Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės - Sungailienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“ ieškinį atsakovei ATS1 ir atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkoma“ dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovei nereikalingas servitutas į visą ieškovei priklausantį žemės sklypą. Atsakovės turtui valdyti yra pakankamas 168 m² servitutas. UAB ,,Inkoma“ naudai priteistina vienkartinė išmoka - 1 575,34 Eur už servitutą neregistruotai sodo pastato daliai.

Nustatydamas servitutą į visą žemės sklypą teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nepagristai sudarė sąlygas ieškovei pasipelnyti.

Neabejotina, kad ieškovė pirkdama užstatytą žemės sklypą apskritai neturėjo tikslo juo naudotis. Akivaizdu, kad tikrasis ieškovės tikslas visiškai kitas – pasipelnyti. Varžytinėse ieškovė žemės sklypą nupirko už 14 220 Eur. Neužilgo po sklypo nupirkimo ieškovė pasiūlė atsakovei pirkti žemės sklypą už 27 tūkst. Eur, kai atsakovė net už 14 tūkst. Eur negalėjo išsipirkti sklypo vykdymo procese. Vėliau ieškovė pasiūlė pirkti žemės sklypą jau už 43 200 Eur. Žemės sklypą ieškovė nupirko varžytinėse ir neabejotinai žinojo kiek tas sklypas yra užstatytas ir kokie galimi suvaržymai tuo sklypu naudotis.

Jeigu pripažįstama ieškovės teisė reikalauti nustatyti servitutą statiniams, kurių valdymo teisės neįregistruotos, tai vertintina kaip išimtinis ieškovės sutikimas dėl tokių statinių eksploatavimo, o kartu pripažįstama ir atsakovės teisė prašyti žemės servituto nustatymo neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre statinio dalies, kuri pateiktoje servituto nustatymo schemoje pažymėta „G“, eksploatacijai.

Nors teismas vadovavosi VĮ Registrų centre šiuo metu nurodyta ginčo žemės sklypo verte, ji be abejonės nustatyta neatsižvelgiant į sklype esančius statinius ir neatitinka realios vertės. Vien todėl būtina vadovautis žemės sklypo pardavimo aukcione verte, kuri yra mažesnė, labiau artima žemės sklypo rinkos vertinimui atsižvelgiant į jo užstatymą. Bet kuriuo atveju servituto kaina negali būti lygi visai žemės sklypo rinkos kainai. Pirmiausia todėl, kad tai nėra žemės sklypo pardavimas. Servitutas nesuteikia nuosavybės teisės, o tik naudojimosi teisę. Nagrinėjamu atveju servituto nustatymas neturi jokios įtakos žemės sklypo vertei – ji dėl to nesumažėja, nes ir po servituto nustatymo, galimybės ieškovei naudotis žemės sklypu faktiškai nesikeičia ir išlieka tokios pat ribotos, kaip ir perkant sklypą. Ieškovė negali atsakovės iškeldinti iš jai priklausančio sodo pastato ar uždrausti juo naudotis ir be abejonės tai suprato jau pirkdama ginčo žemės sklypą. Dėl teismo nustatyto servituto atsakovė gali prarasti ir sodo pastatą, nes išmokėti ieškovei priteistą sumą neturi galimybės. Tuo tarpu tarnaujančio daikto savininkei – ieškovei, atsakovės prašomas servitutas, priešingai nei sprendė teismas, jokių papildomų netekimų ir suvaržymų nesukelia, išskyrus tuos, kurie ieškovei buvo žinomi perkant sklypą, ir kuriuos ji faktiškai savu noru nusipirko.

Kelio servitutas bei servitutas registruotai pastato daliai galėtų būtų neatlygintinis, o už servitutą neregistruotai pastato daliai (S2) nustatytina vienkartinė išmoka pagal sklypo kvadratinio metro kainą, skaičiuojamą vadovaujantis sklypo kaina, už kurią sklypas buvo nupirktas aukcione. Sklypą aukcione ieškovė nupirko už 14 220 Eur. Ginčo dėl to nėra. Sklypo plotas – 0,0659 ha arba 659 m². Tokiu būdu vieno kvadratinio metro kaina būtų 21,58 Eur (14 220 : 659), o vienkartinė išmoka už servitutą S2 – 1 575,34 Eur (73 m² x 21,58 Eur). Bendras servituto plotas yra 168 m². Nurodytos aplinkybės, kai ginčo žemės sklypas buvo nupirktas iš anksto žinant, kad juo naudotis bus galima tik atsižvelgiant į jo užstatymą, ir galėjo būti teismo vertinamos kaip išimtinis atvejis, dėl kurio gali būti nustatytas ir neatlygintinis servitutas. Jeigu vis tik servitutas būtų nustatomas į visą atsakovės prašomą plotą – 168 m², sutiktina, kad servituto kainą sudarytų ne daugiau nei 30 % servitutu užimamo žemės sklypo ploto – 168 m², vertės, skaičiuojamos vadovaujantis sklypo kaina, už kurią sklypas buvo nupirktas aukcione. Tokiu atveju ieškovei priteistina kompensacija sudarytų 1 087,63 Eur (168 x 21,58 = 3 625,44 Eur; 3 625,44 x 30% = 1 087,63 Eur). Servitutas, kaip minėta, nesuteikia nuosavybės teisės, o tik naudojimosi teisę, todėl kompensaciją paprastai sudaro 10–30 % nuo tos dalies, kuri suteikiama servituto teise, vertės, priklausomai nuo naudojimo pobūdžio, jo intensyvumo.

Atsakovės pagrindinis apeliacinio skundo motyvas - atsakovei nereikalingas servitutas į visą ieškovei priklausantį žemės sklypą arba atsakovė nepageidauja naudotis visu ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, o teismas ją patvirtino, kad iki bylos iškėlimo teisme ir iki dabar atsakovė, eksploatuodama sodo pastatą (baigtumo procentas 87 proc.), faktiškai naudojasi visu žemės sklypu dėl jame išsidėsčiusių jai statinių (skundžiamo sprendimo 5 ir 23 punktai). Byloje yra pateikta grafinė medžiaga ieškovės ( I tomas, psl. 17) ir pačios atsakovės (I tomas, psl.130) žemės sklypo planai, kurie patvirtina, kad atsakovės naudojamais ir pastatytais statiniais yra užstatyta ir ta dalis žemės sklypo, į kurios dalį atsakovė neprašo servituto, o tai sudaro kliūčių ieškovei, kaip žemės sklypo savininkei, laisvai naudotis šia žemės sklypo dalimi, kaip ir ta dalimi, kurioje yra pastatytas pastatas - sodo pastatas (unikalus Nr. 1098-7031-2010) ir papildomai pastatyta pastato dalis (atsakovės pateiktoje schemoje pažymėta raide „G“) bei pastogės (atsakovės pateiktoje schemoje pažymėta „stog.“)

Atsakovė prašo priteisti ieškovės naudai vienkartinę išmoką 1 575,34 Eur išmoką tik už servitutą neregistruotai sodo pastato daliai, UAB GEO Planum 2025 m. spalio 20 d. servituto nustatymo schemoje pažymėtai indeksu ,,S2-73 kv. m.“, o kelio servitutą ir servitutą registruotai pastato daliai prašo nustatyti neatlygintinai. Atsakovė nenurodė išimtinio atveji, kodėl pastato daliai prašoma nustatyti neatlygintiną servitutą.

Žemės sklypo įsigijimo iš varžytynių kaina nėra laikytina vidutine rinkos verte. Vidutinė žemės sklypo 0,0659 ha ploto esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė - 22 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2023-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-179-3733 pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Inkoma“. Žemės sklypą ieškovė įsigijo už 14 220 Eur.

Pastatas – Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2023-04-05 dovanojimo sutarties Nr. 1449 pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei ATS1. Baigtumas - 87 proc., užstatymo plotas – 48,75 kv. m.

2024-06-19 prašymu ieškovė UAB „Inkoma“ kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu įsigyti žemės sklypą už 43 200 Eur, spręsti klausimą dėl servituto nustatymo visam žemės sklypui. (el. b. I t., b. l. 7-8) Atsakovė į šį ieškovės pasiūlymą jokio atsakymo nepateikė. Atsakovė nurodo, kad ji nesutiko su siūloma kaina, nes neturi finansinių galimybių tokią sumą sumokėti, be to, ši kaina viršija rinkos vertę.

Nagrinėjamu atveju ieškinius nustatyti servitutą pateikė abi šalys, t. y. tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio daikto savininkai. Ginčo tarp šalių dėl to, kad šiuo atveju yra poreikis nustatyti žemės servitutą, nėra, ginčas iš esmės yra dėl to, kokioje apimtyje jis turi būti nustatytas, taip pat ar servitutas turi būti atlygintinas ar ne ir koks turi būti nustatytas atlyginimo dydis.

Ieškovės pateiktoje UAB „Geoplėtra“ 2023 m. Nekilnojamojo turto daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad žemės sklype be sodo pastato yra ir kitų atsakovės statinių: pastogė, tvora, šiltnamis, gyvenamasis pastatas, laikinas statinys, ūkinis pastatas (el. b. I t., b. l. 25, 27). Priešieškinyje atsakovė patvirtino, kad šiuo metu sklype yra dar kiti statiniai: voljeras, malkinė, garažas - sandėlis. Šie statiniai pavaizduoti jos pateiktoje servituto nustatymo schemoje. Taipogi matyti, jog egzistuoja neįregistruotos pastogės (pažymėtos „stog.“), prie sodo pastato pastatyta papildoma dalis, pažymėta „G“.

Ieškovė laikosi pozicijos, jog yra poreikis nustatyti žemės servitutą visam žemės sklypui dėl atsakovės visame žemės sklype užstatytų statinių. Atsakovė teigia, jog jai nėra reikalingas servitutas visam žemės sklypui, prašo nustatyti žemės servitutą Sodo pastato ir jo priestato eksploatacijai pagal UAB GEO Planum 2025 m. spalio 20 d. parengtą servituto nustatymo schemą, tik 168 kv. m. iš 659 kv. m.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė servitutą visame 0,0659 ha ploto žemės sklype. Atsakovė apeliaciniu skundu su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovei nereikalingas servitutas į visą ieškovei priklausantį žemės sklypą, atsakovės turtui valdyti yra pakankamas 168 m² servitutas.

Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Kaip matyti iš ginčo žemės sklypo plano, praktiškai visas ginčo sklypas yra užstatytas atsakovės statiniais. Jame nėra įmanoma suformuoti tokios atskiros sklypo dalies, kurią funkcionaliai bet kokiems tikslams galėtų naudoti ieškovė. Todėl atsakovei, realiai valdant visą žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas pagristai servitutą nustatė visam ginčo sklypui.

Atsakovės siūlymas nustatyti servitutą tik po sodo pastatu vertintinas kritiškai, nes ieškovas sklypo dalimis apie pastatus racionaliai naudotis niekaip negalėtų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi statiniais, kurie yra išdėstyti visame žemės sklypo plote, ir nėra objektyvios galimybės suformuoti tokios ginčo žemės sklypo dalies ieškovei, kurią būtų įmanoma racionaliai naudoti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutą visam žemės sklypo plotui, o keisti šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo

Atsakovė nurodo, kad nors teismas vadovavosi VĮ Registrų centre nurodyta žemės sklypo verte, ji be abejonės nustatyta neatsižvelgiant į sklype esančius statinius ir neatitinka realios vertės. Vien todėl būtina vadovautis žemės sklypo pardavimo aukcione verte, kuri yra mažesnė, labiau artima žemės sklypo rinkos vertinimui atsižvelgiant į jo užstatymą.

Teisėjų kolegija su atsakovės pozicija sklypo vertės klausimu nesutinka. Nėra ginčo, kad VĮ Registrų centro nustatomos nekilnojamojo turto kainos yra lygios arba mažesnės nei rinkos vertė. Žemės sklypas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių. CPK 722 straipsniu nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi žemės sklypo vertė yra didesnė, nei suma už kurią jis buvo įsigytas ieškovės.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė pirkdama užstatytą žemės sklypą apskritai neturėjo tikslo juo naudotis. Akivaizdu, kad tikrasis ieškovės tikslas visiškai kitas – pasipelnyti. Varžytinėse ieškovė žemės sklypą nupirko už 14 220 Eur. Netrukus po sklypo nupirkimo ieškovė pasiūlė atsakovei pirkti žemės sklypą už 27 tūkst. Eur, kai atsakovė net už 14 tūkst. Eur negalėjo išsipirkti sklypo vykdymo procese. Vėliau ieškovė pasiūlė pirkti žemės sklypą jau už 43 200 Eur. Žemės sklypą ieškovė nupirko varžytinėse ir neabejotinai žinojo kiek tas sklypas yra užstatytas ir kokie galimi suvaržymai tuo sklypu naudotis.

Teisėjų kolegijos vertinimu tokie argumentai yra svarūs ir pagristi. Ieškovė varžytynėse įsigydama žemės sklypą, kuriame yra kitam asmeniui priklausantys pastatai, neabejotinai suprato, kad naudojimasis sklypu yra apribotas ir kad tik todėl ji sumoka už sklypą žemesnę nei rinkos kainą.

Atsakovė prašo priteisti ieškovės naudai vienkartinę 1 575,34 Eur išmoką tik už servitutą neregistruotai sodo pastato daliai, UAB GEO Planum 2025 m. spalio 20 d. servituto nustatymo schemoje pažymėtai indeksu ,,S2-73 kv. m.“, o kelio servitutą ir servitutą registruotai pastato daliai prašo nustatyti neatlygintinai. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes pernelyg suvaržytų ieškovės teises gauti sąžiningą atlyginimą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2015). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 ir kt.).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020). Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei naudojantis visu žemės sklypu, nešalinant nelegaliai pastatytų statinių, sąžininga servituto atlyginimo suma už visa sklypą būtų 14 220 Eur, t.y. suma, kurią ieškovė sumokėjo už sklypą varžytynėse.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ATS1 didesnę - vienkartinę 22 500 Eur dydžio kompensaciją, tačiau servituto nustatymas nėra sklypo pardavimas ir dažniausiai kompensacijos dydis negali būti lygus ar artimas visai sklypo kainai, todėl priteisiamos kompensacijos dydis, kaip jau minėta, mažintinas iki 14 220 Eur, t.y. tos sumos, kurią ieškovė sumokėjo už sklypą varžytynėse.

Jau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir ji neturės finansinių galimybių sumokėti iš karto visą teismo priteistą kompensaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą dėl priteistos kompensacijos išdėstyti ilgesniam, t. y. 5 metų terminui, mokėjimus pradedant vykdyti nuo 2027 m. sausio 1 d. Toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 1 960 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 1 639,55 atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ginčas byloje kilo dėl 43 200 Eur dydžio kompensacijos ieškovei už nustatomą servitutą. Ieškovei priteisus 14 220 Eur dydžio kompensaciją laikytina, kad ieškovė bylą laimėjo 32,92 proc., todėl ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 645,23 Eur, o už atsakovei suteiktą teisiną pagalbą priteista suma didintina iki 1 099,81 Eur.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria visiems pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei pernelyg didelę kompensaciją už nustatomą servitutą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas perpaskirstant ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės vienkartinę 22 500 Eur dydžio kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas kompensaciją mažina iki 14 220 Eur. Tai reiškia, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 36,8 proc. Atsakovei suteikta teisinė pagalba kainavo 297,92 Eur., todėl už ją valstybei priteistina 109,63 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės ATS1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už servitutą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkoma“, juridinio asmens kodas 304286534, iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 14 220 Eur (keturiolika tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio kompensaciją.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkoma“, juridinio asmens kodas 304286534, iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 645,23 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 23 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“, 1 099,81 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus ir 81 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimu. Išaiškinti ieškovei, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo sprendimo įvykdymą dėl iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 14 220 Eur (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio kompensacijos išdėstyti 60 (šešiasdešimt) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį į ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“, juridinio asmens kodas 304286534, atsiskaitomąją sąskaitą mokėti po 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus), sumas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.”

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“ 109,63 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 63 ct.) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimu apeliacinės instancijos teisme.