Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

pareiškėja nuo 1997 m. liepos 29 d. d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. slaugė ir globojo vyro seserį A1, kuri (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo paskirta A1 globėja. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo peržiūrėtas (duomenys neskelbtini) d. sprendimas ir A1 nustatytas neveiksnumas turtinių ir neturtinių santykių srityse;

(duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja PRS1 buvo paskirta neveiksnios A1 globėja. Suinteresuotas asmuo 2025 m. liepos 29 d. gavo pareiškėjos prašymą „Dėl draudimo valstybės lėšomis slaugant asmenį su negalia“, kuriuo ji prašė ją apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, nes slaugo namuose asmenį su negalia (A1), kuriai nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba visiška negalios invalidumas (iki (duomenys neskelbtini) d.);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalimi nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį asmenį su negalia (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu;

(duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 29 punkte nurodyta, kad A1 reikalinga nuolatinė priežiūra, taigi ne slauga, o priežiūra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) Kauno VI teritorinis skyriaus 2008 m. vasario 8 d. išduoto Invalidumo grupės prilyginimo darbingumui lygiui akto Nr. IPD-371 12 punkte nurodyta, kad vadovaujantis nustatyta visiška negalia ar nuolatinės slaugos, nuolatinės pagalbos (priežiūros) būtinumu, nustatytas poreikis priežiūrai, pagalbai, bet ne nuolatinei slaugai. 2008 m. vasario 8 d. NDNT Kauno VI teritorinis skyrius pažymoje Nr. R-374 nurodė, kad išduodama Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0080219, o ne Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma SPS-1. Taigi, A1 nuo 2001 m. liepos 25 d. nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis);

įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis VSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 84, 85.1, 92, 93, punktais, Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo 36 punktu, VSDFV Kauno skyrius 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-13103 nusprendė įrašyti asmens, slaugančio asmenį su negalia, statuso (pagal VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį) laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. Registre. Minėtame sprendime nurodyta, kad pagal VSDĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalis jį apskųsti galima VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie jį asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti. Pareiškėja Fondo valdybos Kauno skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-13103 gavo 2025 m. rugpjūčio 18 d. ir jo neskundė;

tuo tarpu pareiškėjos prašomas laikotarpis nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negali būti įrašytas Registre, kadangi tik nuo 2020 m. sausio 1 d. SDĮ 6 straipsnio 3 dalyje atsirado nuostata, jog nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Vadovaujantis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojančia šio įstatymo redakcija valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamas galėjo būti nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. Todėl iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja, esant neįgaliai A1 nustatytam specialiajam nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui, negalėjo būti draudžiama valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu;

teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444, 445 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios aplinkybes, kurioms esant teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir nenagrinėtinas teisme. Pareiškėja turi visus dokumentus, įrodančius, kad jos globotinei nuo 2001 m. liepos 25 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Tuo tarpu pareiškėja nesutinka su teisės taikymu, t. y. ginčas kilęs yra dėl teisės (VSDĮ) taikymo. Byloje nesant juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylos dalyko, pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas ypatingąja teisena (faktų nustatymo tvarka). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Taigi, jeigu dokumentai yra, bet institucija jų nepripažįsta arba jais remiantis priima nepalankų asmeniui sprendimą, asmuo turi skųsti patį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

suinteresuotas asmuo neįvertino, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskirta A1 globėja, kuri ir slaugė neįgalų asmenį. Globotinės sveikatos būklė niekada nesikeitė, globa ir slauga buvo nuolat reikalinga, todėl nėra aišku, jog dėl kokių priežasčių pareiškėja negalėjo būti draudžiama. Tuo tarpu nagrinėdamas šią bylą pirmos instancijos teismas turėtų išsiaiškinti šią aplinkybę;

skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją priimdamas teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėja iš esmės prašo teismo įvertinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimus ir padaryti kitokias išvadas dėl pareiškėjos darbo stažo, negu jos buvo padarytos, siekiant iš naujo įvertinti pateiktus įrodymus ir persvarstyti priimtus sprendimus. Teismas teisingai nurodo, kad rašytinių įrodymų vertinimas, apskaičiuojant asmens socialinio draudimo stažo laikotarpius, yra suinteresuoto asmens valdybos įstaigų kompetencija, o sprendimams apskųsti yra numatyta atskira tvarka, kuria pareiškėja nesinaudojo, t. y. neišnaudojo teisinių galimybių administracine tvarka kreiptis ir siekti jai palankaus Fondo valdybos ir jos teritorinio skyriaus sprendimo;

suinteresuotas asmuo neneigia, jog pareiškėja buvo paskirta neveiksniosios globėja, tačiau priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos duomenų įrašymo į registrą remiasi esančiais dokumentais ir vadovaujasi VSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme, laikydamas, jog pareiškėja, siekdama kitokio sprendimo nei jį priėmė suinteresuotas asmuo, turėtų ginčyti priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja siekia kitokio teisinio reglamentavimo aiškinimo ir naujo įrodymų vertinimo, kas neatitinka juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo instituto esmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas byloje esančių duomenų bei teisinio reglamentavimo kontekste vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo nekyla dėl šių faktinių aplinkybių:

i) pareiškėja 2025 m. liepos 25 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu užskaityti jai darbo stažą nuo 1997 m., kadangi ji nuo nurodyto laikotarpio nepertraukiamai prižiūrėjo (buvo paskirta globėja) vyro seserį A1, kuri atitinkamais sprendimais buvo pripažinta neveiksnia ((duomenys neskelbtini). sprendimu ankstesnis sprendimas peržiūrėtas ir nustatytas neveiksnumas turtinių ir neturtinių santykių srityse);

ii) VSDFV Kauno skyrius 2025 m. rugpjūčio 14 d. priimtu sprendimu „Dėl PRS1 duomenų įrašymo į registrą pagal pateiktą prašymą“ Nr. VRE_SP1E-13103 nusprendė įrašyti asmens, slaugančio asmenį su negalia, statuso (pagal VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį) laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. Registre. Nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, išaiškinant, kad pareiškėja gali sprendimą apskųsti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie jį asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti;

iii) pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja PRS1 nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. globojo neveiksnią su negalia A1, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjai statusą VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Taigi, apibendrinant aptartas faktines aplinkybes matyti, jog pareiškėjai kreipusis su 2025 m. liepos 25 d. prašymu į VSDFV Kauno skyrių su prašymu užskaityti jai darbo stažą nuo 1997 m., pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas VSDFV Kauno skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas, pagal kurį nuspręsta įrašyti asmens, slaugančio asmenį su negalia, statuso laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. Registre (VSDĮ 6 straipsnio 3 dalis). Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo sprendimu nuspręsta ir dėl pareiškėjos prašymo dalies užskaityti jai darbo stažą nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuomet pareiškėja nurodė prižiūrėjusi neveiksniąja pripažintą A1 ir, kaip matyti, iš sprendimo, šis laikotarpis, priešingai nei likęs (nurodytas aukščiau), neįrašytas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Iš pareiškėjos argumentų matyti, jog būtent šis laikotarpis, kuris neįrašytas į Registrą pagal VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, aktualus pareiškėjos darbo stažui, reikalingam apskaičiuojant socialinio draudimo pensiją. Aptartas faktines aplinkybes akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 – 448 straipsniai) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Kaip minėta, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. globojo neveiksnią su negalia A1, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjai statusą pagal VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, tarp jų ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) d. sprendimu A1 buvo pripažinta neveiksnia, o pareiškėja (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo paskirta A1 globėja. Pareiškėja turi aptartas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir suinteresuotas asmuo, tai pripažindamas savo procesiniuose dokumentuose. Taigi, šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo nustatinėti remiantis ypatingosios teisenos nuostatomis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminis ginčas kyla dėl to, kad nepripažintas pareiškėjai statusas pagal VSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškime suformuluotais reikalavimais iš esmės prašoma teismo įvertinti VSDFV Kauno skyrius sprendimus ir padaryti kitokias išvadas dėl pareiškėjos darbo stažo, negu padarė VSDFV Kauno skyrius. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama iš naujo įvertinti pateiktus įrodymus ir persvarstyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus. Pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl apeliantės siekio patvirtino ir pati apeliantė atskirajame skunde, nurodydama, kad jai nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja negalėjo būti draudžiama. Taigi, kaip matyti, apeliantė nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, o toks nesutikimas negali būti vertinamas pasitelkiant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Kaip minėta, juridiniai įvykiai yra tokie įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos, o juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti reikalinga imperatyvi aukščiau nurodyta kasacinio teismo išskirta aplinkybių visuma. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad juridinio fakto nustatymo institutas nėra skirtas asmenims įgyti kitą institucijos sprendimą ar kitaip aiškinti teisės normas nei tai padarė atitinkamą sprendimą priėmusi institucija.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, VSDFV Kauno skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. priimtas sprendimas yra nepanaikintas, nepakeistas, taigi galiojantys ir sukelia pareiškėjai tokias teisines pasekmes, jog laikotarpis nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nėra įskaitomas į pareiškėjos darbo stažą. Teisingai nurodyta ir tai, kad sprendime yra nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka, kuri įtvirtinta ir aktualiuose teisės aktuose, t. y. VSDĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatant, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas skundžiamas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, o ne nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas neatitinka CPK 444 ir 445 straipsniuose nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė skundžiama nutartimi nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti atskirojo skundo.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.