Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, siekdami, kad jų kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1– 2 dalys). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė nemokumo bylą UAB „Trastra EU“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , adresas Gedimino pr. 44A-201, Vilnius). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 11 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Angorela". Bendrovės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartimi, patikslinti 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi.

Nagrinėjamu atveju kreditorė nurodė, kad jos finansinio reikalavimo dydis yra 1 307 Eur, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečiai lėšos ar virtualusis turtas ir kokie jų kiekiai sudaro šią sumą, taip pat nepateikė jos nurodyto 1 307 Eur likučio Bendrovės sistemoje patvirtinančių duomenų. Kreditorės pateiktame reikalavime esanti formuluotė „[Pl. 500 EUR / 0.02 BTC / 1200 USDT]“ neleidžia nustatyti konkretaus kreditorės turėto turto sudėties ir kiekio.

Kreditorė savo reikalavimui pagrįsti pateikė mokėjimo operacijos ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kaip pavyzdžiui 2025 m. gruodžio 15 d. atlikta 2 000 HUF mokėjimo operacija „Transak“ naudai. Tačiau iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti šių operacijos sąsajos su UAB „Trastra EU“. Jame nėra duomenų apie Bendrovę, kreditorės paskyrą Bendrovės sistemoje, į ją pervestas lėšas ar virtualųjį turtą, jų rūšį ir kiekį. Pateiktos ekrano nuotraukos taip pat nepatvirtina kreditorės nurodomo 1 307 Eur dydžio turto likučio.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, Bendrovės apskaitoje kreditorės priklausiusių kriptovaliutų likučių nėra. Kreditorė nepateikė kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų Bendrovės apskaitos duomenis arba leistų nustatyti, kad ji turėjo Bendrovei 1 307 Eur dydžio reikalavimo teisę.