- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-2368-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06606-2025-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinio skundo subjektai
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1E)-RS2-474, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. pateiktą prašymą išduoti (pratęsti) sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dviejų metų laikotarpiui. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo atsakovės 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1E)- RS2-474 pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti ieškovo prašymą išduoti (pratęsti) sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dviejų metų laikotarpiui.
Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. vedėja priėmė sprendimą Nr. 3ST-177-(14.13.5 E.), kuriuo davė sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu statybos metu. Atsižvelgiant į tai, kad statybų vykdymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nepasibaigęs, ieškovas prašymu prašė pratęsti sutikimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu terminą. Nurodė, kad įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra numatytas iš šiaurinės pusės per du žemės sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 21 d. servituto sutartį (įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, daiktas – Žemės sklypas, pagrindas – 2018 m. birželio 21 d. sutartis Nr. JP-2925, servitutas galioja žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad norint šiuo servitutu naudotis statybų tikslu, tektų pašalinti kelias šimtametes pušis, kurios yra puošmena gyventojams, tuo pačiu padidėtų automobilių eismas „po langais“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams, būtų sugadintos sunkiasvoriui transportui nepritaikytos trinkelės, t. y. toks privažiavimas yra neracionalus, pablogintų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų sąlygas. Todėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti komisiją ir nustatyti, ar esamas servitutas, skirtas patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkamas važiuoti sunkiasvoriam transportui statybų metu, taip pat spec. transportui (gaisriniams automobiliui). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad statybų žemės sklype metu jis turi teisę laikinai naudotis valstybinėje žemėje esančiu privažiavimu, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimą pagal Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 20 įsakymu Nr. 1P-26-(1.3). Ieškovas taip pat nurodo, kad siūlomas leisti naudoti privažiavimas (kuris jau yra faktiškai) per laisvą atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinę žemę nėra niekaip išgrįstas ir atitiktų teritorijų planavimo visuomenės ir privačių interesų derinimo, sveikos, saugios, darnios gyvenamosios aplinkos, visaverčių gyvenimo sąlygų gyvenamosiose vietovėse principus ir tikslus. Skulptūrų parko teritorijoje jokie darbai nenumatomi. Atsakovė priėmė sprendimą Nr. (31.1E)-RS2-474, kuriuo atsisakė išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsisakymo pagrindu nurodė aplinkybę, jog „prašomas įvažiavimas yra numatytas per žemės sklypą (suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies, detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73)“. Ieškovas mano, kad atsakovės motyvas yra nepakankamas skundžiamam sprendimui priimti. Tai, kad „prašomas įvažiavimas yra numatytas per žemės sklypą“, nereiškia, kad negalimas leidimo naudotis valstybinėje žemėje esančiu privažiavimu išdavimas ir kad tai yra kliūtis tokiam sutikimui išduoti. Priešingai, akivaizdu, kad ši atsakovės nurodyta aplinkybė nėra nauja, ji buvo žinoma ir apsvarstyta išduodant leidimą naudotis valstybinėje žemėje esančiu privažiavimu. Be to, poreikis sunkiasvorio transporto privažiavimui prie ieškovo sklypo per valstybinę žemę iki šiol egzistuoja dėl sklype vykdomų ir numatytų vykdyti darbų.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-21 (toliau - Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad Sutikimas gali būti išduodamas naudoti tiek teisės aktų nustatyta tvarka suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), tiek valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų (toliau - valstybinės žemės plotas). Pažymi, kad Taisyklių 13 punkte numatyti atvejai, kada Sutikimas neišduodamas. Vienas iš atvejų (13.5 punktas), kai yra galimybė statybvietę įrengti Prašymą išduoti Sutikimą pateikusio asmens privačios žemės sklype ar šio asmens naudojamame žemės sklype (jo dalyje). Vadovaudamasi nurodytais teisės aktais ir įvertinusi faktines aplinkybes, atsakovė Sprendimu atsisakė išduoti ieškovui sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes prie prašymo pateiktos vykdomų statybos darbų nuotraukos įrodo faktinę situaciją, jog statybvietėje statiniai yra pastatyti ir šiuo metu vykdomi apdailos darbai, todėl sunkiasvorio transporto judėjimas yra minimalus arba galimai jo visai nėra. Atsakovė pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-2362 „Dėl Žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte patvirtinimo“, sprendinius, įvažiavimas į nagrinėjamą sklypą yra numatytas iš šiaurinės pusės servitutu per du žemės sklypus, (duomenys neskelbtini). Nustatytu kelio servitutu turi būti užtikrinamas visų tipų transporto priemonių judėjimas, neišskiriant lengvųjų, sunkiasvorių ar specialių transporto priemonių. Todėl Prašyme nurodomos priežastys apie suintensyvėjusį eismą teritorijų planavimo dokumente numatytu keliu, užtikrinančiu patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti. Be to, Taisyklių 13.2 papunktyje numatytas atvejis, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) ar valstybinės žemės plotas nėra naudojamas, tačiau Mero sprendimas išduoti Sutikimą prieštarautų šių Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatoms, o 13.5 papunktyje - atvejis, kai yra galimybė statybvietę įrengti Prašymą išduoti Sutikimą pateikusio asmens privačios žemės sklype ar šio asmens naudojamame žemės sklype (jo dalyje).
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį tenkino - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1E)-RS2-474, kuriuo atsisakyta išduoti ieškovui sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažino neteisėtu ir įpareigojo atsakovę iš naujo svarstyti ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. pateiktą prašymą išduoti (pratęsti) sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, jog atsakovė atsiliepime nurodė naują savo priimto sprendimo motyvą - „prie prašymo pateiktos vykdomų statybos darbų nuotraukos įrodo faktinę situaciją, jog statybvietėje statiniai yra pastatyti ir šiuo metu vykdomi apdailos darbai, todėl sunkiasvorio transporto judėjimas yra minimalus arba galimai jo visai nėra”. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas būtent tokiu pagrindu, nes atsakovė ginčijamame sprendime pagrindu nurodė aplinkybę, jog „prašomas įvažiavimas yra numatytas per žemės sklypą (suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies, detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73)“.
Taip pat teismas nustatė, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad sprendimo priėmimo metu turėjo duomenis apie statybos darbų užbaigimą (Statybos įstatymo 28 straipsnis), nepateikti įrodymai, kad sprendimo priėmimo metu prašė, kad ieškovas tokius duomenis pateiktų. Atsakovė tokių duomenų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu.
Teismas sutiko su ieškovu, jog ginčijamame sprendime nėra jokios analizės, motyvų kurie nurodytų kaip pasikeitė situacija po 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu išduoto žemės patikėtinio sutikimo.
Teismas pažymėjo, kad sklypo detalusis planas patvirtintas dar 1999 metais ir atsakovė neargumentuoja, kad ieškovo prašomu laikotarpiu Sutikimo pratęsimui/išdavimui bus atliekamas detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo nurodyta ir sąlyga kada sutikimo galiojimas gali būti nutraukiamas, t. y. kai valstybinės žemės sklypas ar plotas tampa reikalingas naudoti kitoms reikmėms, jeigu nemokamas žemės nuomos mokestis arba jeigu valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal sutikimo sąlygas. Duomenų, kad nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis arba valstybinės žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal sutikimo sąlygas, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta.
Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. prašymą, išanalizavo visus būtinus ir reikalingus duomenis, kurie nurodyti ir pačios atsakovės atsiliepime, tačiau neatsispindi savivaldybės administracijos direktoriaus A. Ž. 2025 m. gegužės 29 d. atsakyme ieškovui.
Be to, teismas pažymėjo, kad kaip ir nurodo pati atsakovė pateiktame triplike, Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Sutikimus išduoda savivaldybės Meras, o jo nesant – Merą pavaduojantis asmuo. Savivaldybės administracijos direktoriaus A. Ž. 2025 m. gegužės 29 d. atsakyme nurodyta, kad jis sprendimą priėmė veikdamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2024 m. liepos 2 d. potvarkį M-831 „Dėl įgaliojimų suteikimo savivaldybės administracijos direktoriui“. Į nagrinėjimą bylą nurodytas Mero potvarkis nėra pateiktas, todėl teismas negali vertinti ar priimant ginčijamą sprendimą Mero nebuvo ir tuo metu Merą pavadavo Savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėtina, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas yra savivaldybės, o ne savivaldybės administracija (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi byloje pateiktas įrodymas patvirtina, kad ginčijamą sprendimą priėmė savivaldybės administracijos direktorius, jį vizavo Žemėtvarkos Skyriaus vedėja R. G., Departamento direktorius K. M., teismas laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. pateiktą prašymą išduoti (pratęsti) sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį kaip nepagrįstą, atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, t. y. teismas nurodė, kad ieškinys tenkinamas, tačiau toliau analizuojamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas bei keliamas ginčijamą Sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos klausimas; iš pateiktų argumentų nėra aišku ar bylos šalis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija - yra tinkama, ar atsakovu byloje turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip pat nėra aišku, kodėl keliamas Sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos klausimas, jeigu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktas numato, kad meras išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, o to paties straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nustatytas funkcijas meras turi teisę įgalioti atlikti savivaldybės administracijos direktorių.
Savivaldybės administracijos direktorius Sprendimą priėmė veikdamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2024 m. liepos 2 d. potvarkį Nr. M-831 „Dėl įgaliojimų suteikimo savivaldybės administracijos direktoriui“, kurio ieškovas neginčijo, o teismas neturėjo teisinio pagrindo šiuo aspektu kelti abejonių dėl Sprendimo teisėtumo.
Teismo nurodyta išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių visapusišką ieškovo Prašymo išanalizavimą neatitinka faktinių aplinkybių ir yra deklaratyvi, kadangi teismas nenurodė kokie konkrečiai duomenys nebuvo įvertinti ir nepagrindė, kaip tai įtakojo Sprendimo teisėtumą.
Teismo išvados, kuriose pritariama ieškovo argumentui, jog atsakovė atsiliepime nurodė neva naują Sprendimo priėmimo motyvą dėl statybos darbų eigos ir minimalaus sunkiasvorio transporto poreikio, yra nepagrįstos. Atsakovės paaiškinimai atsiliepime nekeičia Sprendimo teisinio ar faktinio pagrindo, o tik detalizuoja tas faktines aplinkybes, kurios buvo žinomos ir vertintos Prašymo nagrinėjimo metu (statybos darbų fotofiksacijos).
Lemiamu Sprendimo priėmimo pagrindu tapo aplinkybė, jog įvažiavimas į sklypą yra numatytas servitutu per žemės sklypą suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73. Nustatytu kelio servitutu užtikrinamas visų tipų transporto priemonių judėjimas, neišskiriant lengvųjų, sunkiasvorių ar specialių transporto priemonių. Todėl vien subjektyvūs ieškovo teiginiai apie galimai padidėjusį eismo intensyvumą negali paneigti šio servituto teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu.
Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog minėta aplinkybė tiesiogiai lemia Taisyklių 13.5 punkto taikymą ir imperatyviai riboja viešojo administravimo subjekto diskreciją išduoti sutikimą tais atvejais, kai asmuo turi objektyvią galimybę naudotis patekimu į sklypą per jam priklausantį ar jo naudojamą žemės plotą.
Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, nepagrįstai rėmėsi po Sprendimo priėmimo, jau teisminio proceso metu pateiktais papildomais įrodymais, taip nukrypdamas nuo principo, jog administracinio akto teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes.
Ieškovas IES1 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
Atsakovė Sprendime nurodo vienintelį jo priėmimo faktinį pagrindą, kuris yra visiškai (esmingai) neaiškus. Nėra aišku, apie kokį konkretų žemės sklypą, „suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies, detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73”, apskritai yra kalbama, kadangi šiuo detaliuoju planu buvo suplanuotas ne vienas kažkoks sklypas, bet tam tikra teritorija. Jei darytume prielaidą, kad kalbama apie valstybinį žemės sklypą, kuriame suplanuota Skulptūrų parko teritorija, tai tame sklype „prašomas įvažiavimas” nėra numatytas (šis sklypas apskritai dar nesuformuotas).
Atsakovė netinkamai aiškina ir taiko Taisyklių 13.5 punktą, nurodydama, kad „<...> ši aplinkybė tiesiogiai lemia Taisyklių 13.5 punkto taikymą ir imperatyviai riboja viešojo administravimo subjekto diskreciją išduoti sutikimą tais atvejais, kai asmuo turi objektyvią galimybę naudotis patekimu į sklypą per jam priklausantį ar jo naudojamą žemės plotą”. Toks aiškinimas reikštų, kad esant servitutui sutikimo išdavimas negalimas net ir tais atvejais, kai laikinas patekimas į sklypą per valstybinę žemę būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis, kaip ir yra šiuo atveju. Be to, esamas servitutas buvo žinomas ir apsvarstytas išduodant leidimą naudotis valstybinėje žemėje esančiu privažiavimu 2023 metais. Nėra duomenų, kad 2023 m. išduotas sutikimas naudotis valstybinėje žemėje esančiu privažiavimu būtų buvęs neteisėtas.
Atsakovė pati yra patvirtinusi, kad yra galimybė išduoti sutikimą net ir tuo atveju, kad į sklypą galima patekti per servitutą, 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte.
Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius naują aplinkybę – jog „statybvietėje statiniai yra pastatyti ir šiuo metu vykdomi apdailos darbai, todėl sunkiasvorio transporto judėjimas yra minimalus arba galimai jo visai nėra”, ieškovas pateikė naujus duomenis į bylą.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
2017 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2362 „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurio sprendinius įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), yra numatytas iš šiaurinės pusės servitutu per du žemės sklypus, (duomenys neskelbtini).
2023 m. balandžio 5 d. ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą laikinai pasinaudoti valstybinės žemės plotu.
2023 m. gegužės 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybė rašte Nr. (4.37E)-R2-1200, adresuotam Nacionalinei žemės tarnybai, nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, kad būtų leista laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės plotu, vykdant statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2 metų laikotarpiui, su sąlyga, kad prieš naudojantis valstybinės žemės plotu bus užtikrinta, kad naudojimosi metu nebus kertami/naikinami medžiai ir užtikrinta, kad važiuojant statybiniam transportui, vežant statybines medžiagas nebus pabloginta medžių būklė.
2023 m. gegužės 12 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė sutikimą Nr. 13ST-177-(14.13.5 E.), kuriame nurodyta, kad neprieštarauja dėl laikino pasinaudojimo valstybinės žemės plotu vykdant statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini); asmuo turi teisę statybos metu naudotis tik valstybinės žemės plotu (240 kv. m), pažymėtu pridėtame gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto statybvietės plane. Sutikimas galioja iki 2025 m. gegužės 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės ploto, kuriuo planuojama laikinai pasinaudoti, grąžinimo natūra, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pardavimo, išnuomojimo, perdavimo neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti arba kol šio žemės sklypo prireiks kitoms reikmėms. Sutikimo gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį.
2025 m. gegužės 7 d. ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą pratęsti leidimą (sutikimą) laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu.
2025 m. gegužės 14 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 1SD-56479-(15.4.48 Mr.) informavo ieškovą, kad valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal pasikeitusias Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatas perduota valdyti savivaldybėms. Atsižvelgdami į tai, taip pat informuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą. Klausimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu Klaipėdos mieste, sprendžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
2025 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Ž., veikiantis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2024 m. liepos 2 d. potvarkį M-831 „Dėl įgaliojimų suteikimo savivaldybės administracijos direktoriui“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu (toliau – Sutikimas) išdavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-21 „Dėl sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo Klaipėdos mieste taisyklių patvirtinimo“, išnagrinėjo 2025 m. gegužės 16 d. prašymą ir atsižvelgdamas į tai, kad prašomas įvažiavimas yra numatytas per žemės sklypą (suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies, detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73), atsisakė išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
2025 m. lapkričio 21 d. tarp IES1 ir UAB „Granduva“ pasirašyta Statybos rangos sutartis dėl darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. lapkričio 21 d. UAB „Granduva“ pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 25 d. iki 2026 m. balandžio 24 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdomi pagrindų įrengimo, trinkelių klojimo darbai; darbų metu važiuos sunkusis transportas, reikalingas patekimas į objektą.
Iš ieškovo 2025 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. gruodžio 6 d. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad objekte vyksta statybos darbai, sklype dirba sunkiasvoris didžiagabaritis transportas.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami šie dokumentai: kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat atliekant statinio paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą.
Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-21 (toliau - Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad sutikimas gali būti išduodamas naudoti tiek teisės aktų nustatyta tvarka suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), tiek valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų (toliau - valstybinės žemės plotas).
Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad sutikimus išduoda Savivaldybės meras, o jo nesant – merą pavaduojantis asmuo.
Pagal Taisyklių 4 punktą, sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y. laikinam statybinių medžiagų, dirvožemio, sapropelio ir kitokių statybos procesui užtikrinti reikalingų medžiagų sandėliavimui, konstrukcijų laikymui ir statymui, technikos ir transporto priemonių laikymui, tvoros aptvėrimui statybos vietoje.
Taisyklių 13 punkte numatyti atvejai, kada sutikimas neišduodamas, t. y. 1) Taisyklių 9 punkte nurodytas subjektas motyvuotai prieštarauja dėl laikino valstybinės žemės sklypo (jo dalies) ar valstybinės žemės ploto naudojimo; 2) Taisyklių 9 punkte nurodytas subjektas per nustatytą terminą nepareiškė nuomonės dėl laikino valstybinės žemės sklypo (jo dalies) ar valstybinės žemės ploto naudojimo arba valstybinės žemės sklypas (jo dalis) ar valstybinės žemės plotas nėra naudojamas, tačiau Mero sprendimas išduoti Sutikimą prieštarautų šių Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatoms; 3) kai valstybinės žemės plotas, kuriuo planuojama laikinai naudotis, yra suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte kaip grąžinamas natūra, perduodamas ar suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn, parduodamas, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise; 4) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis yra pradėta valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra; 5) yra galimybė statybvietę įrengti Prašymą išduoti Sutikimą pateikusio asmens privačios žemės sklype ar šio asmens naudojamame žemės sklype (jo dalyje); 6) asmuo, kuris prašo išduoti Sutikimą, yra savavališkai užėmęs ir naudoja valstybinės žemės plotą, nurodytą Prašyme išduoti Sutikimą; 7) kai šis žemės plotas reikalingas naudoti kitoms reikmėms.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nagrinėdama ieškovo prašymą dėl sutikimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu išdavimo, neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Apeliantės vertinimu, tokia teismo išvada dėl nepakankamo prašymo išnagrinėjimo yra deklaratyvi, nes teismas konkrečiai neįvardijo, kokie duomenys nebuvo įvertinti ir kokią įtaką tai turėjo ginčijamo sprendimo teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, išsamiai aptarė individualiam administraciniam aktui keliamus faktinio ir teisinio pagrindimo bei motyvavimo reikalavimus, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam individualiam administraciniam aktui keliamų faktinio ir teisinio pagrindimo bei motyvavimo reikalavimų aiškinimui.
Teisėjų kolegija pabrėžia kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir išsamumo principai, įpareigoja viešojo administravimo subjektą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius, objektyviai pagrįstus ir pakankamai motyvuotus sprendimus. Be to, viešojo administravimo subjektas privalo aiškiai nurodyti priimamo sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą bei motyvus pačiame individualiame administraciniame akte (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), o ne tik vėliau, kilus ginčui, aiškinti, kokias aplinkybes turėjo omenyje ir kokią teisinę reikšmę joms suteikė. Taip pat viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju iš 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovė atsisakymą išduoti ieškovui sutikimą grindė tuo, jog prašomas įvažiavimas yra numatytas per žemės sklypą, suplanuotą detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73. Apeliaciniame skunde apeliantė paaiškina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindu tapo aplinkybė, jog įvažiavimas į sklypą yra numatytas servitutu per žemės sklypą, suplanuotą Teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73.
Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčijamame sprendime abstrakčiai nurodyta, kad prašomas įvažiavimas numatytas per detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą, nepatikslinant, apie kokį konkretų įvažiavimą ir žemės sklypą kalbama, taip pat nepaaiškinant, kodėl ši aplinkybė sudaro pagrindą atsisakyti išduoti ieškovui prašomą sutikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad iš ginčijamo sprendimo turinio negalima nustatyti, kokį konkretų žemės sklypą ir jame numatytą įvažiavimą atsakovė nurodė kaip atsisakymo pagrindą. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovo išreikšta pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl 2025 m. gegužės 16 d. ieškovo prašymo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. gegužės 29 d. sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdama, kad teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog numatytas servitutas tiesiogiai lemia Taisyklių 13.5 punkto taikymą ir imperatyviai riboja viešojo administravimo subjekto diskreciją išduoti sutikimą tais atvejais, kai asmuo turi objektyvią galimybę naudotis patekimu į sklypą per jam priklausantį ar jo naudojamą žemės plotą.
Pažymėtina, kad ieškovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė aplinkybes, kad naudojimasis servitutu statybos metu nėra tinkamas dėl sunkiasvorio transporto judėjimo, galimo želdinių ir įrengtos dangos pažeidimo bei neigiamo poveikio gretimų sklypų naudotojams. Nors šios aplinkybės savaime neįrodo, kad servitutu naudotis apskritai neįmanoma, tačiau jos yra reikšmingos vertinant, ar atsakovės laikino sutikimo dėl naudojimosi valstybine žeme neišdavimas pakankamai pagrįstas. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog atsakovei buvo žinoma apie per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus nustatytą servitutą dar iki 2023 m. gegužės 12 d. sutikimo išdavimo, tačiau ši aplinkybė tuomet nesutrukdė išduoti sutikimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu statybos metu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesnio 2023 m. gegužės 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo išdavimas savaime nereiškia, jog ieškovui automatiškai gali būti išduodamas naujas sutikimas ar pratęsiamas ankstesnio sutikimo galiojimas, vis dėlto, nagrinėdama naują ieškovo prašymą, atsakovė turėjo įvertinti prašymo nagrinėjimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes, įskaitant ankstesnio sutikimo išdavimo aplinkybes, ir atsižvelgti, ar nuo ankstesnio sutikimo išdavimo šios aplinkybės pasikeitė ir ar jos lemia ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. prašymo netenkinimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu ginčijamame sprendime nėra aptarta ankstesnio sutikimo išdavimo aplinkybė, nepaaiškinta, kodėl anksčiau buvusi galimybė laikinai naudotis valstybine žeme šiuo atveju nebevertinama kaip pakankama, taip pat nenurodyta, kokios naujos aplinkybės lėmė kitokį atsakovės sprendimą. Vien nuoroda į detaliuoju planu numatytą įvažiavimą neatskleidžia, kodėl ši aplinkybė, buvusi žinoma ir ankstesnio sutikimo išdavimo metu, tapo pagrindu atsisakyti ieškovui išduoti naują sutikimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ankstesnio sutikimo galiojimo metu ieškovas būtų pažeidęs nustatytas naudojimosi sąlygas, nemokėjęs žemės nuomos mokesčio ar kad valstybinės žemės plotas būtų tapęs reikalingas kitoms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovė būtų turėjusi informacijos apie statybos darbų užbaigimą ar būtų prašiusi ieškovo pateikti tokią informaciją. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prie prašymo pateiktos statybos darbų nuotraukos patvirtina, jog statiniai jau pastatyti ir vykdomi apdailos darbai, todėl sunkiasvorio transporto poreikis yra minimalus arba jo apskritai nėra, toks paaiškinimas atsiliepime nepatvirtina, kad ši aplinkybė iš esmės buvo tinkamai įvertinta priimant ginčijamą sprendimą, kadangi pačiame sprendime tokie duomenys nenurodyti ir jų vertinimas neatsispindi.
Be to, apeliantė apeliaciniame skunde išreiškia mintį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nes teismas, tenkindamas ieškinį, kartu kėlė klausimą dėl ginčijamą sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos ir atsakovo tinkamumo. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktas numato, kad meras išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, o to paties straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nustatytas funkcijas meras turi teisę įgalioti atlikti savivaldybės administracijos direktorių. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ginčijamą sprendimą priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nurodydamas veikiantis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2024 m. liepos 2 d. potvarkį Nr. M-831 „Dėl įgaliojimų suteikimo savivaldybės administracijos direktoriui“. Tačiau nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, kad sprendimą priėmęs asmuo turėjo tinkamus įgaliojimus, tai savaime nereiškia, kad jo priimtas sprendimas atitinka visus individualiam administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo reikalavimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinis reguliavimas įpareigoja atsakovę neapsiriboti abstrakčiu atsisakymo pagrindo nurodymu priimant sprendimus, o atskleisti konkrečias faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą sprendimą neteisėtu. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neįpareigojo atsakovės išduoti ieškovui sutikimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu konkrečiam laikotarpiui, t. y. teismas tik įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą, taigi neperėmė atsakovei priskirtos diskrecijos teisės spręsti dėl tokio sutikimo išdavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai priteistinos minėtos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.