- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-2159-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00582-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Suinteresuotas asmuo
- SUA2, SUA1, SUA3, SUA4, UAB "Rosado", mažoji bendrija Dausmėja LT, MB "Dausmėja LT"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) SUA3 atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties ir 2026 m. balandžio 1 d. papildomos nutarties, civilinėje byloje pagal antstolės Aurelijos Puodžiukienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys SUA2 , SUA1 , SUA3 , SUA4 , uždaroji akcinė bendrovė „Rosado“, mažoji bendrija Dausmėja LT.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų SUA1 ir SUA2 ( SUA2 ) ieškinį atsakovams SUA4 , SUA3 , uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rosado“ ir mažajai bendrijai (toliau – MB) Dausmėja LT dėl kliūčių naudotis servitutais pašalinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutais nustatymo. Šioje civilinėje byloje, ieškovų prašymu, jį tenkinus iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios vėliau buvo pakeistos, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, numatant įpareigoti atsakovę UAB „Rosado“ leisti ieškovams SUA1 ir SUA2 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatytą tarnaujantį kelio servitutą; įpareigoti atsakovus A.B (dabar – SUA4), SUA3 ir atsakovę MB Dausmėja LT leisti ieškovams SUA1 ir SUA2 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatytą tarnaujantį kelio servitutą.
Šalies argumentai
2026 m. sausio 12 d. antstolė Aurelija Puodžiukienė pateikė teismui prašymą išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkams UAB „Rosado“, SUA4 , SUA3 ir MB Dausmėja LT dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties bei 2025 m. gruodžio 8 d. antstolės Aurelijos Puodžiukienės patvarkymo–reikalavimo vykdyti teismo nutartį nevykdymo; taip pat spręsti klausimą dėl išieškotojų 2026 m. sausio 5 d. prašymo pakeisti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarką, jos skubaus vykdymo bei dėl baudų skyrimo už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymą. Antstolė nurodė, jog antstolių kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0173/25/02406 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kliūčių naudotis servitutais pašalinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutais nustatymo. Vykdymo proceso metu, 2025 m. gruodžio 8 d., skolininkams išsiųstas patvarkymas–reikalavimas vykdyti teismo nutartį, kuriuo nurodyta skolininkams nedelsiant vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatytu tarnaujančiu kelio servitutu. Pareiškėja pažymėjo, kad skolininko SUA3 atstovas advokatas elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kuriame teigiama, jog skolininkai neturi jokių duomenų apie tai, kad jie neleido ar kliudė ieškovams praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu, nustatytą tarnaujantį kelio servitutą. Advokatui elektroniniu paštu pateiktas atsakymas, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu, tarnaujantis kelio servitutas yra užstatytas statybiniais blokais, dėl kurių išieškotojai negali nevaržomai pravažiuoti transporto priemonėmis. Advokatas nurodė, kad teismas neįpareigojo skolininkų atlikti jokių veiksmų, o įpareigojo išieškotojus susilaikyti nuo veiksmų, taip užfiksavo ir išsaugojo esamą padėtį, drausdamas atsakovams esamą padėtį pakeisti tokiu būdu, kad ieškovams būtų trukdoma, todėl skolininkai nutarties nepažeidė. Prašyme pareiškėja pabrėžė, kad išieškotojų atstovė advokatė informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatytu tarnaujančiu kelio servitutu išieškotojai vis dar negali tinkamai naudotis (nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis), kadangi nepatraukti gelžbetonio blokai bei pateikė prašymą pakeisti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarką, skirti baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1 atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad situacija, nurodyta pareiškėjos pareiškime, yra nepasikeitusi iki šio momento – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3391-1115/2025 (Nr. e2-158-1115/2026) yra neįvykdyta: blokai ir tvoros dalis tebėra servituto zonoje. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , kurio savininkai yra SUA4 , SUA3 bei MB Dausmėja LT, kelio servitutas tvoros dalimi ir bloku yra užtvertas visiškai, net tos pusės blokas pereina į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , kelio servituto plotą. Be to, suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1 pateikė prašymą priteisti jiems iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi iš dalies patenkino antstolės Aurelijos Puodžiukienės pareiškimą ir nutarė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3391-1115/2025 (Nr. e2-158-1115/2026) dalies vykdymo tvarką, nurodant leisti SUA1 ir SUA2 patiems vykdyti šias nutarties dalis savo lėšomis ir kartu išieškoti iš suinteresuotų asmenų UAB „Rosado“, SUA4 , SUA3 ir MB Dausmėja LT reikiamas išlaidas, jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys UAB „Rosado“, SUA4 , SUA3 , MB Dausmėja LT nepatrauks gelžbetonio blokų, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatyto kelio servituto ribose, už šio servituto ribų bei nepatrauks gelžbetonio blokų ir tvoros dalies, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu nustatyto kelio servituto ribose, už šio servituto ribų. Teismas taip pat iš dalies tenkino suinteresuotų asmenų SUA2 , SUA1 prašymą priteisiant lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“, 323,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 80,94 Eur. Teismas vertino, jog iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad įpareigoti asmenys nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, o būtent įpareigojimų, kuriais teismas įpareigojo atsakovę UAB „Rosado“ leisti ieškovams SUA1 ir SUA2 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytą tarnaujantį kelio servitutą bei įpareigojo atsakovus SUA4 , SUA3 ir atsakovę MB Dausmėja LT leisti ieškovams SUA1 ir SUA2 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytą tarnaujantį kelio servitutą. Teismas nurodė, kad įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, įpareigoti asmenys tinkamai nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir į tai, kad įpareigoti asmenys nepateikė prieštaravimų nutarties vykdymo pakeitimui, teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) nutartyje nustatytą pareigą pašalinti servitutą blokuojančius pravažiuoti objektus gali ne tik skolininkai, bet ir išieškotojai, teismui jiems tokią teisę suteikus. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, ir skolininkams neįvykdžius įpareigojimų, numatytų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) nutartyje per protingą terminą, nutarties įvykdymo tvarką pakeisti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatytas taisykles, išieškotojams leidžiant patiems vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) nutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo metu klausimas dėl netrukdymo ieškovams naudotis kelio servitutu nėra išnagrinėtas iš esmės, nėra priimtas galutinis teismo sprendimas ir teismo sprendimu nėra nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl baudos skyrimas už nutarties nevykdymą nėra tinkama priemonė, skatinanti asmenį kuo skubiau įvykdyti teismo nutartį. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad antstolės prašymą patenkinus iš dalies bei atsižvelgiant į rekomenduojamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, suinteresuotų asmenų SUA2 , SUA1 prašymas tenkintas iš dalies priteisiant lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ 323,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Be to, 2026 m. kovo 26 d. suinteresuotiems asmenims SUA2 ir SUA1 pateikus prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo (prašyme jie nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl likusios – 684,43 Eur – bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo: 351,51 Eur pagal antstolio Armino Naujokaičio išankstinę sąskaitą, 150,00 Eur pagal IĮ „Matavimų TRasa“ 2025 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 182,92 Eur pagal antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2025 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą; taip pat pažymėjo, kad šios išlaidos suinteresuotų asmenų patirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3391-1115/2025 priimtos 2025 m. kovo 7 d. nutarties (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d.) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymui konstatuoti, todėl turi būti atlygintos visa apimtimi), Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. priėmė papildomą nutartį – suinteresuotų asmenų prašymą patenkino iš dalies ir jiems priteisė iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ 228,14 Eur patirtų išlaidų civilinėje byloje Nr. e2VP-1670-1115/2026 pagal antstolių Armino Naujokaičio ir Aurelijos Puodžiukienės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei pagal IĮ „Matavimų TRasa“ PVM sąskaitą faktūrą (iš kiekvieno po 57,03 Eur (po apvalinimo). Teismas šioje papildomoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad antstolės pareiškimas tenkintas iš dalies, suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 patirtos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2VP-1670-1115/2026 pagal antstolių Armino Naujokaičio ir Aurelijos Puodžiukienės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei pagal IĮ „Matavimų TRasa“ PVM sąskaitą faktūrą priteisiamos lygiomis dalimis iš MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai; pagal pareiškimą yra patenkinta 1/3 pareiškimo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į patenkintą pareiškimo reikalavimų dalį, iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ suinteresuotiems asmenims SUA2 ir SUA1 priteistina 228,14 Eur patirtų išlaidų civilinėje byloje Nr. e2VP-1670-1115/2026 pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras (iš kiekvieno po 57,03 Eur (po apvalinimo).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo SUA3 pateikė atskirąjį skundą (DOK-87136, ankstesnis Nr. DOK-17985), prašydamas sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartimi iš jo ir SUA4 priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki bendros 80,94 Eur sumos (jam ir SUA4 paskiriant mokėti po 40,47 Eur), iš MB Dausmėja priteistos sumos nekeičiant, o iš UAB „Rosado“ priteisiant 161,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad servitutas priklauso dviem sklypams: sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra SUA4 (dalimi 193/718), SUA3 (dalimi 193/718) bei MB Dausmėja LT (dalimi 166/359), o sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Rosado“. Pažymi, kad jiems ( SUA3 ir SUA4 ) bendrai priklauso tik 1/4 dalis kelio servituto, ir mano, jog priskirtų bylinėjimosi išlaidų proporcija turėtų atitikti turimo turto proporcijai, dėl kurio jie ir yra šioje byloje atsakovais, ir faktas kad turtą pirko dviese, lygiomis dalimis neturėtų įtakoti jų ( SUA3 ir SUA4 ) bendros mokestinės naštos lyginant su kitais atsakovais. Šio atskirojo skundo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2S-3805-432/2026.
Be to, suinteresuotas asmuo SUA3 pateikė atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. papildomos nutarties (DOK-18876), taip pat prašydamas peržiūrėti priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos paskirstymą, sumažinant skundžiama papildoma nutartimi iš jo ir SUA4 priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki bendros 57,04 Eur sumos (jam ir SUA4 paskiriant mokėti po 28,52 Eur), iš MB Dausmėja LT priteistos sumos nekeičiant, o iš UAB „Rosado“ priteisiant 114,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį atskirąjį skundą grindžia tais pačiais kaip ir prieš tai minėtame atskirajame skunde nurodytais motyvais, laikydamasis pozicijos, kad priskirtų bylinėjimosi išlaidų proporcija turėtų atitikti turimo turto proporcijai. Šio atskirojo skundo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2S-2159-863/2026.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartimi abi civilinės bylos (Nr. e2S-3805-432/2026 ir Nr. e2S-2159-863/2026) buvo sujungtos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1 atsiliepime prašo apelianto atskirąjį skundą dėl papildomos nutarties nagrinėti teismo nuožiūra, ir, esant reikalui, išlaidas perskirstyti nemažinant bendros papildoma teismo nutartimi priteistos sumos dydžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydį tarp suinteresuotų asmenų pirmosios instancijos teismas paskirstė savo nuožiūra. Be to, apeliantas nekelia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, todėl, teismui nusprendus sumažinti iš apelianto priteistas sumas, turėtų būti padidintas iš kitų suinteresuotų asmenų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir 2026 m. balandžio 1 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmiausia pasisakytina dėl naujų įrodymų prijungimo, būtent suinteresuoto asmens kartu su atskiraisiais skundais pateikto 2025 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, kuriuo apeliantas grindžia suinteresuotiems asmenims priklausančio turto nuosavybės dalį, akcentuodamas, kad į tai turėtų būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, įvertinus apelianto prie apeliacinei instancijai teiktų procesinių dokumentų pridėtą įrodymą, apeliacinės instancijos teismas jo nepriima, nesant pagrindo spręsti, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad jis turėtų reikšmingą įtaką būtent apeliacinėje instancijoje nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Aptariamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi iš dalies patenkinęs antstolės pareiškimą, nutarė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. (pakeista 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi) nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3391-1115/2025 (Nr. e2-158-1115/2026) dalies vykdymo tvarką, taip pat iš dalies patenkino suinteresuotų asmenų SUA2 , SUA1 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nutarė priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“, 323,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 80,94 Eur. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. priėmė ir papildomą nutartį, iš dalies patenkindamas suinteresuotų asmenų SUA2 , SUA1 prašymą dėl neišspręstos bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo ir priteisdamas jiems papildomai iš suinteresuotų asmenų MB Dausmėja LT, SUA4 , SUA3 ir UAB „Rosado“ 228,14 Eur patirtų išlaidų civilinėje byloje Nr. e2VP-1670-1115/2026 pagal antstolių Armino Naujokaičio ir Aurelijos Puodžiukienės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei pagal IĮ „Matavimų TRasa“ PVM sąskaitą faktūrą (iš kiekvieno po 57,03 Eur). Teismas atsižvelgė į patenkintą pareiškimo reikalavimų dalį, tai, kad pagal pareiškimą yra patenkinta 1/3 dalis pareiškimo reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidas priteisė vadovaudamasis šia proporcija. Apeliantas atskiruosiuose skunduose iš esmės nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, akcentuodamas, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų, iš kurių bylinėjimosi išlaidos priteistos, turimo, su pagrindiniu ginču susijusio, turto dalį. Įvertinus bylos duomenis ir atskirųjų skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos. Valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnėms šalims įgyvendinti teisę į teisingą teismą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančio CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra procesiniu dokumentu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatyta ir galimybė teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kaip matyti iš skundžiamų teismo procesinių sprendimų (nutarčių), teismas šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas paskirstė, be kita ko atsižvelgdamas į bylos rezultatą, patenkintų reikalavimų dalį, jas lygiomis dalimis priteisęs iš priešingus interesus byloje turėjusių kitų suinteresuotų asmenų. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia pozicija nesutikti, tokiu būdu atmetant ir apelianto argumentus dėl suinteresuotų asmenų turto dalies kriterijaus reikšmingumo nagrinėjamo ginčo kontekste. Šiuo aspektu dar pažymėtina, kad šis klausimas (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo) yra sprendžiamas jau po įsiteisėjusio sprendimo pagrindinėje šalių ginčo byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-158-1115/2026, kuriuo ieškovų ieškinys buvo patenkintas (Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-915-1051/2026, apeliacinis procesas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies, priimtos atsakovės UAB „Rosado“ LT“ atžvilgiu, nutrauktas, o sprendimas dėl nustatytų įpareigojimų atsakovams SUA4 ir SUA3 paliktas nepakeistas), bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovų naudai taip pat buvo priteistos lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nemato pagrindo nukrypti nuo tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelio. Be to, pastebėtina, kad apeliacinėje instancijoje nekvestionuojamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys (2026 m. kovo 18 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir 2026 m. balandžio 1 d. papildoma nutartis) paliktinos nepakeistos.
Kiti atskiruosiuose skunduose ar atsiliepime nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirųjų skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Be kita ko pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Suinteresuoto asmens SUA3 atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį (dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų) ir 2026 m. balandžio 1 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.