Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-762-560/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: e2A-762-560/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09493-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas: VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“
Trečiasis asmuo: TAR1, TAR2
Ieškovas: IES1

Kategorijos

3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-762-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09493-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir trečiųjų asmenų TAR1 ir TAR2 pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ dėl garbės ir orumo gynimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – TAR1 , TAR2 .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas IES1 ieškiniu prašė:

pripažinti, kad atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ savo internetinėje svetainėje www.siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent teiginius:

1) „Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų IES1 “;

2) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta (duomenys neskelbtini), Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu“;

3) „<...> ir IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“;

4) „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“;

5) „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1 siejo su milžiniškais kokaino kroviniais“;

6) „Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“

Pripažinti, kad nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo IES1 garbę ir orumą.

Pripažinti, kad atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ internetinėje svetainėje siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ bei šios viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patalpinto vaizdo įraše nuo 2:38 min. iki 2:40 min. paskelbtas teiginys „<...> IES1 įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo IES1 garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovę VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centrą „Siena“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo internetinėje svetainėje siena.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo IES1 garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą: „VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro 2025 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje www.siena.lt. publikacijoje pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ publikuoti tikrovės neatitinkantys, IES1 nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, o būtent:

„Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų IES1 “.

„Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta (duomenys neskelbtini), Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“;

<...> IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

„IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“

Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“

„Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“

Kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> IES1 įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.“

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras“ 10 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2025 m. vasario 12 d. VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistai TAR1 ir TAR2 VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ internetinėje svetainėje paskelbė publikaciją, pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“. Publikacijoje, be kitų, nurodyti ir ginčijami kaip ieškovo garbę ir orumą pažeidžiantys teiginiai. Ieškovas, pasisakydamas dėl žinių paskleidimo fakto nurodė, kad nagrinėjamu atveju publikacija buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones, pirmiausia – VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ internetinėje svetainėje siena.lt bei šios viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Ši publikacija taip pat buvo paskelbta ir kitose internetinėse svetainėse, tokiose kaip delfi.lt ir kt. Prie publikacijos „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ pridėtas vaizdo reportažas atskirai patalpintas ir socialiniuose tinkluose „YouTube“ bei „TikTok“. Kaip nurodyta VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „Tyrimas #NarcosLituanos per pusantros paros jau surinko beveik 70 tūkst. peržiūrų! Tai geriausiai startavęs Sienos tyrimas per pastaruosius dvejus metus.“ Iki ieškinio pareiškimo vaizdo įrašas „YouTube“ platformoje buvo peržiūrėtas daugiau kaip 145 tūkst. kartų. Taigi teiginiai, ieškovą įvardijantys kaip „tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivą“, „garsiausią narkotikų prekeivį Lietuvos istorijoje“ ir kt. tapo žinomi labai plačiai visuomenės daliai. Kriminalinės naujienos yra vienos iš labiausiai visuomenę dominančių naujienų, todėl ginčo teiginiais, kurie, ieškovo vertinimu, nepagrįsti, buvo siekiama sukelti kuo didesnę sensaciją, sudominti skaitytojus (žiūrovus). Publikacija bei vaizdo įrašas nėra ištrinti iš interneto svetainių ir socialinių platformų, todėl jie tampa žinomi vis didesniam asmenų ratui.

Atsiliepimas

Atsakovės publikacijoje ir vaizdo įraše kaip garbę ir orumą žeidžiančiais teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuojami faktai (žinia), kad ieškovas yra tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeiva, t. y. nurodoma, kad ieškovas yra tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeiva ir kad jis yra susijęs su jachta (duomenys neskelbtini), kuri Ramiajame vandenyne 2017 metais buvo sulaikyta su beveik pusantros tonos kokaino kroviniu. Aptariamais teiginiais yra formuojamas suvokimas, kad ieškovui yra reiškiami (pareikšti) konkretūs kaltinimai, tačiau tyrimas dar nėra baigtas ir teisėsaugos institucijų atstovai dar neatskleidžia ir nekomentuoja detalių. Ginčo teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu ir dėl to, kad jie pateikti kaip informacijos iš oficialių šaltinių perdavimas. Visi nurodyti teiginiai paremti „nutekėjusiais duomenimis iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo OCCRP“. Ieškovo vertinimu, tokie duomenys negali būti laikomi oficialiais valstybės institucijų dokumentais, dėl kurių turinio paskleidimo viešosios informacijos rengėjui galėtų būti netaikoma redakcinė atsakomybė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) prasme, nes žodis „nutekėję“ reiškia neteisėtą tokios informacijos gavimą, kartu kelia ir pagrįstas abejones dėl informacijos patikimumo. Publikacijos teiginys „<...> IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“ vidutiniam informacijos gavėjui sudaro įspūdį, kad „NarcoFiles“ yra oficialūs teisėsaugos institucijų surinkti duomenys. Tačiau viešai prieinami duomenys patvirtina, kad „NarcoFiles“ yra didžiausias Lotynų Amerikoje vykdomas organizuoto nusikalstamumo tyrimo projektas, kurį vykdo ne teisėsaugos institucijos, bet OCCRP, t. y. žurnalistus vienijanti organizacija, todėl šio projekto pagrindu negali būti grindžiama informacija apie asmeniui inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Ieškovas pažymėjo, kad jam šiuo metu nėra priimtas joks įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame jis būtų pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dalyvavimo organizuotos grupuotės veikloje ar juo labiau dėl vadovavimo tokio pobūdžio grupuotei ar pan., nėra pateikta jokių įrodymų, kurie ieškovą sietų su narkotikus gabenusia jachta (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi pareigą įrodyti, kad jos nurodyti teiginiai apie ieškovą yra teisingi. Ieškovo teistumas dėl ankstesnių inkriminuotų veikų jau yra išnykęs, o tai reiškia, kad jis laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis), todėl ieškovo įvardijimas kaip „narkotikų prekeivio“ negali būti pateisinamas net ir ankstesniu priimtu nuosprendžiu. Kartu su publikacija patalpintame vaizdo reportaže teigiama, kad: „<...> IES1 įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“. Teiginys, jog Jungtinių Valstijų sankcijos IES1 (ieškovo vertinimu, kad vienas iš lietuvių yra ieškovas, galima suprasti iš teiginių konteksto) įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivą yra visiškai nepagrįstas, nes oficialiame Jungtinių Valstijų Iždo departamento interneto puslapyje paskelbtoje informacijoje nėra teiginių, kad ieškovas būtų įvardijamas kaip tarptautinės narkotikų prekybos vadeiva (ar kaip asmuo, vadovavęs organizuotai nusikalstamai grupuotei ar kitaip įvardintas, kas leistų jį identifikuoti kaip grupuotės vadeivą). Atsakovei taikomi aukšti profesinės etikos reikalavimai skelbti tikslias ir teisingas žinias, jas skelbti etiškai, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, laikytis nekaltumo prezumpcijos ir neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Tačiau publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ bei prie jos pateiktame vaizdo įraše nuolat akcentuojamas atliktas tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurio pagrindu esantys paminėti šaltiniai kelia pagrįstų abejonių.

Ginčijimais atsakovės publikacijos teiginiais buvo pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija, buvo paskleista itin negatyvi informaciją apie ieškovą, t. y. kad ieškovas yra tarptautinio lygio nusikaltėlis ir padarė sunkius nusikaltimus. Tokie itin neigiamai ieškovą charakterizuojantys teiginiai, pateikti kartu su ieškovo nuotraukomis bei anksčiau filmuotais vaizdo reportažais, ieškovą padarant itin atpažįstamą neigiama prasme. Atsakovės vartojamos formuluotės („vadeiva“, „vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“, siejamas su didelį narkotinių medžiagų kiekį gabenusia ir sulaikyta jachta), nors ir pateikiamos literatūrine forma, ieškovo vertinimu, yra nusikalstamų veikų padarymo faktą konstatuojantys terminai, kurie pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas laikomi nusikaltimais. Vertinant pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą, toks informacijos pateikimas yra fakto, jog ieškovas įvykdė nusikaltimus, nurodymas. Ieškovas, pasisakydamas dėl jam padarytos neturtinės žalos, pažymėjo, kad dėl publikacijos su jo atvaizdu, kuri buvo daug kartų perpublikuota, patyrė ir patiria pažeminimą, pasmerkimą, dvasinį skausmą. Dėl tokio reputacijos sužlugdymo ieškovas jaučia nuolatinę įtampą, baimę būti tarp žmonių, nepasitikėjimo jausmą, išgyvena dėl šios informacijos poveikio jo artimiesiems, nes ieškovas pavaizduotas kaip itin pavojingas nusikaltėlis. Kadangi ginčo teiginiai nėra korektiški nekaltumo prezumpcijos požiūriu, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, ieškovas prašo pripažinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertina 10 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką, net tuo atveju, jei asmuo mano, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti paviešinus konkrečią informaciją, tačiau toks paviešinimas atliepia į visuomenės teisę žinoti, o informacija atitinka tikrovę, visuomenės teisė žinoti yra ginama. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų, t. y. kad atsakovės ginčo publikacijoje paskelbti teiginiai žemina jo garbę ir orumą. Nurodyta informacija buvo paskleista remiantis dokumentais ir kitais šaltiniais, kurie, atsakovės teigimu, yra tikri ir teisingi. Atsakovei turint duomenis ir šaltinius, kurie pagrindžia publikacijose nurodomą esminę informaciją, ieškovo priekaištai dėl jo garbės ir orumo tariamo pažeidimo yra nepagrįsti, nes iš atsakovės, kaip iš visuomenės informavimo priemonės, nėra reikalaujamas visiškas tikslumas. Duomenys, dėl kurių buvo padarytos tyrime pristatytos ir ieškovo ginčijamos išvados, buvo pateikti ir pačiame tyrime. Publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą, kuri gali būti vertinama kontraversiškai. Aplinkybė, kad ieškovo teistumas yra išnykęs, nepaneigia fakto, kad jis buvo teistas ir atliko bausmę. Tai nereiškia, kad ši informacija nebegali būti skelbiama, juolab, kai ją viešai nurodo ir pats ieškovas. Taigi, atsakovės vertinimu, teiginys, kad ieškovas yra „narkotikų prekeivis“, yra pagrįstas, nes būtent dėl narkotikų prekybos jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Atsakovės vertinimu, net jeigu būtų įrodyta, kad ieškovas nėra susijęs su konkrečiu narkotikų kroviniu ar kitų narkotikų krovinių pervežimo organizavimu, tai nesudarytų pagrindo kilti atsakovės atsakomybei, nes atsakovė nurodytą informaciją skelbė sąžiningai, t. y. rėmėsi šaltiniais ir dėjo pastangas juos patikrinti (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė siekė patikrinti gautus duomenis – kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti savo nuomonę dėl konkrečių rengiamoje publikacijoje nurodomų teiginių, tačiau ieškovas atsisakė ją pateikti. Ieškovas ginčija tyrime naudotas meninės raiškos priemones, t. y. žodį „vadeiva“. Atsakovės vertinimu, šis žodis nėra naudojamas baudžiamosios teisės prasme (priešingai nei pvz. žodžiai „organizatorius“, „vykdytojas“ ir pan.). Tai, kad ieškovui nepriimtina meninė raiškos priemonė, savaime nereiškia, kad informacija neatitinka tikrovės ar žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės teigimu, tyrime aiškiai nurodyta, kas yra jo autoriai, kokiose šalyse vykdytas tyrimas ir kas yra informacijos šaltiniai – pvz. Kolumbijos prokuratūra. Taigi, ieškovo prielaidos, neva žurnalistinis tyrimas yra nepatikimas, nepakankamas ar netarptautinis, yra nepagrįstos. Tyrime nurodyti ieškovo ginčijami teiginiai yra pagrįsti ir nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Tai, kad ieškovui jie nėra priimtini, savaime nereiškia, kad negali būti skelbiami: teiginiai išdėstyti laikantis geros moralės ir viešos tvarkos, laikantis kalbos taisyklių, neįžeidžiai. Ginčijamas turinys yra grindžiamas gautais duomenimis, todėl atsakovo atsakomybė nekyla.

Ieškovas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pvz., informaciją apie vizitus pas gydytojus, skirtus vaistus, sveikatos sutrikimus, kurie pagrįstų teiginius apie ieškovo patirtus išgyvenimus, baimę ar nepasitikėjimą. Be to, ieškovas nepaaiškina ir priežastinio ryšio tarp paskelbto tyrimo ir jo patirtų emocijų – tokios emocijos gali būti sukeltos ir kitų aplinkybių, pvz. užsitęsusio teisinio ginčo dėl tėvo palikimo, atliktos laisvės atėmimo bausmės ir su ja susijusių patirčių ir kt.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:

pripažino, kad atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ savo internetinėje svetainėje www.siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją:

„Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> IES1 .“;

„<...> ir IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“;

„Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“;

pripažino, kad atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės;

įpareigojo atsakovę VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centrą“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo internetinėje svetainėje siena.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo IES1 garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą: „VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro 2025 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje www.siena.lt. publikacijoje pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ publikuoti tikrovės neatitinkantys, IES1 nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, o būtent:

„Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> IES1 “.

„<...> IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“;

„Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1siejo su milžiniškais kokaino kroviniais“;

Kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.“

kitą ieškinio dalį atmetė;

Teismas nurodė, kad 2025 m. vasario 12 d. Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistai TAR1 ir TAR2 internetinėje svetainėje siena.lt paskelbė publikaciją, pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“. Ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje prašė atsakovę per dvi savaites nuo šio prašymo gavimo dienos savo internetinėje svetainėje siena.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti pranešimą. Atsakovė 2025 m. kovo 28 d. atsakymu (nurodyta klaidinga data – 2021 m. kovo 28 d.) į pretenziją „Dėl 2025 m. kovo 17 d. pretenzijos“ pretenzijos netenkino.

Teismas nustatė, kad ginčo publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones – VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ internetinėje svetainėje siena.lt bei šios viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Ši publikacija taip pat buvo perpublikuota ir kitose internetinėse svetainėse, tokiose kaip delfi.lt, „Kas vyksta Kaune“ ir kt. Prie publikacijos „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ pridėtas vaizdo reportažas atskirai patalpintas ir socialiniame tinkle „YouTube“, taip pat paskelbtas interneto svetainėje 15min.lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ yra laikytinas visuomenės informavimo priemone ir jos interneto svetainė siena.lt bei paskyra „Facebook“ socialiniame tinkle yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui, teismas darė išvadą, kad duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas. Byloje nėra ginčo, kad publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbta informacija yra paskelbta (be kitų asmenų) apie ieškovą.

Teismas, pasisakydamas dėl pirmojo teiginio, kaip žinios ar nuomonės įvertinimo, pažymėjo, kad jame yra pateikiama informacija apie tai, jog Kolumbijos prokuratūros dokumentuose du lietuviai yra nurodomi kaip tarptautinės narkotikų prekybos vadovai, kurie, be kita ko, siejami su jachta (duomenys neskelbtini), kuri buvo sulaikyta gabenant pusantros tonos kokaino ir kurią valdė įgula iš Baltijos šalių. Nurodytame sakinyje nepateikiama jokių vertinamojo pobūdžio teiginių, asmeninių autoriaus įžvalgų, nėra vartojami žodžiai „tikėtina“, „manytina“, nekeliama klausimų, nėra svarstomas teiginio pagrįstumas ir pan., nurodyta informaciją įmanoma patikrinti CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nurodytas publikacijos sakinys (teiginys) yra nuomonė, o ne žinia. Kartu teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad teiginiu „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ yra pareiškiama nuomonė ir paskleidžiama žinia. Teismo vertinimu, pirmoji teiginio dalis „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“ yra nuomonė, nes ja išreiškiama asmeninė autoriaus pozicija dėl ieškovo, kaip asmens, prekiaujančio (ar prekiavusio) narkotikais žinomumo Lietuvos visuomenei. Tokios informacijos dėl jos vertinamojo pobūdžio (subjektyvumo) be kita ko, neįmanoma patikrinti jos atitikties tikrovei aspektu, todėl ir šiuo aspektu ji laikytina nuomone. Antroji teiginio dalis „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ yra laikytina žinia, nes ja paskleidžiama informacija, jog ieškovas dalyvavo ginčuose, susijusiuose su jo tėvo, kuris buvo milijonierius, palikimu ir kad tokie ginčai buvo plačiai aptarinėjami. Tokia informacija gali būti patikrinama jos atitikties tikrovei aspektu ir ja nėra išreiškiama asmeninė autoriaus pozicija konkrečiu klausimu. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ginčijami teiginiai, paskelbti atsakovės publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ ir vaizdo įraše yra laikytini žinia CK 2.24 straipsnio taikymo prasme, išskyrus pirmąją teiginio „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ dalį, t. y. teiginys, kad „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“, yra laikytinas atsakovės nuomone.

Atsiliepimas

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teigimu, atsakovė, rengdama ginčo publikaciją, rėmėsi tokiais duomenimis ir jų šaltiniais: 1) nutekintais duomenimis iš Kolumbijos prokuratūros; 2) Lietuvos kriminalinės policijos atsakymu į atsakovės elektroninį laišką; 3) Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) Asmenų, įtrauktų į kovos su narkotikais priemonių sąrašu ir Asmenų, įtrauktų į sąrašus, užkertant kelią neplatinimui, sąrašu; 4) Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento 2024 m. gruodžio 17 d. pranešimu Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės interneto svetainėje; 5) viešai prieinamais duomenimis iš valstybių registrų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje atsakovė pateikė dokumentą, kurį, atsakovės teigimu, jai perdavė tarptautinis žurnalistinis centras OCCRP, ir kurį atsakovė įvardijo kaip „nutekintą informaciją iš Kolumbijos prokuratūros“. Ieškovo vertinimu, nurodytas dokumentas nelaikytinas oficialiu teisėsaugos institucijos dokumentu, nes jis gautas nelegaliais būdais („nutekintas“), yra nepasirašytas, neaišku, kada buvo sudarytas, ar buvo oficialiai patvirtintas ir (ar) išsiųstas adresatui. Atsakovės byloje pateiktas kaip „nutekintas iš Kolumbijos prokuratūros“ įvardytas dokumentas pavadintas „Srities tyrėjo ataskaita – FPJ-11“, nurodyta, kad jis yra parengtas Bogotoje, 2021 m. lapkričio 5 d., ši ataskaita adresuota prokurorei A. L. D. D. , kuri specializuojasi kovoje su neteisėta prekyba narkotikais. Nors nurodyto dokumento pabaigoje nurodyti jo rengėjai – du tyrėjai technikai, jų mobilieji telefonai, elektroninio pašto adresai, įstaiga ir identifikacijos numeriai, tačiau jis nepasirašytas (vietos, kuriose turėtų būti parašas, yra tuščios). Teismas nesutiko su atsakovės nuomone, kad nurodytas dokumentas patvirtintas, nes ataskaitos apačioje nurodyta „patvirtinta: 2018-09-27“. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitoje jos rengimo data nurodyta 2021 m. lapkričio 5 d., o dokumento apačioje pateikiama tokia informacija: „Versija: 03, patvirtinta: 2018-09-06 CPJ, paskelbta: 2018-12-27“, tai teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodyta data yra dokumento formos (jos versijos 03), bet ne paties dokumento paskelbimo (patvirtinimo) diena. Teismas, įvertinęs atsakovės pateikto dokumento formą ir turinį, sutiko su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju nėra galimybių įsitikinti nurodyto dokumento autentiškumu, t. y. kad jis tikrai buvo parengtas jame nurodytų asmenų ir kad šis dokumentas buvo oficialiai patvirtintas. Dokumente nėra parašo ar antspaudo, taip pat nėra elektroninio parašo žymos, iš nurodyto dokumento nėra galimybės nustatyti, iš kokios (pirminės) duomenų bazės (elektroninio pašto ir pan.) jis gautas, šio dokumento tekstą galima kopijuoti ir jį keisti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir (ar) tretieji asmenys kreipėsi į atsakovės pateiktame dokumente nurodytus asmenis (techninius tyrėjus), siekdami pasitikslinti, ar nurodyta ataskaita buvo patvirtinta ir ar ji laikytina oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu (nors, minėta, kad nurodytame dokumente yra nurodyti tyrėjų elektroninio pašto adresai, jų telefono numeriai) ar kad tokių duomenų reikalavo iš dokumentą atsakovei pateikusios OCCRP.

Oficialiaisiais dokumentais Lietuvoje yra laikomi Lietuvoje veikiančių valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, bendrovių sukurti dokumentai. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovės pateiktas dokumentas būtų oficialiai patvirtintas Kolumbijos prokuratūros, jis nebūtų laikomas oficialiu dokumentu VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme, o galėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš atsakovės gautos informacijos, rengiant ginčo publikaciją, šaltinių. Kaip nustatyta byloje, dauguma ieškovo ginčijamų teiginių, paskelbtų atsakovės publikacijoje, buvo paremti „nutekintame dokumente iš Kolumbijos prokuratūros“ pateikta informacija. Teismas, pripažinęs, kad nurodytas dokumentas nelaikytinas oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu, be kita ko, oficialiu dokumentu pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darė išvadą, jog atsakovė, siekdama remtis jame nurodyta informacija, turėjo pareigą tokią informaciją papildomai patikrinti, todėl būtina nustatyti, ar jame nurodytą informaciją patvirtina kiti atsakovės turimi ir teismui nurodyti įrodymai (jų visuma).

Nutekintuose duomenyse nurodyta, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. buvo susitikęs su kitu neįvardytu asmeniu ir perdavė jam „papildomos informacijos“ ir kad dalyvavo paskutiniame dar vieno pasienyje kontroliuojamų narkotikų importo į Australiją planavimo etape. Kokie konkretūs faktai (ar aplinkybės) patvirtina, kad ieškovas organizavo (dalyvavo organizuojant, planavo) narkotikų importą į Australiją, nurodytame dokumente nepaaiškinama. Byloje pateiktame atsakovės kreipimesi elektroniniu paštu į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, be kitų klausimų, užduoti tokie klausimai: „duomenys iš Kolumbijos prokuratūros rodo, kad V. L. ir IES1 vadovaujama organizuota nusikalstama grupuotė buvo įtariama kokaino siuntų, pasitelkiant nedidelius laivus (jachtas, katamaranus), gabenimu į Okeaniją. Ar galite tai patvirtinti? Ar LKPB šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą IES1 atžvilgiu? Jei taip – pagal kokius BK straipsnius jis atliekamas? Spaudos konferencijoje minėjote, kad IES1 buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Ar numatoma paskelbti jo tarptautinę paiešką? Ar LKPB disponuoja duomenimis apie IES1ir (ar) V. L. ryšius su neseniai nuteistu Naujosios Zelandijos kriminaliniu autoritetu H. W.?“ Pažymėtina, kad į visus nurodytus klausimus Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsakė: „Detaliau komentuoti negalime“. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad atsakovės ginčo publikacijos teiginiai, jog ieškovas (kartu su kitais asmenimis) planavo tiekti dideles narkotikų siuntas Okeanijos rinkai, paremti išimtinai „nutekintuose dokumentuose“ pateikta informacija. Nors atsakovė turėjo pareigą papildomai tikrinti nutekintame dokumente pateiktą informaciją, tačiau net besirėmusi tik jame nurodyta informacija atsakovė turėjo įvertinti, kad ji nepakankamai informatyvi, neaišku, kokiais argumentais (faktais, aplinkybėmis, jų loginiais ryšiais) tokie duomenys paremti.

Atsakovės vertinimu, aplinkybę, kad šiuo metu ieškovas dalyvauja narkotikų prekyboje, o ne dalyvavo joje tik praeityje, patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) ieškovui nuo 2024 m. gruodžio 17 d. pritaikytos sankcijos ir 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimas oficialiame vyriausybės tinklalapyje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovui taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijos. Ieškovas ginčija tą aplinkybę, kad taikant sankcijas jis nebuvo įvardytas kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadovas. Byloje pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) Asmenų, įtrauktų į kovos su narkotikais priemonių sąrašas ir Asmenų, įtrauktų į sąrašus, užkertant kelią neplatinimui, sąrašas, kuriuose nurodyta, kokios sankcijos yra taikomos ieškovui ir su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat kad šis sąrašas atnaujintas 2024 m. gruodžio 17 d. Pažymėtina, kad sąraše nurodomos ieškovui ir su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos sankcijos, taip pat sankcijų taikymo pagrindas – nelegalūs narkotikai, tačiau nenurodytos konkrečios veikos (veiksmai), už kuriuos sankcijos pritaikytos. Teismas sprendė, kad iš 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimo matyti, kad jame kalbama apie ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus praeityje, tačiau nepateikiama jokios informacijos apie jo galbūt atliekamus nusikalstamus veiksmus aktualiu laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir (ar) tretieji asmenys kreipėsi (el. paštu, telefonu ir pan.) į Kolumbijoje tyrimą atliekančius tyrėjus dėl „nutekintame dokumente iš Kolumbijos prokuratūros“ pateiktos informacijos patvirtinimo, kad siekė išsiaiškinti, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovui buvo pritaikytos Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento sankcijos, kad domėjosi, kokia informacija apie ieškovą ir susijusius asmenis yra skelbiama Australijos ir (ar) Kolumbijos žiniasklaidoje, be kita ko, kokiu pagrindu vyko Australijos federalinės policijos ir Kolumbijos prokuratūros bendradarbiavimas, nors tokia informacija pateikiama nutekintuose duomenyse ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės teiginį, kad „buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“, teismas darė išvadą, jog toks teiginys (kai neįvardijami konkretūs vardai ir pavardės) nevertintinas kaip neatitinkantis tikrovės, be kita ko, pagal ieškovo pateiktą teiginio formuluotę nėra pagrindo spręsti, kad jis yra apie ieškovą.

Šalies argumentai

Ieškovas, kaip neatitinkantį tikrovės, ginčija atsakovės publikacijos teiginį, kad „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“. Kaip teismas įvertino pirmiau, nagrinėjamu atveju žinia pripažintina tik antroji šio teiginio dalis, kad ieškovas „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas dalyvavo (teisminiuose) ginčuose dėl savo tėvo, kuris buvo milijonierius, palikimo, o žurnalistas D. D. išleido šia tema knygą „Milijonieriaus testamentas meilės pinklėse. Nesibaigiantis turto dalybų kriminalas“, kurioje, be kita ko, panaudojo paties ieškovo suteiktą informaciją, taip pat šiuos klausimus ieškovas aptarinėja su nurodytu žurnalistu viešai prieinamame vaizdo įraše. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog teiginys, kad ieškovas „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ atitinka tikrovę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas, ar atsakovės publikacijoje paskelbti teiginiai laikytini atsakovės paskleista žinia, ar nuomone sprendė, kad teiginys, jog „IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“ yra atsakovės nuomonė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės išsakyta nuomonė apie ieškovą, atsižvelgiant į jos faktinį pagrindimą ir pateikimo kontekstą, nevertintina kaip žeminanti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovė, išreikšdama savo nuomonę nenurodė, jog ieškovas yra garsiausias narkotikų prekeivis Lietuvoje, o nurodė, kad jis yra „vienas iš garsiausių“.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nustatė, jog dalis atsakovės ginčo publikacijoje paskleistų teiginių žemina ieškovo garbę ir orumą ir ieškovas reiškia reikalavimą tokią informaciją paneigti, tai nurodytą reikalavimą teismas tenkino ir įpareigojo atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskelbtus teiginius.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertina 10 000 Eur. Per teismo posėdį ieškovas paaiškino, kad šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, gyvena iš santaupų, nes jo verslo santykiai negali būti vystomi dėl pritaikytų Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų. Ieškovas pažymėjo, kad emocinei būklei gerinti vaistų nevartoja, nesilanko pas psichoterapeutą, sugeba savarankiškai spręsti emocinius sunkumus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas buvo teistas už prekybą narkotikais ir apie šią patirtį nevengė kalbėti viešai, kaip nustatyta šiame teismo sprendime, žurnalistas D. D. parengė ir išleido knygą, kurioje, be kitų temų, buvo aptariamas ir ieškovo laisvės atėmimo bausmės atlikimas už nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba narkotikais, padarymą, t. y. šios temos ieškovas nevertina kaip ypatingai jam asmeniškai emociškai sudėtingos ir jautrios. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog paskelbus ginčo publikaciją (vaizdo įrašą) jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl šio reikalavimo netenkino. Teismo vertinimu, pripažinimas, kad dalis atsakovės publikacijoje pateiktų teiginių neatitinka tikrovės ir įpareigojimas atsakovę juos paneigti, laikytinas pakankamu ieškovo teises apginančiu teisės gynybos būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys yra tenkintas ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškovo ieškinį atmesti

Nurodė, kad informacijos nutekėjimo atvejai ir jų pagrindu vykdomi tiriamosios žurnalistikos tyrimai yra ne retas atvejis, o veikiau dažna tarptautinės tiriamosios žurnalistikos praktika. Tokiame tyrime dalis informacijos dažnai yra vidinio pobūdžio, ji nebūna patvirtinta parašais, antspaudais ir pan., o dalį medžiagos neretai sudaro būtent skaitmeninis turinys (o ne pvz. skenuoti dokumentai). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia jos neautentiškumo, negalutinio pobūdžio ar negalėjimo ja remtis. Tiesiog tokio informacijos autentifikavimas/verifikavimas yra kitoks. Pirmosios instancijos teismo taikyti kriterijai, kad dokumentai būtų patvirtinti parašais ar kitais jos autentiškumą žyminčiais kriterijais, kaip tą supranta teismas, iš esmės paneigia žurnalistinio tyrimo remiantis nutekėjusiais dokumentais galimybę. Pirmosios instancijos teismo taikyti kriterijai ir reikalavimai duomenis papildomai verifikuoti, pvz. kreiptis į jos rengėjus, yra apskritai neįmanomas. Teismo reikalavimai iš esmės reiškia, kad žurnalistai, turėdami nutekintus būdus, turi kreiptis į tokių duomenų subjektą, prašant patvirtinti duomenų autentiškumą. Viena vertus, toks atsakymas, dažniausiai tikėtina, bus neigiamas, kita vertus, toks kreipimasis sukels grėsmę ne tik tyrimui, bet ir patiems žurnalistams ir/ar jų šaltiniams, kadangi atskleis, kad jie turi konkrečius duomenis dar iki pasirodant tyrimui, taip sudarant galimybes teisinėmis priemonėmis neleisti publikuoti tyrimo. Tokie reikalavimai ne tik nedera su modernios žurnalistikos ir žurnalistinių tyrimų tendencijomis, bet ir iš esmės nesuderinami su visuomenės teise žinoti ir žurnalistų saviraiškos teise ir teise užsiimti profesine veikla. Teismas nepagrįstai susiaurino aplinkybes, kurioms esant atsakovė atleistina nuo atsakomybės, kadangi tai reiškia, kad joks užsienio dokumentas nebus laikomas pakankamu.

Nurodė, kad skundžiama sprendimo dalis priimta ne dėl to, kad atsakovė neturėjo duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, bet todėl, kad teismas laikė juos nepakankamais. Priešingai, nei nurodyta sprendime, Kolumbijos prokuratūros dokumentai buvo patikrinti ir verifikuoti: kad duomenų verifikavimą prieš rengiant Žurnalistinį tyrimą jau buvo atlikusi tarptautinė tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP komanda. Žurnalistinis tyrimas buvo parengtas kartu su OCCRP ir užsienio žurnalistais, todėl tai, kad kai kuriuos verifikavimo veiksmus atliko ne pati atsakovė, o kiti su žurnalistiniu tyrimu dirbę asmenys, savaime nereiškia, kad atsakovė pažeidė savo pareigą patikrinti skleidžiamą informaciją.

Per VĮ Registrų centras informacines sistemas buvo surastas ir S. S. mobilaus telefono numeris. Paskambinus šiuo numeriu, buvo atliktas išsamus interviu su S. S.. Jo metu, kaip aiškiai nurodyta ginčo publikacijoje, S. S. patvirtino dalyvavęs laivų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gabenime į Lotynų Ameriką. Tai buvo itin reikšminga aplinkybė, kadangi tokiu būdu S. S. patvirtino nutekėjusiuose dokumentuose esančią informaciją, kuri nebuvo prieinama viešojoje erdvėje. Papildomai verifikuojant su S. S. susijusią informaciją, buvo gautas Naujosios Kaledonijos teismo nuosprendis jachtos (duomenys neskelbtini)byloje, taip pat aptiktas Argentinos teismo sprendimas, kuriame S. S.ir jachta (duomenys neskelbtini) taip pat minimi byloje dėl kokaino prekybos. Kadangi šie duomenys tiesiogiai nesusiję su ginčo teiginiais, o byloje nebuvo kvestionuotas dokumentų verifikavimas, jie nebuvo pateikti į bylą, tačiau šiam klausimui kilus tik teismo sprendime, jie yra teikiami į bylą kartu su reikšmingų dalių vertimu. Atitinkamas duomenų verifikavimas buvo atliktas ir tikrinant ieškovo IES1 duomenis. Siekiant verifikuoti, ar nutekėję duomenys iš tiesų susiję su vykdyta tarptautine kriminalinės žvalgybos operacija, buvo kreiptasi į LKPB prašant oficialaus komentaro. Dėl įstaigos veiklos specifikos, LKPB komentarus pateikė ribota apimtimi, tačiau patvirtino operacijos „Edgedale“ egzistavimą ir patvirtino, kad LKPB joje dalyvavo.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, pranešime dėl JAV sankcijų įvedimo naudojamas esamasis atliktinis (angl. present perfect, naudojamas su konstrukcija has/have ir būtojo laiko veiksmažodžiu), naudojamas nusakyti veiksmui, kuris turi ryšį su dabartimi. Tuo atveju, jei sankcijos būtų taikomos už praeityje atliktus veiksmus, sankcionuotų asmenų veiksmai būtų apibūdinti būtuoju atliktiniu arba būtuoju laiku. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva nurodytame pranešime nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad pritaikytos sankcijos parodo asmenų, kuriems taikytos sankcijos, vykdomų nusikalstamų veikų pavojingumą ir mastą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovui JAV sankcijos pritaikytos už jo šiuo metu ar netolimoje praeityje atliktus nusikalstamus veiksmus. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, paneigiančius CK 2.24 str. prezumpciją. Tą padarius būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovės pateikti dokumentai ir informacija yra nepagrįsti, tačiau ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, ir įrodymais nepaneigė teikiamų dokumentų. Ginčo teiginiai atitinka tikrovę ir nežeidžia ieškovo garbės ir orumo. Teiginyje nepreziumuojama IES1 kaltė baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu, priešingai: teiginyje naudojamos tokios raiškos priemonės, kurios neteigia ieškovo esant nuteistu, tačiau akcentuoja vykstančius tyrimus. Teiginyje pristatomas aplinkybės, nepateikiant jų teisinio vertinimo.

Teigia, jog sprendime nepagrįstai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, išskyrus žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl teismo sprendime yra padaryta klaida, nepagrįstai nurodant, neva ieškovas pateikė 2 601,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime klaidingai nurodoma, kad ieškovas pateikė 133 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pavedimą 133 Eur, o su patikslintu ieškiniu - pavedimą 92 Eur. Sprendime padaryta klaida ir šiuo aspektu. Sprendime nurodytas nepagrįstas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 4 760,38 Eur sumai, kartu su tai pagrindžiančiais įrodymais - visa prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 344,33 Eur.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys TAR2 ir TAR1 pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Nurodė, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, todėl darytina išvada, kad ieškovas neprieštarauja apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, kad sprendime paskirstant bylinėjimosi išlaidas padaryta klaida.

Ieškovas IES1 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad žurnalistas, visų pirma, privalo laikytis jam keliamų įstatymų reikalavimų ir kiekvienu atveju išnaudoti visas galimybes tam, kad įsitikinti nutekintos informacijos teisingumu, skleisti tokio turinio žinias, kad jos nebūtų žeminančios dėl neatitikimo tikrovei, jeigu neturėjo galimybės įsitikinti nutekintos informacijos teisingumu - aplamai susilaikyti nuo informacijos skleidimo. Nutekintieji dokumentai buvo gauti nusikalstamu būdu, todėl atsakovui remiantis juo, kaip informacijos šaltiniu, buvo pažeistas VIĮ reikalavimas, kuris įpareigoja žurnalistus informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais.

Atsakovė naudoja nusikalstamu būdu gautą informaciją, kuri buvo perduodama iš rankų į rankas kol pasiekė atsakovę, ir kuri jokiais faktais nepagrįsta ir nepatvirtinta, o atsakovei neturint jokios informacijos dėl ieškovo atžvilgiu pradėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, pareikštų kaltinimų ar priimtų teismų nuosprendžių dėl tų ieškovo veikų, kurios taip įtikinamai publikacijoje perteikiamos kaip labai sunkaus nusikaltimo padarymas ieškovo vadovaujamoje organizuotoje grupėje, privalu buvo įsivertinti, ar tokios žinios yra atitinkančios tikrovę. Ieškovas nėra apklaustas jokiame procesiniame statuse jokioje baudžiamojoje byloje, kuri būtų siejama su publikacijoje minima Ramiajame vandenyje plaukusia ir narkotikus gabenusia jachta (duomenys neskelbtini) ir ja gabentu kokaino kroviniu; ieškovas niekada ir jokiu būdu jokiame procese nebuvo įtariamuoju ir nebuvo kaltinamas vadovavimu tarptautinei narkotikų prekybos grupuotei, joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minimų veikų nėra priimtas; ieškovas nėra ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui nebuvo ir nėra pateikti jokie įtarimai ar kaltinimai dėl tų veikų, dėl kurių byloje yra ginčijami atsakovo paskleisti teiginiai. Teismo išvada, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog visi ginčijami atsakovės publikacijos (vaizdo įrašo) teiginiai atitinka tikrovę, yra pagrįsta ir teisėta.

Paskleistieji faktai ir duomenys konstatuoja veikos padarymą, kvalifikuotiną kaip labai sunkų nusikaltimą, su kuriuo teisėsauga sieja ieškovą, ir sieja tai esamuoju laiku. Bet kuriam skaitytojui yra perduodama žinia, kad teisėsauga atlieka savo funkcijas dviejų įvardijamų kaltas veikas padariusių asmenų atžvilgiu. Šiame teiginyje informacija pateikiama konstatuojamuoju tonu, taip, jog susidaro įspūdis, kad ieškovas yra aiškiai susijęs su sulaikytąja jachta. Informacijos gavėjui (publikacijos skaitytojui) paskleistąja žinia sudaromas įspūdis, kad IES1 , kuris pagal kontekstą vienareikšmiškai suprantamas kaip vienas iš dviejų įvardijamų lietuvių, yra tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeiva, kurio susiejimas su jachta (duomenys neskelbtini) gabentu beveik pusantros tonos kokaino kroviniu yra patvirtinamas dokumentais. Atsakovė, privalėjusi suvokti, jog „nutekinti“ dokumentai negali būti informacijos šaltiniu, sąmoningai ir tyčia paskleidė žinias apie ieškovą, negalėdama jų pagrįsti faktais, siekdama sumenkinti ieškovo reputaciją, tuo pažeisdama nekaltumo prezumpciją. Paskleistosios žinios neturi objektyvaus faktinio pagrindimo, jose išdėstyti faktai negali būti patikrinami ar objektyviai įvertinami, kaip to reikalauja suformuotoji teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 12 d. Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistai TAR1 ir TAR2 internetinėje svetainėje siena.lt paskelbė publikaciją, pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“. Publikacijoje, be kitų teiginių, nurodyta, kad:

„<...> IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

„IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“

„Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“

„Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos IES1 ir V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“

Kartu su publikacija yra patalpintas ir vaizdo reportažas, kuriame teigiama, kad: „<...> IES1 įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ (vaizdo reportažo nuo 2:38 min iki 2:40 min.).

Bylos duomenimis, ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje prašė atsakovę per dvi savaites nuo šio prašymo gavimo dienos savo internetinėje svetainėje siena.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą: VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro“ 2025 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje www.siena.lt. publikacijoje pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ publikuoti tikrovės neatitinkantys, IES1 nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, o būtent:

<...> IES1 „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

„IES1– vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“

Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> IES1 siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“

Atsakovė 2025 m. kovo 28 d. atsakymu (nurodyta klaidinga data – 2021 m. kovo 28 d.) į pretenziją „Dėl 2025 m. kovo 17 d. pretenzijos“ pretenzijos netenkino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ savo internetinėje svetainėje www.siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją bei įpareigojo atsakovą VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centrą“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo internetinėje svetainėje siena.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo IES1 garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius. Atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pateikė apeliacinį skundą, tretieji asmenys pateikė prisidėjimus prie apeliacinio skundo, kuriais prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas žurnalistinio tyrimo šaltiniams taikė kriterijus, kad dokumentai privalo būti patvirtinti parašais ar kitais jos autentiškumą žyminčiais kriterijais, taip pat kad yra privaloma kreiptis į dokumentų rengėjus papildomai juos verifikuojant.

Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 33- 684/2017).

Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001 m. rugsėjo 27 d.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994 m. balandžio 19 d., Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 428/2014, ir kt.).

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovė įrodė, kad jos paskelbti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę (arba yra pakankamai tikslūs) yra būtina nustatyti ir įvertinti, kokiu pagrindu jie yra paskelbti, t. y. ar juos patvirtina rašytiniuose ar kituose įrodymuose pateikta informacija. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą nutekintą informaciją iš Kolumbijos prokuratūros („Srities tyrėjo ataskaita – FPJ-11“, nurodyta, kad jis yra parengtas Bogotoje, 2021 m. lapkričio 5 d.), sprendė, kad šis dokumentas yra nepasirašytas jį rengusių asmenų, dokumente nėra parašo ar antspaudo, taip pat nėra elektroninio parašo žymos; iš nurodyto dokumento nėra galimybės nustatyti, iš kokios (pirminės) duomenų bazės (elektroninio pašto ir pan.) jis gautas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ir (ar) tretieji asmenys kreipėsi į atsakovės pateiktame dokumente nurodytus asmenis (techninius tyrėjus), siekdami pasitikslinti, ar nurodyta ataskaita buvo patvirtinta ir ar ji laikytina oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad toks dokumentas negali būti laikomas oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu ir atsakovė, siekdama remtis jame nurodyta informacija, turėjo pareigą tokią informaciją papildomai patikrinti, todėl būtina nustatyti, ar jame nurodytą informaciją patvirtina kiti atsakovės turimi ir teismui nurodyti įrodymai (jų visuma). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji tinkamai verifikavo ir patikrino naudojamus duomenis, tai atliko arba pati arba bendradarbiaudama su kitu žurnalistinius tyrimus atliekančiu centru (OCCRP).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuomonei turi netrūkti faktinio pagrindo. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pateikiamiems teiginiams negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmusis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011; kt.). Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 51/2009).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas visų atsakovės teikiamų įrodymų netyrė, teismo išvada dėl dokumento neverifikavimo vien todėl, kad jis nėra pasirašytas ar nebuvo nusiųsta užklausa dokumento rengėjui, ypač įvertinus, jog dokumentas buvo nutekintas, yra per daug formali. Esant nustatytai aplinkybei, kad tokie nutekinti dokumentai negali būti laikomis oficialiais dokumentais, teismui kyla pareiga įvertinti kitus atsakovės teikiamus įrodymus ir paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai netyrė ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė (pasisakė tik dėl atsakovės elektroninio kreipimosi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimo), atsakovės pateiktus įrodymus įvertino formaliai, nors teisėjų kolegijos vertinimu, jie sudaro bylos esmę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netirta ir apeliantės nurodyta aplinkybė, jog dalį žurnalistiniam tyrimui naudotos informacijos verifikavo kitas žurnalistinius tyrimus atliekantis centras, su kuriuo atsakovė bendradarbiavo (OCCRP). Šie duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės. Apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas nekvestionavo dokumentų verifikavimo, šias aplinkybes nurodė tik teismo sprendime, todėl apeliantė apeliaciniame skunde nurodo daug aplinkybių kaip ji rengė žurnalistinį tyrimą, detaliai aiškina atliktą duomenų patikrinimo procesą, siekį susisiekti su ieškovu ir sudaryti jam galimybes pateikti savo poziciją ir su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, jos teigimu, patvirtinančius atliktą dokumentų verifikavimą. Šie įrodymai nebuvo tirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi nebuvo kvestionuojamas dokumentų verifikavimo klausimas, ir tokių įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti byloje surinktus įrodymus, analizuoti ir aiškintis, ar atsakovė skelbiamą medžiagą papildomai patikrino, ar elgėsi kaip sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamais, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusSigita Zubavičiūtė-Montvilienė