Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-10-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-6313-819/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-19
Bylos Nr.
e2YT-6313-819/2026
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00054-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Suinteresuotas asmuo
D. G., S. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, " Turto bankas "
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6313-819/2026Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00054-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,dalyvaujant A. P., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,suinteresuotiems asmenims D. G., S. M. (S. M.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys S. M. (S. M.), D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. po savo brolio I. M. (I. M.) mirties 2004 m. sausio 1 d. jo palikimą priėmė, pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškimą pareiškėja grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

Pareiškėja ir I. M. (I. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 2004 m. sausio 1 d., buvo brolis ir sesuo. Jų tėvai S. M. (S. M.), miręs 1971 m. kovo 7 d., ir B. M., mirusi 2004 m. rugsėjo 11 d., buvo susituokę, o jų santuokoje užaugo trys vaikai, be I. M. (I. M.) ir pareiškėjos G. M. (G. M.), miręs 2001 m. liepos 30 d. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti D. G. yra G. M. (G. M.) dukra.

I. M. (I. M.) buvo susituokęs su H. M., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia 2023 m. sausio 20 d. Santuokoje jiems gimė vienas vaikas S. M. (S. M.).

2004 m. sausio 1 d. mirus I. M. (I. M.) atsirado palikimas, kurį sudarė jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 116/919 dalis. Testamentų registre nėra registruotų I. M. (I. M.) testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. I. M. (I. M.) sūnus S. M. (S. M.), būdamas pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, faktinių palikimo priėmimo veiksmų neatliko.

Pareiškėja kaip antros eilės įpėdinė pagal įstatymą po savo brolio I. M. (I. M.) mirties jo palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 160/919 dalis Žemės sklypo. Šalia jai priklausančios Žemės sklypo dalies ribojasi ir I. M. (I. M.) priklausiusi 116/919 Žemės sklypo dalis. Nuo palikimo atsiradimo momento pareiškėja nuolat valdė ir naudojo tiek savo, tiek brolio Žemės sklypo dalį, jų neskirdama ir naudodama kaip vientisą žemės ūkio objektą. Po brolio I. M. (I. M.) mirties ji nuolat organizavo Žemės sklypo įdirbimą, atliko žemės ūko darbus, rūpinosi žemės priežiūra, naudojo ją žemės ūkio veiklai, skyrė tam asmenines lėšas ir darbą, elgėsi kaip faktinė viso Žemės sklypo savininkė, laikė savo ne tik jai priklausančios, bet ir paveldėtos Žemės sklypo dalies savininke. Šių veiksmų pareiškėja ėmėsi nuo pat I. M. (I. M.) mirties.

2021 m. birželio 6 d. pareiškėja sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su E. K. (E. K.), pagal kurią buvo išnuomota 1,60 ha Žemės sklypo dalis. Nors nuomos sutartis buvo įforminta pareiškėjos vardu Nekilnojamojo turto registre registruotai Žemės sklypo daliai, pagal ją buvo prižiūrimas Žemės sklypas kaip vientisas žemės ūkio objektas. Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma, nuomininkas žemę dirbo, pareiškėja vykdė nuomotojai būdingas teises ir pareigas, taip pat ir paveldėtos, tačiau dar neįformintos Žemės sklypo dalies atžvilgiu.

Pareiškėja nuolat bendravo su valstybės ir savivaldybės institucijoms, tvarkė su Žemės sklypu susijusius dokumentus ir sprendė su jų teisiniu statusu susijusius klausimus. Pareiškėja teikė prašymus ir gavo oficialias pažymas iš valstybės registrų, domėjosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iniciavo ir palaikė dokumentų gavimą, tvarkymą dėl žemės sklypų teisinės padėties, taip pat atliko kitus veiksmus, būdingus turto savininkui, siekiančiam užtikrinti valdomo žemės sklypo išsaugojimą ir tinkamą administravimą. Tai liudija, kad pareiškėja elgėsi kaip savininkė ir aiškiai išreiškė valią įgyti paveldėtą turtą nuosavybės teise.

I. M. (I. M.) dėl sveikatos būklės buvo neįgalus, su savo šeima faktiškai negyveno ilgą laiką iki mirties, o jo kasdiene priežiūra, buitimi, sveikatos poreikiais ir organizaciniais klausimais rūpinosi pareiškėja. Pareiškėja organizavo taip pat jo laidotuves, faktiškai veikė kaip artimiausias žmogus, prisiėmęs atsakomybę už palikimo reikalus.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis daliai I. M. (I. M.) turto yra įregistruotas areštas, kuriuo apribota S. M. (S. M.) kaip pirmosios eilės pagal įstatymą įpėdiniui priklausanti turtinė teisė į paveldimą turtą. Šis arešto įrašas buvo įregistruotas ne mirusiojo I. M. (I. M.) atžvilgiu ir ne pareiškėjos atžvilgiu, o išimtinai siejant jį su S. M. (S. M.) galimomis, bet neįgyvendintomis paveldėjimo teisėmis. Kadangi S. M. (S. M.) palikimo nepriėmė nei pateikdamas pareiškimą notarui, nei faktiškai pradėdamas palikimą valdyti, jo teisė į palikimą neatsirado. Todėl areštuota turtinė teisės, būsima ir neįgyvendinta paveldėjimo teisė, negali paneigti ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl faktinio palikimo priėmimo kito įpėdinio – pareiškėjos naudai.

Prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas yra teisiškai įtvirtinti pareiškėjos nuosavybės teises, įgytas paveldėjimo būdu, ir sudaryti galimybę notarine tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat užtikrinti teisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodo, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi panešimo apie galimą palikėjo I. M. (I. M.) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikimo priėmimą valdyti. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, pagal teismų praktiką. Nurodo, kad pareiškėja turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos teiginius apie galimą turto paveldėjimą pradėjus palikimą valdyti faktiškai, taip pat neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes šiai dienai žemės sklypai yra privati nuosavybė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vienas žemės sklypas pilnai priklauso I. M. (I. M.), o kitas žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, I. M. (I. M.) ir kitiems bendraturčiams.

Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo pareiškimą prašo tenkinti.

Atsiliepimą suinteresuotas asmuo D. G. grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

Suinteresuotas asmuo D. G. nereiškia jokių pretenzijų į palikėjo I. M. (I. M.) palikimą ir pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų.

Po I. M. (I. M.) mirties 2004 m. sausio 1 d. būtent pareiškėja realiai perėmė palikėjo turto valdymą, priežiūrą ir naudojimą, elgėsi su juo kaip su savo nuosavybe ir aiškiai išreiškė valią palikimą priimti. Pareiškime nurodyti faktai: turto priežiūra, naudojimas žemės ūkio veiklai, investicijos į jo išsaugojimą, dokumentų tvarkymas, bendravimas su institucijomis, taip pat palikėjo priežiūra jam esant gyvam ir laidojimo organizavimas, atitinka faktinio palikimo priėmimo požymius.

Sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, kad palikėjo I. M. (I. M.) sūnus S. M. (S. M.), nors ir būdamas pirmos eilės įpėdiniu, per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė nei formaliai, nei faktiškai, todėl jo paveldėjimo teisė į palikėjo turtą neatsirado.

Palikėjas I. M. (I. M.) dėl sveikatos būklės buvo neįgalus, su sutuoktine ir sūnumi ilgą laiką iki mirties faktiškai negyveno kartu, o jo kasdiene priežiūra ir organizaciniais klausimais nuolat rūpinosi pareiškėja. Po palikėjo mirties pareiškėja organizavo jo laidojimą ir sprendė su tuo susijusius praktinius bei administracinius klausimus, taip faktiškai prisiimdama atsakomybę už palikėjo reikalus. Pareiškėja dar iki palikimo atsiradimo ir iš karto po palikėjo mirties objektyviai perėmė palikėjo turto priežiūrą, rūpinosi jo išsaugojimu ir faktiškai vykdė turto valdymą, būdingą savininko elgesiui.

S. M. (S. M.) palikėjo mirties dieną buvo nepilnametis, turėjo tik ribotą civilinį veiksnumą, nei per teisėtus atstovus, nei vėliau, jam tapus visiškai veiksniu, nerodė aktyvaus intereso priimti palikimą. Jis neatliko jokių faktinio palikimo priėmimo veiksmų ir neprisidėjo prie turto priežiūros ir administravimo. Aplinkybę, kad I. M. (I. M.) gyveno atskirai nuo šeimos, patvirtina ir byloje pateiktas mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad jo gyvenamoji vieta buvo registruota (duomenys neskelbtini), tuo tarpu S. M. (S. M.) kartu su motina H. M. visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. P. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad brolio palikimo niekas kaip ir nepaveldėjo, todėl nori susitvarkyti žemę. Kreipėsi į žemėtvarką, seniūniją, sužinojo, kad nesutvarkyta, pradėjo tvarkytis. Brolis paskutiniu metu gyveno su mama, namas mamos, turėjo po kambarį kiekvienas, ten atsidūrė po galvos traumos. Žemės sklypas buvo tėviškėje, kur gyveno mama. Brolis turėjo dar televizorių, radiją, vištų, buities daiktų, baldų, toks jo ir palikimas. Brolis mirė žiemą, palaidojo, susitvarkė, ką galėjo paimti paėmė. Ten liko gyventi mama. Pareiškėja žemę kaip dirbo iki tol, taip dirbo ir toliau, prašė, kad padėtų D., pusbrolis, pakviestas liudytoju, sodino burokus, morkas, apsėdavo rugiais, avižom, grikiais. Pati pareiškėja gyveno Alytuje. Broliui buvo reikalinga pagalba, todėl ji vis padėdavo mamai su broliu. Su žmona, sūnumi brolis nebendravo, kai gavo traumą, ten (pas mamą) ir liko, jį teko prižiūrėti, turėjo antros grupės invalidumą. Sūnus, žmona nesilankė pas brolį, jie nebendravo su jais. Į notarą kreipėsi nesenai, notaras nieko nepaaiškino, tada kreipėsi pas advokatą. Nuo 2021 m. žemę išnuomojo ūkininkui, nes sveikata jau neleidžia jos dirbti, nuvažiuoja tik pažiūrėti, kaip ūkininkas tvarkosi. Pretenzijų dėl brolio turto jai niekais neteikė. Skolų brolis neturėjo. Pradžioje tvarkyti žemės važinėdavo ji su vyru, vėliau padėjo D. G.. Žemę įdirbinėjo visą laiką, po brolio mirties žiemą pavasarį jau įdirbinėjo. Produkciją dalindavosi, mokėdavo ja už pagalbą tvarkant sklypus (traktorių samdant, kt.), kai ką parduodavo, dalino pareiškėja. Mama mirė tais pačiais metais kaip brolis, jos palikimo netvarkė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo mažens važinėdavo į kaimą, paimdavo teta (pareiškėja), ten buvo jos tėvo tėviškė, močiutė, padėdavo kuo galėdavo. Prisimena kaip I. susituokė, buvo paauglė, tada sutuoktinę ir tematė. Bendraut su jais nebendravo, I. vienas lankydavo močiutę, vėliau pas ją apsigyveno. I. buvo sumuštas sutuoktinės brolio, gulėjo ligoninėje, pamena, kad tėvas tuo metu jį slaugė. Kai susirgo, tai pareiškėja prižiūrėjo, vėliau laidojo, suinteresuotas asmuo prisidėjo, kuo galėjo. Visus darbus organizavo teta (pareiškėja), o jie buvo pagalbininkai, prisidėjo. Po I. mirties lankydavosi tėvo tėviškėje. S. M. (S. M.) nematė, nežinojo kaip jis atrodo. Pretenzijų neturi dėl I. palikimo.

Suinteresuotas asmuo S. M. (S. M.) pareiškimui neprieštaravo. Paaiškino, kad tėvas su jais negyveno, jis išaugo su motina ir močiute, tik girdėjo, kad jis yra, girdėjo iš motinos apie traumą, bet tėvo nematė, jam tada buvo gal 2-3 metai. Apie tėvo mirtį papasakojo motina, kai buvo 15-16 metų, nežinojo net kur palaidotas. Nežino, kur yra tėvui priklausę sklypai. Jokių veiksmų priimti tėvo palikimo neatliko. Jam paskambino antstoliai, pasakė, kad yra palikimas, reikia tvarkyti, pasakė, kad parašyti popierius, jis rašė, bet jokių veiksmų nesiėmė, neturėjo tam lėšų. Mama irgi nebendravo su tėvu, nepasakojo, kad būtų atlikusi kokius veiksmus jo palikimui priimti, buvo neįgali.

Liudytoju byloje apklausta B. K. paaiškino, kad pareiškėja yra jos vyro V. K. pusseserė. Žino, kad reiks paliudyti dėl žemės, žino, kad kažkada padalino visai šeimai tą žemę, ji pati ten buvo 3-4 kartus, kai gyveno dar pareiškėjos mama. Jie žemės neapdirbinėjo, apdirbinėjo kita pusė. Kai mirė I., pareiškėja pakvietė į laidotuves, o po laidotuvių tais pačiais metais pavasarį pamena, kad jau pareiškėja kažką ten sėjo, jie važiavo rudenį padėt nuimt, bet daugiau nevažiavo, nes toli, nelabai reikia. Žino, kad kai pareiškėjai buvo sunku važinėti, kad ji nuomojo kažkam. V. V. K. kažkokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo neturėjo.

Liudytoju byloje apklaustas I. P. (I. P.) paaiškino, kad pareiškėja yra jo antros eilės pusseserė. Nurodė, kad maži augo kaime, susitikdavo su I. M. (I. M.), pamena, kad jis susituokė, gyveno Šalčininkuose, jo sutuoktinės brolis grįžo iš kalėjimo ir jį sumušė, jis gulėjo paliktas, tada pareiškėja nuvežė į ligoninę. Jis pats I. lankė ligoninėje, nes dirbo greitosios vairuotoju. Po operacijos, kai pasveiko, nuvežė į kaimą. Pareiškėja atvažiuodavo visuomet padėt. Kai baigėsi tarybiniai laikai, reikėjo padėt tvarkyti žemę ir jis atvažiuodavo. Pamena, kad po I. M. (I. M.) mirties pavasarį pareiškėja irgi važiavo. Vėliau nuo 2021 m. atidavė tą žemę nuomai. Liudytojas visuomet padėdavo, suardavo. Pareiškėjos ir I. žemė buvo šalia, dirbdavo kaip vieną bendrą plotą. Žemė yra (duomenys neskelbtini). I. sūnaus nematė, tik girdėjo, kad sūnų turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. sausio 1 d. mirė I. M. (I. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo tėvai buvo S. M. (S. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) (patikimų (oficialių) duomenų apie jo mirtį, mirties datą byloje nėra), ir B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri mirė 2004 m. rugsėjo 11 d. I. M. (I. M.) turėjo brolį G. M. (G. M.), gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė 2001 m. liepos 30 d., ir seserį pareiškėją A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti D. G. yra G. M. (G. M.) dukra. Mirties momentu I. M. (I. M.) buvo santuokoje su H. M., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri mirė 2023 m. sausio 20 d., turėjo vieną sūnų – suinteresuotą asmenį S. M. (S. M.), gimusį (duomenys neskelbtini).

Mirties momentu I. M. (I. M.) vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugsėjo 4 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-4037 pagrindu, taip pat nuosavybės teisė į 116/919 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugsėjo 4 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-4037 pagrindu. Likusi dalis šio Žemės sklypo I. M. (I. M.) mirties momentu priklausė ir šiuo metu priklauso S. K. (S. K.) – 160/919 dalis, N. C. – 161/919 dalis, V. K. (V. K.) – 161/919 dalis, A. P. – 160/919 dalis, D. G. – 161/919 dalis.

Nekilnojamojo turto registre nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. taip pat yra registruotas juridinis faktas, kad A. P. jai priklausančią Žemės sklypo dalį 2021 m. birželio 6 d. nuomos sutarties pagrindu nuomoja E. K. (E. K.). Taip pat Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. yra registruotas antstolės Teresos Gerasimovič areštas I. M. (I. M.) vardu registruotai 116/919 daliai Žemės sklypo, taip pat kitam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8501-0002-0094, nurodant, kad yra apribota S. M. (S. M.) kaip pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą turtinė teisė į turtą, paveldėtą po I. M. (I. M.) mirties.

Iš antstolės Teresos Gerasimovič teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ji vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. M. (S. M.). 2017 m. rugsėjo 20 d. antstolė areštavo skolininkui priklausančią turtinę teisę į I. M. (I. M.) turėtą nekilnojamąjį turtą ir įpareigojo pateikti duomenis, ar skolininkas kreipėsi į teismą atnaujinti terminą palikimui priimti/nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai valdant turtą. Atvykęs į antstolių kontorą 2017 m. spalio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. skolininkas raštu nurodė, kad ketino sutvarkyti paveldėjimą, tačiau dėl teisinio išprusimo stokos nežinojo kokių veiksmų imtis. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius 2018 m. kovo 22 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštais pranešė, kad valstybė neketina inicijuoti turto paveldėjimo valstybės vardu, nes yra pirmos eilės įpėdinis – S. M. (S. M.). 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. (S. M.) yra priėmęs savo tėvo palikimą, jį pradėdamas faktiškai valdyti. Tačiau duomenų, kad išieškotoja kreipėsi į teismą, nėra.

Iš suinteresuoto asmens S. M. (S. M.) paaiškinimų, duotų prisiekus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad jis nepažinojo (neatsimena) tėvo I. M. (I. M.), nes tėvai gyveno skyrium, jis gyveno su mama H. M.. Apie tėvo mirtį jam užsiminė mama, laidotuvėse jis nedalyvavo, kur palaidotas nežino, apie tėvo turimą turtą, palikimą jis jokių duomenų neturėjo, į notarą nesikreipė, taip pat neatliko faktinių tėvo palikimo priėmimo veiksmų. Patvirtino, kad rašė antstolei pranešimus, kad ketina inicijuoti tėvo palikimo priėmimą teismine tvarka, tačiau vėliau tokios minties atsisakė. Šiuos suinteresuoto asmens S. M. (S. M.) paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra.

Testamentų registre nėra registruotų I. M. (I. M.) sudarytų testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo juos priimti faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, jos redakciją, galiojusią iki 2011 m. lapkričio 1 d., palikimą įpėdinis galėjo priimti ir kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.

Byloje nustatyta, kad po I. M. (I. M.) mirties jokie jo įpėdiniai, nurodyti įstatyme, į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO teismas neaptiko duomenų apie kitas iki šiol buvusias iškeltas civilines bylas, susijusias su I. M. (I. M.) palikimo priėmimu. Šioje byloje nagrinėjamame pareiškime pareiškėja teigia, kad nors ji į notarą dėl brolio palikimo priėmimo nesikreipė, ji savo brolio palikimą iš karto po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Byloje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėja yra I. M. (I. M.) ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė – sesuo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuri paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Byloje surinkti duomenys liudija ir tai, kad I. M. (I. M.) mirties momentu buvo gyvi jo pirmos eilės įpėdinis sūnus S. M. (S. M.) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo antros eilės įpėdinė mama B. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri mirė 2004 m. rugsėjo 11 d., ir jį pergyvenusi sutuoktinė H. M. (CK 5.13 straipsnis), kuri mirė 2023 m. sausio 20 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš jų I. M. (I. M.) palikimą būtų priėmęs vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų. Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo nepriėmimas yra prilyginamas palikimo atsisakymui.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjos, esančios ketvirtos eilės įstatymine I. M. (I. M.) įpėdine, prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo brolio palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, tikslu įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.50 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis, CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad po I. M. (I. M.) mirties liko jo turto – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), vienas iš kurių priklauso I. M. (I. M.) kartu su kitais bendraturčiais, tarp jų pareiškėja, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens D. G. paaiškinimų, liudytojų B. K., I. P. (I. P.) parodymų nustatyta, kad šie žemės sklypai buvo I. M. (I. M.) tėviškėje, kur jis iki mirties gyveno kartu su savo motina, o juo visapusiškai rūpinosi, jam padėdavo pareiškėja. Tiek iki I. M. (I. M.) mirties, tiek po to šiais žemės sklypais rūpinosi pareiškėja, iš pradžių kartu lankydama garbaus amžiaus mamą B. M., vėliau, jai mirus, tik aktyviai rūpindamasi likusiu turtu kaip savo. Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens D. G. paaiškinimų, liudytojų B. K., I. P. (I. P.) parodymų nustatyta, kad pareiškėja nepraėjus trims mėnesiams po I. M. (I. M.) mirties naudojo tiek jai priklausančią Žemės sklypo dalį, tiek I. M. (I. M.) priklausiusią Žemės sklypo dalį kaip vientisą žemės ūkio objektą žemės ūkio veiklai, jį valdė – jame sodino daržoves, augino grūdines kultūras, abejomis Žemės sklypo dalimis visapusiškai rūpinosi ir prižiūrėjo, kvietė kitus giminaičius jai padėti. Niekas pretenzijų į I. M. (I. M.) turtą, likusį po jo mirties, pareiškėjai jį tvarkant, juo rūpinantis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki šiol nereiškė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė ne vėliau kaip per tris mėnesius po I. M. (I. M.) mirties atlikusi faktinius veiksmus brolio I. M. (I. M.) palikimui priimti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl jos reikalavimas yra pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, nustatant, kad pareiškėja po savo brolio I. M. (I. M.) mirties 2004 m. sausio 1 d. jo palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniais, teisėja

nutaria:

Pareiškėjos A. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. sausio 1 d. jo palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, veikiantį Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir