Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys SUA1, SUA2, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dukra. Pareiškėjos tėvai taip pat susilaukė dukterų SUA1 (pavardė po santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini)) ir SUA2. (Duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties sutuoktinė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą ir (duomenys neskelbtini) gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, taip pat buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį santuokoje įgyto gyvenamojo namo ir priklausinių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), likusią 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamas ūkinių pastatų, kiemo statinių bei šulinio dalis (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini) jai priklausiusį ir paveldėjimo dokumentuose įformintą nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjai, todėl (duomenys neskelbtini)mirties dieną jos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo;

Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės. Be (duomenys neskelbtini) ha namų valdos sklypo, jam buvo perduotas ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Pastarasis sklypas nebuvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, jos vardu nebuvo įregistruotas ir dovanojimo sandoriu nebuvo perleistas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypas iki šiol įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau tai nekeičia minėto turto paveldėjimo teisinio režimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įpėdiniui priėmus palikimą, paveldėjimo santykiai pasibaigia viso palikimo atžvilgiu, o atskiro turto neįtraukimas į paveldėjimo teisės liudijimą nereiškia, kad dėl šio turto paveldėjimo santykiai tebėra nepasibaigę. Todėl, nepaisant (duomenys neskelbtini) ha sklypo neįrašymo į paveldėjimo teisės liudijimą ir jo neįregistravimo (duomenys neskelbtini) vardu, jai perėjo paveldėtojos teisės ir į šį sklypą;

Po (duomenys neskelbtini) mirties jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), liko palikėjai priklausę asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, baldai ir dokumentai. Dar nepasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėja faktiškai perėmė palikėjos (duomenys neskelbtini) drabužius, indus, lovą, spintą, stalą, nuotraukas, asmeninius ir nuosavybės dokumentus. Šie daiktai liko pas pareiškėją bei pastaroji juos saugojo, prižiūrėjo ir naudojo savo nuožiūra. Pareiškėja savarankiškai sprendė dėl palikėjos daiktų saugojimo ir naudojimo, rūpinosi jos dokumentais bei prisiėmė atsakomybę už po patikėjos mirties likusį turtą. Tokiu būdu pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią perimti palikimą ir valdyti jį kaip savo. Ji taip pat pradėjo savarankiškai rūpintis ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja savo iniciatyva organizavo sklypo arimą, kultivavimą, žemės paruošimą sėjai, sėją ar kitus darbus, pasitelkė techniką ir savo lėšomis apmokėjo išlaidas. Sklype buvo auginama žemės ūkio produkcija, kurią pareiškėja naudojo savo ir šeimos reikmėms. Iki (duomenys neskelbtini) mirties žemės sklypas buvo dirbamas (duomenys neskelbtini) prašymu ir jos iniciatyva, o po palikėjos mirties šio turto valdymo pobūdis pasikeitė - pareiškėja žemės ūkio darbus pradėjo organizuoti savarankiškai, kaip savarankiška jo valdytoja, laikydama save paveldėto turto savininke. Minėtų veiksmų pareiškėja nenutraukė ir vėlesniais metais, nes sklypas buvo toliau reguliariai įdirbamas, prižiūrimas ir naudojamas žemės ūkio veiklai, o jame užauginta produkcija naudojosi pareiškėja;

Po (duomenys neskelbtini) mirties nė viena įpėdinė per notarą palikimo priėmimo neįformino. (Duomenys neskelbtini) notaro pažymoje nurodyta, kad paveldėjimo byla neužvesta, o (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše nėra duomenų nei apie palikimo priėmimą, nei apie jo atsisakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Remiantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Su pareiškimu pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja yra palikėjos (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Bylos duomenimis, be pareiškėjos, jos tėvai turėjo dar du vaikus: SUA2, gim. (duomenys neskelbtini), ir SUA1, gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)).

(Duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkami ūkiniai pastatai, kiemo statiniai bei šulinio dalis (duomenys neskelbtini). Taip pat tą pačią dieną buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį santuokoje įgyto gyvenamojo namo ir priklausinių (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) jai priklausiusį ir paveldėjimo dokumentuose nurodytą nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjai. (Duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną ji savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturėjo, ką patvirtina VĮ Registrų centras pažyma dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo.

Remiantis Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės. Jam buvo perduotas ne tik (duomenys neskelbtini) ha namų valdos sklypas, bet ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas sklypas įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, jis nebuvo įrašytas nei į (duomenys neskelbtini) palikėjai (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nei į nuosavybės teisės liudijimą, taip pat nebuvo įregistruotas jos vardu ir nebuvo perleistas dovanojimo sandoriu.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi testamentą.

Pareiškėja, t. y. mirusiosios (duomenys neskelbtini) dukra ir jos seserys (suinteresuoti asmenys), yra paveldimo turto pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinės, kurios įstatymu nustatytu laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl terminas priimti palikimą yra praleistas.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, jog įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties, nepasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ji faktiškai perėmė palikėjos (duomenys neskelbtini) drabužius, indus, lovą, spintą, stalą, nuotraukas, asmeninius ir nuosavybės dokumentus, likusius jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuos ji saugojo, prižiūrėjo ir naudojo savo nuožiūra, t. y. ji savarankiškai sprendė dėl daiktų saugojimo ir naudojimo, rūpinosi jos dokumentais bei prisiėmė atsakomybę už po patikėjos mirties likusį turtą. Pareiškėjos teigimu, ji taip pat pradėjo savarankiškai rūpintis ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir vėliau savo iniciatyva organizavo sklypo arimą, kultivavimą, žemės paruošimą sėjai, sėją ar kitus darbus, pasitelkdavo techniką ir savo lėšomis apmokėdavo išlaidas. Sklype buvo auginama žemės ūkio produkcija, kurią pareiškėja naudojo savo ir savo šeimos reikmėms.

Įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes ir su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktą poziciją, teismas neįžvelgia objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėja po (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po (duomenys neskelbtini) mirties būtų faktiškai perėmę minėtą turtą, pradėję jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu, ar kad tarp kokių nors asmenų būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, suinteresuoti asmenys – SUA1 ir SUA2 (pareiškėjos seserys), teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad pretenzijų neturi ir su pareiškimu sutinka.

Taigi, mirusiosios (duomenys neskelbtini) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais palikėjos dukra PRS1 išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja PRS1 po jos motinos (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmėme jos palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos PRS1 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.