Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos akcinės bendrovės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys SUA1 (SUA1) ir SUA2.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Turto banko (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Pareiškėja yra gavusi (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) su patikslinimu (duomenys neskelbtini) el. laišku dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Minėti butai yra (duomenys neskelbtini) m. statybos daugiabučiame name. Pranešime dėl Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šis butas buvo suteiktas gyventi SUA2 su šeima, pradėjusiam tarnauti Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KPAT), nuo (duomenys neskelbtini) m. tarnybos vadovybės žodine forma, bute šiuo metu nebegyvena, bet prižiūri, išlaiko, laiko butą valstybės nuosavybe ir norėtų išsipirkti. Dėl Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracija nurodė kontaktinį asmenį – SUA1, su kurio susisiekus, jis paaiškino, kad gyvena šiame Bute Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno Bute Nr. (duomenys neskelbtini), kol jam leista persikelti į Butą Nr. (duomenys neskelbtini) (o į Butą Nr. (duomenys neskelbtini) įleistas kitas tarnautojas), leista gyventi Krašto apsaugos ministerijos ar pavaldžių institucijų (nepatikslino) vadovybės leidimu (žodiniu), buto nėra išsipirkęs. Juridinių asmenų registro duomenimis KPAT išregistruota 2011 m. rugsėjo 6 d.

Pareiškėja, siekdama nustatyti minėtų butų savininkus, rinko duomenis ir dokumentus. Krašto apsaugos ministerija (duomenys neskelbtini) rašte, o Lietuvos kariuomenė (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotas jų buhalterinėje apskaitoje, neturi dokumentais pagrįstos informacijos, galinčios daryti įtaką jo teisiniam statusui, Krašto apsaugos ministerija (duomenys neskelbtini) raštu nurodė, kad neturi dokumentais pagrįstos informacijos apie Butų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) buvimą tarnybinių butų fonde. (Duomenys neskelbtini) administracija (duomenys neskelbtini) raštu nurodė, kad nerado duomenų apie šių butų privatizavimą, butai nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, nebuvo įtraukti į jos apskaitą. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad, peržiūrėjus kelių butų šiame name pirminius įregistravimo duomenis, matyti, jog pirminė teisinė registracija atlikta savivaldybės tarybos sprendimų ar miesto (rajono) valdybos potvarkių pagrindais bei pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kuriose pardavėju nurodytas pagal Lietuvos Respublikos turto patikėjimo teisę atstovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės atstovas.

Butai valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais visa apimtimi ir prašo juos tenkinti. Pažymi, kad, valstybei perėmus butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis nori jį išpirkti, kadangi yra vienintelis jo valdytojas ir naudotojas nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Suinteresuotas asmuo SUA1 teismui pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, kad su pareiškime suformuluotais reikalavimais sutinka.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruotos.

(Duomenys neskelbtini) SUA2 , pradėjus tarnauti KPAT, tarnybos vadovybė jam kartu su šeima suteikė teisę įsikelti į Butą Nr. (duomenys neskelbtini). Rašytinė Buto Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sutartis tarp jo ir KPAT vadovybės sudaryta nebuvo. SUA1 nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno Bute Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jam buvo leista persikelti į Butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) jis nėra išsipirkęs. KPAT išregistruota 2011 m. rugsėjo 6 d.

Bylos duomenimis, Butas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės buhalterinėje apskaitoje, Krašto apsaugos ministerija neturi dokumentais pagrįstos informacijos apie Buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimą tarnybinių butų fonde. (Duomenys neskelbtini) administracija nerado duomenų apie minėtų butų privatizavimą, jie nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, nebuvo įtraukti į jos apskaitą. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad pirminė teisinė registracija atlikta savivaldybės tarybos sprendimų ar miesto (rajono) valdybos potvarkių pagrindais bei pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kuriose pardavėjas nurodytas pagal Lietuvos Respublikos turto patikėjimo teisę atstovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės atstovas.

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė, kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Nuosavybės pagrindų įstatymo 18 straipsnyje buvo numatyta, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Savivaldybių nuosavybė, kaip savarankiška viešosios nuosavybės forma, buvo įtvirtinta 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisės atsiranda perduodant savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Pagal 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn” valstybei priklausantis turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėtuose teisės norminiuose aktuose buvo nurodyta, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra suformavęs 1964 m. Civilinio kodekso ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Be to, valstybė yra savitas civilinių teisių subjektas, o valstybės turtas yra savitas nuosavybės teisės objektas, todėl civilinės teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifiką ir valstybės turtu galima tik įstatyme numatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmiau nurodyti Butai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn. Suinteresuoti asmenys SUA1 ir SUA2 pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje taip pat neginčija.

Byloje nustačius, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuoti ar kitaip perleisti privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn, pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į butus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra valstybės nuosavybė. Aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą, byloje nenustatyta.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti nusiųsta viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 275 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, 443, 444 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos akcinės bendrovės Turto banko, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja | [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] | Dovilė Sanačinienė