- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2-259-819/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10292-2024-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, M. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui Donatui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. V., M. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sklypo ribų nustatymo, sprendimo panaikinimo. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. V., M. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog praleistas terminas Sprendimui apskųsti, prašo atnaujinti terminą; 2) nustatyti, kad riba tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovų A. V. bei M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 X=6067995.40, Y=589256.75 (plane taškas Nr. 2), X=6067972.22, Y=589264.69 (plane taškas Nr. 3), einanti linija pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Topokada“ matininko V. B. 2024 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą M 1:500; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), 0,0597 ha ploto, žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklype pastatytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomas statinys – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), 40,25 kv. m ploto, baigtumas – 100 proc.
Tuo tarpu atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdo 0,0407 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 3), 0,0414 ha ploto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 4), ir 0,0421 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 5). Visi pastarieji trys atsakovų žemės sklypai suformuoti padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2). Atsakovų sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtas 2020 m. balandžio 19 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas.
Paaiškina, kad ieškovas, siekdamas atlikti Sklypo kadastrinius duomenis, kreipėsi į UAB „Topokada“ matininką V. B.. 2024 m. vasario 19 d. buvo gauta valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pažyma, kurioje nurodoma, kad ieškovo Sklypas ribojasi su dar kitais trimis žemės sklypais: žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė J. K., ir Žemės sklypu 4, Žemės sklypu 5, kurių savininkai A. V. ir M. V.. Matininkas V. B. Vilniaus miesto savivaldybei, sodininkų bendrijai „Tyrinėtojas“, J. K. 2024 m. vasario 26 d. išsiuntė kvietimus į Sklypo ribų ženklinimą, kuris vyks 2024 m. kovo 12 d. 10 valandą. Atsakovams kvietimo įteikti nepavyko, nes VĮ „Registrų centras“ nepavyko rasti jų adreso (duomenys neskelbtini). Matininkas, siekdamas išsiaiškinti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, išsiuntė raštą VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovai gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2004 m., kai asmenys galėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą neegzistuojančiuose ar netiksliuose adresuose, adresas (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo registruotas, į kokį adresą jis buvo pakeistas, nustatyti negalima.
Nurodo, kad UAB „Topokada“ matininkas V. B. 2024 m. kovo 12 d. atliko ieškovo Sklypo ribų paženklinimą vietoje ir parengė 2024 m. kovo 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Sklypo ribos buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos vadovaujantis sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniu planu ir sodo sklypo planu, mastelis M1:500 (1992 m.). Matininkas V. B. taip pat parengė 2024 m. kovo 12 d. Sklypo planą M 1:500 pagal sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinį planą ir Sklypo 1992 m. planą. Atlikdamas šiuos veiksmus, matininkas V. B. nustatė, kad ieškovo Sklypui gretimo sklypo riba ir ant ribos įrengta tvora kerta ieškovo Sklypo ribą, nepaliktas 2 metrų atstumas iki ieškovo Pastato. Šių sklypų konfigūracija ir kraštinės visiškai neatitinka sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinio plano duomenų. Žemės sklypo 2 pietinė riba yra metru ilgesnė, o rytinė kraštinė perkelta link ieškovo Sklypo taip, kad eina prie pat ieškovo Pastato sienos. Todėl matininkas V. B. surašė teikimą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame nurodė šias aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovo Sklypo plotas yra 0,0597 ha, gautas natūrinis Sklypo plotas lygus 0,0613 ha, plotų skirtumas yra 0,0016 ha, o leistinas viršplotis apskaičiuotas pagal 0,02 √0,0597 = +- formulę yra +- 0,0049 ha, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Matininkas V. B. teikimu prašė Nacionalinės žemės tarnybos pateikti išvadą dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniu planu suformuoto Sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. kovo 20 d. matininkas V. B. išsiuntė pakartotinius pranešimus Vilniaus miesto savivaldybei, sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ atstovui ir J. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius atsiuntė 2024 m. balandžio 16 d. raštą, kuriame nurodė, kad nepritaria Sklypo riboms, nes „plane nurodyta kraštinė, apribota ribos taškais 2-3, kerta Nekilnojamojo turto registre registruotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat plane matyti, kad minėta kraštinė kerta tvorą“.
Pažymi, kad matininkui įvertinus sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinio plano duomenis, pagal juos atlikus ieškovo Sklypo matavimus, parengus kadastrinių matavimų bylos dokumentus, juos pateikus Nacionalinei žemės tarnybai ir gavus pastarosios institucijos 2024 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad ieškovo Sklypas ir atsakovų Žemės sklypas 5 persidengia, t. y. nesutampa ribos, o Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į atsakovus gauti jų sutikimo ir atsisako keisti kadastrinius duomenis be Žemės sklypo 5 savininkų sutikimo.
Nurodo, kad ieškovo skundžiamu Sprendimu Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 buvo pertvarkyti į tris žemės sklypus – Žemės sklypą 3, Žemės sklypą 4 ir Žemės sklypą 5. Šiuo Sprendimu taip pat patvirtinti Žemės sklypo 3, Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šis jo skundžiamas Sprendimas priimtas nevertinant to, kad suformuotų žemės sklypų ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, jog žemės sklypai, tarp jų – Žemės sklypas 5, suformuotas ir kadastriniai duomenys patvirtinti nesilaikant sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinio plano ir 1992 m. Sklypo plano matmenų, dėl ko Žemės sklypo 5 riba persidengia su ieškovo Sklypo riba ir eina ties ieškovo Pastato siena, nepaliekant jokio atstumo nuo jo. Todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytoms normoms.
Pažymi, jog Sprendimas ieškovo atstovei buvo pateiktas 2024 m. vasario mėn., tačiau kreiptis į teismą per 30 dienų dėl šio Sprendimo panaikinimo nebuvo aiškaus pagrindo. Ieškovo matininkas turėjo nustatyti ieškovo Sklypo koordinates, atlikti vietoje Sklypo ribų paženklinimo parodymo procedūras, o tam reikia išsiųsti kvietimus, po to parengti ribų paženklinimo-parodymo aktą, Sklypo planą, projekto tikslinimą. Tik atlikus visus aukščiau išsamiai aprašytus veiksmus ir paaiškėjus galutinei situacijai, kad ieškovo ir atsakovų sklypų ribos persidengia, kad atsakovų Žemės sklypo 5 riba patenka į ieškovo Sklypą, matininkas 2024 m. kovo 18 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su teikimu ir prašymu pateikti išvadą dėl tolimesnių veiksmų. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi matininko 2024 m. kovo 18 d. prašymą, išnagrinėjusi situaciją, turėjo teisę ir pareigą informuoti atsakovus apie jų Žemės sklypo 5 kadastro duomenų tikslinimą. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo iš karto kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, nes pagal teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę, gavusi atitinkamą informaciją, kreiptis į sklypo savininkus (atsakovus) dėl kadastro duomenų patikslinimo. Tokiu atveju sklypų kadastro duomenis galima patikslinti be teismo sprendimo. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. gegužės 30 d. raštu informavo matininką, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati neatliks Žemės sklypo 5 kadastrinių matavimų tikslinimo be atsakovų sutikimo (nors nesikreipė į atsakovus jų sutikimui gauti) bei nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas daro išvadą, jog Sprendimo ginčijimui nėra praleistas 30 dienų terminas nuo pažeidimo sužinojimo dienos ir skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 30 d. rašto gavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog išnagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos archyve saugomus Žemės sklypo 2, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinius dokumentus, nustatyta, kad 2004 m. balandžio 15 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ geodezininkas M. M. surašė minėto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (toliau – ir Aktas). Akto 4 punkte buvo nurodyta, kad nustatant Žemės sklypo 2 ribas, buvo kviesti dalyvauti Žemės sklypo 2 esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai: R. V., A. K., A. Š., SB „Tyrinėtojas“ pirmininkas A. K.. Akte Sklypo savininkas A. Š. su Žemės sklypo 2 ribomis sutiko, jame pasirašė.
Pažymi, kad UAB „Geoplėtra“ per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypo 3, Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 kadastro duomenų bylas tikrinimui. Nacionalinė žemės tarnyba patikrino parengtas minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nenustačiusi aplinkybių, trukdančių suderinti šių žemės sklypo planus, juos suderino. Sprendimu buvo patvirtinti Žemės sklypo 5 kadastro duomenys.
Atsakovės vertinimu, priimant ieškovo skundžiamą Sprendimą, esminių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, ieškovui nebuvo ribojama teisė dalyvauti nustatytų kadastro duomenų nustatymo procese ir savo teisėmis jis turėjo galimybę pasinaudoti. Sprendime nurodyti pakankamai aiškūs faktiniai ir teisiniai pagrindai, todėl šis Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, ieškovas galėjo ir turėjo jį suprasti. Taip pat ieškovas turėjo teisę Sprendimą apskųsti, tačiau jo neapskundė įstatyme nustatytu terminu.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu – administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka patikslinti kadastro duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė keisti privačių žemės sklypų ribų, nesant žemės sklypų savininkų sutikimo.
Atsakovai A. V. ir M. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį dėl Sklypo ribų nustatymo, sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Žemės sklypas 5, kurio kadastro duomenys patvirtinti ieškovo skundžiamu Sprendimu ir jo neatskiriama dalimi esančiu 2021 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu (kartu su dar 2 žemės sklypais), suformuotas pertvarkius du žemės sklypus – žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2). Šių dviejų žemės sklypų, kurie pertvarkyti padalijimo būdu į 3 žemės sklypus, bendras plotas 1 242 kv. m. Iš pridedamo Žemės sklypo 1 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio žemės sklypo plotas – 0,0606 ha (606 kv. m), o iš pridedamo Žemės sklypo 2 Nekilojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio žemės sklypo plotas – 0,0636 ha (636 kv. m). Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 pertvarkyti į 3 žemės sklypus – žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 3), žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 4), žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 5). Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 pertvarkyti padalijimo būdu į Žemės sklypą 3, Žemės sklypą 4 ir Žemės sklypą 5 pagal 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Geoplėtra“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), patvirtintą 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-524 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau -ir Savivaldybės įsakymas). Tiek iš Projekto, tiek iš 2021 m. vasario 19 d. Žemės sklypo 3, Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad du žemės sklypus pertvarkant padalijimo būdu į tris žemės sklypus Žemės sklypo 3 plotas turėjo būti ir yra 0,0407 ha (407 kv. m), Žemės sklypo 4 plotas turėjo būti ir yra 0,0414 ha (414 kv. m), Žemės sklypo 5 plotas turėjo būti ir yra 0,0421 ha (421 kv. m) ploto. Sudėjus visus šių trijų žemės sklypų plotus (407 kv. m + 414 kv. m + 421 kv. m) gaunamas toks pats plotas (1 242 kv. m), kokį kartu sudėjus sudarė pertvarkyti Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 (606 kv. m + 636 kv. m).
Atsakovai A. V. ir M. V. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 nuosavybės teise įgijo dar 2014 m., prieš abu žemės sklypus pertvarkant į tris žemės sklypus. Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įsigijo 0,0606 ha ploto Žemės sklypą1. Prie Žemės sklypo 1 pirkimo-pardavimo sutarties atsakovams A. V. ir M. V. pateiktas 2002 m. Žemės sklypo1 planas su koordinatėmis, kuris suderintas tiek su sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ pirmininku, tiek su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įsigijo 0,0636 ha (636 kv. m) ploto Žemės sklypą2. Prie Žemės sklypo 2 pirkimo-pardavimo sutarties atsakovams pateiktas 2004 metų Žemės sklypo2 planas su koordinatėmis, kuris suderintas tiek su sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ pirmininku, tiek su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Iš Žemės sklypo 2 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklypo 2 kadastro duomenys buvo nustatyti 2004 m. balandžio 15 d.
Pažymi, jog skirtingai negu ieškovui nuosavybės teise priklausantis Sklypas, kuris suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, Žemės sklypas 2 buvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus kadastrinius matavimus. Iš 2004 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo 2 ribų paženklinimo – parodymo akto matyti, kad ieškovas kaip gretimo Sklypo savininkas pats dalyvavo Žemės sklypo 2 ribų paženklinime ir savo parašu sutiko su atliekant Žemės sklypo 2 ribų paženklinimą nustatytomis (patikslintomis) Žemės sklypo 2 ribomis. Nacionalinė žemės tarnyba atsakovams pateikė taip pat 636 kv. m ploto 2004 m. balandžio mėn. Žemės sklypo 2 planą bei 2004 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-3562-01 „Dėl R. V. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), s.b. „Tyrinėtojas“, kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Šiuo Įsakymu, be kita ko, nuspręsta patikslinti 636 kv. m ploto Žemės sklypo 2 kadastro duomenis, Įsakyme nurodytus pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, riba tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančio Sklypo ir Žemės sklypo 2, kuris tuo metu nuosavybės teise atsakovams nuosavybės teise dar nepriklausė (atsakovai Žemės sklypą 2 įsigijo po 10 metų), buvo nustatyta ir patvirtinta, ieškovui sutinkant su Žemės sklypo 2 ribomis, dar 2004 metais. Įsakymu patvirtinti Žemės sklypo 2 kadastro duomenys su nustatytomis Žemės sklypo 2 ribomis įstatymų nustatyta tvarka ginčijami nebuvo.
Paaiškina, jog Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 2020 metais pertvarkyti juos padalinant į Žemės sklypą 3, Žemės sklypą 4 ir Žemės sklypą 5. Žemės sklypai 3, 4 ir 5 suformuoti Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 ribų pagrindu ir suformuotose jų ribose (Žemės sklypas 5 – nustatytų Žemės sklypo 2 ribų pagrindu ir jo ribose). Dėl to riba (linija), nuo 2004 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų atlikimo skirianti ieškovui nuosavybės teise priklausantį Sklypą nuo Žemės sklypo 2, dėl Žemės sklypo 2 pertvarkymo, kurį pertvarkius suformuotas Žemės sklypas 5, nepasikeitė. Aplinkybę, kad Žemės sklypas 5, jo kadastro duomenis nustačius 2020 m. balandžio 18 d., suformuotas Žemės sklypo 2 ribų pagrindu ir buvusio Žemės sklypo 2 ribose patvirtina tiek Projektas, tiek Žemės sklypo 2 planas, tiek ir Žemės sklypo 5 kadastro duomenys su šio žemės sklypo planu ir ribomis.
Nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Žemės sklypas 5 buvo suformuotas pertvarkius padalijimo būdu Žemės sklypą 2, Žemės sklypo 5 ribos buvo nustatomos ir nustatytos Žemės sklypo 2 ribose. Žemės sklypo 2 ribos atliekant kadastrinius matavimus buvo tikslinamos 2004 m. balandžio 15 d. Ieškovas dalyvavo Žemės sklypo2 paženklinime, su juo sutiko, Žemės sklypo 2 ribas pripažino. Ieškovas, sutikęs su Žemės sklypo2 ribomis, kurios nuo 2004 m. balandžio 15 d. yra aiškios ir nesudarė bei nesudaro jokių prielaidų neaiškumams ar interpretacijoms, kaip kad būtų tais atvejais, jeigu greta esantys žemės sklypai abu būtų suformuoti tik atlikus preliminarius matavimus.
Ieškovui pripažinus Žemės sklypo 2 ribas, ieškovas neturi teisės ginčyti nei Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų, nei Žemės sklypo 2 ribų pagrindu pertvarkius Žemės sklypą 2 ir padalinimo būdu suformavus Žemės sklypą 5 patvirtintų jo kadastrinių matavimų. Tokios išvados nekeičia faktas, kad po pertvarkymo padalinus žemės sklypą suformuoto žemės sklypo kadastriniai matavimai tvirtinami kitu administraciniu aktu (žemės sklypas formuojamas pertvarkomo žemės sklypo ribose). Žemės sklypo 5 ribų ginčijimas (kadastrinių matavimų patvirtinimo ginčijimas) būtų galimas tik tuo atveju, jeigu 1) ieškovas nebūtų pripažinęs Žemės sklypo 2 ribų; 2) ieškovas nebūtų praleidęs terminų ir teisės aktų nustatyta tvarka ginčytų visus 3 administracinius aktus – 2004 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-3562-01, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl termino apskųsti Sprendimą atnaujinimo, jo atnaujinti teisinio pagrindo nėra, nes ieškovui apie Žemės sklypo 5 ribas ir jų kadastro duomenų patvirtinimą turėjo tapti žinoma gerokai anksčiau – vėliausiai prieš kelis metus, tarp ieškovo ir atsakovo A. V. įvykus pokalbiui dėl žemės sklypų ribų, kurio metu buvo atsakovui iškomunikuota, kad kitas jų susitikimas įvyks teisme.
Pažymi, kad atliekant jau suformuoto žemės sklypo, kurio kadastro duomenys yra patvirtinti ir ribos apibrėžtos, pertvarkymą ir apibrėžtose ribose atliekant žemės sklypo (-ų) padalinimą, matininkas atskirai apskritai neturi revizuoti pertvarkomo žemės sklypo ribose formuojamo žemės sklypo atitikimo / neatitikimo sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniam planui. Ieškovo akcentuojamas sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinis planas kaip dokumentas jokių koordinačių neturi, jo nėra koordinačių sistemoje ir jis gali turėti įvairių netikslumų. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas 5 buvo formuojamas ir jo kadastro duomenys buvo nustatomi pertvarkant Žemės sklypą 2, turėjusį konkrečiai apibrėžtas ribas. Taigi, atsakovų vertinimu, ieškinio teiginiai, jog Žemės sklypo 5 kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Atsakovų manymu, Žemės sklypo 5 ribos yra patvirtintos ir atliekant ieškovui priklausančio Sklypo matavimus į egzistuojančias gretimo Žemės sklypo 5 ribas būtina atsižvelgti ir jomis vadovautis, o ne nepagrįstai reikalauti nustatyti ribą tarp ieškovo Sklypo ir Žemės sklypo 5 taip, kaip pageidauja ieškovas. 20 metų ieškovas nemanė ir nelaikė, kad jo nuosavybės teisės būtų kaip nors pažeidžiamos ar jis negalėtų eksploatuoti ir naudoti Pastato ar jo dalies. Tuo labiau, kad Pastato eksploatavimas ir naudojimas prieinant prie Pastato kampo, esančio prie Žemės sklypo 5, yra galimas iš dviejų pusių ieškovui nuosavybės teise priklausančio Sklypo.
Taigi, ieškovas siekia dirbtinai imituoti jo teisių pažeidimą, kai iš tikrųjų jokios ieškovo teisės dėl teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos ribos tarp Sklypo ir Žemės sklypo 5, nėra pažeidžiamos.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad jis Žemės sklypo 2 ribų paženklinimo-parodymo procese nedalyvavo ir 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. A. Š. vardas ir pavardė bei parašas parašyti ne paties A. Š.. A. Š. rašysena ir parašas visiškai skiriasi. Įvertinus Akte kito asmens parašytą A. Š. vardą, pavardę, parašą, ieškovui iškilo pagrįstas įtarimas, kad šis Aktas ir jame nurodytas A. Š. parašas yra suklastotas.
Teigia, kad 2004 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3562-01 nėra patvirtinti Žemės sklypo 2 kadastro duomenys. Formuojant Žemės sklypą 2, kuris vėliau su Žemės sklypu 1 pertvarkytas į tris sklypus, tarp jų – Žemės sklypą 5, nebuvo tinkamai atliktas nei šio Žemės sklypo 2 ribų paženklinimas, nei patvirtinti kadastriniai matavimai. Pagal šį Įsakymą turėtų būti patvirtinti 720 kv. m ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau tokio sklypo plotas atsakovų vardu neregistruotas. Žemės sklypo 2 ribų posūkių taškai pažymėti ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Pabrėžia, kad ieškovas neturi pagrindo ginčyti nei šio Įsakymo, kuris gautas tik su atsakovų atsiliepimu, nei 2021 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriuo nekeičiama ta Sprendimo dalis, kuri ginčijama ieškiniu.
Ieškovas nurodo nekeičiantis pozicijos, jog Žemės sklypo 5 kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 pertvarkyti padalijimo būdu suformuojant tris žemės sklypus: Žemės sklypą 3, Žemės sklypą 4 ir Žemės sklypą 5. Atliekant Žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus jie buvo atliekami Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, bet ne valstybinėje koordinačių sistemoje. Tai reiškia, kad Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai nebuvo tikslūs, ribos galėjo keistis, dėl to turėjo būti kviečiami kviestiniai asmenys, t. y. gretimų sklypų savininkai, tarp jų ir ieškovas. Byloje yra pateiktas 2020 m. kovo 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (toliau – ir Aktas 1), kuriuo nustatomos Žemės sklypo 5 ribos. Akte 1 buvo įrašytas ieškovo Sklypas, tačiau jame prie ieškovo Sklypo nėra nei A. Š. vardo ir pavardės, nei jo parašo.
Pabrėžia, kad ieškovas nebuvo informuotas apie ieškovo Sklypo ribų ženklinimą nei Aktu, nei Aktu1. Todėl tikėtina, kad atsakovai tyčia siekė pažeidimus nuslėpti kuo ilgesnį laiką. Atsakovui klausimai iškilo, kai jis prie pat Pastato sienos pamatė atsakovų tvorą. Tuomet jis pradėjo aiškintis situaciją. Dėl to atsakovų teiginiai, kad ieškovas apie pažeidimus žinojo 20 metų, niekuo nepagrįsti, neįrodyti, paneigti byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė tripliką, kuriame nurodo nekeičianti pozicijos dėl ieškovo pateikto ieškinio. Papildomai nurodo, kad duomenų apie tai, jog Akte 1 pasirašė ne ieškovas, neturi.
Atsakovai A. V. ir M. V. pateikė tripliką, kuriame nurodo nekeičiantys pozicijos dėl ieškovo pateikto ieškinio.
Nesutinka su ieškovo pozicija, kad ginčydami Žemės sklypo 5 kadastro duomenų patvirtinimą ir reikalaudami nustatyti ribą (liniją) tarp ieškovo Sklypo ir Žemės sklypo 5 pagal ieškinyje nurodytus taškus (koordinates) valstybinėje koordinačių sistemoje ieškovas neturi įstatymų nustatyta tvarka ginčyti Akto ir Įsakymo, kuriuo buvo patikslinti ir patvirtinti 636 kv. m Žemės sklypo 2 kadastro duomenys, kurį pertvarkius šio sklypo ribose suformuotas Žemės sklypas 5 su jo ribomis.
Atsakovai taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Žemės sklypo 2 matavimai buvo atliekami tinkamai, vykdant teisės aktų reikalavimus, įskaitant informavimo procedūras. Gretimo žemės sklypo savininko pasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pagal teisės aktus net nėra būtinas, kad galima būtų atlikti ir patvirtinti konkretaus žemės sklypo ribas ir kadastrinius duomenis. Nagrinėjamu atveju Aktas yra pasirašytas ieškovo.
2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovai sąžiningai įgijo Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 su konkrečiu jose nurodytu šių žemės sklypų plotu ir ribomis ir už pirkimo pardavimo sutartyse nurodytą kainą, ieškovo taip pat nėra ginčijamos. Ieškovas reiškiamais reikalavimais siekia sumažinti atsakovų, esančių sąžiningais Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 įgijėjais, pirkimo pardavimo sutartimi įgytų nuosavybės teisių apimtį, todėl tokiu atveju turėtų būti ginčijama ir pirkimo pardavimo sutartis (-ys) bei sprendžiami restitucijos taikymo / netaikymo ir / ar žalos atlyginimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai, kad Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai nėra tikslūs, nes buvo atliekami Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, niekuo nepagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo teismo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Nurodo, kad 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-524/20 ,,Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkyti Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, iki jų pertvarkymo šių žemės sklypų kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, t. y. nustačius jų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Projekto rengimo ir jo tvirtinimo metu su pertvarkomais žemės sklypais besiribojantis Sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašytas pagal atliktus preliminarius matavimus, t. y. neatlikus kadastrinių matavimų ir nenustačius šio Sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje.
Vilniaus miesto savivaldybė žemės sklypų kadastrinių matavimo rengimo ir (ar) derinimo procese dalyvauja tik tiek, kiek tai susiję su valstybinės žemės patikėtinio teisės įgyvendinimu. Tuo atveju, jei Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą tikslinti vieno ar kito žemės sklypo kadastrinius matavimus, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, patikslintų žemės sklypų kadastro duomenis – ribas ir jų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vertins tik tiek, kad patikslintų žemės sklypų ribos nekirstų viešiesiems poreikiams naudojamų susisiekimo sistemos objektų Kairėnės Sodų 1-osios ir Kairėnės Sodų 2-osios gatvių ribų.
Trečiasis asmuo neturi įgaliojimų vertinti Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamiems pagrindiniams reikalavimams.
Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti, pakartojo aplinkybes, argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.
Teismo posėdžių metu atsakovas A. V., atsakovų atstovas advokatas prašė ieškinio netenkinti, pakartojo aplinkybes, argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.
Teismo posėdžių metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra registruotas 0,0597 ha plotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas. Sklypas Nekilnojamojo turto kadastre yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypo kadastrinių duomenų nustatymo data 1994 m. rugpjūčio 28 d.
Sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovui A. Š. 2002 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2002 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Sklype stovi 40,25 kv. m ploto sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai 1974 m., kadastro duomenų nustatymo data 2002 m. rugpjūčio 7 d. Šis pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovui A. Š. 2002 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2002 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovo Sklypas ribojasi su 0,0414 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0421 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad abiejų šių žemės sklypų – Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Abu sklypai – Žemės sklypas 4 ir Žemės sklypas 5, gauti padalijus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. balandžio 19 d., pagrindas – 2020 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis abu šie žemės sklypai – Žemės sklypas 4 ir Žemės sklypas 5, priklauso atsakovams A. V. ir M. V. nuosavybės teise 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Iš į bylą atsakovų pateiktos atsakovų su N. V. ir S. V. 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovai pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisę įgijo į du žemės sklypus – 0,0606 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0636 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų – Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, pagrindinė naudojimo paskirtis pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, abu šie žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo 1 kadastrinių matavimų nustatymo data pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 1994 m. rugsėjo 28 d., o Žemės sklypo 2 – 2004 m. balandžio 15 d.
Iš į bylą atsakovų pateikto 2004 m. gegužės 5 d. R. V. prašymo, UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2002 m. birželio mėn. rengto 720 kv. m ploto žemės sklypo plano, 2004 m. balandžio 4 d. rengtų 636 kv. m ir 84 kv. m ploto žemės sklypų planų, 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymų aktų, kuriais buvo nustatomos 636 kv. m ploto ir 84 kv. m ploto žemės sklypų ribos vietoje, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 2.3-3562-01 „Dėl R. V. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), S.B. „Tyrinėtojas“, kadastro duomenų patikslinimo“ nustatyta, kad 2004 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo 2 kadastriniai duomenys buvo patikslinti pagal 2004 m. balandžio mėn. atliktus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ kadastrinius matavimus, kuriuose šio Žemės sklypo 2 plotas nurodytas 636 kv. m, Žemės sklypo 2 koordinatės nustatytos 2004 m. balandžio mėn. 636 kv. m žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 7 d., o Žemės sklypo 2 ribos paženklintos Aktu. Akte nurodyta, kad jį pasirašo taip pat A. Š..
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai, įgiję nuosavybės teisę į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2, kurie buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, iniciavo šių įsigytų sklypų pertvarkymą į tris žemės sklypus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 9 d. priėmė įsakymą Nr. A30-524/20 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną ir padalyti sklypą į atskirus žemės sklypus, taip pat patvirtino naujai suformuotų sklypų sprendinius, tame tarpe jų plotus: sklypo Nr. 1 – 407 kv. m, sklypo Nr. 2 – 414 kv. m ir sklypo Nr. 3 – 421 kv. m.
Savivaldybės įsakymu patvirtinto Projekto pagrindu UAB „Geoplėtra“ parengė trijų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir dėl nustatytų trijų žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo/patvirtinimo kartu su atsakovais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo dalį ginčija ieškovas. Šiuo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba nusprendė pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus N. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), padalijimo būdu į tris žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Geoplėtra“ parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Projekte nurodytas sklypas Nr. 1 atitinka Nekilnojamame turto registre registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 3), sklypas Nr. 2 – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 4), o sklypas Nr. 3 - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 5).
2021 m. vasario 8 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo įsakymu Nacionalinė žemės tarnyba nutarė pakeisti Sprendimo pavadinimą į „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, taip pat nutarė pakeisti Sprendimu 1 punktą nurodant, kad į tris žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkomi žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2024 m. kreipėsi į UAB „Topokada“ dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. UAB „Topokada“ matininkas V. B. Sklypo kadastrinius matavimus atliko 2024 m. kovo 12 d. Atlikdamas Sklypo kadastrinius matavimus, UAB „Topokada“ matininkas V. B. rėmėsi Sklypo planu ir sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniu planu, patvirtintu 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V, bei nustatė, kad Sklypo riba neatitinka Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 ribų, būtent sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniame plane ir Sklypo plane nurodyti kraštinių linijų ilgiai ir atstumai nuo Pastato iki Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių. Atsižvelgdamas į tai, UAB „Topokada“ matininkas V. B. surašė teikimą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo prašė išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti išvadą dėl matavimo darbų tęsimo galimybių ir nustatytų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo.
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi UAB „Topokada“ teikimą, surašė 2024 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų“, kuriame konstatavo, kad Žemės sklypas 4, Žemės sklypas 5 suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, šie duomenys fiksuoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka patikslinti kadastro duomenis, Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta teisė keisti privačių žemės sklypų ribų, nesant žemės sklypų savininkų sutikimo.
Gavęs šį raštą, ieškovas 2024 m. liepos 1 d. pateikė teismui ieškinį dėl Sklypo ribų nustatymo ir Sprendimo panaikinimo
Dėl Sklypo ribų nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyta neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu suformuotas sklypas neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją CK normą, yra nurodęs, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 25, 26 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovo kreipimasis į teismą dėl Sklypo ribų nustatymo sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovai nesutaria dėl jiems priklausančių sklypų – ieškovo Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 5, bendros ribos. Tačiau pats kreipimasis į teismą nepakankamas konstatuoti, kad ši riba yra neaiški. Tokia aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad šiai dienai ieškovų Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 5, bendra riba nėra aiški. Ieškovo Sklypo ribą su atsakovų Žemės sklypu 4 ir Žemės sklypu 5 patvirtina Žemės sklypo 4, Žemės sklypo 5 kadastriniai matavimai, atlikti UAB „Geoplėtra“ ir 2020 m. balandžio 19 d. registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Iš jų nustatyta, kad Žemės sklypas 4 ribojasi su ieškovo Sklypu linija ties taškais 6 (x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini)) ir 7 (x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini)), o Žemės sklypas 5 ribojasi su Sklypu linija ties taškais 3 (x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini)) ir 4 (x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagal ieškovo Sklypo planą, sudarytą 1992 m. balandžio 28 d., bendra Sklypo ir Žemės sklypo 5 riba buvo nutolusi daugiau nei 2 metrai nuo Sklype esančio Pastato, aukščiau nustatytos išvados nepaneigia.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo Sklypas ir atsakovams priklausantis Žemės sklypas 3, Žemės sklypas 4 bei Žemės sklypas 5 buvo ir yra sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijoje. Pagal į bylą pateiktą sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ sklypų išplanavimo projektą (generalinį planą) matyti, kad ieškovo Sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su atsakovų 2014 m. rugsėjo 30 d. įsigyto Žemės sklypo 2 vietoje suprojektuotu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovų 2014 m. rugsėjo 30 d. įsigyto Žemės sklypo 1 vietoje suprojektuotu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo Sklypas nesiribojo. Sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ sklypų išplanavimo projektas, į bylą pateikti tikėtina šio išplanavimo projekto pagrindu parengti ieškovo Sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovų pirktų Žemės sklypo 1, Žemės sklypo 2 vietoje suprojektuotų žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), planai, sudaryti 1992 m. balandžio 28 d., 1992 m. gegužės 11 d., liudija, kad tam tikru laikotarpiu ieškovo Sklypas su Žemės sklypo 2 vietoje suprojektuotu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi kitaip nei 2020 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre registruotuose Žemės sklypo 4, Žemės sklypo 5 kadastriniuose matavimuose. Tai yra ieškovo Sklypo riba į atsakovų žemės sklypų pusę ties Pastatu buvo ne mažiau nei 2 metrai nutolusi nuo Sklype esančio Pastato.
Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo Sklypo riba pakito – priartėjo prie ieškovo Sklype esančio Pastato, ne UAB „Geoplėtra“ 2020 m. balandžio 19 d. atlikus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus Žemės sklypo 4 ir Žemės sklypo 5 kadastrinius matavimus, o Nekilnojamojo turto registre įregistravus Žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus, atliktus dar 2004 m. balandžio 15 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“. Šie kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3562-01 „Dėl R. V. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. „Tyrinėtojas“, kadastro duomenų patikslinimo“. Jų pagrindu dar 2004 m. balandžio 15 d. suformuotą Žemės sklypą 2 pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovai. Šį Žemės sklypą 2 kartu su Žemės sklypu 1, nekeisdami jų jau nustatytų išorinių ribų, tame tarpe ribos su ieškovo Sklypu, atsakovai Savivaldybės įsakymu patvirtinto Projekto pagrindu pertvarkė į tris sklypus, du iš kurių – Žemės sklypas 4 ir Žemės sklypas 5, tokiu pačiu būdu kaip ir Žemės sklypas 2 ribojasi su ieškovo Sklypu.
Įsakymo, kurio pagrindu dar 2004 m. balandžio 15 d. buvo nustatyta ieškovo Sklypo ir sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje suprojektuoto Žemės sklypo 2 bendra riba, šioje byloje ieškovas neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, kad šį Įsakymą ieškovas būtų ginčijęs ir anksčiau, nors apie tokios ribos nustatymą žinojo ir turėjo žinoti. Tą patvirtina ne tik aplinkybė, kad duomenys apie Žemės sklypo 2 suformavimą 2004 m. balandžio 15 d. buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre, bet ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu 2016 m. birželio-liepos mėnesiais. Iš šio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovai, įsigiję Žemės sklypą 2, pagal Žemės sklypo 2 ribą žyminčius riboženklius pastatė tinklinę tvorą, kuri aiškiai rodė atsakovų įsigyto Žemės sklypo 2 ribą su ieškovo Sklypu. Dėl to, taip pat ieškovui priklausančio krūmo iškirtimo, sunkumų prieiti prie Pastato ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją, nurodydamas, kad pagal jo surinktus duomenis – atliktus matavimus, jo Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 2 riba turi būti atitraukta į atsakovų Žemės sklypo 2 pusę, kai kur net apie 3 metrus. Nepaisant to, ieškovas ieškinį teismui dėl Sklypo ribos nustatymo pateikė tik 2024 m. liepos 1 d., Įsakymo, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas 2, nustatant taip pat bendrą jo ir ieškovo Sklypo ribą, neginčijo ir šiuo metu neginčija.
Nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į jau minėtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad Sklypą ir Žemės sklypą 4 bei Žemės sklypą 5, kurie suformuoti Žemės sklypo 2 ribose, skirianti bendra riba yra aiški ne tik šiuo metu, bet ji yra aiški nuo 2004 m.
Teismo vertinimu, vien ši teismo nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą dėl Sklypo ribų nustatymo pripažinti nepagrįstu ir atmesti, tačiau siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą teismas trumpai pasisako dėl kelių papildomų aspektų, akcentuotų šalių bylos nagrinėjimo teisme metu.
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 5 ribą pagal UAB „Topokada“ matininko V. B. 2024 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą M 1:500. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytoju byloje apklausto V. B. parodymų nustatyta, kad šiame plane nustatyta Sklypo ir Žemės sklypo 5 riba yra grindžiama iš esmės tik sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniu planu (išplanavimo projektu) ir jo pagrindu 1992 m. balandžio 28 d. sudaryta Sklypo schema. Jame nėra vertinamos nei aplinkybės, kad Žemės sklypai 3, 4, 5 suformuoti Savivaldybės įsakymu patvirtinto Projekto pagrindu padalinus Žemės sklypus 1, 2, nei aplinkybės, kad tiek Žemės sklypai 1, 2, tiek Žemės sklypai 3, 4, 5 yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kurie buvo ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nei aplinkybės, kokią įtaką tokios Sklypo ir Žemės sklypo 5 ribos nustatymas turės Žemės sklypo 5 plotui ir/ar riboms ir pan.
Teismo vertinimu, tokia ieškovo pozicija byloje yra apskirtai nepagrįsta, nes ji liudija ieškovo, manančio, kad Sklypo ir Žemės sklypo 5 riba yra neaiški, nepagrįstą siekį užtikrinti išimtinai savo interesus atsakovų sąskaita.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.45 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad net ir esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininko teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai. Tokiu atveju teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypo ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-686/2015).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų - 2024 m. kovo 12 d. UAB „Topokada“ matininko V. B. teikimo Nacionalinei žemės tarnybai, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)/projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos brėžinio, 2024 m. kovo 12 d. UAB „Topokada“ matininko V. B. sudaryto Sklypo plano, nustatyta, kad taškai, kurių pagrindu prašoma nustatyti bendrą ieškovo Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 5 ribą, net nepatenka į Žemės sklypo 5 ribas, dėl ko neaišku kokiais konkrečiais taškais bus apibrėžtos atsakovų Žemės sklypo 5 ribos. Iš šių rašytinių įrodymų matyti ir tai, kad tarp 2024 m. kovo 12 d. UAB „Topokada“ matininko V. B. parengtame plane suformuoto Sklypo ir Žemės sklypo 4, Žemės sklypo 5 lieka tarpai, kurių plotas neaiškus, neaišku kas jais faktiškai naudojosi ir/ar naudojasi. Tai rodo ne tik ieškovo siekį suformuoti Sklypą aklai pagal sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projekte, 1992 m. balandžio 28 d. Sklypo plane nubraižytas Sklypo ribas, bet ir nepaisymą faktiškai valdomų žemės sklypų ribų ir plotų, naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Iš ieškovo 2025 m. gegužės 23 d. rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų rašytinių įrodymų, liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad atsakovų Žemės sklypo 5 plotas, kuris įsiterpia į 2014 m. kovo 12 d. UAB „Topokada“ matininko V. B. sudarytame Sklypo plane nurodytą ieškovo Sklypą ir taip mažina Sklypo plotą, sudaro 31 kv. m, tačiau iš šio plano, taip pat 2024 m. kovo 12 d. UAB „Topokada“ matininko V. B. teikimo matyti ir tai, kad jo suformuoto Sklypo faktinis plotas skiriasi nuo ieškovo Sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre ir yra didesnis 16 kv. m (ieškovo ieškinyje klaidingai nurodoma, kad jis yra didesnis 1,6 kv. m, nes 1 ha atitinka 10 000 kv. m, todėl 0,0016 ha atitinka 16 kv. m). Leistina faktinio Sklypo ploto paklaida, paskaičiuota matininko V. B. pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą, 1 priedą, nevertinant to pagrįstumo, nurodoma net +- 49 kv. m. Tuo tarpu įrodymų, kokia yra galima Žemės sklypo 5 ploto paklaida, ieškovas į bylą nepateikia, nepagrindžia, kad 31 kv. m ploto atėmimas iš Žemės sklypo 5, esminės įtakos atsakovų nuosavybės teisei į 421 kv. m ploto Žemės sklypą 5 neturės.
Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, taikant CK 4.45 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Tik tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2026).
Kaip minėta, ieškovas nepateikė įrodymų, liudijančių, kad ieškovo Sklypo ribos nustatymas jo nurodytu būdu neįtakos Žemės sklypo 5 ploto kitimo ar įtakos jį leistinos paklaidos ribose. Todėl ir šiuo aspektu ieškovo ieškinys, lemiantis atsakovų 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyto Žemės sklypo 2, vėliau Savivaldybės įsakymu patvirtinto Projekto pagrindu pertvarkyto, be kita ko, į Žemės sklypą 5, ploto mažėjimą 31 kv. m, yra aiškiai nepagrįstas, nes ieškovas ieškiniu nei minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, nei Savivaldybės įsakymo, nei Projekto neginčijo.
Teismas trumpai pažymi, kad ieškovo apeliavimas į tai, kad atsakovų Žemės sklypo 5 riba riboja jo nuosavybės teisę į Pastatą, yra nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, kad Pastatas ar jo dalis patektų į Žemės sklypo 5 ribas. Į bylą pateiktos vietos fotonuotraukos, Sklypo planai liudija, kad Pastato pastatymo Sklype konfigūracija, nepaisant to, kad Žemės sklypo 5 riba eina šalia vieno iš Pastato kampo, šiai dienai netrukdo apeiti Pastatą iš visų pusių Sklype. Todėl vien tai, kad po 2004 m. balandžio 19 d. atliktų Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų, kuriais pirmiausia buvo apibrėžta aiški ieškovo Sklypo ir atsakovų Žemės sklypo 2 riba, pakito Pastato išsidėstymas Sklype (Sklypo riba priartėjo prie Pastato), nepakankama pačią ribą vertinti kaip neaiškią ar įžvelgti ieškovo nuosavybės teisės į Pastatą pažeidimą, ribojimą.
Atsakovai, atsikirsdami į ieškovo ieškinį, pateikė įrodymus, liudijančius atsakovų Žemės sklypo 2 suformavimo dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2004 m. balandžio 19 d. atlikti Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai. Tarp šių atsakovų pateiktų įrodymų buvo ir 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame kaip Sklypo savininkas pasirašė ir ieškovas. Ieškovas byloje teigė, kad šis Aktas yra suklastotas, nes jis jo nepasirašė.
Teismas, vertindamas pastarąjį ieškovo argumentą visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis Akto nepasirašė, viena vertus, atsakovui neginčijant Įsakymo, kurio pagrindu buvo patvirtinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2004 m. balandžio 19 d. atlikti Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai, nėra reikšminga. Ieškovo pasirašymo Akte aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau pačios savaime jos nelemia nei Įsakymo, nei Įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruotų Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų neteisėtumo, nepagrįstumo ir/ar negaliojimo.
Kita vertus, ši ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis Akto nepasirašė, ieškovo bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodyta. Teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo prašymu paskyrė rašysenos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir uždavė klausimus, ar UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ranka parašyti žodžiai „A. Š.“ atitinka A. Š. rašyseną ar šie žodžiai galėjo būti parašyti A. Š., ar šalia žodžių „A. Š.“ esantis parašas atitinka A. Š. parašą ir ar šis parašas galėjo būti pasirašytas A. Š. ranka. 2025 m. gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nustatyti, ar Akte rankraštinį įrašą „A. Š.“ parašė A. Š. ar kitas asmuo, ar Akte šalia įrašo „A. Š.“ pasirašė A. Š., negalima. Tokią išvadą Lietuvos teismo ekspertizės centras pagrindė tuo, kad įvertinus rašysenos bendrųjų požymių sutapimus ir specialius požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. A. Š. rašysenos variantiškumas didelis, todėl negalima nustatyti variantiškumo ribų, nustatytieji sutampantys požymiai nesudaro individualios požymių visumos, o vertinant besiskiriančius požymius nenustatyta, ar tai kito asmens rašysenos požymiai, ar tai A. Š. rašysenos pavyzdžių variantiškumas, neatsispindėjęs lyginimui pateiktuose pavyzdžiuose. Lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais A. Š. parašų pavyzdžiais, nustatyta tik pavienių bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų ir skirtumų, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes parašas trumpas, paprastos sandaros, sudarytas iš spausdintinės formos „S“ ir neinformatyvaus užraito, iš dalies skiriasi tiriamojo parašo ir lyginamajam tyrimui pateiktų parašų transkripcijos, dėl ko galima palyginti tik pavienius parašų elementus.
Nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad Akte esantis A. Š. parašas yra suklastotas, teismas neturi pagrindo spręsti priešingai (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis, 184 straipsnio 1 dalis). Vien ieškovo paaiškinimų, kad Akto surašymo metu jis nebuvo vietoje, Žemės sklypo 2 ženklinime nedalyvavo, tam nesant pakankamų tokias aplinkybes pagrindžiančių kitų įrodymų, priešingai išvadai padaryti taip pat nepakanka.
Dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį
Kitu reikalavimu ieškovas prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria patvirtinti Žemės sklypo 5 kadastriniai duomenys. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad jį priimant nebuvo vadovautasi teritorijų planavimo dokumentais – sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), tikėtina jo pagrindu sudarytomis 1992 m. balandžio 28 d. Sklypo, projektinis Nr. 78, schema ir 1992 m. gegužės 11 d. sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema.
Vertindamas šiuos ieškovo argumentus, teismas pirmiausia pažymi, kad ieškovo skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad jis yra priimamas atsižvelgiant į Savivaldybės įsakymu patvirtintą Projektą. Šis Projektas – Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kaip ir nurodyta Savivaldybės įsakyme, buvo pavirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklių patvirtinimo“.
Savivaldybės įsakyme minima Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata tuo metu numatė, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numatė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, o 40 straipsnio 8 dalis numatė, kad patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Tuo metu galiojusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, numatė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (2 punktas). Taigi, Savivaldybės įsakymu patvirtintas Projektas, kurio pagrindu UAB „Geoplėtra“ atliko Žemės sklypo 5 kadastrinius matavimus, patvirtintus Sprendimu, jo nenuginčijus teisės aktų nustatyta tvarka, savaime paneigia ieškovo argumentą, kad UAB „Geoplėtra“ atlikti Žemės sklypo 5 kadastriniai matavimai prieštaravo teritorijų planavimo dokumentams. Mat pats Projektas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad į bylą pateiktas sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projektas (generalinis planas) ir tikėtina jo pagrindu parengta 1992 m. balandžio 28 d. Sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema, 1992 m. gegužės 11 d. parengta sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema nagrinėjamu atveju gali būti priskirti teritorijų planavimo dokumentams taip, kaip jie buvo ir yra apibrėžti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Nors ieškovas byloje teigė, kad į bylą pateiktas sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projektas (generalinis planas) buvo patvirtintas 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V, šio potvarkio į bylą nepateikė. Į bylą pateiktame sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projekte (generaliniame plane) yra akivaizdžių pribraukimų ties projektinių sklypų plotais, nekeičiant pačių projektinių sklypų ribų, kurių reikšmės bylos nagrinėjimo teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys teismui paaiškinti negalėjo. Tai ne tik pagrindžia teismui kylančias abejones dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projekte (generaliniame plane) fiksuotų projektinių sklypų ribų patikimumo, tikslumo ir/ar reikšmės, bet ir abejones, ar 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V patvirtintas (jeigu jis apskritai buvo patvirtintas) sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generalinis planas atitiko planą, kuris yra pateiktas į bylą, ar 1992 m. sudarytose projektinių sklypų schemose esantys duomenys atitiko vėlesniu 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V patvirtintą sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projektą. Tuo labiau, kad į bylą yra pateiktos tik 1992 m. sudarytos projektinių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemos nepateikiant jokių duomenų, kad būtent šios schemos buvo pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu pastarieji sklypai buvo privatizuoti, sudedamąja dalimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sklypo kadastro duomenų nustatymo riba siejama net ne su projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemos sudarymo data – 1992 m. balandžio 28 d., o su Sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo data – 1994 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo 1 kadastro duomenų nustatymo riba taip pat siejama ne su projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemos sudarymo data – 1992 m. gegužės 11 d., o su data, vėlesne net už Žemės sklypo 1 pirkimo-pardavimo datą – 1994 m. rugsėjo 28 d.
Todėl teigti, jog Sprendimo dalis dėl Žemės sklypo 5 kadastro duomenų patvirtinimo yra neteisėta ieškovės ieškinyje nurodytais faktiniais pagrindais, todėl naikintina, teismas taip pat neturi pagrindo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas papildomai akcentavo Sprendimo dalies dėl Žemės sklypo 5 kadastro duomenų patvirtinimo neteisėtumą ir tuo aspektu, jog šiuo Sprendimu patvirtinti Žemės sklypo 5 kadastriniai matavimai UAB „Geoplėtra“ 2020 m. balandžio 19 d. buvo atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai 2004 m. balandžio 15 d. buvo atlikti Vilniaus miesto vietinėje sistemoje. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 5 kadastriniai matavimai buvo atlikti skirtingose koordinačių sistemoje, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo įrodinėjamas jo Sklypo ribos priartėjimas prie Pastato buvo nulemtas Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 5 kadastrinių matavimų atlikimo skirtingose koordinačių sistemose. Tokios ieškovo nurodomos aplinkybės ne tik grindžiamos prielaidomis, bet ir paneigiamos pačio ieškovo į bylą pateiktais UAB „Topokada“ 2025 m. gegužės 2 d. sudarytais planais – 2002 ir 2004 m. UAB „Inžineriniai tyrinėtojai“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypų ribos ir 2020 m. UAB „Geoplėtra“ (buvusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) po formavimo pertvarkymo projekto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų sklypų ribos. Lyginant šiuose UAB „Topakada“ planuose pažymėtas Žemės sklypų 1, 2, taip pat Žemės sklypų 3, 4, 5 ribas, išsidėstymą ir padėtį planuose nurodomo ieškovo Sklypo atžvilgiu matyti, kad viskas sutampa. Tai, teismo vertinimu, paneigia ieškovo teikiamą argumentą, kad Sklypo ribos priartėjimą prie Pastato lėmė Žemės sklypų 1, 2 koordinačių, nustatytų Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje, netinkamas konvertavimas į valstybinę koordinačių sistemą, nustatant Žemės sklypų 3, 4, 5 kadastrinius matavimus, ko nepagrįstai neįvertino Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą. Todėl plačiau šiuo aspektu teismas sprendime nepasisako.
Atsakovai šioje byloje taip pat kėlė ieškinio senaties ginčyti Sprendimą taikymo klausimą. Todėl teismas trumpai pasisako ir šiuo klausimu.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyti klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, jai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu ar neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinės teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taikymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 52-55 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas panaikinti Sprendimo, kuris yra individualaus taikymo aktas, dalį yra administracinio pobūdžio, todėl jam pareikšti taikytini ne ieškinio senaties, o administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovas pats nurodo, kad Sprendimas jam buvo įteiktas 2024 m. vasario mėn., tačiau ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2024 m. liepos 1 d., t. y. praleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo, jeigu teismas manys, kad terminas skųsti Sprendimą yra praleistas, jį atnaujinti, o tokį prašymą motyvuoja tuo, kad iki pateikiant ieškinį, ieškovas ginčą siekė išspręsti administracine tvarka – kreipėsi į UAB „Topokada“ matininką V. B. dėl jam priklausančio Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, kuris juos atlikęs ir nustatęs Žemės sklypo 5 ribos prieštaravimą sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ išplanavimo projektui, 1992 m. balandžio 28 d. Sklypo schemai, teikimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Žemės sklypo 5 kadastrinių matavimų tikslinimo, ką Nacionalinė žemės tarnyba atlikti nesutiko ir apie tai 2024 m. gegužės 30 d. raštu informavo UAB „Topokada“.
Viena vertus, šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepriskirtinos prie objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių, kliudžiusių ieškovui reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo pateikti teismui per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jos iš esmės buvo nulemtos subjektyvaus ieškovo ar jį atstovaujančių asmenų sprendimo kylantį ginčą dėl Sklypo ir Žemės sklypo 5 ribos imtis reguliuoti ne tiesiogiai su Žemės sklypo 5 savininkais, o su Žemės sklypo 5 savininkų prašymu Sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka priėmusia valstybės institucija. Kita vertus, šio termino (ne)atnaujinimas, teismo vertinimu, aktualus būna skundo priėmimo stadijose, o ne tuo metu, kai nepaisant jo praleidimo, skundas civilinėje byloje būna išnagrinėtas ir pasisakyta dėl visų esminių argumentų, taip suteikiant ieškovui teisę į teisminę gynybą, nepaisant termino tokiam skundui pateikti praleidimo ir svarbaus pagrindo jam atnaujinti nebuvimo. Todėl teismas šiuo atveju, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo, siekdamas užtikrinti kiekvieno asmens teisę į teisminę gynybą, mano esant pagrindą atnaujinti terminą šiam reikalavimui pateikti.
Kiti šalių išsakyti argumentai, teismo vertinimu, esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl plačiau dėl jų teismas sprendime nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio, turėjo 1 250 Eur ekspertizės išlaidų, taip pat 14 205,45 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai A. V. ir M. V. byloje patyrė 7 722,95 Eur advokato pagalbos išlaidų, 181,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas). Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovo ieškinys netenkintas, pareiga atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis priteisiamos 7 904,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 952,23 Eur atsakovo A. V. naudai, 3 952,22 Eur atsakovės M. V. naudai.
Valstybė šioje byloje patyrė 33,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo, kurio ieškinys netenkintas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. Š. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 7 904,45 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus keturis eurus 45 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 952,23 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 23 ct) atsakovo A. V. naudai, o 3 952,22 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 22 ct) atsakovės M. V. naudai.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,29 Eur (trisdešimt tris eurus 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui.