Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Ražansko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. V. atsakomybei be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius BPK pažeidimus. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo K. K. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023, 28 punktas). Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, 12 punktas). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 10 ir 13 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. K., padariusį BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Skiriant K. K. uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatant jo terminą 1 (vieneriems) metams, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad K. K. pažeidė KET 99, 119 (pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje dėl apsirikimo vietoje KET 119 punkto, neteisingai nurodė KET 199 punktą) ir 127 punktų reikalavimus, t. y. kad apeliantas, visų pirma, nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė vairuotojos transporto priemonės ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į dėl apelianto kaltės kilusio eismo įvykio pasekmes – kito automobilio vairuotojo žūtį. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad K. K. anksčiau neteistas, nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei įsipareigojo atlyginti likusią dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Taigi, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, ir aplinkybes, dėl kurių buvo nuspręsta K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti K. K. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui, kuris yra minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirtu uždraudimu naudotis specialia teise, nurodo išimtinai tik jam naudingas aplinkybes, susijusias su jo patiriamais suvaržymais ir praradimais. Teisėjų kolegija, be pirmosios instancijos teismo minėtų aplinkybių, atkreipia dėmesį ir į kitas svarbias, bet apeliantą neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis per paskutinius 5 metus šešis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, susijusius su stovėjimu draudžiamoje vietoje, transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimu, greičio viršijimu (t. 2, b. l. 37–39). Nors šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, o baudos sumokėtos, tačiau šie duomenys vis tik parodo, kad K. K. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad K. K. visą gyvenimą stengiasi vairuoti atsargiai ir atsakingai, jei yra pavargęs nuo darbo ir (ar) neišsimiegojęs, automobilio nevairuoja. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės ir K. K. kaip vairuotojo savybės yra skatintinos bei pagirtinos, kita vertus, tai yra įprasti vairuotojams taikomi standartai, kurie neturi papildomos teigiamos reikšmės, sprendžiant baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo klausimą. Pastebėtina, kad įvykis kilo būtent dėl apelianto neatsargaus vairavimo. Kaip jis pats parodė ikiteisminio tyrimo metu, vairuodamas automobilį kažkuriuo metu pasuko vairą į kairę pusę (t. 2, b. l. 23), tačiau šio veiksmo priežasties nurodyti negalėjo. Taigi, K. K. pažeidė KET 99, 119 ir 127 punktuose keliamus reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, tokiu būdu apeliantas ne tik sukėlė hipotetinį pavojų savo ir kitų asmenų saugumui, sveikatai bei gyvybei, tačiau dėl sukelto eismo įvykio žuvo kito automobilio vairuotojas.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra būtina darbinėje veikloje ir šeimos poreikiams tenkinti, nes apeliantas kartu su šeima gyvena Trakuose, o jo mažametis vaikas lanko ugdymo įstaigą Vilniuje. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantui ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, pavojingumą, taip pat kilusio eismo įvykio pasekmes, K. K. patiriami sunkumai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir paprastai jie nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti specialiosios teisės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę, nustatė minimalų jos terminą, todėl uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) sukels tik laikinus ir neilgai trunkančius nepatogumus, kai tuo tarpu eismo įvykiu sukeltos pasekmės (žmogaus žūtis) yra negrįžtamos. Pats apeliantas skunde nurodo, kad jo sutuoktinė vairuoja, todėl baudžiamosios poveikio priemonės taikymo laikotarpiu K. K. mažametis sūnus turės galimybę į ugdymo įstaigą nuvykti su ja. Be to, šiuo metu apeliantui nėra apribota galimybė naudotis visuomeniniu transportu ar pavėžėjo paslaugomis. Papildomai pažymėtina, kad K. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla yra nutraukta, t. y. jis neįgijo teistumo ir nepatyrė kitų neigiamų padarinių, kuriuos sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Manytina, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė K. K. sudarys galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti KET reikalavimų, užtikrinančių eismo dalyvių saugumą. Taigi, pirmosios instancijos teismo K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus, negali būti laikoma neproporcinga, varžančia K. K. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens K. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.