Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2026-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-472-1141/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-23
Bylos Nr.
e2-472-1141/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03408-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1
Trečiasis asmuo
AB Swedbankas, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-472-1141/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03408-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Smiltei Dzimidavičiūtei, Jurgitai Sapitavičienei,dalyvaujant ieškovei IES1, jos atstovei advokato padėjėjai Elenai Gelžinienei,atsakovui ATS1, jo atstovei advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Kornelijai Stacevičiūtei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka, o po atnaujinimo – rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti dėl atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) kaltės iširusią jos ir atsakovo santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 1-26). Ieškinys priimtas teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje atsakovas buvo mylintis ir rūpestingas, o ilgainiui tapo piktas, pradėjo atsainiai žiūrėti į vaikų priežiūrą, engti ieškovės vyresnes dukras, nepagarbiai elgtis su ieškove, prasidėjo psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Tarp nuotaikos svyravimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai. Pasak ieškovės, atsakovas, apimdamas manijos, dažnai puldavo ieškovę, be pagrindo pavydėdavo, kaltindavo dėl visų jo gyvenimo negandų. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir į namus atsakovas grįžta tik savaitgaliais. Atsakovas vangiai dalyvauja vaikų ugdyme (susirinkimuose, šventėse ir kituose renginiuose atsakovas nedalyvauja). Ieškovė nurodė, kad šalių sūnui (duomenys neskelbtini) yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jo priežiūra reikalauja ypatingų tėvų pastangų, tačiau atsakovas prie sūnaus priežiūros prisideda minimaliai. 2022 metais buvo įsigytas kotedžas. Pasak ieškovės, kotedžo įrengimo darbais ir priežiūra didžiąja dalimi užsiima ieškovė, o atsakovas, pasak ieškovės, prie namų ūkio darbų prisideda minimaliai.

Ieškovė prašė šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kartu nustatant jos prašomą vaikų bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarką. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dukra) būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 753 Eur suma, o (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sūnus) būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 1 023 Eur suma. Ieškovės darbo užmokesčio pajamos, pasak ieškovės, sudaro apie 866 Eur per mėnesį, ieškovei finansiškai padeda jos tėvas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad jos žiniomis atsakovas per mėnesį uždirba 2 600 Eur, todėl turi galimybę Sūnui skirti jos prašomus 512 Eur, o Dukrai 377 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 580,85 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nes nuo 2025 m. birželio 1 d., pasak ieškovės, atsakovas nustojo teikti bet kokį išlaikymą vaikams.

Ieškovė nurodė, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise turi 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 831,25 Eur) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini) kaime), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 9 950 Eur), 1/2 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 555 Eur), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2 065 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini) kaime), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 151 000 Eur) (toliau – ir Butas) bei automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) (vertė 3 872 Eur). Visą šį turtą ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš jos priteisti 25 444,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją, leidžiant ieškovei ją išmokėti atsakovui per 10 metų (kas mėnesį mokant po 212,04 Eur).

Ieškovė nurodė, kad šalys turi bendrus įsipareigojimus akcinei bendrovei „Swedbank“ (toliau – ir Swedbankas), 2025 m. rugsėjo mėn. skolos likutis 120 383,47 Eur, taip pat AS „Citadele banka“ (toliau – ir Citadele bankas), kuriai skolos likutis 2025 m. rugsėjo mėnesį sudarė 8 440,72 Eur. Ieškovė prašė įsipareigojimus minėtiems kreditoriams palikti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais, nustatant, kad po santuokos nutraukimo mokėjimus kreditoriams vykdys ieškovė, o jei atsakovas turėtų išlaidų dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ieškovė privalės per 30 dienų nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlyginti atsakovui patirtas išlaidas, o atsiskaičiusi su kreditoriumi ieškovė reikalavimų atsakovui nereikš.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (2 t., b. l. 1-5). Atsakovas nurodė manantis, kad ieškovė susirado kitą vyrą, todėl nutarė nutraukti santuoką. Atsakovas pastebėjo, kad jo santykiai su ieškove taip pat prasidėjo ieškovei būnant santuokoje su kitu vyru, kuriam ieškovė liepė išsikraustyti iš buto ir pakvietė atsakovą gyventi kartu. Pasak atsakovo, ieškovė grasino jį palikti, jei jie nesusilauks vaiko, todėl atsakovas sutiko. Atsakovas nurodė, kad jo darbo grafikas buvo pasirinktas pagal ieškovės pageidavimus, ieškovė nuo 2019 m. iki 2025 m. birželio 10 d. naudojosi atsakovo banko kortelėmis. Šeimai padėjo ir atsakovo motina, kuri pirko maistą, kas mėnesį duodavo pinigų. Atsakovo lėšomis buvo gerinamas ieškovės tėvo butas, kuriame jie tuo metu gyveno. Persikėlus gyventi į naują Butą, ieškovės elgesys pasikeitė, ji emociškai atitolo, nutraukė lytinį gyvenimą, tapo agresyvi ir pikta, nuo 2025 m. balandžio 10 d. neatsakinėjo į skambučius, o nuo 2025 m. birželio 24 d. savaitgaliais nebūdavo namie, su vaikais (tiek savo, tiek ir ieškovės) būdavo atsakovas, gamindavo valgyti. Pasak atsakovo, ieškovė atsisakė kartu atostogauti, vėliau paaiškėjo, kad ieškovė atostogavo su vaikais ir vyru vardu (duomenys neskelbtini), tuomet atsakovas paėmė iš jos savo banko kortelę. Atsakovas nurodė, kad siūlė ieškovei taikytis, praleisti daugiau laiko kartu, tačiau ieškovė pareiškė, kad jo seniai nebemyli ir nebenori būti kartu. Atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, dėl savo darbo specifikos (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įskaitytinai vyksta į komandiruotes užsienyje) atsakovas nurodė, jog pageidauja su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį, iš anksto perspėjus ieškovę SMS žinute ar susisiekus telefonu ir suderinus pasimatymo laiką.

Atsakovas nurodė, jog visą laiką rūpinosi savo vaikų išlaikymu, gyveno ir gyvena kartu, perka maistą ir vaikams reikalingas prekes, ieškovei į jos banko sąskaitą perveda pinigus, taip pat atsakovo motina (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą kas mėnesį perveda po 200 Eur vaikų poreikiams. Atsakovas paaiškino, jog iš ankstesnės santuokos turi dukrą, kuriai kas mėnesį teikia 265 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nurodė sutinkantis Sūnui kas mėnesį skirti po 250 Eur, o Dukrai 200 Eur.

Atsakovas atsiliepime nurodė manantis, jog bendra Sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ir Buto vertė yra 300 000 Eur, todėl atmetus paskolos likutį šio turto vertė yra apie 180 000 Eur. Atsakovas nurodė nesutinkantis, kad šis turtas atitektų ieškovei, o jam būtų priteista juokinga kompensacija, kuri būtų išmokėta per 10 metų. Atsakovas mano, kad turtas turėtų būti padalintas per pusę (po 1/2 dalį) ir įsipareigojimai kreditoriams nemodifikuojami. Atsakovas nurodė neprieštaraujantis, kad ieškovei būtų priteistas Automobilis, o jam būtų priteista 1 936 Eur kompensacija.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, išskyrus nurodė, kad persigalvojo dėl Automobilio, kurį prašo priteisti natūra nebe jai, o atsakovui, jai priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją. Atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodytų aplinkybių, leidžiančių preziumuoti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, byloje neįrodinėjo. Ieškovė, kaip minėta, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, šiam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Pasak ieškovės, atsakovas, elgdamasis neatsakingai, pažeidė sutuoktinių lojalumo pareigą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio argumentas dėl atsakovo neatsakingo elgesio teismo pripažįstamas deklaratyviu. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas kažkokius savo asmeninius interesus priešino tam tikriems ieškovės ar šeimos interesams, kad netoleravo ieškovės profesijos, užsiėmimų, pomėgių.

Pasak ieškovės, atsakovas taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigą gerbti ieškovę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagarbos pareiga yra abipusė ir ji reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio argumentai, kad atsakovas įžeidinėjo ieškovę, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, teismo pripažįstami deklaratyviais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, kad nepaisė ieškovės nuomonės. Byloje yra duomenys, kad svarbus šeimos gyvenimo klausimas dėl atsakovo darbo, dėl kurio jam tekdavo daug laiko praleisti ne Lietuvoje, buvo sprendžiamas abipusiu sutuoktinių susitarimu.

Ieškovė, kaip minėta, ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas, nesirūpindamas ieškove, pažeidė moralinio rėmimo pareigą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nors ir dirba ne Lietuvoje (4 dienas per savaitę) (2 t., b. l. 7), tačiau tiek ieškovė, tiek ir atsakovas gyveno kartu, atsakovas po darbo grįždavo į namus. Tą iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės ieškinio argumentai, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakovo darbo vieta ir, kad atsakovas savaitgaliais „grįžta“ į namus (1 t., b. l. 3). Nagrinėjamu atveju ieškinio argumentas, kad atsakovas nesirūpino ieškove, teismo pripažįstamas deklaratyviu. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų nustojęs rūpintis ieškove ir visa šeima. Tai, kad tarp sutuoktinių kartais kyla konfliktinės situacijos (ypač atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga taip pat ir vaikai iš ieškovės ankstesnės santuokos) yra natūralu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniams kartais būdavo sunku rasti sprendimus konfliktinėse situacijose, pavyzdžiui, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas atiminėjo maistą, grasino ir ieškovė iškvietė policiją, kuriai atsakovas skundėsi dėl patirto smurto iš ieškovės pusės. Dėl sutuoktinių pareigos rūpintis vienas kitu teismas pastebi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas serga (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų kaip ieškovė rūpinasi atsakovu fizine ir psichologine prasmėmis. Priešingai, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės kaltina atsakovą dėl to, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) periodai yra ilgesni, nei pakilios nuotaikos periodai. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimui yra būdingi nuotaikos svyravimai, o kartu su nuotaika svyruoja ir energijos lygis, aktyvumas, miegas, elgesys, sprendimų priėmimas ir sugebėjimas blaiviai mąstyti, tačiau tuo pačiu ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovo elgesys pasikeitė, dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovas tapo piktas, pradėjo atsainiai žiūrėti į vaikų auklėjimą ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nagrinėjamu atveju tokio atsakovo elgesio teismas nenustatė, todėl ieškovės prašymas nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo kaltės teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė akcentavo aplinkybę, kad atsakovas prašė jos nutraukti antrąjį nėštumą ir tai nėra priimtina visuomenės moralės normų atžvilgiu. Vis dėlto, šiuo aspektu teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ji nebuvo priversta nutraukti nėštumo, darytis operaciją ir bandyti nutraukti nėštumą buvo būtent ieškovės priimtas sprendimas. Be to, nuo tada iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 5 metai, todėl atsakovo išsakyta pozicija dėl nenoro su ieškove susilaukti dar vieno vaiko, negali reikšti to, kad šalių santuoka po daugiau nei 5 metų iširo būtent dėl šios priežasties. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimo. Nagrinėjamu atveju santuokos iširimą lėmė nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo, kad po santuokos nutraukimo jai būtų grąžinta jos mergautinė pavardė. Atsakovas tam neprieštaravo, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą (dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo) tenkina ir po santuokos nutraukimo ieškovei grąžina jos mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palieka jo turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su vaikais

Ieškovė prašė, kad šalių Dukros ir Sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovas tam neprieštaravo. Išvadą teikianti institucija nenustatė, kad tai prieštarautų vaikų interesams ar jų norams, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą (dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo) tenkina ir nustato vaikų gyvenamąją vietą su motina.

Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikai su tėvu bendrautų jos nurodyta detalia tvarka. Atsakovas atsiliepime prašė nustatyti, kad jis su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, apie susitikimą iš anksto perspėjus ieškovę SMS žinute ar susisiekus su ja telefonu ir susiderinus susitikimo laiką ir vietą. Iš esmės toks atsakovo prašymas atitiko ieškovės reikalavimą, nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaikais neporiniais mėnesio savaitgaliais. Taigi, tarp šalių nesant dėl to ginčo, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su savo Dukra ir Sūnumi tvarką, pagal kurią jis bendrauja su jais neporinių metų savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Skirstymas porinėmis ir neporinėmis mėnesio savaitėmis gali turėti neaiškumo dėl to, kad kartais mėnuo turi keturias savaites, kartais penkias (ciklai nevienodi), todėl teismas nustato atsakovo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį, planuojant juos atsižvelgiant į tai, kuri tai yra metų, o ne mėnesio savaitė (porinė ar neporinė). Vaikų atsiėmimas iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, kaip prašė nustatyti ieškovė, ateityje taip pat gali kelti neaiškumus ir papildomus ginčus tarp šalių, todėl teismas nustato, kad atsakovas visada vaikus pasiima ir visada grąžina į tą pačią vietą (vaikų gyvenamąją vietą), atitinkamai, šiek tiek pavėlinant pasiėmimo ir grąžinimo laiką (kad vaikai iki tol spėtų grįžti iš ugdymo užsiėmimų į savo gyvenamąją vietą), nebent šalys gera valia tarpusavyje susitartų kitaip.

Byloje nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad šalys nesugebės susiderinti tarpusavyje šalių bendravimo su vaikais šventinėmis dienomis ar per atostogas, todėl detalesnė bendravimo tvarka šiuo metu nenustatytina. Teismas pritaria išvadą teikiančios institucijos pozicijai, kad vaikų interesus labiau atitinka konkreti ir aiški bendravimo tvarka, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovui turint (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų, o šalių Sūnui turint (duomenys neskelbtini) sutrikimą, ypač reikšmingas būtų lankstus bendravimo tvarkos pritaikymas prie tuo metu būsiančių aplinkybių tiek, kiek tai yra susiję su šventiniais ir atostogų laikotarpiais, per kuriuos gali būti planuojama, be kita ko, ir tam tikra veikla, procedūros, susijusios su fizinės ar psichinės sveikatos stiprinimu. Atitinkamai, šalys net ir po santuokos nutraukimo išsaugo pareigą tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis dėl jų bendrų nepilnamečių vaikų. Teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turės ne tik teisę, bet ir pareigą kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus, užtikrins vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, nuolat ir reguliariai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, į ką kaip į prioritetą atkreipė dėmesį išvadą teikianti institucija byloje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės ieškinio argumentus, kad vaikai bijo tėvo. Priešingai, iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad šalių Dukra minėtai tarnybai nurodė, jog su tėvais sutaria gerai (Sūnus nebuvo išklausytas dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo).

Ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo Sūnui 512 Eur, o Dukrai 377 Eur kas mėnesį teiktiną išlaikymą iki vaikai sulauks pilnametystės. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu iš dalies nesutiko, atsiliepime nurodydamas, jog sutinka Sūnui teikti 250 Eur dydžio išlaikymą, o Dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą. Teismas šiuo aspektu atsakovo atsikirtimus pripažįsta bendro pobūdžio (teisiškai ir faktiškai nemotyvuotais). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir teismas neturi objektyvaus pagrindo tokiai išvadai nepritarti. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis neturės finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, koks yra reikalingas vaikams pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus. Priešingai, atsakovas nurodė, kad savo dukrai, kurios jis susilaukė ne su ieškove, jis teikia 265 Eur dydžio išlaikymą, todėl visiškai nesuprantama, kodėl šalių Dukrai atsakovas siekia teikti tik 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo nurodytas 250 Eur dydžio išlaikymas Sūnui yra ženkliai mažesnis už šiuo metu paprastai priteistiną periodinį išlaikymo dydį (atsižvelgiant į šalyje nustatytą minimalią mėnesio algą), o nagrinėjamu atveju šalių Sūnus turi specialių poreikių ir, atitinkamai, jų tenkinimui yra būtinos didesnės lėšos. Tai, kad tokiais atvejais valstybė teikia finansinę pagalbą nereiškia, kad tėvai teikdami išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams neturi įvertinti vaiko sveikatos būklės ar turimų specialių poreikių bei juos atliepti, nepriklausomai nuo valstybės vykdomos politikos ir teikiamos didesnės ar mažesnės pagalbos šeimai. Vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatytina ieškovė.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 580,85 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nes, pasak ieškovės, nuo 2025 m. birželio 1 d. atsakovas nustojo išlaikyti vaikus. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu byloje nesutiko, atsiliepime nurodydamas, kad jis gyvena kartu su vaikais, perka jiems maistą ir reikalingus daiktus, papildomai jis ir jo motina perveda pinigų ieškovei į jos banko sąskaitą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė iki 2025 m. birželio 10 d. naudojosi jo banko kortele. Šios faktinės aplinkybės ieškovė byloje neginčijo. Aplinkybė, jog atsakovas nebeleido nuo 2025 m. birželio 10 d. naudotis jam priklausančia banko kortele, nereiškia, kad atsakovas neišlaikė vaikų. Teismas pažymi, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuo 2025 m. birželio 24 d. ieškovė savaitgaliais išvykdavo iš namų, o atsakovas vienas rūpindavosi vaikais. Šios atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės ieškovė taip pat neginčijo. Tai, kad atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą gyveno šalių namuose patvirtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo jos ir nuo Dukros bei Sūnaus. Taigi, ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas nuo 2025 m. birželio 1 d. visiškai nustojo išlaikyti vaikus, todėl ieškovės reikalavimas nuo šios datos priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą, teismo atmetamas kaip nepagrįstas (neįrodytas).

Dėl šalių turto ir įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė ieškinyje prašė teismo priteisti jai Automobilį asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad Automobilio vertė yra vertė 3 872 Eur. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė savo poziciją ir prašė priteisti Automobilį atsakovui, o jai kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad jai reikės sumokėti didesnę sumą atsakovui už nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, jau laikėsi tokios pozicijos, kad jai būtų priteisiamas visas nekilnojamasis, o atsakovui kompensacija, ši priežastis nelaikytina objektyviu pagrindu pasikeitusią ieškovės poziciją dėl Automobilio pripažinti pagrįsta, todėl teismas šalių Automobilį padalina jį priteisdamas natūra ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisdamas iš ieškovės 1 936 Eur (3 872 Eur /2), t. y. pusę Automobilio vertės piniginę kompensaciją.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys turi bendrus įsipareigojimus Swedbankui (2025 m. rugsėjo mėn. skolos likutis 120 383,47 Eur), taip pat Citadele bankui (2025 m. rugsėjo mėnesį skolos likutis sudarė 8 440,72 Eur). Ieškovė prašė šios įsipareigojimus palikti solidariais šalių įsipareigojimais. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą (dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo) tenkina ir šalių įsipareigojimų kreditoriams (pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nemodifikuoja.

Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo mokėjimus kreditoriams vykdys ieškovė, o jei atsakovas turėtų išlaidų dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ieškovė privalės per 30 dienų nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlyginti atsakovui patirtas išlaidas, o atsiskaičiusi su kreditoriumi ieškovė reikalavimų atsakovui nereikš. Dėl šio ieškinio reikalavimo tikslinga spręsto po to, kai bus išspręsti ieškovės reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovė prašo teismo Sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir Butą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant iš jos piniginę kompensaciją. Atsakovas nesutiko, kad minėto nekilnojamojo turto vertė yra ieškovės nurodomi 167 401,25 Eur. Pasak atsakovo, šalių nekilnojamasis turtas yra vertas apie 300 000 Eur. Atsakovas prašė šį turtą padalinti lygiomis dalimis natūra. Kardinaliai išsiskyrus šalių pozicijoms dėl joms priklausančio nekilnojamojo turto vertės, teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. 2026 m. sausio 19 d. teisme gautas teismo ekspertės Dalios Aleknienės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame pateikta išvada, kad 2025 m. lapkričio 28 d. viso šalims priklausančio minėto nekilnojamojo turto vertė galėjo būti apie 240 800 Eur. Nors turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu turto padalijimo būdu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad 5 kambarių Butas, esantis Sklype (duomenys neskelbtini) kaime, gali būti padalintas natūra taip, kad juo būtų galima patogiai naudotis skirtingiems savininkams, išveng iant dėl to tarpusavio ginčų ir konfliktinių situacijų. Sklypo (duomenys neskelbtini) dėl jo dydžio, priklausančio šalims, naudoti dviem atskiriems savininkams taip pat nebūtų galimybės, todėl šiuo atveju teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl viso nekilnojamojo turto priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant iš ieškovės pusės turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 120 400 Eur. Ieškovė prašė leisti piniginę kompensaciją išmokėti atsakovui per 10 metų. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutiko.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas sprendimo vykdymo išdėstymas 10 metų laikotarpiui neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros bei įsiteisėjusio teismo sprendimo neatidėliotino vykdymo principų. Vis dėlto, teismas, įvertindamas mokėtinos sumos dydį 122 336 Eur (120 400 Eur už nekilnojamąjį turtą + 1 936 Eur už Automobilį), sprendžia, kad ieškovei neturint tokio dydžio santaupų bus finansiškai sudėtinga iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo tokią sumą sumokėti atsakovui (net ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovę finansiškai nuolat remia jos tėvas), todėl sprendimo vykdymo terminas ieškovei atidedamas trims mėnesiams, kuris yra pakankamas prireikus ieškovei priimti sprendimus dėl naujų kreditorinių įsipareigojimų kartu apsaugant ieškovės ir su ja paliekančių gyventi šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir sudarant ieškovei galimybę įvykdyti teismo sprendimą išvengiant priverstinio išieškojimo proceso.

Ieškovė, kaip minėta, taip pat prašė teismo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo mokėjimus kreditoriams vykdys ieškovė, o jei atsakovas turėtų išlaidų dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ieškovė privalės per 30 dienų nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlyginti atsakovui patirtas išlaidas, o atsiskaičiusi su kreditoriumi ieškovė reikalavimų atsakovui nereikš. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovui priteisus iš ieškovės pusę nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją, nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė viena vykdytų mokėjimus kreditoriams. Teismui šalių įsipareigojimų kreditoriams nemodifikavus tiek ieškovė, tiek ir atsakovas lieka solidariai atsakingi kreditoriams, todėl su tuo susiję šalių tarpusavio tolimesni įsipareigojimai vienas prieš kitą gali būti pasiekiami tik bendru šalių sutarimu gera valia. Teismo sprendimu nustačius tokią tarpusavio atsiskaitymo tvarką, kurios prašo viena iš ginčo šalių (šiuo atveju – ieškovė) būtų nepagrįstai įsiterpiama į sutartinius šalių tarpusavio santykius, pažeidžiamas sutarties laisvės principas. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, žyminio mokesčio valstybei nesumokėjo. Teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl už santuokos nutraukimą ir su tuo susijusių teisinių pasekmių konstatavimą žyminį mokestį turi valstybei sumokėti abi šalys lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 2 930 Eur, todėl iš abiejų šalių jis priteistinas po 1 465 Eur valstybės naudai. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į valstybės pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad jo motina (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 1 500 Eur už teismo ekspertizę. Dalinant sutuoktinių turtą būtina nustatyti jo rinkos vertę, jei teismui yra pateiktas prašymas dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovė prašė priteisti jai visą turtą, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją (atsakovas, kaip minėta, siekė, jog turtas būtų padalintas tarp šalių natūra), taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas nusprendė, jog natūra turto dalijimas šalims yra negalimas, patirtos bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizę paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovės priteistina 750 Eur teismo ekspertizės išlaidų kompensavimui.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų advokato padėjėjos Elenos Gelžinienės teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų advokato padėjėjo Andžejaus Sinicyno (Andžej Sinicyn) teisinėms paslaugoms apmokėti. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kaip minėta, šis ieškovės prašymas teismo nebuvo patenkintas. Santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip prašė atsakovas. Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nebuvo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, tačiau šis ieškovės reikalavimas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams. Ginčo dėl to, jog atsakovas turi mokėti išlaikymą vaikams tarp šalių nekilo. Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistas vaikams, o ne ginčo šaliai, t. y. šiuo atveju ieškovei, kuri paskirta vaikams priteistas sumas tvarkyti uzufrukto teise. Teismo pareiga yra nustatyti, kokio dydžio išlaikymas vaikams yra priteistinas. Išvadą teikiančiai institucijai pateikus išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus, teismas priteisė tokį išlaikymo dydį, kokio prašė ieškinyje ieškovė, tačiau tai nereiškia, kad teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai. Kaip ir nereiškia, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, nes nebuvo nustatyta ieškovės prašyta detali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

Ieškovė prašė palikti ją ir atsakovą solidariais skolininkais prieš šalių kreditorius. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nekilo. Ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise Automobilį, o atsakovui priteisti pusės Automobilio vertės piniginę kompensaciją. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nebuvo. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise visą šalių turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravo, tačiau minėtas ieškinio reikalavimas teismo buvo patenkintas. Taigi, vertinant tuos reikalavimus, dėl kurių byloje buvo kilęs ginčas, darytina išvada, kad vienas ieškovės reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės) buvo atmestas, o vienas ieškovės reikalavimas (dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo) buvo patenkintas. Taigi, negalima daryti išvados, kad teismo sprendimas buvo priimtas didesne dalimi ieškovės ar atsakovo naudai. Atitinkamai, šioje situacijoje teismas sprendžia, kad abi ginčo šalys yra paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šalims teiktomis advokatų padėjėjų teisinėmis paslaugomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės IES1 ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo IES1 palikti mergautinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o ATS1 palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina IES1.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui 377 Eur (trijų šimtų septyniasdešimti septynių eurų) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) kiekvieną mėnesį į IES1 banko sąskaitą iki (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų ir indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui 512 Eur (penkių šimtų dvylikos eurų) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) kiekvieną mėnesį į IES1 banko sąskaitą iki (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų ir indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė IES1.

Nustatyti atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikai) tvarką, pagal kurią (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. iki 19.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.

Nustatyti, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 toliau lieka solidariai atsakingi kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 122 336 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą bei 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (kompensacija už atsakovo apmokėtas teismo išlaidas teismo ekspertizei atlikti).

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės IES1 1 465 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ATS1 1 465 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką Lietuvos Respublikoje įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Atidėti trims mėnesiams teismo sprendimo vykdymą dėl 122 336 Eur priteisimo atsakovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė