Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūno 2026 m. rugpjūčio 19 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-20128-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26308275754) ( toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

2026 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimu Nr. 10-ANR_N-20128-2026 V. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jai paskirta 850 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė — teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių, už tai, kad ji 2026 m. liepos 25 d., apie 10:49 val., Vilniuje, Tuskulėnų g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimų vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 0,68 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad ji neginčija savo kaltės dėl nusižengimo padarymo, tačiau mano, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jos subjektyvią ir individualią situaciją. Prašo kiek įmanoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat netaikyti antialkoholinio variklio užrakto. Pareiškėja skunde nurodo aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą:

Pilnai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi. Padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą - pažeidimą;

Policijos priimtame nutarime nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatytas tik 0,68 promilės girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršija leistiną normą.

Nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui, ar kitiems asmenims nebuvo padaryta;

Pažeidimas (nusižengimas) padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai;

Realaus pavojaus visuomenei, bei jokios grėsmės ji niekam nepadarė, jos padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus;

Savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, yra atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymu programą;

Užsiregistravo ir vairavimo mokykloje išklausys ir baigs privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas;

baigė ir pirmosios pagalbos kursus, gavo naują vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, įrodančią, kad gali vairuoti transporto priemones, baudą sumokėjo;

Labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl vairavimo neblaiviai, labai pergyvena dėl aptariamos situacijos;

Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar ji pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau tikrai nepasikartos;

Nėra priklausoma nuo alkoholio, yra dirbanti ir mokanti mokesčius pilietė;

Jos padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti laikytinas padarytu atsitiktinai. Yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojama.

Nurodė, jog butų teisinga, jeigu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sutrumpintas iki 3 mėnesių, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų netaikomas.

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į minėtą skundą nepateikė.

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, buvo įsitikinusi, jog yra blaivi, nes alkoholį vartojo išvakarėse, su kaimyne išgėrė butelį vyno. Paaiškino, jog dėl alkobloko blogai suprato, galvojo, kad šis įrenginys gali būti pernešamas ir naudojamas keliuose automobiliuose, tačiau išsiaiškinus, jog taip nėra, prašo sumažinti laiką dėl teisių atėmimo ir be alkobloko. Nurodė, jog vairuoja 32 metus, jog dirbu (duomenys neskelbtini), gyvena su 85 metų mama, kurią reikia nuolat vežti į gydymo įstaigas. Nurodė, jog darbdavys gali atleisti ją iš darbo, o tai būtų nepakeliama, nes ji turi finansinių įsipareigojimų. Teigė, jog teisė vairuoti reikalinga ir dėl darbo, ir dėl mamos, kurią veža į gydymo įstaigas, perka jai maisto produktus ir vaistus, nes jos sesuo neturi teisės vairuoti ir negali rūpintis mama, be to ji pati turi sveikatos problemų, todėl ir jai yra labai svarbu galimybė naudotis automobiliu.

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad V. K. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjai už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta artima sankcijoje nustatytai minimaliai – 850 eurų bauda ir ir artima minimaliam terminui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir 13 mėnesių uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės ir V. K. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo termino klausimas.

Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nustačius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę turi būti įvertinta visuma aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22, 34 straipsniai).

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, skirdamas administracinę nuobaudą, pareigūnas atsižvelgė į tai, kad V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia jos atsakomybę aplinkybe pripažino tai kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau Nutarime nebuvo aptarta galimybė taikyti pažeidėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad V. K. nustatytas lengvas 0,68 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, pareiškėja teisme pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas svečiuose, išgėrė vakare kartu su kaimyne butelį vyno, apie 24 val. nuėjo miegoti, ryte vairavo automobilį apie 11 val, sėdo vairuoti automobilį negalvodama, kad dar gali būti neblaivi, todėl šiuo atveju yra pagrindo tikėti, kad įvykio metu V. K. galėjo sąžiningai klysti, įvertindama savo organizmo būklę bei savo galimybes vairuoti automobilį prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholis, pasak pareiškėjos, buvo vartojamas išvakarėse, pareiškėjo teigimu, ryte ji jautėsi gerai ir neįtarė, jog dar gali būti neblaivi. Taip pat įvertintina ir tai, kad, remiantis Pareiškėjos teisme duotais paaiškinimais, jos vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui atsitiktinai, reido metu, o ne dėl jo pastebimai pavojingo vairavimo. Be to, V. K. savo kaltę pripažino iš karto, gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus buvo bausta vienintelį kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą (sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje) dar 2021 m. spalio mėnesį, paskirta bauda buvo sumokėta, kas leidžia teigti, kad iki pastarojo įvykio pareiškėja teise vairuoti transporto priemones naudojosi atsakingai, taip pat įvertinus tai, kad V. K., kaip nurodė teisme, turi didelį (virš 32 metų) vairavimo stažą, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, parodo, kad V. K. yra atsakinga vairuotoja, o aptariamas pažeidimas tėra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Įvertinus taip pat jos skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjos gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, juo labiau atsižvelgus į jos ilgametį vairavimo stažą (daugiau nei 32 m.), iki tol pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, duomenų apie pareiškėjos priklausomybes nenustatyta, todėl šiuo aspektu jos asmenybė charakterizuojama teigiamai. Be to, pareiškėja tiek nagrinėjant bylą, tiek savo skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad tai buvo didelė jos gyvenimo klaida, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Vis dėlto šiuo atveju dėl tokio pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, jokie padariniai nekilo, policijos pareigūnai pažeidėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę ir tikrindami visų vairuotojų blaivumą, o ne dėl to, kad pareiškėja pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Teismo vertinimu, V. K. už padarytą nusižengimą paskirta proporcinga bauda, kurią pareiškėja jau sumokėjo. Iš kartu su skundu teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėja padarė tinkamas išvadas dėl padaryto nusižengimo, tai yra išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, baigė pirmosios pagalbos kursus, gavo naują vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, įrodančią, kad gali vairuoti transporto priemones, baigė privalomus papildomus vairuotojų kursus. Šie duomenys bei V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Nors pareiškėjas prašė sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 3 mėnesių, o administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai neskirti, tačiau teismas pažymi, kad vairavimas neblaiviam įstatymų leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas. Kaip minėta, pareiškėjai buvo nustatytas lengvas girtumas, ir jis nedaug viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėja vairavo transporto priemonę, kuri, kaip ir kitos transporto priemonės bei asmenys, dalyvavo eisme, todėl pareiškėja turėjo būti itin kritiška sau, žinodama, jog vartojo alkoholį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; bausmės neišvengiamumas. Tokios teismo išvados nepaneigia ir V. K. skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemones darbe bei prižiūrint senyvo amžiaus motiną, taip pat neturint teisės vairuoti sukeliami nepatogumai asmeniniame gyvenime – nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjai jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių yra vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Visos šios išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei skundžiamame nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus, todėl Nutarimo dalis, kuria paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir 13 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, V. K. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2026 m. liepos 25 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. K. skundą tenkinti iš dalies.

2026 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-20128-2026 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti V. K., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2026 m. liepos 25 d.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.