Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-806/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44175-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.4.6.1 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei,nuteistojo V. D. (V. D.) gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko),viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko (toliau – ir Gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 1 metus 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Į paskirtos baudos bausmę įskaitytas V. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai.Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. D. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 2) keturračio (ratinio traktoriaus) „CFMOTO CF 400ATR-3L CFORCE 450L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu konfiskavimas; 3) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant nuteistąjį V. D. per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.Nuteistajam V. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į motorinę kelių transporto priemonę – keturratį (ratinį traktorių) „CFMOTO CF 400ATR-3L CFORCE 450L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsV. D. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. gruodžio 20 d. apie 23.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo keturratį (ratinį traktorių) „CFMOTO CF 400ATR-3L CFORCE 450L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, po to, kai jis, nesuvaldęs vairuojamo keturračio, apsivertė kelyje ir ieškodamas pagalbos, pamatęs policijos pareigūnus, mėgino pasišalinti, tačiau jį sulaikiusiems (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 21 d. 0.15 val. atlikto pirmojo pūtimo metu V. D. iškvėptame ore buvo 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 0.36 val. atlikto antrojo pūtimo metu iškvėptame ore – 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiGynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį V. D. išteisinti ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais:Skundžiamas nuosprendis neteisėtas, visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neteisingai įvertino (nustatė) faktines jos aplinkybes. Pažymėtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kuomet asmens kaltė visiškai ir besąlygiškai įrodyta, o nuosprendį priimančio teismo išvados dėl kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, t. y. asmens kaltė negali būti iš anksto preziumuojama.Nuteistasis V. D. neginčija aplinkybės, kad aktualiu bylai laiku iš tiesų buvo neblaivus, tačiau viso proceso metu kategoriškai nesutiko su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada (prielaida), jog būtent jis vairavo transporto priemonę – keturratį. Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad nuteistojo V. D. neva padarytos nusikalstamos veikos liudytojai yra tik policijos pareigūnai, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie liudytojai tik patvirtino, kad nematė ir neužfiksavo jokiomis techninėmis priemonėmis faktinės aplinkybės, jog būtent nuteistasis V. D. vairavo keturratį. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai (policijos pareigūnai) taip pat parodė, kad jie tik mano, jog keturratį galimai vairavo nuteistasis V. D., bet tai yra tik jų prielaida. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašo apie įvykį kaip įrodymo, patvirtinančio nuteistojo V. D. kaltę, kadangi įvykių registro kortelėje įrašytos (nurodytos) aplinkybės nepriskiriamos prie procesinių dokumentų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme, surašymo dėl padarytos nusikalstamos veikos fiksavimo.Manytina, jog 2025 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokole ir jo priede bei 2026 m. sausio 12 d. apžiūros protokole ir jo priede taip pat nėra užfiksuota jokių objektyvių įrodymų (duomenų), kurie patvirtintų, kad būtent nuteistasis V. D. vairavo keturratį. Priešingai, kompaktiniame diske (laikmenoje) yra užfiksuota, kad policijos pareigūnai savo bendravimu su nuteistuoju V. D. provokavo konfliktą, bandė (iš)gauti jo prisipažinimą dėl keturračio vairavimo. Taip pat manytina, kad savanoriškas V. D. priklausančio telefono ir jo asmeninių dokumentų pateikimas policijos pareigūnams nepatvirtina, jog būtent jis vairavo transporto priemonę (keturratį).Pirmosios instancijos teismas kaip kitus byloje esančius duomenis (įrodymus), patvirtinančius V. D. kaltę, nurodė aplinkybes (skundžiamo nuosprendžio 17-18 punktai), kurios neturi nieko bendro su nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir tai nėra tiesiog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta techninė klaida, o akivaizdžiai rodo teismo šališkumą nuteistojo V. D. atžvilgiu ir esminį teisės normų pažeidimą dėl aprašomosios nuosprendžio dalies.Skundžiamame nuosprendyje buvo neteisingai įvertinti liudytojo A. L. (A. L.) parodymai, t. y. visiškai nemotyvuota, kodėl minėto liudytojo parodymai yra melagingi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo imtasi procesinių priemonių, kad būtų paneigti nuteistojo V. D. ir liudytojo A. L. proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, jog keturratį vairavo būtent minėtas liudytojas. Be to, pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar V. D. gyvenamojoje vietoje buvo du ar tik vienas šalmas, ar A. L. namuose buvo šalmas, pirštinės, kurie priklausė nuteistajam. Pareigūnai net nebandė paimti A. L. drabužių ir avalynės, kad būtų galima nustatyti, ar ant jų yra likusių įvykio vietos kelio dangos pėdsakų. Taip pat pareigūnai nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar A. L. patyrė kokius nors kūno sužalojimus, kurie yra būdingi inkriminuojamam eismo įvykiui.Atsiliepimų į Gynėjo apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o Gynėjas prašė skundą tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosGynėjo apeliacinis skundas atmetamas.BPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, tačiau ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį yra nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar apeliaciniu skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino (nustatė) faktines bylos aplinkybes, kadangi byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių įrodymų (duomenų), kurie patvirtintų, jog būtent nuteistasis V. D. vairavo keturratį, todėl prašoma jį išteisinti.Dėl įrodymų vertinimo, esminių BPK pažeidimųTeisėjų kolegija, susipažinusi ir dar kartą įvertinusi šioje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ginčijamas apeliaciniu skundu, taip pat jas įvertindamas, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Faktinių aplinkybių vertinimas aktualiame kontekste ir jų pagrindu suformuluotos išvados atitinka įrodymų visumos vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas įrodymų selektyviai nevertino. Taip pat teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė apeliaciniame skunde aptariamų esminių BPK pažeidimų. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas ir padarė klaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismui jas išanalizavus, sprendžiama, jog teismo išvadų teisingumui jos esminės įtakos neturi ir jų (išvadų) nekeičia.Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo imtasi procesinių priemonių, jog būtų paneigti V. D. ir liudytojo A. L. proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, kad keturratį vairavo būtent A. L..Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. šioje byloje turėjo kaltinamojo (šiuo metu turi nuteistojo) procesinį statusą, o liudytoju apklaustas A. L. buvo suinteresuotas šiame procese, nurodydamas, jog būtent jis, o ne nuteistasis V. D. aktualiomis šiai bylai aplinkybėmis vairavo keturratį. Akivaizdu, kad šis asmuo byloje gali siekti padėti V. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, V. D. parodymai gali būti nepatikimi ir tuo aspektu, jog jis procese neturėjo pareigos liudyti tiesą, tokiu atveju teismas turi kreipti didesnį dėmesį į tokių parodymų patikimumą, į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija, vertindama V. D. parodymus, atsižvelgia į duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį (nuteistąjį), prigimtį, t. y. kaltinamojo suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimą pateikiamos informacijos šališkumą, santykių pobūdį tarp V. D. ir A. D. – draugai, galimą šio liudytojo parodymų subjektyvumą, siekiant padėti nuteistajam V. D. pagrįsti jo poziciją dėl kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, V. D. ir A. L. parodymai vertinami lyginant juos viso proceso metu, taip pat tarpusavyje ir su kitais šioje byloje esančiais įrodymais.Nuteistasis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tikslios datos nebeatsimena, galimai 2025 m. gruodžio 20 d., vienas girtavo namuose, buvo išgėręs apie 8-9 0,5 litro talpos skardines alaus. Kadangi sugalvojo nuvažiuoti pas savo tėvus, gyvenančius kažkur apie 10 kilometrų atstumu nuo jo namų adresu (duomenys neskelbtini), apie 22 val. iš savo mobilaus ryšio telefono, per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ paskambino savo draugui A. L., kuris yra jo kaimynas, ir paprašė, kad šis pavairuotų V. D. nuosavą keturratį, šiam pasakęs, jog pats negali sėsti už vairo, kadangi yra išgėręs. A. L. atėjus pas jį į namus, ant kelio išvarė savo keturratį motociklą ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. L. irgi buvo išgėręs, tačiau apie tai V. D. nieko nesakė. A. L. atėjo vilkėdamas juodą žieminę striukę, mūvėjo sportines kelnes ir buvo su juodais odiniais batais. Važiuodami jie abu ant galvos buvo užsidėję šalmus, t. y. jis dėvėjo mėlynos spalvos šalmą, o A. L. juodos spalvos šalmą. Pakeliui, jau nuvažiavus kažkur apie 4 kilometrus, A. L., vairuodamas keturratį, nepasirinko saugaus važiavo greičio ir posūkyje nesuvaldęs keturračio apsivertė. A., išsigandęs, pėstute pasuko link namų jam pasakydamas, jog taip pat yra išgėręs, pasak kurio, buvo išgėręs du butelius alaus. Išeidamas A. L. su savimi pasiėmė ir dėvėtą šalmą, kurį jam grąžino sekančią dieną. Tada jis pats pradėjo ieškoti pagalbos. Maždaug už 300 metrų nuo apvirtusio keturračio pamatė namą, kuriame degė šviesa, todėl nuėjo arčiau. Ten pamatė stovintį žmogų, kurio užklausė „gal galite padėti man?“, tačiau tam vyrui atsisukus, pamatė, jog tai yra policijos pareigūnas, todėl, išsigandęs, pasakė, jog pagalbos nebereikia ir ketino pasišalinti. Policijos pareigūnai jam liepė sustoti ir pasodinę į tarnybinį automobilį pasakė „važiuokim, pažiūrėsim, kas atsitiko, dėl ko tu prašei pagalbos“. Privažiavus prie tos vietos, kur gulėjo apsivertęs keturratis, jo buvo paklausta, ar tai yra jo keturratis, o jam atsakius „taip“, tada policijos pareigūnai dar paklausė „tu važiavai?“, į ką jis atsakė, jog „ne“. Jis matė, jog policijos pareigūnai viską filmavo, todėl prašė, kad šie kameras išjungtų, kurie jam pasakė, jog savo kameras išjungė. Kadangi buvo girtas, todėl nebeatsimena ką kalbėjo bendravimo su policijos pareigūnais metu, tačiau jis tikrai jiems nesakė, jog būtent jis vairavo keturratį. Pirštais rodydamas gestus, policijos pareigūnų klausė, kiek jiems reikia pinigų, kad šie duotų jam parūkyti, o jie, galimai pagalvoję, jog jis nori su jais susitarti siūlydamas kyšį, todėl ir klausė „ką, tu nori duoti kyšį?“. Po bendravimo su policijos pareigūnais jis buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo patalpą. Įvykio dieną jis savo keturračio tikrai nevairavo, kurį, jo paprašytas, vairavo kaimynas A. L.. Kadangi buvo piktas „ant“ policijos pareigūnų, todėl jiems ir nesakė, kad važiavo ne vienas. Jis niekada neskambina įprastais telefono skambučiais, kadangi visas bendravimas vyksta internetu, t. y. per jo telefone esančias sukurtas programėles „(duomenys neskelbtini)“, todėl tą vakarą A. L. irgi skambino per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po skambučių jis visus numerius ir susirašinėjimą ištrindavo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. D. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 117-119).Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad apie 10.00 val. paskambino jam S. (V. D.) ir po 20 minučių priėjo prie jo. Jie nuvažiavo keturračiu į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis (A. L.) nesuvaldė transporto priemonės, išsigando ir pabėgo. Tai buvo senai, prieš Kalėdas, galėjo būti 2025 m. gruodžio 20 d. V. D. jam paskambino telefonu. „(duomenys neskelbtini)“ jo telefone yra V. D.. Pašalino telefono skambutį kitą dieną. 21-os ir 22-os dienos skambučių nepašalino, kadangi pamiršo. Tą dieną jis buvo išgėręs truputį, 2 litrus alaus, jautėsi truputį neblaivus. V., kad neblaivus nesakė, paprašė padėti ir padėjo. Tą vakarą jis buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, su džinsais ir žieminiais batais. Teisėjui paskelbus liudytojo A. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 42), liudytojas A. L. parodė, kad geriau prisiminė, kaip buvo apsivilkęs, kuomet buvo apklaustas 2025 m. gruodį. Kaip V. D. buvo apsirengęs, neatsimena. Kaimynas juodą šalmą jam davė. V. D. užsidėjo tamsų šalmą, buvo vakaras, tamsu. Neturi teisių, todėl ir pasišalino. Išeidamas šalmą pasiėmė su savimi, kurį gražino kitą dieną. Kitą dieną su kaimynu kalbėjo, pirtyje buvo. Kol kas nekalbėjo apie šį įvykį. Tą dieną pas V. D. pėsčiomis atėjo, kadangi netoli eiti. V. D. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad V. D. jam po 22.00 val. paskambino į jo mobilųjį telefoną (jo telefone jis užrašytas kaip „(duomenys neskelbtini)“) ir paprašė, kad jis šio keturračiu nuvežtų pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Po jų pokalbio, maždaug po 20 minučių, V. D. pats atvažiavo pas jį keturračiu ir dar kartą paprašė, kad šį nuvežtų pas mamą. Jis sėdo prie keturračio vairo ir vežė V. miško keliukais pas mamą. Išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį (visa kelio danga buvo žvyrkelis), jis nesuvaldė keturračio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Kelio kraštas buvo status, apie 0,5 metro, todėl jo vairuojamas keturratis apsivertė ir gulėjo ant dešinio šono. Apverstas keturratis ir liko gulėti griovyje, o ne ant kelio. Taip nutiko, kadangi vietoje stabdžio paspaudė greičio pedalą. Atsidūręs griovyje labai išsigando, nusiėmė šalmą ir, laikydamas jį rankose, nuėjo namo. Nuo įvykio vietos iki jo namų buvo apie 5 km atstumas. Namuose gyvena vienas. Niekam nebuvo pasakęs, kad veš V. D. pas mamą. Įvykio dieną buvo išgėręs apie 2 litrus alaus. Alkoholį vartojo maždaug apie 21.00 val. Jis buvo užsidėjęs šalmą, V. D., kiek prisimena, taip pat buvo su šalmu. Jis dar buvo su pirštinėmis. Abu šalmai buvo juodos spalvos. Asmeninio šalmo neturi, buvo užsidėjęs tą, kurį davė V. D.. Po įvykio šalmą nusinešė namo, tačiau jį grąžino V. D.. Po to, kai jis nesuvaldė keturračio, V. D. liko prie jo. Namo grįžo apie 0.00 val. Vietovė, kurioje apsivertė, nebuvo apšviesta, jis nematė jokių šviesų ar namų. Jam skambino V. D. ir sakė, kad turi duoti parodymus, nes keturratį vairavo jis, o ne V. D.. Jis ketino V. D. nuvežti, o pats pėsčiomis grįžti namo. Tą vakarą jis buvo apsirengęs mėlyna striuke, juodais treningais ir avėjo statybinius batus. V. D. vilkėjo ilgą juodą striukę, tamsiai mėlynus treningus ir avėjo mėlynus sportinius batus. Savanoriškai pateikė tyrėjai savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau negali paaiškinti, kodėl skambučių istorijoje nėra skambučio, apie kurį minėjo.Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė ir įvertino tiek nuteistojo V. D., tiek liudytojo A. L. proceso metu duotų parodymų tarpusavio prieštaringumą bei logikos trūkumus, taip pat A. L. proceso metu duotų parodymų nenuoseklumą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiant A. L. šio parodymai detalėse nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, o pirmosios instancijos teismui mėginant šiuos netikslumus išsiaiškinti, A. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu aktualaus įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Tokiu atveju šių asmenų tarpusavio parodymai, kuris pas kurį atėjo ar atvažiavo nesutapo, taip pat nesutapo ir duoti parodymai kokiu būdu jie tarpusavyje susisiekė (V. D. paskambino A. L. telefono numeriu ar per nurodytą programėlę „(duomenys neskelbtini)“).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė ir įvertino byloje esančius duomenis, kuriais buvo tikrinta informacija apie šių asmenų nurodytas skambinimo aplinkybes. Susipažinus su liudytojo A. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinėmis aktualiu laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 21 d. (1 t., b. l. 45-48, 87-89, 120-121) ir peržiūrėjus liudytojo A. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ skambučių žurnalą, buvo nustatyta, kad V. D. A. L. skambino 2025 m. gruodžio 21 d. 10.25 val., 11.34 val. Atlikus liudytojo A. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinių (įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių bei SMS žinučių) laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 21 d. analizę, buvo nustatyta, kad minėtas abonento numeris daugiausia naudojasi mobiliais duomenimis, kurio sujungimas su kaltinamojo V. D. naudojamu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko tik 2025 m. gruodžio 21 d. 11.34 val. (1 t., b. l. 45-48, 90). Peržiūrėjus V. D. telefone esančias programėles „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, jog senos žinutės yra ištrintos, o yra likusios tik 2026 m. sausio 23 d., 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. sausio 18 d. žinutės, tačiau jokių skambučių su A. L. ar jo broliu E. neužfiksuota. V. D. telefone esančioje programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ įrašytas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ (kaip nustatyta, liudytojas A. L.) paskutinį kartą buvo prisijungęs 2025 m. lapkričio 7 d., kas prieštarauja V. D. duotiems parodymams, jog liudytojui A. L. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ jis skambino 2025 m. gruodžio 20 d. vakare (1 t., b. l. 122-129).Teisėjų kolegija vertina, jog aptartų duomenų visuma nesudaro jokio pagrįsto pagrindo vertinti, kad V. D. jo nurodytu būdu prieš aktualų šiai bylai įvykį skambino A. L., taip pat nėra jokio pagrindo tikėti A. L. parodymais, jog jam į mobilaus ryšio telefoną aktualų vakarą skambino V. D., kadangi tokios faktinės aplinkybės objektyviais duomenimis neužfiksuotos ir juo labiau šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo patikėti, kuomet šie asmenys nurodo skirtingą tarpusavio susisiekimo būdą.Teisėjų kolegija, aptariamame kontekste sutinka ir su kitais skundžiamame nuosprendyje akcentuotais pirmosios instancijos teismo V. D. ir A. L. parodymų nesutapimais, kurie svarbūs vertinant šių asmenų parodymų patikimumą – kuris su kokios spalvos šalmu buvo, kokius drabužius dėvėjo, kokią avalynę avėjo. Nuteistasis V. D. parodė, kad A. L. atėjo vilkėdamas juodą žieminę striukę, mūvėjo sportines kelnes, buvo su juodais odiniais batais. Važiuodami, jie abu ant galvos buvo užsidėję šalmus, t. y. jis dėvėjo mėlynos spalvos šalmą, o A. L. juodos spalvos. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abu šalmai buvo juodos spalvos. Tą vakarą jis buvo apsirengęs mėlyna striuke, juodais treningais ir avėjo statybinius batus. V. D. vilkėjo ilgą juodą striukę, tamsiai mėlynus treningus, avėjo mėlynus sportinius batus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. L. parodė, kad tą vakarą buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, su džinsais, žieminiais batais. Kaip V. D. buvo apsirengęs, neatsimena. Kaimynas juodą šalmą jam davė. V. D. užsidėjo tamsų šalmą, buvo vakaras, tamsu.Be kita ko, pagal liudytojo A. L. parodymus, 2025 m. gruodžio 20 d. vakare jis taip pat buvo neblaivus, buvo išgėręs apie 2 l alaus. Pasak liudytojo A. L., jis niekada neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo bei apie tai nuteistasis V. D. žinojo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad nuvežęs V. D., namo būtų parėjęs pėsčiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios liudytojo A. L. nurodytos aplinkybės taip pat yra mažai tikėtinos ir abejotinos dėl jų logiškumo, jog A. L. neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sėstų vairuoti keturratį norėdamas padėti pažįstamui (V. D.), o keturračiui apvirtus, draugui pagalbos nesuteikęs pasišalintų ir apie 5 km namo grįžtų pėsčiomis. Taip pat mažai tikėtinos ir kitos šių asmenų nurodomos aplinkybės, kad nuvežęs V. D., liudytojas A. L. žiemos metu, naktį, pėsčiomis 10 km namo grįžtų pėsčiomis.Apeliantas nurodo, kad neva padarytos nusikalstamos veikos liudytojai yra tik policijos pareigūnai, tačiau tiek atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėti liudytojai patvirtino, kad jie nematė ir neužfiksavo jokiomis techninėmis priemonėmis faktinės aplinkybės, jog būtent V. D. vairavo keturratį.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog policijos pareigūnai apklausti liudytojais parodė, kad nuteistojo V. D. vairavimo fakto nematė, tačiau jau aptartame prieštaringų V. D. ir A. L. parodymų kontekste, svarbios aplinkybės, kurias policijos pareigūnai fiksavo įvykio vietoje po eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus išsamiai aptarė ir įvertino jų patikimumą skundžiamo nuosprendžio 20 ir 21 punktuose. Teisėjų kolegija tik akcentuoja, kad vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą nėra pagrindo jais nesivadovauti, kadangi jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo esminėse aplinkybėse, parodymai atitinka ir policijos pareigūnų prie uniformos prisegtose kamerose užfiksuotas aplinkybes (vaizdo ir garso įrašas bei jo 2025 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 82-84)), policijos tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas aplinkybes (vaizdo ir garso įrašas bei jo 2026 m. sausio 12 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 91-92)). Teisėjų kolegija nenustatė, kad policijos pareigūnai būtų provokavę konfliktą su V. D., būtų siekę išgauti jo prisipažinimą. Tiek I. Z., tiek E. U. parodė, kad įvykio vietoje bendraujant su V. D., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, metu, jis ne kartą keitė savo aiškinamas aplinkybes, iš pradžių neigė esantis kaip nors susijęs su apvirtusiu keturračiu, tačiau vėliau nurodė, kad jis vairavo vienas, bet, nesuvaldęs motorinės transporto priemonės, apvirto. Tęsiant pokalbį V. D. pareikalavo išjungti prie pareigūnų uniformos prisegtas kameras, teigdamas, kad, priešingu atveju, jis nebendraus, todėl dėl šios priežasties tam tikram laikui kameros buvo išjungtos, tačiau vėliau, I. Z. teigimu, V. D. nepastebėjus, jis savo kamerą įjungė, kuri tik buvo nukreipta į kitą pusę, tačiau buvo įrašytas tolesnio bendravimo garso įrašas. I. Z. ir E. U. teigimu, tolesnio bendravimo metu V. D. prisipažino esąs neblaivus ir pripažino keturračio motociklo vairavimo faktą, nurodė, jog važiavo pas tėvus, bandė su jais (pareigūnais) susitarti, buvo atidaręs piniginę, rodė pinigus, klausdamas, kiek reikia.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelėje įrašytos (nurodytos) aplinkybės nėra įrodymas, kuris patvirtina V. D. kaltę, tačiau iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašo apie įvykį matyti, kad būtent 2025 m. gruodžio 21 d. apie 0.22 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūno telefoninis pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas apsivertęs keturratis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3), kas atitinka apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymuose nurodytas aplinkybes.Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip kitus byloje esančius duomenis (įrodymus), patvirtinančius V. D. kaltę, nurodė aplinkybes (skundžiamo nuosprendžio 17-18 punktai), kurios neturi nieko bendro su nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, o tai akivaizdžiai rodo teismo šališkumą V. D. atžvilgiu ir esminį teisės normų pažeidimą dėl aprašomosios nuosprendžio dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Šioje nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nešališkumo principo pažeidimą nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies 17-18 punktuose iš tiesų išdėstė su nagrinėjamu įvykiu nesusijusias aplinkybes, tačiau nesutinka, jog tai rodo (patvirtina) teismo šališkumą. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas surašydamas skundžiamą nuosprendį buvo neatidus ir dėl klaidos nuosprendyje paliko su nagrinėjama byla nesusijusias aplinkybes, tačiau tiek nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek vertindamas surinktus įrodymus 17-18 skundžiamo nuosprendžio punktais nesivadovavo, o juos paliko teismo nuosprendyje dėl neatidumo klaidos, todėl nešališkumo principo pažeidimas nenustatytas.Apeliantas nurodo, kad teisėsaugos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kad būtų patikrinta kiek šalmų buvo nuteistojo V. D. gyvenamojoje vietoje, ar A. L. namuose buvo šalmas, pirštinės, nebandė paimti A. L. drabužių ir avalynės, nesiėmė jokių procesinių veiksmų nustatyti, ar A. L. patyrė kokius nors kūno sužalojimus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu kontroliuoja teisėsaugos pareigūnų procesinę veiklą. Šiuo gi atveju, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, nenagrinėja keliamo ikiteisminio tyrimo apimties klausimo, kokius duomenis turėjo surinkti ir kokių bei kodėl nesurinko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kadangi šie klausimai nėra susiję su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo (BPK) normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju, remdamasis įstatymu, sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame baudžiamosios bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nei vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir padarė pagrįsta išvadą, kad būtent V. D. 2025 m. gruodžio 20 d. vairavo jam priklausantį keturratį motociklą, būdamas neblaivus, ir jo veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal 2811 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aprašydamas nustatytas faktines aplinkybes nurodė perteklinę informaciją (nuteistasis V. D. nesuvaldė vairuojamo keturračio, apsivertė kelyje, ieškodamas pagalbos pamatęs policijos pareigūnus mėgino pasišalinti, taip pat nurodė abiejų pūtimų metu iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijas). Pastebėtina, kad tokios minėtos aplinkybės nuteistajam V. D. pareikštame kaltinime nebuvo nurodytos, jos yra perteklinės, nebūtinos BK 2811 straipsnio 1 dalies sudėties požymiams, todėl iš kaltinimo šalintinos, paliekant nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kad V. D., 2025 m. gruodžio 20 d. apie 23.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo keturratį (ratinį traktorių) „CFMOTO CF 400ATR-3L CFORCE 450L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.Dėl paskirtos bausmės, kiti bylos klausimaiApeliaciniu skundu prašoma V. D. išteisinti, argumentų dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo atskirai nepateikiama. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą ir dėl paskirtos bausmės bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba sugriežtinti gali tik tada, kuomet pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. D. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. D., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, stadiją, kaltės formą ir rūšį. Į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė ir į nuteistąjį V. D. charakterizuojančius duomenis. V. D. šiuo metu laikinai niekur nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ne vieną kartą teistas užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, šios bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje buvo teistas du kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, teistumas išnykęs. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, t. y. baudą, parinkdamas didesnį nei minimalus jos dydis. Bausmę tinkamai individualizavo, bausmė teisinga ir nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl jos keisti nėra jokio teisinio pagrindo.Skundžiamu nuosprendžiu V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės, pagrįstai įvertino tai, jog nuteistasis V. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis specialiąja teise, t. y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, per paskutinius 5 metus baustas ir administracine tvarka už padarytus smulkius KET pažeidimus (greičio viršijimą, kelio ženklų nesilaikymą), kurių galiojimas inkriminuojamos veikos šioje byloje padarymo metu jau buvo pasibaigęs (1 t., b. l. 84-90), V. D. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neblaivus sėsdamas už keturračio vairo, nors ir vidurnakčio metu, kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo paties ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sušvelninti nuteistajam V. D. draudimui naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą. Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos bylos kontekste. Būtent 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas atitinka proporcingumo, teisingumo principus, taip pat padės įgyvendinti ir prevencinius tikslus. Paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010).Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui ir vadovaujantis BK paskirtimi bei pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 straipsniais), konfiskavo nuteistojo V. D. vairuotą motorinę kelių transporto priemonę – keturratį (ratinio traktorių) „CFMOTO CF 400ATR-3L CFORCE 450L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde jokių konkrečių argumentų dėl šios transporto priemonės konfiskavimo nepateikia, taigi, taikant turto, o būtent – nurodyto keturračio konfiskavimą, baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis) pritaikytas tinkamai (teisingai).Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. D. pagrįstai paskyrė ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose (BK 725 straipsnis). V. D. užsienyje buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 156), vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, taigi, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė riziką dėl nuteistojo V. D. pakartotinio alkoholio vartojimo ar piktnaudžiavimo juo, ir prevencijos tikslais paskyrė minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pažeidimą, nes priėmė nutartį dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo baigęs įrodymų tyrimą, tačiau jo neatsinaujinęs. Teisėjų kolegija sutinka su Gynėju, kad pirmosios instancijos teismas pranešęs apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą bei išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, priėmė nutartį, kuria pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. D. turtą – motorinę kelių transporto priemonę – keturratį (2 t., b. l. 52), ir taip padarė formalų baudžiamojo proceso pažeidimą, tačiau šis pažeidimas neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjos Julita Dabulskytė-Raizgienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė