Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-448-1035/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17853-2026-5 Procesinio sprendimo kategorija 16.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas G. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-9722-2026 (ROIK: 26299378138).Teismasn u s t a t ė :I. Nagrinėjamo klausimo esmėVilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 4 d. nutarimu G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 200 Eur bauda.G. K. nubaustas už tai, kad 2026 m. kovo 18 d. 20.46 val. Vilniuje, Architektų g. 35, bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalį.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi G. K. skundas dėl Institucijos 2026 m. birželio 4 d. nutarimo atmestas.II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį jam nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Dėl netinkamo teisinio statuso byloje nustatymo. Protokole ir nutarime nurodyta, kad Institucija inicijavo administracinę teiseną pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį G. K. dėl automobilio laikymo bendro naudojimo vietose. Tokiu būdu Institucija pripažino, kad G. K. yra automobilio savininkas, kuriam gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau apeliantas niekada nebuvo automobilio savininkas. Jis nuosekliai teisme aiškino, kad automobilis (pagal jo turimus duomenis) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą faktą teismas taip pat patvirtino. Teismui kilo pareiga išsiaiškinti, ar apeliantas gali būti laikomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Teismas visiškai palaikė Institucijos poziciją ir pripažino, kad byloje keliamo ginčo atveju apeliantui administracinė atsakomybė susiformuoja iš vienintelio fakto, jog jis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir Juridinių asmenų registras) yra nurodytas kaip asmuo, kuris dabartiniu metu užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Nors bylos nagrinėjimo eigoje teismui buvo įteikti rašytiniai dokumentai, kad apeliantas nei dabar, nei administracinio nusižengimo fiksavimo dieną, nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas), teismas minėtus rašytinius įrodymus visiškai ignoravo. Be to, teismas, nustatęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliantu nėra sudariusi darbo sutarties, o šis faktas išviešintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų (toliau – ir Sodra) bazėje, toliau tvirtino, kad G. K. pagrįstai Institucijos yra nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Įrašas Juridinių asmenų registre negali suponuoti jokių apelianto, kaip uždarosios akcinės bendrovės vadovo, teisių bei pareigų atsiradimo. Tam, kad apeliantui atsirastų pareiga veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, privalo įvykti teisiškai reikšmingi įvykiai, numatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatuose. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Vadinasi, įstatymo leidėjo valia bendrovės vadovo įgalinimai gali atsirasti tik po jo paskyrimo ir darbo sutarties pasirašymo, ką nustato to paties ABĮ 37 straipsnio 4 dalis.Dėl netinkamo G. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apelianto veika pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta pakartotinai, yra kvalifikuota tinkamai. Tačiau tokia Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja įstatymui bei byloje surinktai medžiagai. Norint apelianto veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, kaip padarytus pakartotinai, Institucija ir pirmosios instancijos teismas privalėjo nutarime ir skundžiamoje nutartyje įvardinti konkrečią faktinę situaciją: kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis apeliantui jau buvo pritaikyta administracinė nuobauda anksčiau metų bėgyje pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Tik teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Institucija buvo inicijavusi administracinės teisenos procesą dėl kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio laikymo bendro naudojimo vietose ir įspėjimo paskyrimo pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios aplinkybės apeliantui iki pat teismo posėdžio dienos nebuvo žinomos. Kita vertus, Institucija įspėjimą pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį apeliantui taikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, tačiau dėl aukščiau šiame apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, apeliantas negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Taigi apelianto veiksmų pakartotinumo konstatavimas pagal ANK 40 straipsnio nuostatas yra negalimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami paties apelianto siekiu paneigti Juridinių asmenų registre su juo susijusius įregistruotus duomenis, tačiau administracinę teiseną vykdanti institucija turi teisę ir pareigą vadovautis oficialių valstybės registrų duomenimis. Nagrinėjamu atveju objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad administracinio nusižengimo fiksavimo ir nutarimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys buvo panaikinti, pakeisti ar pripažinti neteisingais įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo pateikti. Todėl Institucija neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ignoruoti oficialius registro duomenis ir spręsti, kad registre įregistruotas juridinio asmens vadovas neturėtų būti laikomas atsakingu asmeniu.Institucija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais siekiama administracinę atsakomybę sieti išimtinai su įmonės vidaus santykiais, tokiais kaip akcininko sprendimai ar darbo sutarties sudarymas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos esmė yra ne darbo teisinių santykių egzistavimo vertinimas, bet atsakingo subjekto nustatymas pagal valstybės registrų duomenis ir administracinio nusižengimo teisės normas. Vien tik apelianto nurodytos aplinkybės apie galimus bendrovės vidaus veiklos trūkumus ar ginčus dėl vadovo statuso, nepaneigia jo, kaip Juridinių asmenų registre įregistruoto bendrovės vadovo, teisinės padėties tretiesiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams.Apeliantas savo nesutikimą su paskirta administracine nuobauda iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis neturėtų būti laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Institucija), vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, turi teisę ir pareigą remtis oficialių valstybės registrų duomenimis, todėl negali būti laikomas veikęs neteisėtai vien dėl to, kad pats registruose nurodytas asmuo vėliau teigia faktiškai nevykdęs atitinkamų pareigų. Priešingas aiškinimas paneigtų oficialių valstybės registrų paskirtį ir teisinio tikrumo principą. Administracinio nusižengimo tyrimo ir nutarimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre G. K. buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl Institucija neturėjo teisinio pagrindo šių duomenų nepaisyti ar savarankiškai vertinti vidinių bendrovės santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenys būtų buvę panaikinti, pakeisti ar pripažinti neteisingais įstatymų nustatyta tvarka. Vien aplinkybė, kad apeliantas nurodo nepasirašęs darbo sutarties ar faktiškai nevykdęs įmonės vadovo funkcijų, nepaneigia jo teisinio statuso, kuris tretiesiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams yra prieinamas oficialiuose valstybės registruose. Pats G. K. teismo posėdyje pripažino žinojęs apie Juridinių asmenų registre esančius jo, kaip įmonės vadovo, duomenis, tačiau nesiėmė veiksmų jiems pakeisti ar ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovui taikomi didesni rūpestingumo ir atsakomybės standartai, o asmuo, ilgą laiką toleruojantis oficialiame registre esančius duomenis apie savo einamas pareigas, turi prisiimti ir iš tokių duomenų kylančias teisines pasekmes. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, grindžiami bendrovės vidaus organizavimo, darbo santykių ar akcininko sprendimų aplinkybėmis, nepaneigia išvados, kad Institucija, spręsdama administracinės atsakomybės klausimą, turėjo teisę remtis oficialiais Juridinio asmenų registro duomenimis.Nepagrįstas yra G. K. argumentas dėl netinkamo jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad apeliantui už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Šiuo nutarimu G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taigi, nuo šio nutarimo įsiteisėjimo iki šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo nebuvo praėję vieneri metai, todėl nagrinėjamas nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. K. nesutinka su sprendimu jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, jis nėra transporto priemonės savininkas, ji priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis nedirba, todėl šiuo atveju jis negali būti laikomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Be to, apeliantas nesutinka, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai.ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Pažymėtina, kad ANK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pakartotinai padarytas šis administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.Institucijos nutarimu G. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, G. K. neginčija, kad bendrojo naudojimo vietoje buvo laikoma neeksploatuojama transporto priemonė, tačiau nesutinka, jog jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas, kadangi minėta transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, kuriuo direktoriumi jis niekada nebuvo. Apygardos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. birželio 9 d. buvo G. K., nuo 2025 m. birželio 16 d. šie jo įgaliojimai buvo atnaujinti. Taigi, aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu (2026 m. kovo 18 d.) minėta transporto priemonė priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios, pagal byloje turimus duomenis, direktorius yra G. K. Šie Juridinių asmenų registro duomenys nėra panaikinti, pakeisti ar pripažinti neteisingais įstatymų nustatyta tvarka. Nors apeliantas teigia, kad jis nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais santykiais, t. y. nepasirašęs darbo sutarties ir faktiškai nevykdo bendrovės vadovo pareigų (tai iš tikrųjų matyti iš Sodros duomenų), vis dėlto, tai nepaneigia jo kaip šios bendrovės vadovo statuso, kuris yra įregistruotas oficialiuose valstybės registruose. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. K. pripažino, kad anksčiau vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šįkart taip pat buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimas, jog jis bus vadovas, tačiau darbo sutarties jis nepasirašė ir veiklos vykdyti nepradėjo. Tai patvirtina ir byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės A. B. 2025 m. birželio 17 d. raštas, iš kurio matyti, kad užsitęsus deryboms dėl darbo sutarties sąlygų nustatymo su paskirtuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. K., nuo 2025 m. birželio 17 d. pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos inžinieriui M. V. laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Visgi, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. K., nors ir pats pripažįsta, kad Juridinių asmenų registruose jis yra įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei Institucijos administracinio nusižengimo nutarimo ir apylinkės teismo nutarties priėmimo metu dėl nepaaiškinamų ir nežinomų priežasčių nesiėmė veiksmų bei nesikreipė į VĮ Registrų centrą, siekdamas minėtus duomenis pakeisti, panaikinti arba ištaisyti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti, kad Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai nustatė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį traukiamą subjektą.Apeliaciniame skunde taip pat deklaruojama, kad G. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, kaip padarytas pakartotinai. Pažymėtina, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad G. K. Institucijos 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas. Šis nutarimas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Institucijos 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 21 d., todėl, vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad nepraėjus metams nuo minėto nutarimo įsiteisėjimo dienos, G. K. padarė aptariamą administracinį nusižengimą (2026 m. kovo 18 d.) pakartotinai, dėl to jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu G. K. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. Bauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, tai, kad byloje nenustatyta G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad anksčiau G. K. daug kartų baustas už įvairius teisės pažeidimus, be kita ko, už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą. Baudos dydis yra artimas ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. G. K. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka tiek padaryto pažeidimo pobūdį, tiek pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą ir atmesti G. K. apeliacinį skundą. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjas Valerij Lauš