur, 2012 m. – 6861000 Eur, 2013 m. – 5842000 Eur. L. A. paaiškinimu, šis grynųjų piniginių lėšų likutis susidarė nuo 1992 m. kai buvo pradėta vykdyti komercinė veikla per individualią įmonę – K firma „C1“, kuri laikotarpiu iki 2003 m. uždirbo apie 77564096 Lt (22464114,86 Eur) pelno. Nuo 1996 m. įsigaliojus Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymui, mokesčių mokėtojas kasmet teikdavo deklaracijas, kuriose deklaruodavo išsiimtas pajamas iš įmonės deklaracijos laukelyje „pajamos iš ūkinės-komercinės ar kitos veiklos“. Iš viso nuo 1996 m. iki 2003 m., remiantis deklaracijų duomenimis, mokesčių mokėtojo iš personalinės įmonės išsiimtų lėšų suma sudarė 27915174 Lt (8084793 Eur). Nurodyta, kad Gyventojo turto ir pajamų deklaracijose buvo deklaruojami ir grynųjų pinigų likučiai metų pradžiai ir pabaigai, tačiau deklaracijose deklaruotos grynųjų pinigų sumos buvo gerokai sumažintos, t. y. deklaruotos neteisingai, nes ankstyvaisiais po nepriklausomybės atkūrimo metais nesijautė saugiai, verslininkai buvo reketuojami, vyravo korupcija, kadangi verslas buvo sėkmingas, tikrąją grynųjų pinigų sumą mokesčių mokėtojas deklaruoti bijojo. Be to, Pareiškėjos ir L. A. atstovai pateikė Inspekcijai skaičiavimus pagal kuriuos Y. V. 1996–2003 m. laikotarpiu gavo 8692951 Eur pajamų, patyrė 1929017 Eur išlaidų, įvertinus deklaruotą 1996-01-01 turėtą piniginių lėšų likutį ne banke – 86886 Eur, apskaičiuotas galimai turėtų piniginių lėšų likutis ne banke 2003-12-31 – 6850820 Eur.

Inspekcija sprendime sutinka su Kauno AVMI išvada, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog mokestinio patikrinimo metu nenustatyta akivaizdžiai protingumo kriterijams prieštaraujančių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nepaisyti nuostatos dėl sutuoktinių Vienkartinėse gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijose nurodytų duomenų kvestionavimo konkrečiame laike. Priešingai, Y. V. teikia prieštaringus duomenis, teiktose deklaracijose eilę metų deklaravo mažesnį ne banke turėtą pinginių lėšų likutį ir tik kontrolės procedūrų metu teikiamuose paaiškinimuose nurodė, kad turimas grynųjų pinigų likutis yra žymiai didesnis nei buvo deklaruojamas. Pareiškėjos sutuoktinis nesiėmė jokių teisėtų priemonių deklaracijų duomenų pakeitimui, neteikė patikslintų deklaracijų. Pažymėta ir aplinkybė, kad Y. V., turėdamas didelius piniginių lėšų likučius ne banke, ėmė paskolas iš kredito įstaigų (2006 m. – 1650000 Lt, 2009 m. – 1221500 Lt) ir iki pat 2013 m. mokėjo kredito palūkanas (389221 Lt). Vykstant Pareiškėjos ir L. A. skyrybų procesui pasirašyta 2013-12-19

Vedybų (povedybinė) sutartis bei 2014-06-20 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuriose taip pat nėra aptartas galimai turėtas Pareiškėjos ar jos sutuoktinio grynųjų pinigų likutis. Atkreiptas dėmesys, kad ir viešojoje erdvėje skelbiama informacija, jog Y. V. neturi turto, taip pat vykstančiuose teisminiuose ginčuose dėl skolų išieškojimo iš L. A. (kuris savo asmeniniu turtu laidavo/garantavo už įmonių milijoninius įsipareigojimus), nėra faktų ar duomenų apie L. A. turimus grynųjų pinigų likučius, taip pat į tai, kad 2009 m.

Y. V. teigė, jog turėjo realiai

daugiau pinigų nei deklaravo, nors 2009 m. buvo visai kitokia situacija Lietuvoje nei, kad buvo 1992–2003 m. laikotarpiu, kuriais, L. A. teigimu, dėl buvusios aplinkos bijojo deklaruoti visus turimus pinigus.

Pažymėta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja ir jos sutuoktinis Y. V. turimų grynųjų pinigų likučius ne banke grindė Inspekcijai 2018-04-24 pateiktu 2018-04-19 Paaiškinimu Nr. 18/04-01, K firmos „C1“ pajamų deklaracijomis bei L. A. Lietuvos Respublikos gyventojo ir turto deklaracijomis, tačiau pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-04-29 nutarimo Nr. 336 „Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo“, 2000-02-17 LRV nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas grynų pinigų išmokėjimas, jų faktinis gavimas turėtų būti įrodinėjimas pirminiais apskaitos dokumentais, o ne teikiamomis įmonės pajamų deklaracijomis ar gyventojo turto ir pajamų deklaracijomis. Konstatuota, kad Pareiškėjos ir buvęs sutuoktinis Y. V. nepateikė pakankamų įrodymų, jog faktiškai 2003-12-31 turėjo piniginių lėšų ne banke daugiau nei buvo deklaravęs, todėl pagrįsta Kauno AVMI išvada, kad Pareiškėjos ir L. A. 2003-12-31 turėtas piniginių lėšų likutis ne banke sutapo su Vienkartinėse gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijose (forma FR0593) 2003-12-31 deklaruotu turėtu piniginių lėšų likučiu ne banke 1628000 Lt.

Kauno AVMI nustatė, kad Y. V., kaip kandidatas į valstybės politikus, pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2009 m., kurioje deklaravo savo ir sutuoktinės turėtus piniginių lėšų likučius banke ir ne banke, t. y. 2009-12-31 deklaruotas L.

A. piniginių lėšų ne banke likutis 3200000 Lt, Pareiškėjos – 30000 Lt likutis, iš viso – 3230000

Lt.

Kauno AVMI nustatė Pareiškėjos ir L. A. 2003–2014 m. piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose, t. y.:

L. A. piniginės

Mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi Pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. A. bankų sąskaitų išrašus, žinomas sutuoktinių gautas pajamas bei patirtas išlaidas, mokesčių administratorius nustatė, kad 2004–2012 metų laikotarpiu sutuoktinių pajamos iš viso sudarė 25384878 Lt (L. A. – 22292554 Lt, M. H. – 3092324 Lt) bei žinomos patirtos išlaidos, iš viso – 23517718 Lt (L. A. – 19889852 Lt, M. H. – 3627866 Lt). Įvertinusi sutuoktinių deklaruotą 2003-12-31 turėtą piniginių lėšų likutį ne banke – 1628000 Lt, 2004–2012 m. gautas pajamas, patirtas išlaidas bei turėtus piniginių lėšų likučius bankuose, apskaičiuotas 2012-12-31 galėtas turėti sutuoktinių piniginių lėšų likutis – 3646247 Lt, iš jų ne banke – 3286944 Lt, L. A. banko sąskaitose – 106289 Lt, M. H. banko sąskaitose – 253014 Lt. Sprendime konstatuota, jog Pareiškėja ir jos sutuoktinis neįrodė, kad 2013 metų sausio 1 dienai grynaisiais pinigais ne banke galėjo turėti daugiau grynųjų pinigų nei apskaičiavo mokesčių administratorius.

Mokesčių asdministratorius nustatė, kad Pareiškėja už 2013–2014 m. laikotarpį yra pateikusi Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) kurių duomenys apie gautas darbo užmokesčio pajamas, turto pardavimo, vertybinių popierių (UAB „U2“ akcijų) pardavimo pajamas, palūkanas už vertybinius popierius, išmokėtus dividendus, kitas pajamas bei duomenys apie patirtas išlaidas būsto kredito palūkanoms sutapo su trečiųjų asmenų VMI pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad Y. V. yra pateikęs Metinę pajamų deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2013 m., deklaruoti duomenys apie gautas darbo užmokesčio pajamas, turto pardavimo, vertybinių popierių (UAB „U2“ ir UAB „Je“ akcijų) pardavimo pajamas, palūkanas už vertybinius popierius, išmokėtus dividendus, kitas pajamas bei duomenys apie patirtas išlaidas būsto kredito palūkanoms sutapo su trečiųjų asmenų VMI pateiktais duomenimis.

Mokestinio patikrinimo metu, nustatant Pareiškėjos ir L. A. gautas pajamas bei patirtas išlaidas, vertinti gyventojų bankų sąskaitų išrašai, susijusių juridinių vienetų pateikti duomenys bei gyventojų pateikti duomenys apie gautas pajamas/patirtas išlaidas grynaisiais pinigais. Kauno AVMI nustatė, kad sutuoktinių 2013 m. pajamos iš viso buvo 6980043 Lt, iš jų: L. A. – 5553369 Lt, M. H. – 1426674 Lt (patikrinimo akto 16 lentelė).

Nustatyta, kad Pareiškėjos pajamas 2013 m. sudarė: su darbo santykiais susijusios pajamos (atskaičius mokesčius) – 145766 Lt, L. A. pervestos piniginės lėšos – 414434 Lt, sūnaus Y. K. pervestos lėšos – 15356 Lt, vertybinių popierių (UAB „U2“) neapmokestinamosios pardavimo pajamos, išmokėtos UAB „IIF“ – 931000 Lt, grąžintas GPM – 530 Lt.

L. A. pajamas 2013 m. sudarė: su darbo santykiais susijusios pajamos (atskaičius

mokesčius) – 137485 Lt, UAB „M1“ dividendai (atskaičius mokesčius) – 340800 Lt, UAB „C1 ir Ko“ palūkanos už paskolas – 26069 Lt, UAB „C1 ir Ko“ paskolos grąžinimas (išmokėta UAB „ C1“) – 387800 Lt, UAB „C1“ suteikta paskola – 1353000 Lt, UAB „ C1“ grąžintos paskolos – 2300864 Lt,

UAB „ C1“ palūkanos už paskolas – 53252 Lt, vertybinių popierių (UAB „U2“) neapmokestinamosios (GPMĮ 17 str. 1 d. 29, 30 p.) pardavimo pajamos, išmokėtos UAB „IIF“ – 323000 Lt, vertybinių popierių (UAB „F. S.“) pardavimo pajamos, išmokėtos UAB „Je“ – 494000 Lt, Nacionalinės mokėjimų agentūros pervestos lėšos – 12305 Lt, grąžintas GPM – 3164 Lt, M. H. pervestos piniginės lėšos – 102500 Lt, sūnaus Y. K. pervestos lėšos (dovanojimo sutartis Nr. Nr. RJ-2131) – 19130 Lt.

Kauno AVMI apskaičiavo, kad Pareiškėja ir Y. V. 2013 m. patyrė iš viso 10945656

Lt išlaidų, iš jų: Y. V. patyrė – 9152869 Lt, M. H. – 1792787 Lt išlaidų (patikrinimo akto 17 lentelė).

Nustatyta, kad Pareiškėjos išlaidas 2013 m. sudarė: UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ išlaidos gyvybės draudimui – 3 531 Lt, bankiniai pavedimai už prekes, paslaugas, banko mokesčiai ir kt. – 559428 Lt, mokėjimai už komunalines paslaugas – 126109 Lt,

L. A. pervestos piniginės lėšos – 102500 Lt, kitiems fiziniams asmenims pervestos lėšos – 12300

Lt, tarptautinis pavedimas N. D. (Ghana) (suteikta organizuota parama vaikams Ganoje) – 57919 Lt, paskola UAB „Mp“ – 931000 Lt.

L. A. išlaidas 2013 m. sudarė: „Swedbank“ AB kredito Nr. 06-015261-FA grąžinimas ir

palūkanos – 1265546 Lt, bankiniai pavedimai už prekes, paslaugas, banko mokesčiai ir kt. – 697947 Lt, paskola UAB „E. K.“ – 1950659 Lt, paskola UAB „Mp“ – 323000 Lt,

Pareiškėjai pervestos piniginės lėšos – 414434 Lt, sūnui Y. K. pervestos piniginės lėšos – 1037697 Lt, pinginės lėšos perduotos Y. K. (tėvų dovanotos piniginės lėšos grynaisiais pinigais) – 34528 Lt, pavedimas Mooler kredito dengimui pagal 2013-11-04 raštą Nr. OUT-20436 (sumokėta už Y. K. įsigyjamą turtą) – 3000000 Lt, F. N. (Kučinskienei) perleistos piniginės lėšos (dovanojimo sutartis L. A. Nr. RJ-3529) – 150000 Lt, D. D. pervestos piniginės lėšos (sąskaitos papildymas) – 930 Lt, išlaidos šeimos pragyvenimui – 82848 Lt, išlaidos gyvenamojo namo Sasnos g. 6B statyboms (piniginės lėšos perduotos K. Kučinskienei) – 195280 Lt. Kauno AVMI, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas Pareiškėjos ir L. A. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, sutuoktinių 2013-01-01 galimai turėtą pinginių lėšų likutį ne banke – 3286944 Lt, pagrįstai konstatavo, jog 2013 m. sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, t. y. Pareiškėja ir Y. V. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 disponavo 597161 Lt piniginėmis lėšomis, panaudotomis paskolų, vartojimo išlaidoms padengti, kurių pajamų šaltiniai nepagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis, todėl pagrįstai Pareiškėjos neapmokestintoms pajamoms priskirta 298580 Lt (597161/2) suma (patikrinimo akto 18 lentelė) ir apskaičiuotas GPM.

Y. V. iš savo

įmonės išsiėmė 8,08 mln. Eur. L. A. skaičiavimais nuo 1992 m. sukaupta grynųjų pajamų suma 2015 m. sumažėjo iki 4,11 mln. Eur. Pinigų likutis ne banke 2012-12-31 sudarė 6 mln. Eur, 2013-12-31 – 4,88 mln. Eur. Teigia, kad Y. V. ankstyvaisiais po nepriklausomybės atkūrimo metais nedeklaravo visų grynujų pajamų sumų, nes jautėsi nesaugiai ir bijojo būti reketuojamas, todėl oficialiose deklaracijoje nerodydavo tikrosios pinigų sumos, tačiau iš pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad Y. V. išsiėmė dideles pinigų sumas iš savo firmos „C1“ ir jo pinigų likutis 2013-12-31 sudarę 4,88 mln. Eur.

Dėl šių Pareiškėjos argumentų Inspekcija pastebėjo, kad Pareiškėja ir jos sutuoktinis nepateikė įrodymų, kad dideles pinigų sumas laikė įnešę į bankų sąskaitas ar saugojo komercinių bankų saugyklose, nes saugoti dideles grynųjų pinigų sumas namuose, bijant reketo, būtų nelogiška. Be to, LVAT 2018-11-14 nutartyje adm. byloje Nr. eA-1139-575/2018 pažymėjo, kad mokesčių mokėtojai pasirinkdami pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodami pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, sudarytų sandorių ir jų datų nefiksuodami patikimais įrodymais – notariniu tvirtinimu, bankiniais pavedimais ar panašiai – prisiima visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos (nutarties 35 punktas). Inspekcijos vertinimu, Pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, jog ne banke jos sutuoktinis turėjo daugiau grynųjų pinigų nei apskaičiavo mokesčių administratorius. Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 4 d. 1 punktu bei pirmiau nurodytais motyvais, nusprendė patvirtinti Kauno AVMI 2019-09-06 sprendimą Nr. (7.46-4.4)-FR0682-209.

Komisija k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjos skundas tenkintinas, Inspekcijos sprendimas naikintinas ir Pareiškėjos skundas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Inspekcija skundžiamu sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2019-09-06 sprendimą Nr. (7.46-4.4)-FR0682-209, kuriuo Pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 165013,90 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 46684,56 Eur GPM delspinigius, 49504 Eur GPM baudą.

Sprendime nurodoma, jog Kauno AVMI atliko Pareiškėjos 2013–2014 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2019-07-02 patikrinimo aktu Nr. (7.46)-FR0680-240 nustatė, kad Pareiškėja kartu su sutuoktiniu L. A. pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį gavo 170890000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, iš kurių 163883000 Lt priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, o 7007000 Lt apmokestinamosioms vertybinių popierių pardavimo pajamoms. Konstatuota, jog pagal CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, gautos vertybinių popierių pardavimo pajamos, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis po ½, todėl Pareiškėja pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2013 metus (forma (duomenys neskelbtini) turėjo deklaruoti, bet nedeklaravo 81941500 Lt neapmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB "G1" ir ko ir UAB „E. K.“ akcijų) pardavimo pajamų bei 3503500 Lt gautų apmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB „IIF“ bei UAB „M1“ akcijų ir VšĮ „H4“ dalininko teisių) pardavimo pajamų, kurių įsigijimo kaina – 3683,50 Lt, bei nuo 3499816,50 Lt turto vertės padidėjimo pajamų, gautų pardavus GPM apmokestinamus vertybinius popierius, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 152042,90 Eur GPM.

Sprendime taip pat nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. Pareiškėjos ir sutuoktinio L. A. patirtos išlaidos 597161 Lt viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas. Konstatuota, jog Pareiškėja ir sutuoktinis patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 70 str., Taisyklių 4 punkto nuostatomis ir, pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėja ir jos sutuoktinis Y. V. gavo 597161 Lt kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Inspekcija, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir, vadovaudamasi CK 3.87 straipsnio nuostatomis, apskaičiavo Pareiškėjos 298580 Lt (597181 Lt / 2) GPM bazę ir 12971 Eur GPM. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu dėl GPM apmokestinamųjų pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, dydžiu, įskaitant apmokestinamasias pajamas, gautas iš UAB „M1“ akcijų pardavimo, ir dėl 2013 m. mokesčių administratoriaus apskaičiuotų Pareiškėjos pajamų, gautų iš jam nežinomų šaltinių ir prašo Komisijos sprendimu Pareiškėjos skundą perduoti Inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Komisijos vertinimu mokestinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja 2013 m. gavo pajamų iš vertybinių popierių pardavimo ir, jeigu gavo, ar mokesčių administratorius teisingai nustatė GPM apmokestinamųjų pajamų dydį bei, ar Pareiškėjos 2013 m. patirtos išlaidos viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas. Iš Pareiškėjos skundo taip pat matyti, jog ji neteikia nesutikimo motyvų dėl Inspekcijos ir Kauno AVMI sprendimuose nurodytos teisinės argumentacijos dėl MAĮ 70 straipsnių nuostatų taikymo, todėl Komisija jų papildomai neatkartos, taip pat neginčija mokesčių administratoriaus atliktų aritmetinių skaičiavimų, bet nesutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Komisijos posėdžio metu Pareiškėjai ir jos atstovams buvo pasiūlyta mokestinį ginčą nagrinėti kartu su jos buvusio sutuoktinio R. I. 2019-12-27 skundu dėl Inspekcijos 2019-12-10 sprendimo Nr. 68-120, nes šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės daugeliu atveju yra identiškos, tačiau Pareiškėja pageidavo, jog jos skundas Komisijos posėdyje būtų nagrinėjamas atskirai.

Komisija pažymi, jog faktinės bylos aplinkybės yra išsamiai aprašytos Inspekcijos sprendime, Pareiškėjos skunde ir šio sprendimo aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo neatkartojamos, o pasisakoma dėl esminių Pareiškėjos nesutikimo su ginčijamu Inspekcijos sprendimu motyvų.

Dėl apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų Iš bylos medžiagos matyti, jog mokesčių administratorius savo išvadą, jog Pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis 2013 m. gavo 170890000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, iš kurių 7007000 Lt yra GPM apmokestinamosios pajamos, grindžia Akcijų ir dalių pirkimo– pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), pasirašyta 2013 m. gruodžio 12 d. tarp L. A. ir M. H., kurie sutartyje įvardijami Pardavėju ir UAB „B3“ (Pirkėjas). Pagal Sutarties 2.2 punktą Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui pirkimo kainą (170890000 Lt) bankiniu pavedimu į Pardavėjo raštu nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo Sutarties sudarymo dienos, o pagal Sutarties 2.3 punktą, šalys susitaria kad atsiskaitymas pagal šią Sutartį taip pat gali būti atliekamas Šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimu įskaitymu. Ginčo šalys neginčija, kad UAB „B3“ Pardavėjui pirkimo kainą bankiniu pavedimu į Pirkėjo nurodytą sąskaitą nemokėjo.

Mokesčių administratorius nustatė, jog 2013-10-22 UAB „B3“ Steigimo akto duomenimis Y. V. priėmė sprendimą įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, kurios įstatinis kapitalas formuojamas iš L. A. piniginių įnašų ir yra lygus 10000 Lt. Steigėjas pasirašo 10000 vnt. bendrovės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 Lt. 201311-25 Juridinių asmenų registre įregistruojami UAB „B3“ įstatai, kurių duomenimis UAB „B3“ yra įmonių grupės valdymo įmonė. 2013-12-12 UAB „B3“ vienintelis akcininkas Y. V. priėmė sprendimus: 1) padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10000 Lt iki 170900000 Lt, išleidžiant 170890000 vnt. naujų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Lt ir kurias, įgyvendindamas pirmumo teisę, įsigyja vienintelis akcininkas; 2) bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą atlikti kapitalizuojant 170890000 Lt dydžio bendrovės įsiskolinimą akcininkui, tai yra įskaitant šias prievoles: 1) bendrovės piniginę prievolę akcininkui, sudarančią 170890000 Lt, kylančią iš 2013-12-12 bendrovės ir akcininko sudarytos akcijų ir dalių pirkimo – pardavimo sutarties ir 2) akcininko piniginę prievolę apmokėti bendrovei naujas akcijas jų emisijos kaina, lygią 170890000 Lt. 2013-12-18 Juridinių asmenų registre įregistruoti UAB „B3“ įstatai, kurių duomenimis bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 170890000 Lt, padalintas į 170900000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė yra lygi 1 Lt (žr. Kauno AVMI 2017-1211 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (7.45)FR1041-1062). Minėtoje pažymoje yra nurodoma UAB „B3“ finansinių ataskaitų, pateiktų VĮ „Registrų centras“, duomenys apie bendrovės įstatinio kapitalo struktūrą, kuri Pareiškėjos tikrinamuoju 2013–2014 m. laikotarpyje buvo:

Y. V.

Y. K.

Y. V.

Y. K.

M. H.

100 proc.

170 900 000 vnt.

78,90 proc. 25,10 proc.

128 004 100 vnt. 42 895 900 vnt.

50 proc. 25 proc. 25 proc.

85 450 001 vnt. 42 895 900 vnt. 42 554 099 vnt.

Pareiškėja skunde Komisijai akcentavo, jog ji nuo 2012 m. vasario mėnesio negyveno su buvusiu sutuoktiniu L. A. ir faktiškai nuo 2011 metų su juo nevedė bendro ūkio, todėl jai negalėjo būti priskirta 50 proc. apmokestinamųjų pajamų dalis iš C1 įmonių grupės akcijų / dalių pardavimo <…>, be to, jos dalis UAB „B3“, į kurią buvo suneštos visų įmonių akcijos, sudaro tik 24,9 proc. Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, jog 2014-12-31 UAB „B3“ pateikė VĮ „Registrų centras“ duomenis, jog šiai datai Pareiškėjos dalis UAB „B3“ įstatiniame kapitale sudaro 25 proc. (turėtų būti 24,9 proc., t. y.: 42554099 x 100 / 170900000). Tačiau Pareiškėja neatskleidė, jog pagal 2013-12-19 Vertybinių popierių (akcijų) dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-4299), Y. V. kartu su sutuoktine M. H., bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdydami 170900000 vnt. UAB „B3“ akcijų (100 proc.), sūnui Y. K. padovanojo, t. y. neatlygintinai perdavė 42895900 vnt. UAB „B3“ akcijų, kas, sutarties duomenimis suteikia 25,1 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pagal 2014-06-20 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 5760, sutuoktinai Y. V. ir M. H., atsižvelgdami į tai, kad 1981-08-15 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, kuri nėra nutraukta ir yra galiojanti, 2013-12-19 sudarė vedybinę (povedybinę) sutartį, kuri nuo 2013-12-20 buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre (identifikavimo kodas 8/2013/01053), bei siekdami padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Sutarties duomenimis, šalys susitarė padalinti bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdomas 128004100 vnt. (170900000 vnt. – 42895900 vnt. (dovana sūnui) UAB „B3“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt ir kurios sudaro 74,9 proc. UAB „B3“ akcijų ir suteikiamų balsų, tokia tvarka: (i) L. A. nuosavybės teise atitenka ir priklauso 85450001 vnt.

UAB „B3“

akcijos, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia 50 proc. + 1 balsą; (ii) M. H. nuosavybės teise atitenka ir priklauso 42554099 vnt. UAB „B3“ akcijos, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia 24,9 proc. – 1 balsą; (iii) atsižvelgiant į tai, kad M. H. gavo 21447951 vnt. (128004100 vnt. / 2 – 42554099 vnt.) UAB „B3“ akcijų (toliau – perskirstytos UAB „B3“ akcijos) mažiau nei būtų gavusi, jei akcijos būtų dalinamos tarp šalių per pusę, Y. V. įsipareigoja mokėti Y. V. sutartyje numatytą kompensaciją už perskirstytas UAB „B3“ akcijas (žr. Kauno AVMI 2017-12-11 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (7.45)FR10411062). Pareiškėja neginčija savo valia pasirašiusi 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutartį tarp L. A. ir M. H. (Pardavėjas) ir UAB „B3“ (Pirkėjas) dėl 6667000 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB "G1" ir ko akcijų perleidimo už 162000000 Lt, 660 vnt. 200 Lt nominalios vertės UAB „E. K.“ akcijų perleidimo už 1883000 Lt, 6667 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „IIF“ akcijų perleidimo už 7000 Lt, 42600 vnt. 10 Lt nominalios vertės UAB „M1“ akcijų perleidimo už 5000000 Lt ir visas dalininko teises VŠĮ „H4“ už 2000000 Lt, iš viso už 170890000 Lt. Nėra ginčo ir dėl to, kad minėtų akcijų perleidimo UAB „B3“ dieną jos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Pareiškėjai ir L. A.. Be to, Pareiškėja pripažino, kad įsteigus holdinginę struktūrą (UAB “B3”) ir Sutartimi perleidus UAB „B3“ perleidus sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomas pirmiau paminėtų įmonių akcijas buvo siekiama palengvinti turto pasidalijimą tarp sutuoktinių skyrybų atveju. Vadinasi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad aptariami vertybiniai popieriai jų pardavimo momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių (Pareiškėjos ir L. A. nuosavybė).

Komisija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnio 7 dalimi (2008-05-15 Įstatymo Nr. X-1540 redakcija) bendrovės įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Nagrinėjamu atveju pakeisti UAB “B3” įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2013-12-18 (bendrovės įstatinis kapitalas yra 170890000 Lt, padalintas į 170900000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė yra lygi 1 Lt). Todėl, Komisijos vertinimu, 2013-12-18 UAB „B3“ buhalterinėje apskaitoje buvo teisingai apskaitytas juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės įstatinis kapitalas – 170890000 Lt, UAB „B3“ vienintelio akcininko L. A. 170890000 Lt įsipareigojimas apmokėti naujai išleistas bendrovės akcijas ir 2013-12-12 UAB „B3“ įsipareigojimas apmokėti iš L. A. ir

M. H. pagal Sutartį

įsigytas C1 grupės įmonių akcijas. Pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutarties 2.3. punktą šalys susitarė, kad atsiskaitymas pagal šią Sutartį taip pat gali būti atliekamas Šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

Vadinasi, yra nepagrįsti Pareiškėjos skundo teiginiai, jog jai negalėjo būti priskirta 50 procentų apmokestinamųjų pajamų dalis iš C1 įmonių grupės akcijų / dalių pardavimo, nes visus verslo reikalus, tame tarpe ir dėl vertybinių popierių pardavimo ir vėlesnio įstatinio kapitalo didinimo, ginčijamame sprendime minimose įmonėse priėmė ir įgyvendino Pareiškėjos sutuoktinis, kad Parteiškėja nedalyvavo sprendimų priėmimuose, akcininkų susirinkimuose ar nepriėmė jokių sprendimų dėl disponavimo C1 įmonių grupės vertybiniais popieriais (Skundo 13, 15, 24 – 27 punktai). Komisijos vertinimu, pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės paneigia šiuos Pareiškėjos skundo argumentus.

GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte (2004 m. balandžio 8 d.įstatymo Nr. IX-2W3 redakcija) numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių vertybinių popierių pardavimo sandorį sudarė abu sutuoktiniai, vadinasi, galima teigti, kad teisinių santykių, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos – UAB „B3“ papildomai išleistos ir apmokėtos tarpusavio įsipareigojimų užskaitos būdu, faktiniai dalyviai buvo abu sutuoktiniai, ginčo pajamos vertintinos, kaip įgytos abiejų sutuoktinių valia. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Bendrąją jungtine nuosavybe valdytą turtą teisiniu požiūriu pardavė abu sutuoktiniai, tad ir ekonominę naudą bei pajamas iš šių sandorių gavo abu sutuoktiniai (žr. LVAT nutartį adm. byloje Nr. A-602-2280/2012). 2013-12-18 įregistravus juridinių asmenų registre UAB „B3“ įstatinio kapitalo padidinimą ir atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą Pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 50 proc. naujai išleistų UAB „B3“ akcijų, t. y. Pareiškėja gavo 50 proc. pajamų iš C1 įmonių grupės akcijų pardavimo. Be to, kaip jau minėta, Pareiškėja disponavo naujai išleistomis akcijomis, t. y. 2013-12-19 kartu su sutuoktiniu L. A. 42895900 vnt. UAB „B3“ akcijų padovanojo savo sūnui. Vėlesni Pareiškėjos susitarimai dėl UAB „B3“ akcijų pasidalijimo su L. A., įtakos Pareiškėjos gautų pajamų iš ginčo vertybinių popierių pardavimo dydžiui, neturi.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų UAB „M1” akcijų pardavimo UAB „B3“

Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo–pardavimo sutartį UAB „B3“ buvo parduotos bendrosios jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise valdomos C1 įmonių grupės akcijos, įskaitant 42600 vnt. UAB „M1” akcijų, kurios kiekvienos akcijos nominali vertė 10 Lt, už 5000000 Lt. 2013-12-18 įregistravus UAB „B3“ įstatinio kapitalo padidinimą juridiniame asmenų registre – 170890000 Lt, bendrasavininkų UAB „B3“ naujai išleistų akcijų apmokėjimas UAB „B3“ buhalterinėje apskaitoje sudengtas su 170890000 Lt priešpriešiniu UAB „B3“ įsipareigojimu L. A. ir Pareiškėjai. Kauno AVMI, nustačiusi, jog minėtų akcijų įsigijimo kaina yra lygi 0 (nuliui), 2500000 Lt (5000000/2) sumą priskyrė Pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms ir apskaičiavo GPM.

Tačiau pagal Sutarties 4.2.1. punktą nuosavybės teisė į 42600 vnt. UAB „M1“ akcijų bei visos su jomis susiojusios turtinės ir neturtinės teisės pereis Pirkėjui (UAB „B3“) automatiškai, Šalims nesudarant jokių papildomų dokumentų, nuo to momento, kai įvyksta visos šios sąlygos: (i) teisės nustatyta tvarka bus įgyvendinta kitų Bendrovės IV (UAB „M1“) akcininkų pirmumo teisės pirkti Akcijas IV procedūra, tai yra Pardavėjas (Pareiškėja ir

Y. V.) bus

gavęs visų kitų Bendrovės IV akcininkų atsisakymus pirmumo teise pirkti Akcijas IV, arba teisės aktų nustatytus terminus kiti Bendrovės IV akcininkai neįgyvendins savo pirmumo teisės; ir (ii) bus gautas (bankrutavusios) akcinės bendrovės banko „Snoras“ sutikimas, kad būtų perleistos Akcijos IV, kurios yra įkeistos šio banko naudai, užtikrinant Bendrovės 1 (UAB „C1” ir ko) prievolių įvykdymą.

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl pirmiau Sutarties 4.2.1. nurodytų sąlygų neįvykdymo Sutarties pasirašymo momentu (2013-12-12 ir iki 2013 m. pabaigos) nuosavybės teisė į 42600 vnt. UAB „M1“ Pirkėjui, t. y. UAB „B3“, neperėjo (jos liko L. A. ir Pareiškėjos nuosavybėje) ir pereis vėliau, kai šios sąlygos bus įvykdytos. Pareiškėja nesutinka, kad 2500000 Lt suma buvo padidintos jos 2013 m. GPM apmokestinamos pajamos.

Pažymėtina, kad su šiuo Pareiškėjos skundo centriniam mokesčių administratoriui argumentu, kad UAB „M1“ akcijų nuosavybės teisė neperėjo UAB „B3“, todėl Pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms negali būti priskirta 2500000 Lt suma, Inspekcija nesutiko, pažymėdama, kad Pareiškėjos nurodomi argumentai neturi įtakos jos mokestinėms prievolėms, nes patikrinimo metu nustatyta, jog pajamos už UAB „M1“ akcijų pardavimą buvo gautos 2013 m. (2013-12-12 kapitalizuojant susidariusią UAB „B3“ 170890000 Lt skolą), t. y. nepriklausomai nuo minėtų sąlygų įgyvendinimo. Inspekcijos sprendime nurodoma, jog Pareiškėjos teiginiai kelia abejonių, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, kad UAB „B3“ 2015-05-29 Buhalterinės pažymos duomenimis, 2015-05-28 vykusiame UAB „M1“

visuotiniame akcininkų susirinkime protokolu Nr. 46/AP-(1.4)-05 UAB „M1“ paskirstė dividendus už 2014 metus. Dividendams skirta suma 647656,98 Eur, iš kurių 42,6 proc. (42600 vnt. akcijų) sumos skirta įmonei UAB „B3”, t. y. 275901,87 Eur. UAB „B3“ 2016-12-31 debitorių skolų apyvartos duomenimis, 2015-05-29 sąskaitoje D apskaityta 275907,87 Eur UAB „M1“ dividendų už 2014 m., kurie sumokėti bankiniais pavedimais į UAB „B3“ sąskaitą. Už 2015 m. priskaityti UAB „M1“ dividendai 255698,62 Eur, mokėjimai vykdyti: 2016-07-01 – 100000 Eur ir 2016-07-22 – 77808 Eur.

Komisija nesutinka su pirmiau paminėta Inspekcijos išvada. Ginčo šalys neginčija, kad Sutarties 4. 2.1. sąlygos dėl UAB „M1“ akcijų nuosavybės teisių perdavimo UAB „B3“ nebuvo įvykdytos, t. y. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2013 m. šių akcijų UAB „B3“ nepardavė, t. y. 2013 m. negavo 5000000 Lt GPM apmokestinamųjų pajamų, jas gaus vėliau, kai įvykdys Sutartyje numatytas sąlygas. Pagal ABĮ 45 str. 1 dalį (cit.): „Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. <…>, pagal 8 dalį: „Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų sutarties pasirašymo sutarties sudarymo dienos”, pagal 10 dalį: „Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą <…> bendrovės nuosavybėn”. Pagal ABĮ 48 str. (cit): „Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos”. Darytina išvada, kad UAB „B3“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitė UAB „B3“ naujai išleistų akcijų apmokėjimą, t. y. 2013-12-31 turėjo būti apskaityta L.

A. ir Pareiškėjos 5000000 Lt skola už 5000000 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „B3“ akcijas

(neapmokėtos naujai išleistos akcijos). Pažymėtina, kad ABĮ 53 str. 2 d. 4 p. nustato kokiu būdu taisomos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos, vienas iš dviejų galimų būdų – anuliuojant (neapmokėtas) akcijas.

Komisijos nuomone, Inspekcijos sprendime nurodyti UAB „M1“ 2015–2017 m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelną ir išmokant dividendus UAB „B3“, teisinių pasekmių, nustatant Pareiškėjos 2013 m. mokestinę prievolę, nesukelia. Pareiškėjos 2013 m. GPM apmokestinamosios pajamos, gautos iš vertybinių popierių pardavimo, mažintinos 2500000 Lt suma.

Pažymėtina, kad Pareiškėja kartu su skundu pateikė įsiteisėjusį 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 pagal ieškovės M. H. ieškinį atsakovėms UAB „M1“ ir UAB „B3“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Y. V. ir bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė prašė VAT patvirtinti jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „M1“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., prašė įpareigoti atsakovę UAB „M1“ atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ieškovės vardu, šioje ieškovės sąskaitoje padaryti įrašą apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 21300 nematerialias paprastąsias vardines UAB „M1“ akcijas, išduoti ieškovei išrašą iš jos vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 akcijų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendime pažymėta (žr. 2 punktą), kad tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog tiek akcijų sutarties pasirašymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgyvendinta bendrovės akcininkų pirmenybės teisė bei ginčo akcijos buvo įkeistos akcinei bendrovei „Snoras“. Teismas konstatavo (žr. 3 punktą) (Cit.): „Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytos sąlygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui neįvyko, t. y. būtent nebuvo gautas trečiojo asmens – BAB „Snoras“ sutikimas, ir todėl akcijos neperėjo atsakovės (UAB „B3“) nuosavybėn. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog tokiu būdu pagal sutartį akcijų savininkas nepasikeitė – sudarius akcijų sutartį akcijos ir toliau išliko ieškovės ir trečiojo asmens L. A. nuosavybėje“. VAT minėta sutartimi Pareiškėjos ieškinį patenkino visiškai.

Komisija pažymi, jog Inspekcija ginčijamame sprendime dėl 2019 m. spalio 30 d. VAT sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 nepasisakė (Pareiškėjai 2019-09-30 teikiant skundą Inspekcijai jis dar nebuvo priimtas) ir tai būtų savarankiškas pagrindas pavesti Inspekcijai Pareiškėjos skundą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Dėl iš nenustatytų šaltinių gautų kitų apmokestinamųjų pajamų apmokestinimo Kaip jau minėta, patikrinimo metu taikant MAĮ 70 str. nuostatas, nustatyta, kad 2013 m. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. A. patirtos išlaidos 597161 Lt viršijo gautas pajamas, t. y.

Pareiškėja ir jos sutuoktinis patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurių nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 12971 Eur GPM (597161 Lt/2 x 15 proc. /3,4528).

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu, jog jos 2013 m. išlaidos 298580,5 Lt (597161 Lt/2) viršijo iš oficialių šaltinių gautas ir GPM apmokestintas pajamas ir savo nesutikimą grindžia iš esmės 2 motyvais: 1) Pareiškėja 2013 m. nevedė bendro ūkio su

L. A., todėl CK 3.117 str. 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, jog (cit.): „preziumuojama, kad

sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios” nėra taikytina ir Pareiškėjos 2013 m. gautos pajamos ir patirtos išlaidos turi būti skaičiuojamos atskirai nuo L. A. gautų pajamų ir patirtų išlaidų; 2) Mokesčių administratoriaus nustatytas Pareiškėjos ir L. A. disponuojamų grynųjų pinigų likutis patikrinimo pradžioje (2012-12-31) – 3286944 Lt, kuris buvo apskaičiuotas įvertinus sutuoktinių Vienkartinėse gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijose 2003-12-31 deklaruotas grynųjų pinigų sumas – 1628000 Lt ir 2004–2012 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nėra teisingas, nes Pareiškėjos sutuoktinis, bijodamas būti reketuojamas, Vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje nurodė mažesnę turimų grynųjų pinigų sumą nei iš tikrųjų turėjo. Pareiškėja su L.

A. mokesčių administratoriui pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos piniginių lėšų likutis ne banke

2003-12-31 buvo 6850820 Lt, kurį įvertinus, Pareiškėjos ir sutuoktinio 2013 m. išlaidos neviršytų iš oficialių šaltinių gautų pajamų.

Komisija šioje nagrinėjamos bylos dalyje iš esmės sutinka su Inspekcijos sprendime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimu ir teisine argumentacija, todėl jų atkartojimas būtų perteklinis. Visų pirma, Pareiškėjos ir L. A. santuoka buvo nutraukta 2014-09-29; šalių sutarimu šeimos turtas buvo padalintas 2013-12-19 Vedybų (povedybine) sutartimi Nr. 8782, kuria šalys patvirtino, kad Sutarties pasirašymo metu jos yra teisėtai sudariusios santuoką, santuoka yra galiojanti, nėra nutraukta, nėra pradėta santuokos nutraukimo procedūra (8.1 punktas) ir tik 2014-03-20 pasirašyta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. 5760. Pažymėtina aplinkybė, jog L. A. paaiškinimai dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu kito, t. y. Y. V. teigė, kad bendro ūkio su Y.

V. nevedė pradedant 2014 metais (2017-12-12 L. A. paaiškinimas Kauno AVMI), o 2019-09-21

paaiškinime Kauno AVMI teigė, kad bendro ūkio su M. H. nevedė nuo 2011 m. pabaigos. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad 2013 m. Pareiškėja L. A. bankiniais pavedimais iš viso pervedė 102500 Lt, o Y. V. bankiniais pavedimais 2013 m. Pareiškėjai pervedė 414434 Lt. Aplinkybę, jog 2013 m. Pareiškėja šeimos turtą valdė (bendrą ūkį vedė) kartu su L. A., patvirtina ir šio sprendimo dalyje „Dėl apmokestinamųjų verttybinių popierių pardavimo pajamų” nurodytos faktinės aplinkybės.

Komisija sutinka su Inspekcijos išvada, jog mokestinio patikrinimo metu nenustatyta akivaizdžiai protingumo kriterijams prieštaraujančių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nepaisyti nuostatos dėl sutuoktinių Vienkartinėse gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijose 2003-12-31 nurodytų duomenų kvestionavimo laike. Y. V. tik kontrolės procedūrų metu teikiamuose paaiškinimuose nurodė, kad jo turimi grynųjų pinigų likučiai yra žymiai didesni nei buvo deklaruojami; neteikė patikslintų deklaracijų; turėdamas, pasak jo, didelius piniginių lėšų likučius ne banke, ėmė paskolas iš kredito įstaigų (2006 m. – 1650000 Lt, 2009 m. – 1221500 Lt) ir iki pat 2013 m. mokėjo kredito palūkanas (389221 Lt); vykstant Pareiškėjos ir

L. A. skyrybų procesui pasirašyta 2013-12-19 Vedybų (povedybinė) sutartis bei 2014-06-20

Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuriose taip pat nėra aptartas galimai turėto Pareiškėjos ar jos sutuoktinio grynųjų pinigų likučio pasidalijimas. Be to, Y. V. teigė, kad 2009 m. deklaruodamas ne banke turimas lėšas – 3200000 Lt, jas nurodė per mažas, t. y. jų turėjo daugiau nei deklaravo, nors 2009 m. buvo visai kitokia situacija Lietuvoje nei 1992–2003 m. laikotarpiu, kuriuo jis bijojo deklaruoti visus turimus pinigus. Darytina išvada, kad Inspekcijos sprendimas dalyje, kurioje nustatyta, kad 2013 m. Pareiškėjos išlaidos 298580,5 Lt viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas yra pagrįsta ir teisėta. Tačiau, atsižvelgiant į šiame Komisijos sprendime nustatytus Inspekcijos sprendimo dėl pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, apskaičiavimo trūkumus bei į VAT 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Pareiškėjos ieškinys dėl nuosavybės teisių į UAB „M1” akcijas, Pareiškėjos skundas pilna apimtimi perduodamas Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Komisijai nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas. Komisija taip pat pažymi, kad baudos dydis (30 proc. mokesčio dydžio) nėra tinkamai motyvuotas, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o atsakomybę didinančios aplinkybės mokesčių administratoriaus sprendime neįvardintos.

MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad Komisija turi teisę priimti sprendimą perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. LVAT yra išaiškinęs, kad MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas yra tinkamai pritaikomas tik tuomet, kai sprendimui (perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo) priimti egzistuoja teisinis pagrindas. Paprastai toks pagrindas atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008, LVAT 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2801/2011).

Komisija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas perduoti Pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į Komisijos sprendime nurodytus centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo trūkumus. Komisijos vertinimu, vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs ir nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik perdavus Pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi įstatymo

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-11-29 sprendimą Nr. 68-118 ir perduoti Pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.