Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1528-1127/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
II-1528-1127/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-23928-2026-5
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
G. G.
Pareiškėjas
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1528-1127/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-23928-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Ugnei Rukšnaitytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – G. G.,Vilniaus teritorinės muitinės atstovui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. MD-VMOO-ANR N-1085-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26297594819, pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. MD-VMOO-ANR N-1085-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26297594819 (toliau – ir nutarimas) G. G. (toliau – ir pareiškėja) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, 2026 m. kovo 11 d. į Vilniaus oro uostą iš (duomenys neskelbtini), reisu (duomenys neskelbtini) atskrido ir nedeklaravo, jog asmeniniam bagaže gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei. Patikrinimo metu Pareiškėjos bagaže buvo rasta (1 200 NAR) cigarečių „PALLMALL“ kurių vertė 284,4 Eur. Tokiu savo veiksmu Pareiškėja pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Sulaikytų prekių vertė 284,4 Eur. Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 1 820 Eur bauda bei konfiskuoti tabako gaminiai – cigaretės nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, 1 200 vienetų.

Pareiškėja skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui prašo pakeisti Nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti paskirtą 1 820 Eur baudą. Skunde nurodo nesutinkanti su Nutarimo teiginiais, jog nepaaiškino administracinio nusižengimo aplinkybių. Šiuo aspektu nurodė, jog su sutuoktiniu J. G. tabako gaminius („PallMall“ cigaretes, iš viso 6 blokus, t. y. 1 200 vnt.) įsigijo visiškai legaliai (duomenys neskelbtini) oro uosto neapmuitinamų prekių parduotuvėje (Duty Free), ką patvirtina išsaugoti bei muitinės pareigūnams pateikti pirkimo čekiai. Prekės buvo skirtos jos ir sutuoktinio asmeniniam vartojimui, o ne komerciniams tikslams (perpardavimui). Tai patvirtina ir jų kiekis – 1 200 vnt. cigarečių dviem asmenims sudaro po 600 vnt. kiekvienam, kas yra artima leistinai normai. Atvykę į Vilniaus oro uostą, cigarečių tyčia neslėpė – jos buvo gabenamos matomoje vietoje, originaliame neapmuitinamų prekių parduotuvės maišelyje. Dėl praktinio patogumo (jos sutuoktinis nešė lagaminus) maišelį su cigaretėmis nešė ji, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad prekės priklausė tik jai vienai. Prie jų priėjus muitinės pareigūnams, ji iškart geranoriškai parodė maišelio turinį, pateikė pirkimo čekius bei paaiškino, kad cigaretės yra skirtos jiems su vyru. Aplinkybė, jog maišelį fiziškai nešė ji, o vyras – lagaminus, buvo tik atsitiktinio, praktinio pobūdžio pasiskirstymas. Detalizuodama skundo argumentus, pareiškėja nurodo, kad:

Vien tik daikto fizinio nešimo faktas savaime nepakankamas manyti, kad prekė priklauso išimtinai tą daiktą nešančiam asmeniui, ypač keliaujant sutuoktiniams, kurie patvirtina bendrą prekių nuosavybę. Jei cigaretės būtų teisingai įvertintos kaip priklausančios dviem asmenims (po 600 vnt. kiekvienam), atitinkamai turėjo būti mažesnis ir kiekvienam asmeniui tenkantis pažeidimo mastas bei paskirtos baudos dydis. Toks pareigūnų sprendimas nepagrįstai padidino jai vienai priskiriamą atsakomybę ir baudos dydį.

Pareiškėja sąžiningai suklydo – nežinojo tikslių iš trečiųjų šalių oro transportu nemokamai įvežamų tabako gaminių kiekių ribojimų ir kad tokį kiekį privaloma deklaruoti. Ji visiškai bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo išaiškinti nusižengimą, kas turėtų būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendravimas su muitinės pareigūnais buvo apsunkintas dėl nepagarbaus ir neprofesionalaus jų elgesio jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu protokolo surašymo metu, dėl ko jie 2026 m. kovo 21 d. pateikė oficialų skundą Vilniaus teritorinei muitinei, kas papildomai įrodo, jog situaciją vertino jautriai ir aktyviai joje dalyvavo, o ne ignoravo tyrimo procesą.

Pareiškėjos teigimu, nutarimu skirta bauda yra neproporcingai didelė, neadekvati padarytam pažeidimui ir lems visišką finansinį sužlugdymą, o tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Prašo teismo švelninti paskirtą nuobaudą remiantis šiomis esminėmis aplinkybėmis:

Akivaizdžia disproporcija tarp prekės vertės ir baudos dydžio. Nusižengimo objektas – cigaretės, kurių bendra vertė siekia 284,40 Eur, tuo tarpu paskirta bauda (1 820 Eur) šią vertę viršija daugiau nei 6 kartus. Toks baudos dydis yra pernelyg griežtas ir neatitinka padaryto nusižengimo masto bei realiai sukeltos žalos visuomenei, juolab kad prekės faktiškai priklausė dviem asmenims.

Sunkia turtine padėtimi ir pastangomis gyventi legaliai. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) darbus ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Tai įrodo, kad ji nėra linkusi nusikalsti, nesiekia gyventi iš neteisėtų pajamų, o priešingai – sąžiningu ir sunkiu darbu stengiasi užsidirbti pragyvenimui. Paskirta 1 820 Eur bauda faktiškai prilygsta (duomenys neskelbtini) pajamoms, gautoms (duomenys neskelbtini). Tokios sumos sumokėjimas vienu kartu atimtų iš jos galimybę patenkinti pagrindinius biologinius ir socialinius poreikius (įsigyti maisto, apmokėti būsto komunalines paslaugas).

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimu. Pareiškėja visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Įvykis atsitiktinio pobūdžio, ateityje griežtai įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinė nuobauda turi būti proporcinga, o jos taikymas neturi tapti nepakeliama našta, kuri asmenį ne nubaustų ir auklėtų, o visiškai sužlugdytų finansiškai. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į nusižengimą padariusio asmens sunkią materialinę padėtį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, gali paskirti mažesnę baudą nei numatyta įstatyme.

Institucija atsiliepimu prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad:

Pareiškėja nebuvo pateikusi rašytinių paaiškinimų, nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl kaltė nustatyta remiantis objektyvių veiksmų visuma: pareiškėja gabeno 1 200 vnt. cigarečių, t. y. šešis kartus viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintas Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisykles, pagal kurias keleiviams, atvykstantiems oro transportu iš trečiųjų šalių, leidžiama įvežti ne daugiau kaip 200 vienetų (t. y. 10 pakelių) cigarečių; pasirinko žaliąjį kanalą (kuris reiškia, kad asmuo patvirtina neturintis deklaruotinų prekių); taip pat nepateikė gabenamų prekių muitinės kontrolei. Kartu Institucija sutinka su Pareiškėjos argumentu, kad jos prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytini administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Prekių vežimo atvirumas ar neslėpimas nepanaikina pažeidimo sudėties, kurios esmė – tai, kad jos nebuvo pateiktos muitinės kontrolei. Kad Pareiškėja nepasidomėjo teisės aktais, nepasitikrino leidžiamų normų, nėra pagrindas šalinti ar mažinti jos atsakomybę, nes nepakankamas ar visiškas teisės aktų išmanymas ar aplinkinių neteisėto elgesio stebėjimas negali būti laikomas pateisinama priežastimi daryti nusižengimus. Asmuo, vykdamas iš trečiosios šalies į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir gabendamas akcizais apmokestinamas prekes, turi pareigą iš anksto pasidomėti tokių prekių įvežimo sąlygomis ir taikomais ribojimais. Ji pilnametis ir veiksnus asmuo, objektyviai galėjęs susipažinti su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, turėjo ir galėjo numatyti, jog galioja tam tikri ribojimai, susiję su akcizais apmokestinamų prekių įvežimu, ypač atsižvelgiant į cigarečių kiekį. Institucijos vertinimu, Pareiškėja tikėjosi išvengti kontrolės, pasirikdama žalią kanalą tikėjo, kad nebus patikrinta, todėl pagrįstai konstatuota, kad sąmoningai gabeno kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną. Asmenys negali remtis teisės akto nežinojimu, nes teisės aktai yra viešai skelbiami Teisės aktų registre (www.e-tar.lt), kuris yra oficialus šaltinis.

Institucija, skirdama baudą, vadovavosi ANK 34 straipsniu, kuris nustato nuobaudų skyrimo taisykles, skyrė minimalią baudą (1 820 Eur). Įstatymo leidėjas būtent tokią ribą nustatė kaip proporcingą minimalią poveikio priemonę už tokio pobūdžio pažeidimus. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir ateityje jų nedarytų. Sankcija nėra mechaninė – ji individualizuota, ir pritaikyta pagal įstatymo leidėjo nustatytas ribas. Tai atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, kad administracinė nuobauda turi būti proporcinga padarytam nusižengimui ir atsižvelgiant į visas aplinkybes. Vien tai, kad Pareiškėja skunde pripažino nusižengimą ir išreiškė gailėjimąsi, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bauda yra neproporcinga ar kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios jos sumažinimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma išimtiniais atvejais, kai yra susiklosčiusios išskirtinės, objektyviai reikšmingos aplinkybės, kurios lemia, kad net minimali sankcija būtų aiškiai neproporcinga. Šiuo atveju: pažeidimas padarytas tyčia; gabentų prekių kiekis buvo didelis ir žymiai viršijo leidžiamą normą; prekių nepateikimas muitinei ir ėjimas per žaliąjį kanalą rodo sąmoningą kontrolės vengimą; sunkios turtinės sąlygos negali būti nei teisės pažeidimo pateisinimu, nei pakankamu pagrindu netaikyti numatytos nuobaudos. Todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies – pareiškėjos turtinė padėtis ir viena lengvinanti aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinio atvejo.

Apibendrindama Institucija vertina, kad byloje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, požymiai, teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta kaltė, nuobauda tinkamai individualizuota, todėl Nutarimas yra teisėtas ir jį pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismo posėdyje 2026 m. spalio 8 d. pareiškėja skundą palaikė, paaiškino, kad, jos vertinimu, bauda yra per didelė. Su sutuoktiniu kiekvienas pirko po 3 blokus cigarečių „Duty free“ parduotuvėje. Pareigūnams juos sustabdžius, pasakė, kad maišelyje yra jiems abiem priklausančios cigaretės. Vadinasi, du blokus ji ir du blokus jos vyras paėmė nelegaliai. Cigarečių blokus nešė ji, apsižioplino, nežinojo. Kaltę pripažįsta pilnai.

Atsakydama į klausimus, papildomai parodė, jog galvojo, jeigu ir kiti nešasi, galima ir jai. Nusižengimo faktą pripažįsta, nesutinka tik su nuobauda. Nežinojo, kad negalima vežti trijų blokų. Pripažįsta, kad čia jos ir vyro kaltė. Jie nieko neslėpė, visu čekius atidavė. Dirba (duomenys neskelbtini). Pusė prekių buvo jos, pusė – jos vyro. Pareigūnė pasakė, kad jai nusispjaut, muitinės atstovė skundo nepriėmė, pasakė, kad neštų į teismą. Gavusi atsakymą, parašė, kad nėra galimybės patikrinti, nes jie nefilmuoja.

Teismo posėdyje 2026 m. spalio 8 d. Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja gali vežti kiek nori cigarečių, tačiau jai numatyta pareiga susimokėti mokesčius vežant didesnį kiekį. Institucija nekvestionuoja cigarečių priklausomumo, tačiau būtent pareiškėja jas nešė. Asmuo pasirenka koridorių, kairėje pusėje – pasiima lagaminą ir išeina tiesai į miestą, o dešinėje pusėje yra vieta deklaravimui. Jeigu asmuo nežino, ar turi deklaruotinų prekių ar kur jam eiti – jis gali ten eiti, muitininkas patikrins. Tuo tarpu pareiškėja bandė išeiti ir buvo sulaikyta. Institucija mano, kad Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, net išklausius pareiškėjos ir liudytojo paaiškinimus, kad prekės nebuvo slepiamos, tai atsakomybės nepanaikina. Institucija skyrė minimalią baudą, nors asmuo neatvyko į bylos nagrinėjimą ir neteikė paaiškinimų. Pareiškėjos argumentai deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti atsakomybės. Nėra išskirtinių sąlygų baudos mažinimui.

Teismo posėdyje 2026 m. spalio 8 d. liudytojas J. G. paaiškino, kad jie buvo (duomenys neskelbtini), nusipirko 6 blokus cigarečių, jis vežė bagažą, pareigūnei, kuri stovėjo prie išėjimo, sutuoktinė pasakė, kad nupirko „duty free“, yra banderolės, yra čekis, jie nežinojo, kiek galima vežti cigarečių, viršijo 4 blokus dviems. Atsiprašė, prašė, kad baudą padalintų ant jų abiejų, pareigūnė pasakė, kad sutuoktinė neša, todėl ant jos rašys ir jai viskas nusispjaut. Jis gal būtų paėmęs dalį cigarečių, gal visas. Jie apie tai nepagalvojo, ji paėmė kuprinytę ir maišiuką. Jie nieko neslėpė. Visos cigaretės buvo viename maišelyje, buvo įdėtas čekis. Jie nežinojo, kad galima vežti daugiau cigarečių. Jie šeima, dviese pirko, jis viršijo du blokus ir sutuoktinė – du blokus, nesutinka su baudos dydžiu.

Skundas netenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį užtraukia prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

Nustatyta, skundžiamame nutarime nurodytu laiku pareiškėja atskridusi į Vilniaus oro uostą reisu iš (duomenys neskelbtini) reisu (duomenys neskelbtini) nedeklaravo, jog asmeniniam bagaže gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei. Patikrinimo metu Pareiškėjos bagaže buvo rasta (1 200 NAR) cigarečių „PALLMALL“ kurių vertė 284,4 Eur. Tokiu savo veiksmu Pareiškėja pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Šias aplinkybes pagrindžia byloje surinkti rašytiniai įrodymai (2026 m. kovo 11 d. patikrinimo aktas Nr. K26LTVA1000TR0524157, tos pačios dienos administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_P-320-2026, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_T-305-2026, kuriame, be kita ko, užfiksuotas iš pareiškėjos paimtų prekių rūšis, jų tipas, kategorija, kiekis ir kiti duomenys). Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, kadangi ši nutarime nurodytomis aplinkybėmis nedeklaravo būtinų pateikti muitinės kontrolei prekių.

Pareiškėja kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo neginčija, apklausta teisme patvirtino, kad sutinka padariusi administracinį nusižengimą, t. y. skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar veikos kvalifikavimas. Pareiškėja taip pat neginčija ir administracinio poveikio priemonės taikymo. Visgi skundu prašoma sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Pareiškėjai už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali, t. y. 1 820 Eur dydžio bauda. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja jos atžvilgiu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, be kita ko, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę administracinę nuobauda, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti.

Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti <...> Pagal teismų praktiką aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Be to, pažymima, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-308-932/2024, 7 punktas).

Įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, skunde nurodytas aplinkybes bei šioje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų pareiškėjai skirti švelnesnę nei ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, baudą arba jos apskritai neskirti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodoma ir Institucijos atsiliepime, pareiškėja nedalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, todėl dėl jos kaltės buvo sprendžiama iš byloje esančių duomenų, atitinkamai, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Visgi, iš pareiškėjos skundo ir jos paaiškinimų teisme matyti, kad kaltę ji pripažino, dėl administracinio nusižengimo padarymo gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau tokios aplinkybės pripažinimas nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, kadangi atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nėra išimtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad pareigūnų sprendimas jai vienai paskirti baudą, nors prekės buvo jos ir sutuoktinio, neva nepagrįstai padidino jai vienai priskiriamą atsakomybę ir baudos dydį. Šie argumentai nepagrįsti, kadangi, minėta, pareiškėjai skirtas minimalus baudos dydis už aptariamą administracinį nusižengimą.

Vienas iš skundo argumentų, kurį pareiškėja bei liudytoju apklaustas sutuoktinis akcentavo teisme, tai, jog jie nežinojo teisinio reglamentavimo, susijusio su cigarečių vežimu bagaže. Šiame kontekste pritartina Institucijos atstovo teiginiams, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas bei privalo jas vykdyti. Aptariamu atveju, pareiškėjos vežamas tabako gaminių kiekis buvo pakankamai didelis (leistiną normą viršijantis net šešis kartus), kas akivaizdžiai turėjo suponuoti poreikį įvertinti, ar toks kiekis bagaže yra leistinas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad neva matė kitus keleivius su tokiu kiekiu, todėl manė, kad ir jai galima, savaime nepateisina neteisėto pareiškėjos elgesio. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo atitinkamų taisyklių ignoravimą, o tabako gaminių kiekis neleidžia vertinti nusižengimo kaip atsitiktinio. Įvertinus vežamą kiekį, padarytas nusižengimas nelaikytinas ir formaliu – kaip pagrįstai akcentuojama Institucijos nutarime bei atsiliepime į skundą, kontrabandos nusižengimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą visuomenės interesams bei valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl akivaizdžios disproporcijos tarp prekės vertės ir baudos dydžio.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad institucija, individualizuodama pareiškėjai skirtą baudą, įvertino administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjos kaltės formą, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta minimali bauda, teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis, yra adekvati ir proporcinga tiek pačiam nusižengimui, tiek ir pareiškėjos asmenybei. Pareiškėja sąmoningai pasirinkdama nedeklaruoti prekių, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei, suvokė, jog gali būti sustabdyta, patikrinta ir sulaukti administracinės atsakomybės, sąmoningai šią riziką prisiėmė. Iš esmės teigiama pareiškėjos charakteristika (neteista, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą) nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri galėtų sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtą baudą ar apskritai jos neskirti.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad skirta bauda yra neproporcingai didelė, neadekvati padarytam pažeidimui ir lems visišką jos finansinį sužlugdymą, tokios sumos sumokėjimas vienu kartu atimtų iš jos galimybę patenkinti pagrindinius biologinius ir socialinius poreikius (įsigyti maisto, apmokėti būsto komunalines paslaugas). Šiuo aspektu nėra jokio pagrindo abejoti, kad paskirta administracinė nuobauda pareiškėjai sukels atitinkamas pasekmes. Vis dėlto, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui dėl taikomos administracinės nuobaudos kylančios neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde aptariamos aplinkybės, susijusios su esama finansine padėtimi egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, o galimas savo daromo nusižengimo pasekmes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati pareiškėja. Pastebėtina, kad jos nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą skirti dar švelnesnę nei minimali aptariamo straipsnio sankcijoje numatyta bauda ar apskritai jos neskirti. Kaip matyti, pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) teisėtus pajamų šaltinius, t. y. kiekvieną mėnesį gauna stabilias pajamas, taip pat jos šeimą sudaro ir sutuoktinis, teismui nepateikta duomenų, jog pastarasis negauna pajamų, taigi nurodomi sunkumai, yra laikini.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, akivaizdžiai nėra per griežta ar neproporcinga. Nepaisant to, jog teismas nustatė vieną pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pakeisti nutarimą skunde nurodomais motyvais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninant paskirtą minimalią administracinę nuobaudą (ar jos apskritai neskiriant), nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, o nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teismas papildomai pažymi, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjai negalint sumokėti paskirtos administracinės nuobaudos, ji gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka prašydama atidėti (išdėstyti) paskirtos nuobaudos sumokėjimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. MD-VMOO-ANR N-1085-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26297594819, palikti nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjai G. G., Vilniaus teritorinei muitinei,

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė