- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-3290-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03408-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Inga Staknienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbankas, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Urmilos Valiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
nutraukti dėl atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) kaltės iširusią jos ir atsakovo santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));
nustatyti nepilnamečių vaikų R. I., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir dukra) ir O. I., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – sūnus, kartu – nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove;
nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką;
priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros R. I. išlaikymui 377 Eur, nepilnamečio sūnaus O. I. išlaikymui – 512 Eur. Išlaikymas mokamas kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei;
priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą 2 580,85 Eur už tris mėnesius nuo 2025 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos;
šalių bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo padalinti pagal ieškovės ieškinyje nurodytą būdą;
po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“;
priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje atsakovas buvo mylintis ir rūpestingas, o ilgainiui tapo piktas, pradėjo atsainiai žiūrėti į vaikų priežiūrą, engti ieškovės vyresnes dukras, nepagarbiai elgtis su ieškove, prasidėjo psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Atsakovui diagnozuotas bipolinis sutrikimas, t. y. psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai – depresijos bei manijos arba hipomanijos epizodai, kurie paprastai trunka savaitėmis ar mėnesiais, tačiau depresija trunka kur kas ilgiau nei pakili nuotaika. Tarp nuotaikos svyravimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai. Pasak ieškovės, atsakovas, apimdamas manijos, dažnai puldavo ieškovę, be pagrindo pavydėdavo, kaltindavo dėl visų jo gyvenimo negandų. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir į namus atsakovas grįžta tik savaitgaliais. Atsakovas vangiai dalyvauja vaikų ugdyme (susirinkimuose, šventėse ir kituose renginiuose atsakovas nedalyvauja). Ieškovė nurodė, kad šalių sūnui O. yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, todėl jo priežiūra reikalauja ypatingų tėvų pastangų, tačiau atsakovas prie sūnaus priežiūros prisideda minimaliai. 2022 metais buvo įsigytas kotedžas. Pasak ieškovės, kotedžo įrengimo darbais ir priežiūra didžiąja dalimi užsiėmė ieškovė, o atsakovas, pasak ieškovės, prie namų ūkio darbų prisidėjo minimaliai.
Ieškovė prašė šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kartu nustatant jos prašomą vaikų bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarką. Ieškovė nurodė, kad dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 753 Eur suma, o sūnaus – 1 023 Eur suma. Ieškovės darbo užmokesčio pajamos sudaro apie 866 Eur per mėnesį, ieškovei finansiškai padeda jos tėvas D. M. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, atsakovas per mėnesį uždirba 2 600 Eur, todėl turi galimybę nepilnamečiams vaikams skirti jos prašomą išlaikymą. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 580,85 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nes nuo 2025 m. birželio 1 d. atsakovas nustojo teikti bet kokį išlaikymą vaikams.
Ieškovė nurodė, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise turi 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 831,25 Eur) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini) kaime), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 9 950 Eur), 1/2 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 555 Eur), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2 065 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini) kaime), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 151 000 Eur) (toliau – ir Butas, kartu – nekilnojamasis turtas) bei automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) (vertė 3 872 Eur). Visą šį turtą ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš jos priteisti 25 444,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją, leidžiant ieškovei ją išmokėti atsakovui per 10 metų (kas mėnesį mokant po 212,04 Eur).
Ieškovė nurodė, kad šalys turi bendrus įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, 2025 m. rugsėjo mėn. skolos likutis 120 383,47 Eur, taip pat akciju sabiedribai (toliau – AS) „Citadele banka“, kuriai skolos likutis 2025 m. rugsėjo mėn. sudarė 8 440,72 Eur. Ieškovė prašė įsipareigojimus minėtiems kreditoriams palikti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais, nustatant, kad po santuokos nutraukimo mokėjimus kreditoriams vykdys ieškovė, o jei atsakovas turėtų išlaidų dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ieškovė privalės per 30 dienų nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlyginti atsakovui patirtas išlaidas, o atsiskaičiusi su kreditoriumi ieškovė reikalavimų atsakovui nereikš.
Atsakovas ATS1 atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.
Atsakovas nurodė manantis, kad ieškovė susirado kitą vyrą, todėl nutarė nutraukti santuoką. Atsakovas pastebėjo, kad jo santykiai su ieškove taip pat prasidėjo ieškovei būnant santuokoje su kitu vyru, kuriam ieškovė liepė išsikraustyti iš buto ir pakvietė atsakovą gyventi kartu. Pasak atsakovo, ieškovė grasino jį palikti, jei jie nesusilauks vaiko, todėl atsakovas sutiko.
Atsakovas nurodė, kad jo darbo grafikas buvo pasirinktas pagal ieškovės pageidavimus, ieškovė nuo 2019 m. iki 2025 m. birželio 10 d. naudojosi atsakovo banko kortelėmis. Šeimai padėjo ir atsakovo motina, kuri pirko maistą, kas mėnesį duodavo pinigų. Atsakovo lėšomis buvo gerinamas ieškovės tėvo butas, kuriame jie tuo metu gyveno. Persikėlus gyventi į naują Butą, ieškovės elgesys pasikeitė, ji emociškai atitolo, tapo agresyvi ir pikta, nuo 2025 m. balandžio 10 d. neatsakinėjo į skambučius, o nuo 2025 m. birželio 24 d. savaitgaliais nebūdavo namie, su vaikais (tiek savo, tiek ir ieškovės) būdavo atsakovas, gamindavo valgyti. Pasak atsakovo, ieškovė atsisakė kartu atostogauti, vėliau paaiškėjo, kad ieškovė atostogavo su vaikais ir kitu vyru. Atsakovas nurodė, kad siūlė ieškovei taikytis, praleisti daugiau laiko kartu, tačiau ieškovė pareiškė, kad nebenori būti kartu.
Atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, dėl savo darbo specifikos (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įskaitytinai vyksta į komandiruotes užsienyje) atsakovas nurodė, jog pageidauja su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį, iš anksto perspėjus ieškovę SMS žinute ar susisiekus telefonu ir suderinus pasimatymo laiką. Atsakovo teigimu, jis visą laiką rūpinosi savo vaikų išlaikymu, gyveno ir gyvena kartu, perka maistą ir vaikams reikalingas prekes, ieškovei į jos banko sąskaitą pervesdavo pinigus, taip pat atsakovo motina J. I. į ieškovės sąskaitą kas mėnesį pervesdavo po 200 Eur vaikų poreikiams. Atsakovas paaiškino, jog iš ankstesnės santuokos turi dukrą, kuriai kas mėnesį teikia 265 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nurodė sutinkantis sūnui kas mėnesį skirti po 250 Eur, o dukrai po 200 Eur.
Atsakovas atsiliepime nurodė manantis, jog bendra Sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ir Buto vertė yra 300 000 Eur, todėl atmetus paskolos likutį šio turto vertė yra apie 180 000 Eur. Atsakovas nurodė nesutinkantis, kad šis turtas atitektų ieškovei, o jam būtų priteista neproporcinga kompensacija, kuri būtų išmokėta per 10 metų. Atsakovo vertinimu, turtas turėtų būti padalintas per pusę (po 1/2 dalį) ir įsipareigojimai kreditoriams nemodifikuojami. Atsakovas nurodė neprieštaraujantis, kad ieškovei būtų priteistas Automobilis, o jam būtų priteista 1 936 Eur kompensacija.
Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, tačiau nurodė, kad persigalvojo dėl Automobilio, kurį prašė priteisti natūra nebe jai, o atsakovui, jai priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją. Atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. birželio 23 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko mergautinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovei; priteisė iš atsakovo dukrai mokamą 377 Eur dydžio mėnesinį išlaiką, sūnaus O. išlaikymui – 512 Eur; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. iki 19.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.; nustatė kad ieškovė ir atsakovas toliau lieka solidariai atsakingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 122 336 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą bei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (kompensacija už atsakovo apmokėtas teismo išlaidas teismo ekspertizei atlikti); atidėjo trims mėnesiams teismo sprendimo vykdymą dėl 122 336 Eur priteisimo atsakovui.
Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl atsakovo neatsakingo elgesio, lojalumo, pagarbos ir moralinio rėmimo pareigų pažeidimo, psichologinio smurto bei nesirūpinimo šeima yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Teismo vertinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, nenoro išsaugoti šeimą ir nesugebėjimo spręsti tarpusavio konfliktų.
Teismas nurodė, kad, nesant šalių ginčo ir prieštaravimo vaikų interesams, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Teismo vertinimu, vaikų interesus geriausiai atitinka reguliarus bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį, neporinėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., vaikus pasiimant ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad detalesnės bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu nustatyti netikslinga, nes, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, darbo specifiką ir sūnaus raidos sutrikimą, būtinas lankstumas bei tėvų bendradarbiavimas. Be to, byloje nenustatyta, kad vaikai bijotų tėvo.
Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo, priteisdamas sūnui po 512 Eur, o dukrai po 377 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą, kadangi atsakovas nepagrindė savo siūlomų mažesnių sumų ir neįrodė negalėjimo teikti prašomo dydžio išlaikymo. Teismas akcentavo, kad sūnaus specialieji poreikiai lemia didesnes išlaidas, kurių atlyginimo pareiga tenka tėvams, nepriklausomai nuo valstybės teikiamos paramos.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 2 580,85 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pažymėdamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nuo 2025 m. birželio 1 d. visiškai nustojo išlaikyti vaikus, nes jis ir toliau gyveno kartu, rūpinosi vaikais bei prisidėjo prie jų išlaikymo.
Teismas nurodė, kad ieškovės pozicijos pakeitimas dėl Automobilio padalijimo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, todėl Automobilis buvo priteistas ieškovei, o atsakovui – 1 936 Eur kompensacija.
Teismo vertinimu, nors turto padalijimas natūra yra prioritetinis, nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto padalijimas natūra būtų nepraktiškas ir galėtų sukelti papildomų ginčų, todėl visas nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal atliktą teismo ekspertizę sudarė 240 800 Eur, priteistinas ieškovei, o atsakovui – kompensacija.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas išdėstyti kompensacijos mokėjimą per 10 metų neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų ir šalių interesų pusiausvyros, tačiau, atsižvelgdamas į bendrą mokėtinos kompensacijos dydį (122 336 Eur), ieškovės finansines galimybes bei nepilnamečių vaikų interesus, sprendimo vykdymą atidėjo trims mėnesiams.
Teismas taip pat nurodė, kad šalims neginčijant bendrų įsipareigojimų kreditoriams, jie paliekami solidarieji. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti, kad visus mokėjimus kreditoriams vykdytų tik ieškovė, kadangi atsakovui priteista pusės nekilnojamojo turto vertės kompensacija, o vienašališkai nustatant šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarką būtų pažeistas sutarties laisvės principas, todėl šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas.
Ieškovė IES1 apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyse dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei dėl šalių turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo ir šiose dalyje ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką švenčių ir atostogų metu, remdamasis prielaida, jog šalys gebės tarpusavyje susitarti, nors jų santykiai itin konfliktiški. Ieškovės vertinimu, aiški bendravimo tvarka ypač svarbi dėl sūnaus raidos sutrikimo, siekiant užtikrinti stabilią dienotvarkę ir išvengti papildomų konfliktų. Be to, teismas nepagrįstai nukrypo nuo vaiko teisių apsaugos institucijos pozicijos, kad konkreti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus. Ieškovė pažymi, kad atsakovo darbo grafikas leidžia įgyvendinti siūlomą tvarką, o galimybė ją keisti abipusiu susitarimu užtikrina lankstumą, todėl prašo pakeisti šią sprendimo dalį.
Ieškovė nesutinka su kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimu atsakovui, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į daugiau kaip 128 000 Eur siekiančius bendrus kreditinius įsipareigojimus ir realią turto ekonominę vertę. Ieškovės vertinimu, priteista kompensacija yra neproporcinga jos finansinėms galimybėms, o jos išieškojimas keltų grėsmę keturių nepilnamečių vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumui. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti šalių tarpusavio atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, nors pagal kasacinio teismo praktiką solidarioji atsakomybė kreditoriams nedraudžia paskirstyti prievolių vykdymo tarp sutuoktinių. Be to, ieškovė nesutinka su Automobilio priteisimu jai, prašydama jį priteisti atsakovui. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo pakeisti turto padalijimo tvarką, nustatyti, kad ji viena vykdys mokėjimus kreditoriams, ir, įvertinus negrąžintus kreditus bei tarpusavio kompensacijas, sumažinti atsakovui mokėtiną galutinę kompensaciją iki 54 051,91 Eur.
Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Atsakovo teigimu, teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra pakankamai konkreti ir atitinka vaikų, įskaitant raidos sutrikimą turintį sūnų, interesus. Atsakovo vertinimu, nutraukus santuoką šalių konfliktiškumas turėtų išnykti, o jo sveikatos būklė yra stabili ir netrukdo bendrauti su vaikais. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai įvertino jo sveikatos būklę, darbo specifiką ir vaikų interesus, todėl nustatyta lankstesnė bendravimo tvarka yra pagrįsta.
Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimu būdu, teigdamas, kad pirmenybė turėtų būti skiriama turto padalijimui natūra. Atsakovo vertinimu, ieškovės finansinės galimybės neleistų sumokėti net sumažintos 54 051,91 Eur kompensacijos, o siūlymas ją apskaičiuoti iš turto vertės atėmus kreditinius įsipareigojimus yra nepagrįstas, nes šalys išlieka solidariai atsakingos kreditoriams. Be to, atsakovo teigimu, ieškovės ribotas mokumas neužtikrina jokios kompensacijos sumokėjimo, todėl toks turto padalijimas neproporcingai pažeistų jo turtinius interesus.
Atsakovas taip pat nesutinka su Automobilio priteisimu jam, kadangi naudojasi kita transporto priemone, o Automobilis reikalingas ieškovei vaikų poreikiams užtikrinti.
Atsakovas ATS1 apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyse dėl turto padalinimo, vaikų išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, nors byloje esantys įrodymai patvirtina galimybę atidalyti gyvenamąjį būstą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Atsakovo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pajėgi per tris mėnesius sumokėti 122 336 Eur kompensaciją, nors jos pajamos ir turimi finansiniai įsipareigojimai tokios galimybės neužtikrina.
Be to, atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo vaikams dydžiais, teigdamas, kad teismas nepakankamai įvertino jo sveikatos būklę, kitus išlaikymo bei kreditinius įsipareigojimus ir jau teiktą finansinę paramą vaikams, todėl prašo sumažinti išlaikymą dukrai iki 300 Eur, o sūnui – iki 430 Eur per mėnesį.
Atsakovas taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, nepagrįstai paskirstė žyminį mokestį šalims lygiomis dalimis ir paliko kiekvienai šaliai jos patirtas atstovavimo išlaidas.
Ieškovė IES1 atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė padalyti nekilnojamąjį turtą natūra, nes atsakovas neįrodė realios galimybės suformuoti savarankiškas, tinkamas gyventi būsto dalis ir racionaliai padalyti žemės sklypą. Net ir techniškai padalijus būstą, šalys būtų priverstos naudotis bendra infrastruktūra, o tai dėl ilgalaikių konfliktiškų santykių, atsakovo grasinimų ir galimai smurtinio elgesio didintų naujų konfliktų riziką. Ieškovė pažymi, kad tokias aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai, įskaitant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Be to, bendras naudojimasis turtu ar uzufrukto nustatymas neužtikrintų keturių nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas turi specialiųjų poreikių, saugios ir stabilios gyvenamosios aplinkos. Todėl, ieškovės vertinimu, nekilnojamojo turto priteisimas jai, atsakovui išmokant kompensaciją, geriausiai atitinka vaikų interesus ir leistų galutinai išspręsti šalių turtinius santykius.
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl jos finansinio nepajėgumo išmokėti kompensaciją, teigdama, kad jie grindžiami prielaidomis, o galimybę atsiskaityti patvirtina ir jos tėvo įsipareigojimas suteikti finansinę paramą. Be to, net ir netenkinus jos apeliacinio skundo, išliktų galimybė parduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriais bei atsakovu, o turto padalijimas natūra apribotų jos galimybes naudotis turtu ir neišspręstų šalių konfliktų.
Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo reikalavimais sumažinti vaikams priteistą išlaikymą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir atsakovo galimybes uždirbti pajamas. Ieškovės vertinimu, atsakovo sveikatos sutrikimas savaime neriboja jo darbingumo, o sūnaus specialieji poreikiai lemia didesnes išlaikymo išlaidas. Ieškovė taip pat prieštarauja išlaikymo priteisimui turtu, nes toks būdas neužtikrintų nuolatinių kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Todėl, jos vertinimu, priteistos periodinės 377 Eur ir 512 Eur mėnesinės išmokos yra pagrįstos ir nekeistinos.
Ieškovės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų baigtį, ginčo apimtį ir šalių procesinę sėkmę. Ieškovės vertinimu, pagrindiniai ginčo klausimai – santuokos iširimo kaltė ir nekilnojamojo turto padalijimo būdas – buvo išspręsti skirtingų šalių naudai, todėl pagrįstai nuspręsta kiekvienai šaliai palikti jos patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nenurodo konkrečių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio taikymo klaidų, todėl nėra pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis bei išspręsti sutuoktinių turto padalijimo ir finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) sudaryta ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo ATS1 ir ATS2 santuoka. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: R. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. I., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė augina dar du vaikus iš ankstesnės santuokos, o atsakovas taip pat turi vaiką iš ankstesnės santuokos, kuriam teikia išlaikymą.
Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis. Teismas taip pat išsprendė šalių turtinių prievolių klausimą, palikdamas šalių prievoles kreditoriams „Swedbank“, AB ir AS „Citadele banka“ pagal sudarytas kredito sutartis solidariąsias bei padalijo santuokoje įgytą turtą – nekilnojamąjį turtą ir Automobilį natūra priteisdamas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisdamas 122 336 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kurios sumokėjimą atidėjo trims mėnesiams.
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalių finansinių prievolių paskirstymo, o atsakovas – sprendimo dalis dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos švenčių ir atostogų metu, neatsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, nepilnamečio sūnaus raidos sutrikimą bei vaiko teisių apsaugos institucijos poziciją.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. iki 19.30 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aiškiai apibrėžtą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais, užtikrinančią reguliarų ir iš anksto numatomą atsakovo bendravimą su vaikais. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad tokia bendravimo tvarka neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbo dienomis dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta savaitgaliais, dažnai vyksta į komandiruotes, taip pat į atsakovo sveikatos būklę (jam nustatytas bipolinis sutrikimas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei reguliaraus bendravimo savaitgaliais atveju, bendravimo su vaikais švenčių ir atostogų metu tvarka turėtų būti lankstesnė, sudarant šalims galimybę dėl konkretaus bendravimo laiko susitarti tarpusavyje, atsižvelgiant į objektyviai kintančias aplinkybes.
Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o nepilnamečiam sūnui nustatytas raidos sutrikimas, savaime nepagrindžia būtinybės detaliai nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais švenčių ir atostogų metu. Teismo nustatyta pagrindinė bendravimo tvarka užtikrina bendravimo reguliarumą ir nuoseklumą, o dėl bendravimo švenčių ir atostogų metu šalys gali susitarti iš anksto, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų poreikius ir dienotvarkę.
Be to, net ir nustačius konkrečią bendravimo tvarką švenčių ir atostogų metu, dėl atsakovo darbo pobūdžio ar sveikatos būklės gali kilti poreikis ją koreguoti, todėl detalus bendravimo tvarkos nustatymas savaime nepašalintų šalių tarpusavio susitarimo poreikio. Pažymėtina, kad abu tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, turi siekti bendradarbiauti ir kartu spręsti su vaikų auklėjimu bei priežiūra susijusius klausimus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų interesus. Tinkamas bendravimo tvarkos įgyvendinimas priklauso nuo abiejų šalių pastangų bendradarbiauti ir gebėjimo konstruktyviai spręsti kylančius nesutarimus, nepriklausomai nuo to, kiek detaliai bendravimo tvarka yra įtvirtinta teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kurioje iš esmės pritarta ieškovės prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, teismui nėra privaloma ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka savaime atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį ir sveikatos būklę, nagrinėjamu atveju tikslingiau nustatyti lankstesnę bendravimo su vaikais švenčių ir atostogų metu tvarką, sudarant šalims galimybę dėl konkretaus bendravimo laiko susitarti tarpusavyje. Taigi vien aplinkybė, kad vaiko teisių apsaugos institucija iš esmės pritarė ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką nepagrįsta ar neatitinkančia nepilnamečių vaikų interesų.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiais, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo sveikatos būklę, turimus išlaikymo ir kreditinius įsipareigojimus bei anksčiau vaikams teiktą finansinę paramą. Atsakovas prašo sumažinti dukrai priteistą išlaikymą iki 300 Eur, o sūnui – iki 430 Eur per mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo sūnui 512 Eur, o dukrai – 377 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo nesutikimo su ieškovės prašomais priteisti išlaikymo dydžiais, neįrodė, jog neturi finansinių galimybių tokio dydžio išlaikymą teikti, taip pat atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti reikalingos didesnės lėšos.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiais, iš esmės neginčija ieškovės nurodytų nepilnamečių vaikų poreikių, jų nedetalizuoja ir nenurodo, kurios vaikų poreikiams tenkinti numatytos išlaidos yra nepagrįstos ar per didelės. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo mažesnius išlaikymo dydžius, tačiau nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kodėl būtent tokio dydžio išlaikymas būtų pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir atitiktų abiejų tėvų turtinę padėtį.
Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis teikia išlaikymą dukrai iš ankstesnės santuokos, taip pat savaime nesudaro pagrindo mažinti šioje byloje nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžių. Nors nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į asmens turimus išlaikymo įsipareigojimus kitiems vaikams, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neįrodinėjo, kad dėl turimų išlaikymo ar kreditinių įsipareigojimų jo turtinė padėtis yra tokia, jog jis neturi finansinių galimybių teikti skundžiamu sprendimu priteisto dydžio išlaikymą. Vien tokių įsipareigojimų turėjimas, nesant duomenų apie jų įtaką atsakovo galimybėms vykdyti išlaikymo prievolę, nėra pakankamas pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydžius.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sūnui nustatytas raidos sutrikimas, dėl kurio vaikui reikalinga didesnė priežiūra, o jo specialiesiems poreikiams tenkinti ir didesnės lėšos. Pažymėtina, kad abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, privalo prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, atsižvelgdami į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesnį sūnui priteistino išlaikymo dydį, nepagrįstai įvertino jo poreikius ar neproporcingai paskirstė vaikų išlaikymo naštą tarp šalių.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, susijusius su jo sveikatos būkle. Nors atsakovui nustatytas bipolinis sutrikimas, byloje nėra duomenų, kad dėl šio sutrikimo būtų sumažėjęs atsakovo darbingumas, apribotos jo galimybės dirbti ar gauti pajamas arba kad dėl sveikatos būklės jis patirtų tokio dydžio papildomų išlaidų, kurios turėtų reikšmingos įtakos jo galimybėms teikti priteisto dydžio išlaikymą. Taigi vien atsakovo nurodyta sveikatos būklė, nesant duomenų apie jos įtaką atsakovo turtinei padėčiai, nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžių.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių ar šalių turtinės padėties. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžių mažinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir turtinių prievolių
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su atsakovui priteistos kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydžiu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių turimus kreditinius įsipareigojimus, jos finansines galimybes ir nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu nenustatyti šalių tarpusavio atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos bei priteisti jai Automobilį. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šalių finansinių prievolių paskirstymo – nustatyti, kad prievoles kreditoriams vykdys ieškovė, Automobilį natūra priteisti atsakovui ir, atsižvelgus į šalių kreditinius įsipareigojimus bei tarpusavyje mokėtinas kompensacijas, sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistą piniginę kompensaciją iki 54 051,91 Eur.
Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, nors byloje esantys įrodymai patvirtina galimybę atidalyti gyvenamąjį namą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Be to, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės galimybių per tris mėnesius sumokėti jai nustatytą 122 336 Eur dydžio kompensaciją.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalis). Tačiau šis turto padalijimo būdas nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pavyzdžiui, turto nedalumas), bet ir subjektyvios (pavyzdžiui, itin sudėtingi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu, nepilnamečių vaikų interesų apsauga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti padalytas natūra, užtikrinant kiekvienai iš šalių tenkančios turto dalies proporcingumą ir galimybę savarankiškai ja naudotis. Atsakovo nurodomi byloje esantys kadastro duomenys ir ekspertizės išvada savaime nepatvirtina, kad nekilnojamasis turtas galėtų būti padalytas tokiu būdu. Šiuo atveju atsakovas nepateikė konkretaus nekilnojamojo turto padalijimo varianto, iš kurio būtų galima spręsti apie kiekvienai iš šalių tenkančią turto dalį ir galimybę atidalytas gyvenamojo namo dalis pritaikyti savarankiškam naudojimui. Bylos šalys taip pat neprašė skirti ekspertizės šiems klausimams išspręsti.
Sprendžiant dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, reikšminga ir tai, kad kartu su ieškove ginčo gyvenamajame name gyvena keturi nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, ar ieškovei tenkanti nekilnojamojo turto dalis būtų tinkama jai ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams gyventi, kokie pertvarkymo darbai būtų reikalingi ir kokių išlaidų jie pareikalautų. Be to, atsižvelgtina ir į pačios ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamus konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, kurie, padalijus gyvenamąjį namą natūra ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, galėtų apsunkinti šalių galimybes derinti tarpusavio interesus naudojantis nekilnojamuoju turtu. Taigi vien teorinė galimybė atidalyti gyvenamąjį namą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad toks turto padalijimo būdas nagrinėjamu atveju būtų tinkamiausias.
Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant pakankamai duomenų apie galimybę padalyti nekilnojamąjį turtą natūra, užtikrinant šalims tenkančių turto dalių proporcingumą, galimybę kiekvienai šaliai tinkamai ir savarankiškai naudotis jai tenkančia turto dalimi bei nepažeidžiant šalių ir nepilnamečių vaikų interesų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.
Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai parinkto nekilnojamojo turto padalijimo būdo atmestini.
Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl kompensacijos už ieškovei natūra priteistą nekilnojamąjį turtą dydžio, turi būti įvertinta ne tik šalims priklausančio turto vertė, bet ir neįvykdyti bendri šalių kreditiniai įsipareigojimai bei jų vykdymo tvarka po santuokos nutraukimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, parenkant turto padalijimo būdą, kai vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam – piniginė kompensacija, turi būti užtikrinta abiejų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra. Šiuo aspektu reikšminga tai, ar sutuoktinis, kuriam turtas priteisiamas natūra, yra pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam po turto padalijimo tenkantį turtą. Toks vieno sutuoktinio turtinių teisių įgyvendinimas, dėl kurio kitam sutuoktiniui tenka neproporcingai didelė vykdytinų prievolių našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio ir jos sumokėjimo tvarkos, būtina užtikrinti ne tik ieškovės ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų, bet ir atsakovo turtinių interesų apsaugą. Vien kompensacijos priteisimas, neįvertinus realių ieškovės galimybių ją sumokėti, savaime neužtikrina tinkamo atsakovo turtinių teisių įgyvendinimo. Be to, nesant galimybės sumokėti priteistos kompensacijos, jos išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ieškovei natūra priteistą nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, siekdamas užtikrinti abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, išvengti neproporcingai didelės ieškovei tenkančios finansinės naštos ir kartu sudaryti prielaidas atsakovui realiai gauti jam priklausančią kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, nustatant atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, atsižvelgti į ieškovės apeliaciniame skunde siūlomą bendrų šalių kreditinių įsipareigojimų vykdymo paskirstymo tvarką.
Šiuo atveju bendrų solidariųjų prievolių vykdymo paskirstymas sutuoktinių tarpusavio santykiuose nekeičia jų prievolių kreditoriams pobūdžio ir apimties. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad visas nekilnojamasis turtas natūra priteisiamas ieškovei, taip pat į pačios ieškovės apeliaciniame skunde išreikštą valią vykdyti visus likusius kreditinius įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriams lieka solidarios abiejų šalių prievolės, tačiau šalių tarpusavio santykiuose jų vykdymas priskirtinas ieškovei. Toks prievolių vykdymo paskirstymas nekeičia kreditorių teisių reikalauti, kad prievoles įvykdytų abu solidarieji skolininkai arba bet kuris iš jų, tačiau sudaro pagrindą, apskaičiuojant atsakovui mokėtiną kompensaciją, atsižvelgti į ieškovei tenkančią visų likusių kreditinių įsipareigojimų vykdymo naštą. Jeigu ieškovei nevykdant šių prievolių, jas ar jų dalį tektų įvykdyti atsakovui, pastarasis turėtų teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti jo sumokėtas sumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais kompensacijos apskaičiavimais, kadangi jie atlikti remiantis 2025 m. rugsėjo 12 d. duomenimis apie negrąžintų kreditų likučius, be to, neįvertinus pagal kredito sutartis mokėtinų palūkanų. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta 2026 m. lapkričio 3 d., atidedant nutarties priėmimą ir paskelbimą, todėl, nustatant šalių neįvykdytų kreditinių įsipareigojimų apimtį, vadovaujamasi byloje esančiais 2026 m. lapkričio 3 d. aktualiais duomenimis apie likusius mokėjimus pagal kredito sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei šalių tarpusavio santykiuose tenka pareiga vykdyti visas likusias prievoles pagal kredito sutartis, t. y. ne tik grąžinti kreditus, bet ir mokėti palūkanas, apskaičiuojant atsakovui mokėtiną kompensaciją, įvertintina bendra pagal kredito sutartyse nustatytus mokėjimo grafikus likusių mokėtinų įmokų suma, apimanti tiek negrąžintų kreditų pagrindines sumas, tiek mokėtinas palūkanas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalims suteiktas 128 000 Eur dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2048 m. gegužės 3 d. Pagal kredito grąžinimo grafiką įmokos mokamos kiekvieno mėnesio 3 dieną, mėnesinės įmokos dydis (įskaitant palūkanas) – 537,01 Eur, paskutinės įmokos dydis – 534,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties priėmimo dieną (2026 m. lapkričio 17 d.) 2026 m. lapkričio 3 d. įmokos mokėjimo terminas yra suėjęs, likusių mokėtinų įmokų suma apskaičiuojama nuo 2026 m. gruodžio 3 d. iki 2048 m. gegužės 3 d. (imtinai). Pagal kredito grąžinimo grafiką šiuo laikotarpiu mokėtinos 257 įmokos po 537,01 Eur ir paskutinė 534,99 Eur dydžio įmoka, taigi bendra likusių mokėtinų įmokų pagal šią kredito sutartį suma, įskaitant palūkanas, sudaro 138 546,56 Eur (257 × 537,01 Eur + 534,99 Eur).
Pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalims suteiktas 20 000 Eur dydžio vartojimo kreditas šeimos poreikiams tenkinti, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2029 m. rugpjūčio 15 d. Sutartyje nustatyta, kad įmokos mokamos kiekvieno mėnesio 15 dieną, mėnesinės įmokos dydis (įskaitant palūkanas) – 339,39 Eur, paskutinės įmokos dydis – 307,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties priėmimo dieną 2026 m. lapkričio 15 d. įmokos mokėjimo terminas taip pat yra suėjęs, likusių mokėtinų įmokų suma apskaičiuojama nuo 2026 m. gruodžio 15 d. iki 2029 m. rugpjūčio 15 d. (imtinai). Šiuo laikotarpiu pagal kredito sutartį mokėtinos 32 įmokos po 339,39 Eur ir paskutinė 307,17 Eur dydžio įmoka, taigi bendra likusių mokėtinų įmokų pagal šią kredito sutartį suma, įskaitant palūkanas, sudaro 11 167,65 Eur (32 × 339,39 Eur + 307,17 Eur).
Taigi bendra pagal abi kredito sutartis likusių mokėtinų įmokų suma sudaro 149 714,21 Eur (138 546,56 Eur + 11 167,65 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad visas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė yra 240 800 Eur, natūra priteisiamas ieškovei ir jai šalių tarpusavio santykiuose priskiriamas visų likusių prievolių pagal minėtas kredito sutartis vykdymas, atsakovui mokėtina kompensacija už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį apskaičiuotina iš bendros nekilnojamojo turto vertės atėmus likusių mokėtinų įmokų pagal abi kredito sutartis sumą ir gautą skirtumą padalijus pusiau. Atitinkamai atsakovui mokėtina kompensacija už nekilnojamąjį turtą sudaro 45 542,90 Eur ((240 800 Eur – 149 714,21 Eur) / 2).
Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu Automobilio padalijimo būdu, prašydama Automobilį natūra priteisti ne jai, o atsakovui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškiniu pati prašė Automobilį natūra priteisti jai, o atsakovas tokiam turto padalijimo būdui neprieštaravo. Ieškovė savo poziciją dėl Automobilio padalijimo pakeitė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų patikslinusi atitinkamą ieškinio reikalavimą.
Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas Automobilio padalijimo būdas neatitinka šalių interesų ar pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Vien ieškovės pasikeitusi pozicija dėl to, kuriai iš šalių Automobilis turėtų būti priteistas natūra, savaime nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Automobilį natūra priteisė ieškovei, todėl šis ieškovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Kartu pažymėtina, kad Automobilį natūra priteisiant ieškovei, atsakovui turi būti priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią šio turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilio vertė yra 3 872 Eur, atsakovui už ieškovei natūra priteistą Automobilį mokėtina 1 936 Eur (3 872 Eur / 2) dydžio kompensacija.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei natūra priteisus visą nekilnojamąjį turtą ir Automobilį bei šalių tarpusavio santykiuose jai priskyrus visų likusių prievolių pagal minėtas kredito sutartis vykdymą, atsakovui iš ieškovės priteistina bendra 47 478,90 Eur (45 542,90 Eur + 1 936 Eur) dydžio piniginė kompensacija už jam tenkančią bendro turto dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui priteistos kompensacijos išmokėjimą atidėjo trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismui perskaičiavus atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, kartu spręstina ir dėl šios kompensacijos išmokėjimo termino. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės finansinės galimybės yra ribotos – ji gauna apie 800 Eur darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius) ir augina keturis nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, jog ieškovė neturės finansinių galimybių per pirmosios instancijos teismo nustatytą trijų mėnesių terminą sumokėti jam priteistos didelės kompensacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ir pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė turėtų realias galimybes per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą sumokėti atsakovui mokėtiną kompensaciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytą atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, ieškovei tenkančią finansinių įsipareigojimų naštą, taip pat į būtinybę užtikrinti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, yra pagrindas kompensacijos išmokėjimą atidėti šešiems mėnesiams. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nurodė, jog jai finansiškai padeda tėvas, kuris yra pasirengęs prisidėti ir prie atsakovui mokėtinos kompensacijos išmokėjimo. Ši aplinkybė, vertinama kartu su apeliacinės instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir ilgesniu jos išmokėjimo terminu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė turės realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą šioje dalyje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas kompensacijos dydis ir šešių mėnesių jos išmokėjimo terminas, palyginti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis kompensacijos išmokėjimo sąlygomis, labiau atitinka realias ieškovės finansines galimybes atsiskaityti su atsakovu, kartu užtikrinant atsakovo teisę per protingą terminą gauti jam priklausančią kompensaciją už ieškovei natūra priteistą bendrą turtą. Toks kompensacijos išmokėjimo atidėjimo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neproporcingai ilgas ir nepažeidžia atsakovo teisių bei teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo šalių tarpusavio santykiuose, atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo atidėjimo termino keistinos, nustatant, kad šalių tarpusavio santykiuose visas likusias prievoles pagal abi kredito sutartis vykdo ieškovė, atitinkamai sumažinant atsakovui mokėtiną kompensaciją iki 47 478,90 Eur ir šios kompensacijos išmokėjimą atidedant šešiems mėnesiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteisė po 1 465 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovui priteisė 750 Eur teismo ekspertizės išlaidų atlyginimą, o šalis paliko prie jų pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje pareikšti skirtingų rūšių reikalavimai ir nėra galimybės nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
Vadovaudamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės turtiniai reikalavimai buvo patenkinti tik 20,7 proc. apimtimi. Atsakovo nurodyta proporcija, apskaičiuota pagal ieškovės prašytos ir teismo priteistos kompensacijos dydžių santykį, neatspindi visų byloje pareikštų turtinių reikalavimų išsprendimo rezultato.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl viso nekilnojamojo turto priteisimo jai natūra, kuriam atsakovas prieštaravo, taip pat Automobilį padalijo ieškovės ieškinyje nurodytu būdu. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka nepakeistos. Be to, apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo paskirstymo šalių tarpusavio santykiuose ir atitinkamai sumažinama atsakovui mokėtina kompensacija. Vertinant bendrą bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė byloje pareiškė ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio reikalavimus. Taigi vien kompensacijos dydžių santykis negali būti laikomas tinkamu kriterijumi, nustatant patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, jų tarpusavio sąsajas ir galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovės reikalavimų patenkinti, dalis atmesti, o dėl dalies reikalavimų tarp šalių ginčo nebuvo, pirmosios instancijos teismo taikytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas, pagal kurį žyminio mokesčio ir teismo ekspertizės išlaidos šalims paskirstytos lygiomis dalimis, o kiekvienai šaliai tenka jos pačios patirtos atstovavimo išlaidos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pakeitimas nesudaro pagrindo perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai išsprendė klausimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nekilnojamojo turto ir Automobilio priteisimo ieškovei natūra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl šių klausimų paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino realias ieškovės finansines galimybes išmokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo priskyrimo jai šalių tarpusavio santykiuose, taip sumažinant atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį ir sudarant sąlygas ieškovei tinkamai įvykdyti šią prievolę.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo, atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo atidėjimo termino keistinos, nustatant, kad išsaugant šalių solidariąsias prievoles kreditoriams, šių prievolių vykdymas šalių tarpusavio santykiuose priskiriamas ieškovei, įpareigojant ją atlyginti atsakovui dėl netinkamo šių prievolių vykdymo patirtas išlaidas, sumažinant atsakovui priteistą kompensaciją iki 47 478,90 Eur ir jos išmokėjimą atidedant šešiems mėnesiams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo pateikimu, neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė atstovavimo išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos jai taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 339 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, iš jų 119 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir 1 220 Eur už turtinį reikalavimą dėl atsakovui priteistos kompensacijos dydžio sumažinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kai jis pareikštas santuokos nutraukimo byloje, yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis), už ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo apskaičiuotas 119 Eur žyminis mokestis nepriteistinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo paskirstymo šalių tarpusavio santykiuose ir su tuo susijusio atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio sumažinimo iš esmės patenkintas, 1 220 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartimi jam buvo atidėtas likusios 728 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus visa apimtimi, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas iš viso 1 948 Eur žyminis mokestis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
ieškovės IES1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl šalių turto ir įsipareigojimų padalijimo pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 47 478,90 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 90 ct.) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą.
Nustatyti, kad solidarūs skoliniai įsipareigojimai kreditorei „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir kreditoriui AS „Citadele banka“, pagal vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka solidarūs skoliniai įsipareigojimai, nustatant, kad po santuokos nutraukimo IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdys mokėjimus kreditoriams.
Priteisti atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (kompensacija už atsakovo apmokėtas teismo išlaidas teismo ekspertizei atlikti).
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 465 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės 1 465 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Atidėti 6 (šešiems) mėnesiams teismo sprendimo dalies dėl 47 478,90 Eur dydžio kompensacijos priteisimo atsakovui vykdymą.“
Kitose dalyse Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 948 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.