Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2189-1269/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
1-2189-1269/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02425-2026-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Giedrius Purvys
Kaltinamasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1, NKA2
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2189-1269/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02425-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorams Ievai Danylienei, Valdemarui Baranauskui,

kaltinamajam KAL1 (KAL1), jo gynėjui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič),

nukentėjusiajam NKA1, jo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui,nukentėjusiajam NKA2 (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė žmogaus sveikatą tokiomis aplinkybėmis: jis 2026 m. sausio 11 d. apie 03.55 val. viešoje vietoje – prie pastato „X“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su NKA2 metu, įžūliais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia ranka sudavė NKA2 ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė NKA2 sveikatą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą ranka sudavė NKA1 į veidą, padarydamas NKA1 dantų tiltinio protezo skilimą ties 11-21d. d. tarpdančiu, 12 d. kandamojo krašto skilimą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė NKA1 fizinį skausmą.

KAL1 šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 2026 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas iš dalies: pripažino savo veiksmais sukėlęs kaltinime nurodytas pasekmes, tačiau nurodė šiuos veiksmus atlikęs būtinosios ginties sąlygomis. Dėl įvykio paaiškino, kad 2026 m. sausio 11 d. išėjo su draugu pažaisti biliardą. Biliardinė užsidaro 2 valandą ir jie nusprendė nueiti į ,,X“ atsigerti alaus. Užėjo apie 2 valandą, buvo dviese su draugu, išgėrinėjo alų, negali pasakyti, kiek jo buvo išgėręs. Jis išėjo parūkyti į rūkyklą, kuri aptverta tvora, išėjimas tik į vieną pusę ir atgal į vidų. Paprašė dviejų vyrukų prisidegti, jie buvo išgėrę, elgėsi agresyviai, gavosi žodinis konfliktas. Praėjus 9 mėnesiams nuo įvykio neatsimena, ką jie sakė. Jie keikėsi ir jį įžeidinėjo. NKA2 jam kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, jis pajuto fizinį skausmą, liko mėlynė ant krūtinės. Jis buvo atsisukęs nugara į tvorą, išėjimas buvo priekyje. Jis atsitraukė žingsnį atgal, matė, kad neturi galimybės, kur pasišalinti ar pabėgti ir nusprendė, kad jam reikia gintis. Sudavė smūgį NKA2 į veidą, prasidėjo grumtynės ir atbėgo NKA1. Jis atsimena sudavęs tik vieną smūgį NKA2, bet neneigia, kad jų galėjo būti 2-3, kaip sako nukentėjusysis. Neatsimena, kuria ranka smūgiavo. NKA1 pradėjus prie jo artintis, pagalvojo, jog logiška, kad šis pradės jį mušti ir, jausdamas grėsmę savo sveikatai, priėmė sprendimą pirmas suduoti smūgį NKA1 į veidą. Buvo šoke ir atsigėręs alaus. Po smūgio NKA1 bėgo atgal į vidų, nes ten yra apsauga ir jo draugas, su kuriuo ten buvo. Sėdėjo ir laukė policijos, niekur nepasišalino, gėrinėjo alų, girdėjo, kad iškviesta policija. Užėjęs į vidų, daugiau nėjo į lauką, nei į rūkyklą, kad nekiltų daugiau konfliktų. Buvo viduje ir po 15-20 min. atvažiavo policija. Po šio įvykio nukentėjusiuosius matė tik prie policijos mašinos. Saugus pasijautė tik, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kai kalbėjo su pareigūnais, buvo šoko būsenoje, buvo išgėręs alaus, jam buvo šalta, gal jam tada atrodė, kad NKA2 jam trenkė į veidą, todėl taip pasakė pareigūnams. Neigia, kad veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Jis adekvatus žmogus, dirba, po įvykio alkoholio nevartoja. Buvo paryčiai, be nukentėjusiųjų kitų asmenų lauke rūkykloje nematė. Jis išsigando ir gynėsi, o ne užpuolė asmenis, jie buvo dviese, o jis vienas. NKA2 sudavė jam smūgį į krūtinę, paskui jie abu pradėjo prie jo iš karto greitai, agresyviai artintis. Jis atsitraukė ir pamatė, kad yra tvora. Jeigu jis nebūtų atsakęs, tai jis būtų rašęs pareiškimą, kad pas jį yra sužalojimai. Negali pasakyti, kodėl smūgiavo nukentėjusiesiems į veidus, veikė refleksai. Kiekvienas vyras privalo apginti save, savo šeimą ir vaiką. Jeigu ta situacija kiltų bet kur, kitoje vietoje, jis gintų save ir savo šeimą. Toje situacijoje nebuvo galimybės išvengti grumtynių, nes rūkyklos teritorija buvo pilnai aptverta tvora, kad žmonės neįeitų. Įėjimas į ,,X“ mokamas (5 Eur). Tas, kuris užėjo į smuklę, gali išeiti arba parūkyti į rūkyklą, arba namo. Į rūkyklą galima išeiti ir įeiti tik iš baro. Rūkykla yra aptverta, ji išsirenka tik po to, kai užsidaro baras. Tvora nėra stacionari, ji sudėta ant plytų ir stovi tik, kol veikia baras. Prieš atidarant barą, tos tvoros sudedamos, kai jis užsidaro, jas susirenka ir užsineša. Kai įvykis buvo, tai tvora dar buvo pilnai užtverta. Kai fotografavo įvykio vietą, buvo 4 ryto, baras užsidarinėjo, apsauginiai tą tvorą išrinkinėjo. Nuo pirmadienio iki penktadienio niekada tos tvoros nebūna. Jis dėl jam suduoto smūgio abdukcijos nedarė. Buvo žiema, visi apsirengę buvo, pareigūnai jo neklausė apie sumušimus. Į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tyrimo pradėjimo dėl jam padaryto sužalojimo nesikreipė. Jis pripažįsta atsakomybę už savo veiksmų pasekmes – iš dalies atlygino žalą, pervedė 250 Eur turtinės žalos ir 250 Eur neturtinės žalos. Mano, jog 2 500 Eur neturtinė žala ir 3 000 Eur turtinė žala už dantų tiltą yra nepagrįstai didelės. Kadangi tai buvo savigyna, turėtų būti priteistos mažesnės sumos, nei prašoma civiliniame ieškinyje. Jis atlygins tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. Jis dirba pagal darbo sutartį ir vykdo individualią stogdengio veiklą. Jo atlyginimas nestabilus, priklauso nuo išdirbio, sąlygų. Turi paėmęs paskolą butui, dar nesumokėti mokesčiai pagal individualią veiklą. Negali pasakyti, kad labai sudėtinga turtinė padėtis, bet ne fantastinė. Tokių sumų, kokios yra pareikštos civiliniame ieškinyje, jis iš karto atlyginti nukentėjusiajam negalėtų. Norėtų jas mokėti dalimis per 1-2 metų terminą. 2026 m. rugsėjo 30 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad nori taikytis su nukentėjusiaisiais. Jis visiškai pripažįsta kaltas dėl visų kaltinime nurodytų veiksmų ir dėl to gailisi, atsiprašo abiejų nukentėjusiųjų ir sutinka atlyginti žalą. Jis dirbantis, negeriantis žmogus, nori kuo greičiau atsikratyti nuo šitos bylos ir kad daugiau taip gyvenime nebūtų. Chuliganiškų paskatų neturėjo, jis ne chuliganas, ne mušeika ir ne piktybiškas žmogus. Jeigu nukentėjusieji sako, kad taip buvo, reiškia, kad taip buvo. Įvyko konfliktinė situacija, žodinis sukibimas, išeina, kad jo tada niekas nepuolė.

Nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie su dviem merginomis buvo kitose kavinėse, klubuose ir jau važiavo namo. Prieš tai yra buvę šioje smuklėje, jiems labai patiko. Sugalvojo išgerti joje dar po vieną alaus, merginos pasišoks ir tada tikrai važiuos į namus. Jis buvo pavartojęs alkoholio, jautėsi linksmas, bet suprato, kas vyksta. Pabuvo ten neilgai, išėjo. Jie buvo pasikabinę paltus rūbinėje ir cigaretės buvo likusios kišenėje. Nuėjo į rūbinę, paprašė prižiūrėtojo paduoti striukes, pasiėmė po cigaretę ir išėjo parūkyti. Jie išėjo dviese, apsauginis įėjo, lauke dar buvo moteris. Jie stovėjo prie rūkyklos kampo, KAL1 greitai atėjo ir paprašė parūkyti. Jie rusiškai kultūringai atsakė, kad atsiprašo, neturi. Jie nebuvo agresyvūs. Iš jų pusės jokių fizinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu nebuvo. Po to, kai nedavė KAL1 cigaretės, jis kalbėjosi su draugu, kaltinamasis stovėjo šalia ir klausėsi. NKA2 stovėjo prie tvoros, o kaltinamasis nugara į aikštelės vidurį, jam buvo daug vietos. Dešinėje buvo moteris, ji paprašė pridegti cigaretę. Jis pasitraukė 2-4 metrus jai pridegti ir išgirdo laviną smūgių. Negali tiksliai pasakyti kiek jų buvo, bet tikrai ne vienas. Pirmo smūgio nematė, paskutinius 1-2 matė – žmogus užsimojo ir smūgiavo. KAL1 stovėjo į jį nugara, matė vienos rankos judesius veido kryptimi ir girdėjo smūgio garsą, jam vaizdo niekas neužstojo. Sunku pasakyti, į kurią vietą buvo smūgiai. NKA2 buvo suduota į galvą, mano, kad apie tris kartus, nes iš vieno karto nesulaužysi kelių vietų. Jis bėgo draugui padėti, bėgo į NKA2. Gal kaltinamasis pagalvojo, kad į jį bėga, sudavė kumščiu vieną smūgį jam į veidą, pataikė į priekinius dantis, ir jis greitai atsitraukė. KAL1 tada bėgo į smuklę. Jis dar bandė vytis, nes manė, kad kaltinamasis šalinasi, bet išbėgo apsauginis ir ta moteris pradėjo rėkti, kad ne jie pradėjo ir tada apsauginis pasakė, kad kaltinamojo neišleis. Jis nubėgo pas NKA2, jis buvo susilenkęs, visas kraujavo. NKA2 pasakė, kad jam labai blogai, negali nieko matyti, paprašė iškviesti greitąją. Jis iškvietė greitąją, policiją. Po įvykio ėjo iki smuklės atgal, nes NKA2 reikėjo apiprausti, dėjo jam šaltą vandenį, sniegą. Policijai prapūtė, NKA2 nuvežė į ligoninę. Po smūgio iš dalies jautė skausmą, bet nekreipė į tai dėmesio, nes NKA2 buvo blogiau. Buvo labai šalta ir šokas, tuo metu jam tik lūpa buvo patinus ir mažas diskomfortas dėl dantų. Jam iki įvykio už 2725 Eur sumą buvo sutvarkyti visi priekiniai dantys, uždėta plokštelė. Bevažiuojant su liežuviu pajautė diskomfortą, mašinoje paprašė merginų, kad pažiūrėtų, ar viskas gerai. Jau kitą dieną suprato, kad kažkas su dantimis negerai ir 2026 m. sausio 16 d. susisiekė su dantistu. Klinikoje jam padarė įvertinimą. Šiai dienai tikslios žalos jie negali pasakyti, kol neišardys priekinių dantų. Jie mato kažkokių skilimų, lūžimų, bet kol nenuims plokštelės, negali pasakyti, kokia tiksli žala. Niekas nesutvarkyta, jis taip ir vaikšto su tuo diskomfortu, kaip ne su savo dantimis. Šiai dienai visą tą sutvarkyti jau kainuotų 7000 Eur. Kaltinamasis jam atlygino 500 Eur. Neturtinė žala kyla iš nepatogumo dėl paslankių dantų: jis negali miego metu naudoti kapų, obuolio kąsti, turi maistą pjaustytis, galvoti, ką kąsti, kaip kąsti. Kiekvieną dieną jaučia, kad skauda dantis, kai kanda, jaučia diskomfortą, kad ne nuosavas daiktas, maudimą, vieną kartą spaudžia, kitą kartą tempia. Po įvykio tarp dviejų priekinių dantų atsirado tarpas, kuris didėja praktiškai kas savaitę. Gydymo negali pradėti, nes neturi pinigų. Jis yra išsituokęs vienišas tėtis, gyvena su dviem vaikais, dirba už minimumą. Į rūkomąjį ateina žmonės parūkyti būtent iš ,,X“, iš kitur neateisi. Ten yra nešiojama segmentinė tvora. Ji buvo uždėta taip, kad nebūtų įmanoma praeiti. Tuo metu smuklėje buvo daug žmonių. Kai įvykis buvo, galėjo ateiti kiti žmonės iš ,,X“. Negali atsakyti, ar įvykį matė kiti žmonės. Viduje juos matė žmonės, visiems įdomu pasižiūrėti, kas vyksta. Negali atsakyti, ar kitiems žmonėms malonu matyti kraują. Visuomenei tai nepriimtina, visi ateina gražiai laiką praleisti. Kai atvyko policija, smuklė dar veikė, nebuvo sutrikdytas darbas, muzika grojo. Po įvykio merginų linksminimasis buvo nutrauktas, viskas baigėsi, važiavo namo. Jeigu įvykio būtų nebuvę, gal po to bokalą būtų pabaigę ir važiavę namo.

Nukentėjusysis NKA2 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo su panelėmis ir ryte užsuko į ,,X“, buvo išgėrę, šoko, linksminosi. Paskui rūbinėje iš striukių pasiėmė po cigaretę ir išėjo be striukių parūkyti. Rūkant atėjo KAL1, paprašė cigaretės. Jie pasakė, kad neturi. Kieme stovėjo moteris ir ji NKA1 paprašė prisidegti cigaretę. Jis buvo nusisukęs, iš pasalų pajuto smūgį į veidą, lyg būtų užpultas. Smūgiai buvo mažiausiai trys, jie buvo stiprūs. Smogė į kairį skruostikaulį, į akies vietą. Jis jokių fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo. Negalėjo būti, kad jis smogė KAL1 į krūtinę su kumščiu, elgėsi agresyviai, ėjo link kaltinamojo. Jis buvo nusisukęs nuo jo ir rūkė. Nuo smūgių suklupo, užsikabino už tvoros. Sąmonės nebuvo praradęs, bet buvo apspangęs, jautėsi silpnas, jam sukosi galva, laikėsi už tvoros apsikabinęs, jam skaudėjo galvą, jautė didelį skausmą, šluostėsi kraują iš nosies. Smūgių kitam nukentėjusiajam nematė. Galėjo nematyti NKA1 suduotų smūgių, nes buvo pasilenkęs prie tvoros ir apspangęs. Jis pats smūgių kaltinamajam atgal nesudavė. NKA1 pribėgęs prie jo pamatė, kad jis kraujuoja. Kai atsipeikėjo, šalia kaltinamojo jau nebuvo. Iš klubo atėjo jų draugės. NKA1 iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jis ėjo nusiprausti į tualetą kraujo. Buvo atėjusios merginos, padėjo apsivalyti. Atvažiavo policija. Neįsivaizduoja, dėl ko kaltinamasis jį užpuolė. Gal dėl to, kad supyko, jog jie nedavė cigaretės. Jis nėra piktybinis žmogus. Buvo sužalojimai jam padaryti, iš nosies tekėjo kraujas, skaudėjo visą akį, galvą, jautėsi gėlimas skruostikaulyje. Jis buvo išgėręs, girtumas truputį jautėsi. Girtumas jam netrukdė suprasti, kas vyksta. Be minėtos moters, jam atrodo, kad kitų žmonių šalia nebuvo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos neatlygino, jo sveikatos būkle nesidomėjo. Po patirtų sužalojimų jaučia po nakties arba naktį tirpimą po kaire akimi, truputį diegimą. Po tų smūgių jis nelabai ką atsimena, neatsimena, ar žmonės skirstėsi, kai atvyko pareigūnai. Kai nedavė cigaretės kaltinamajam, jam jokių žodžių neišsakė. Tai visuomenei nepriimtinas elgesys. Jis buvo grįžęs į Lietuvą atostogų, po atsitikimo negalėjo važiuoti pas vaikus, važiuodavo su akiniais.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. sausio 11 d. 04 val. 06 min. pranešimas apie tai, kad prie restorano „X“ nepažįstamas asmuo pranešėjui sudavė į veidą. Mušeika yra vietoje. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metai, kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 9-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo 2026 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodyta, kad dirbant pagal pranešimą ir atvykus nurodytu adresu pasitiko NKA1 ir NKA2, kurie paaiškino, jog būnant lauke prie „X“ prie jų priėjo jiems nepažįstamas vyras, kuris paprašė parūkyti. Jiems atsisakius, šis sudavė ne mažiau negu tris smūgius rankomis NKA2 į kairės pusės veidą. NKA1 bandant nuraminti vyrą, šis trenkė ranką NKA1 į veidą. NKA1 nurodė, kad pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas vyras yra KAL1, kuris sunkiai pasakojo įvykio aplinkybės, tačiau nurodė, kad priėjus prie rūkančių vyrų bei paprašius pridegti, šie pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdyti, po ko jis trenkė, tačiau kaip trenkė ir kam, neprisimena. NKA1 ir NKA2 taip pat sunkiai pasakojo įvykio aplinkybes, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus NKA1 blaivumą buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. Patikrinus NKA2 blaivumą buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Patikrinus KAL1 blaivumą buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. <...> NKA2 su GMP 0828 buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai (1 t., b. l. 19).

2026 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra atvira vietovė prie įėjimo į barą „X“, adresu (duomenys neskelbtini). Žiūrint į barą „X“, matoma ties įėjimu į barą segmentinė tvora, po kaire puse prie pastato matoma šiukšlių dėžė. Žiūrint tiesiai, matomos geltonos spalvos įėjimo į barą „X“ durys, virš durų matoma baltos spalvos lentelė su juodos spalvos užrašu „X Įėjimas“. Įvykio vietos danga yra apsnigta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 22-23).

2026 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) garso įrašo apžiūra. Skambinantis asmuo NKA2 praneša, kad prieš 5 minutes (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „X“, nepažįstamas asmuo sudavė jam į veidą, todėl iš nosies bėga kraujas. Sudavęs asmuo yra vietoje (1 t., b. l. 81).

2026 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Nurodyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, į „X“. Juos pasitinka du vyrai. Vienas iš vyrų pasakoja, kad įvyko konfliktas, nes jis su draugu išėjo parūkyti. Vyras sako, kad prie jų priėjo kitas vyras, kuris paprašė parūkyt, bet jie neturėjo. Tada vyras sako, kad vyras pirmas jiems trenkė. Pareigūnai nueina iki vyro, kuris vis dar yra salėje. Vyras pasakoja, kad išėjo į lauką ir paprašė ten buvusių vyrų prisidegti, bet vyrai jam trenkė į veido sritį, tada jis jiems trenkė atgal, sako, jog vyrai jam trenkė pirmi. Pareigūnė nueina iki kitų vyrų, vienas iš vyrų prisistato NKA1, kitas vyras prisistato NKA2. NKA1 parodo, kad viskas įvyko lauke iškart išėjus, taip pat sako, kad vyras trenkė tris, keturis kartus kumščiu abiem rankom. Jis atgal vyrui netrenkė, tik gynė draugą. Pareigūnai eina tikrini vyrų blaivumą. Po to pareigūnai ir vyrai nueina iki pareigūnų tarnybinio automobilio, kur patikrinamas trijų vyrų blaivumas. NKA2 pareigūnei pasako, kad prašys pareiškimą. GMP darbuotojai NKA2 išveža į gydymo įstaigą apžiūrai (1 t., b. l. 83-84).

NKA2 2026 m. sausio 13 d. pareiškime nurodyta, kad sekmadienio rytą „X“, (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką parūkyti, priėjęs nepažįstamas asmuo paprašė cigaretės, neturėjo, negavęs cigaretės pradėjo smūgiuoti į veidą (1 t., b. l. 12).

2026 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad NKA2 nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL SK ŽK 2026 m. sausio 12 d., 18.16 val. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl viršutinio žandikaulio ir akiduobės dugno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 38-39).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest“ kvito duomenimis 2026 m. sausio 11 d. 04:34:33 patikrintas NKA2 blaivumas. Alkotesterio rodmenys parodė 1,73 promilių girtumą (1 t., b. l. 40).

NKA1 2026 m. sausio 13 d. pareiškime nurodyta, kad sekmadienio rytą „X“, (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką parūkyti, priėjęs nepažįstamas asmuo paprašė cigaretės, neturėjo, negavęs cigaretės pradėjo smūgiuoti į veidą (1 t., b. l. 14).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest“ kvito duomenimis 2026 m. sausio 11 d. 04:35:57 patikrintas NKA1 blaivumas. Alkotesterio rodmenys parodė 1,64 prom. girtumą (1 t., b. l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 707/2026 (01) nurodyta, kad objektyvių požymių nurodančių, jog NKA1 buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra. Medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad yra pažeistų nuosavų dantų, dantų šaknų ar alveolių. Dantų protezas nėra kūno dalis, todėl nustatytas jo lūžis negali būti vertinamas kaip sužalojimas. Neatmetama galimybė, kad atliekant užduotyje nurodytus veiksmus nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 79-80).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest“ kvito 2026 m. sausio 11 d. 04:33:00 patikrintas KAL1 blaivumas. Alkotesterio rodmenys parodė 1,79 promilių girtumą (1 t., b. l. 118).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jei dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog KAL1 bylai reikšmingu laiku ir vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė NKA2 sveikatą bei sukėlė NKA1 fizinį skausmą, taip padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Kaltinamasis KAL1 pirmojo teisiamojo posėdžio 2026 m. rugsėjo 9 d. metu iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino savo veiksmus ir gailėjosi, kad jie sukėlė kaltinime aprašytus padarinius, tačiau nurodė, kad tokius veiksmus atliko tam, kad apsigintų, jo veiksmuose chuliganiškų paskatų nebuvo. Kaltinamasis parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo „X“, išėjęs parūkyti į lauke esantį rūkomąjį paprašė ten buvusių nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 prisidegti cigaretę, tačiau pastarieji buvo išgėrę, agresyviai nusiteikę, pradėjo jį įžeidinėti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu NKA2 jam sudavė kumščiu į krūtinę. Po smūgio jis atsitraukė ir, neturėdamas galimybės išvengti konflikto bei pabėgti, nusprendė gintis. Atsiminė, kad sudavė vieną smūgį NKA2 į veidą, tačiau neneigė, kad galėjo suduoti ir daugiau kartų, buvo pavartojęs alkoholio, šoko būsenos. Tada prasidėjo grumtynės, prie jo pradėjo artintis NKA1 ir jis, jausdamas grėsmę savo sveikatai, nusprendė suduoti jam vieną smūgį į veidą. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamuosius ir ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamasis 2026 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir gailėjosi, patvirtino visas esmines kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pripažino, kad konflikto metu panaudojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, atsisakė savo ankstesnių parodymų, kad buvo nukentėjusiųjų užpultas ir gynėsi, pripažino, kad dėl jo veiksmų galėjo būti sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

Be paties kaltinamojo KAL1 prisipažinimo jo kaltę pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pirmiausia nukentėjusiųjų NKA1 ir NKA2 parodymai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad įvykio dieną buvo „X“, kartu su nukentėjusiuoju NKA2 buvo išėję parūkyti į lauke esantį rūkomąjį, kalbėjosi, kai prie jų priėjęs kaltinamasis paprašė duoti parūkyti. Kadangi rūbinėje buvo palikę savo paltus su cigaretėmis, mandagiai paaiškino, kad neturi ką duoti. Tada atsitraukęs pridegti cigaretę kitai moteriai išgirdo ir pamatė kaip kaltinamasis kelis kartus sudavė ranka NKA2 į galvą. NKA1 bėgant padėti draugui, kaltinamasis sudavė ir jam vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio jam patino lūpa, jautė fizinį skausmą ir nepatogumą priekiniuose dantyse, vėliau sužinojo, kad yra skilęs jo dantų protezas. Kaltinamajam pasišalinus pamatė, kad NKA2 kraujuoja. Jie patys kaltinamojo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA2 iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Paaiškino, kad išėjus į lauką su NKA1 parūkyti, prie jų priėjo kaltinamasis ir paprašė cigaretės. Jiems atsakius, kad neturi, būdamas nusisukęs netikėtai pajuto smūgį į veidą. Kaltinamasis jam smūgiavo mažiausiai tris kartus, smūgiai buvo stiprūs, nuo jų suklupo, įsikabino į tvorą, iš nosies ėmė bėgti kraujas, jautėsi silpnas, skaudėjo galvą. Jis kaltinamajam pats jokių smūgių nesudavė, fizinių veiksmų prieš jį nenaudojo, įvykio metu jie nesielgė agresyviai. Tokie nukentėjusiųjų parodymai visiškai paneigia pirminius kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusieji įvykio metu elgėsi agresyviai ir jį puolė, kad NKA2 pirmas sudavė jam į krūtinę, o jis tik gynėsi. Priešingai, iš nukentėjusiųjų parodymų išplaukia, kad būtent kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius ir pats be jokios aiškios priežasties arba panaudodamas kaip menkavertę dingstį tai, kad nukentėjusieji atsisakė jam duoti cigaretę, abiem nukentėjusiesiems sudavė smūgius į veidą. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, pažymėtina, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutapo esminėse detalėse ir atitiko nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Abu nukentėjusieji aiškiai ir nuosekliai papasakojo apie įvykių eigą ir kaltinamojo jų atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Abejoti šių nukentėjusiųjų objektyvumu, manyti, kad jie siekia nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį bei nesiremti jų parodymais nustatant faktines aplinkybes ir pagrindžiant kaltinamojo kaltę nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 parodymus patvirtina ir kartu kaltinamojo KAL1 kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro išrašas, 2026 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, NKA2 ir NKA1 2026 m. sausio 13 d. pareiškimai, 2026 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas, BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas NKA2 pranešimas apie tai, kad nepažįstamas vyras jam sudavė į veidą, ir 2026 m. vasario 23 d. šio garso įrašo apžiūros protokolas, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose, be kita ko, užfiksuoti įvykio vietoje esančių nukentėjusiųjų paaiškinimai apie tai, kad buvo išėję parūkyti, prie jų priėjo KAL1, kuris paprašė parūkyt, bet jie neturėjo, tada kaltinamasis pirmas jiems trenkė, ir 2026 m. kovo 10 d. šių vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarta rašytinė, vaizdinė ir garsinė byloje esanti medžiaga atitinka bei papildo nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes ir neabejotinai patvirtina kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus ir jų neteisėtumą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam NKA2 buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis). Tokią išvadą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – 2026 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų apžiūros protokolas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtos išvados teisingumu ir apžiūroje dalyvavusios specialistės – teismo medicinos ekspertės K. G. kompetencija. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam NKA2 į veidą ir byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Taigi, nėra abejonių, kad KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam NKA2 padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastis ryšys.

Pažymėtina, kad BK 138 straipsnyje įtvirtintas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino sudavęs nukentėjusiajam NKA2 vieną smūgį ranka į veidą, neneigė, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, sutiko, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir dėl to gailėjosi, tačiau iš pradžių savo veiksmus traktavo kaip būtinąją gintį.

Pirmiausia teismas pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad kaltinamasis KAL1 veikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis, šioje byloje nenustatytas. Byloje nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje dėl nukentėjusiųjų veiksmų kaltinamojo sveikatai (ar gyvybei) kilo reali ir akivaizdi grėsmė. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis, būdamas neblaivus, pirmas priėjo prie nukentėjusiųjų, paprašė duoti parūkyti, o šiems atsakius, kad neturi cigarečių, sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam NKA2 į veidą ir po to dar vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam NKA1 į veidą. Kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdis, nukentėjusiojo NKA2 sužalojimų vieta ir pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, suduodamas ranka ne vieną kartą nukentėjusiajam NKA2 į veidą, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių (sveikatos sutrikdymo) atsiradimo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu KAL1 būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negalėjęs suvokti pavojingo veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Tai, kad kaltinamasis iš įvykio vietos toli nepasišalino (grįžo į restoraną), dėl savo veiksmų gailisi, nepaneigia jo kaltės padarius nukentėjusiajam NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms teismui nekyla abejonė ir dėl to, kad kaltinamojo KAL1 elgesį sąlygojo chuliganiškos paskatos – jis elgėsi įžūliai, be jokios aiškios priežasties arba panaudodamas kaip menkavertę dingstį tai, kad įvykio metu nukentėjusieji atsisakė jam duoti cigaretę, tyčia abiem nukentėjusiesiems sudavė smūgius į veidą, ir taip chuliganiškai elgdamasis, be kita ko, padarė nukentėjusiajam NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, nagrinėjamu atveju KAL1 veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymiai.

Byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai taip pat visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatyta, kad KAL1 viešoje vietoje – prie pastato „X“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su NKA2 metu tyčia ranka sudavė šiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į veidą, tuo padarydamas jam sužalojimus, kvalifikuotus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam NKA1 į veidą, taip padarė jam dantų tiltinio protezo skilimą ties 11-21 d. d. tarpdančiu, 12 d. kandamojo krašto skilimą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje nekilo ginčas, kad įvykio metu dėl kaltinamojo atlikto smūgio į veidą skilo nukentėjusiojo NKA1 tiltinis protezas. Tai, be kita ko, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 707/2026 (01) ir joje aprašyti NKA1 medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 79-80). Pirmiau konstatuota, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko elgdamasis chuliganiškai, be jokios aiškios priežasties arba panaudodamas menkavertę dingstį. Tai, kad kaltinamajam paprašius nukentėjusieji atsisakė duoti parūkyti cigaretę, nesuteikė jam jokio pagrindo spręsti susidariusią situaciją smurtu. Akivaizdu, kad kaltinamasis į nukentėjusiųjų atsisakymą galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai, o ne elgtis neteisėtai bei smurtauti. Minėti kaltinamojo veiksmai, kuomet jis restorano lankytojų rūkymui skirtoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų panaudojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, neabejotinai laikytini įžūliu elgesiu. Nukentėjusiųjų teigimu, įvykio metu rūkomajame taip pat buvo ir tokį kaltinamojo elgesį matė nepažįstama moteris, be to, dėl įvykio buvo pranešta policijai, o atvykę pareigūnai restorano patalpose surado ir išsivedė kaltinamąjį. Teismų praktikoje pažymima, kad smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad dėl viešoje vietoje kaltinamojo suduotų smūgių buvo ne tik nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo NKA2 sveikata, nukentėjusiajam NKA1 sukeltas fizinis skausmas bei padarytas jo dantų tiltinio protezo skilimas, tačiau ir neabejotinai buvo parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra abejonių, kad KAL1 sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad KAL1 viešoje vietoje atlikdamas jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, suvokė pavojingą jų pobūdį, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nagrinėjamu atveju KAL1 veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai.

Kadangi BK 284 straipsnyje įtvirtinta viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą žmogui, todėl KAL1 veiksmai, kuriais NKA1 buvo sukeltas fizinis skausmas, šiuo atveju papildomai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini.

Teismų praktikoje pažymima, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, taip pat, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

Remiantis byloje surinktais įrodymais, KAL1 2026 m. sausio 11 d. apie 03.55 val. viešoje vietoje – prie pastato „X“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su NKA2 metu, įžūliais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia ranka sudavė NKA2 ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, tuo dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė NKA2 sveikatą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą ranka sudavė NKA1 į veidą, padarydamas jo dantų tiltinio protezo skilimą ir tokiais savo veiksmais sukėlė NKA1 fizinį skausmą.

Konstatuotina, kad KAL1 padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo KAL1 gynėjas advokatas P. Novikevičius pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, dėl tinkamumo būti laiduotoju buvo apklaustas A. P.. Kita vertus, prieš įrodymų tyrimo pabaigą kaltinamojo KAL1 gynėjas pateikė naują prašymą – atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 straipsnis) ir atitinkamai savo baigiamosios kalbos metu prašė būtent tokios baudžiamojo proceso baigties. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamojo gynėjo prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, o nagrinėja tik gynėjo prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kartu su prašymu atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 susitaikius pateiktas 2026 m. spalio 6 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo NKA2 susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, taip pat 2026 m. spalio 9 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo NKA1 susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu susitaikė ir susitarė dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų (2 t., b. l. 155-157; 164-166). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti kaltinamojo ir abiejų nukentėjusiųjų susitaikymo bei susitarimų, nes kaltinamasis ir nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamų dokumentų turinys atitinka jų valią.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas minėto straipsnio taikymo svarstymas. Kita vertus, BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

KAL1 padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, sudarančios idealiąją sutaptį, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Kaltinamasis 2026 m. rugsėjo 30 d. ir dar kartą 2026 m. spalio 15 d. teisiamųjų posėdžių metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtino visas esmines kaltinime nurodytas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė. Nukentėjusieji NKA2 bei NKA1 teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas kartu su prašymu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius pateikė 2026 m. spalio 6 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo NKA2 rašytinį susitarimą, kuriame šalys sutarė, kad NKA2 nusikaltimu padarytą neturtinę žalą sudaro 1500 Eur. Nurodytą sumą kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą iš karto arba dalimis, sumokant NKA2 750 Eur iki 2026 m. spalio 14 d. ir 750 Eur iki 2026 m. gruodžio 31 d. Kartu pateikta „Western Union” mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad 2026 m. spalio 14 d. kaltinamasis NKA2 išsiuntė 750 Eur sumą (2 t., b. l. 158). Taip pat gynėjas pateikė 2026 m. spalio 9 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo NKA1 rašytinį susitarimą, kad NKA1 mažina savo civiliniu ieškiniu pareikštą piniginį reikalavimą iki 2595,55 Eur turtinės ir 1404,45 Eur neturtinės žalos, taip pat atsisako nuo pinginio reikalavimo dėl likusios neturtinės žalos dalies ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalys susitarė, kad bendra ir galutinė nuketėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlygintina suma sudaro 4000 Eur. Nurodytą sumą kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą iš karto arba dalimis, sumokant NKA1 2000 Eur iki 2026 m. spalio 14 d. ir 2000 Eur iki 2026 m. gruodžio 23 d. Taip pat NKA1 patvirtino, kad dalį nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos (iš viso 500 Eur) kaltinamasis jam yra atlyginęs anksčiau. Kartu pateikta AB „Lietuvos paštas” pinigų perlaidos kopija, patvirtinanti, kad 2026 m. spalio 14 d. kaltinamasis NKA1 išsiuntė 2000 Eur sumą (2 t., b. l. 160). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji patvirtino apie susitarimų sudarymą ir minėtų pinigų sumų gavimą. Taigi kaltinamasis savo noru atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos ir susitarė su nukentėjusiaisiais dėl likusios žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 savo noru atlygino pusę ir daugiau nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos, susitarė su jais dėl likusios žalos atlyginimo, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, kad viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą panaudojo gindamasis nuo jų veiksmų, vėlesnio teisminio nagrinėjimo metu jis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebeginčijo savo veiksmų neteisėtumo ir kaltės. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad šiuo atveju kaltinamasis savo poziciją pakeitė po byloje surinktų įrodymų ištyrimo, savaime nesudaro pagrindo jo prisipažinimą ir išreikštą gailėjimąsi laikyti nenuoširdžiais. Kaltinamasis turi teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, teikti savo įvykių versiją ir ją pakeisti teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis galiausiai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo kaltę ir kritiškai įvertino savo neteisėtą elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo susitaikymą su nukentėjusiaisiais, savanorišką dalies nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, ir susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo ateityje, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti ne tik kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, bet ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jų padarymo. Bylos duomenimis kaltinamam įvykio metu buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 118). Taigi šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kita vertus, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybes ar piktnaudžiavimą alkoholiu ir tai vertintina jo naudai.

Taigi šiuo atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (jo atitiktis BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, vertintinos kaltinamąjį asmenybę apibūdinančios aplinkybes: jo ankstesni teisės pažeidimai, nusikalstamų veikų padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys praeityje. Minėta, kad kaltinamasis idealiąja sutaptimi padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra apysunkis, o kita – nesunkus nusikaltimas, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė žmogui fizinį skausmą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis KAL1 anksčiau neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l.122-123). Kaltinamasis per paskutinius penkerius metus yra baustas administracine tvarka tik už dviejų nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą keleivine transporto priemone be bilieto ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja (1 t., b. l. 124-125). Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), vedęs, augina mažametį vaiką ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (1 t, b. l. 132-133), dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ stogdengiu, taip pat vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 126-127). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad KAL1 yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos laikytinos atsitiktinėmis, jis turi šeimą, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 47), byloje iš esmės nėra jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atgailą dėl kilusių padarinių ir aktyvias pastangas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad KAL1 ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems NKA2 bei NKA1 susitaikius. Pažymėtina, kad tokį procesinį sprendimą taip pat prašė priimti prokuroras ir nukentėjusiojo NKA1 įgaliotasis atstovas baigiamųjų kalbų metu, tam neprieštaravo ir patys nukentėjusieji.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad asmenis, be kita ko, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens sveikatą, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nagrinėjamu atveju KAL1 padarytos nusikalstamos veikos susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis – smūgių į veidą sudavimo, dėl to nukentėjusiajam NKA2 buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam NKA1 sukeltas fizinis skausmas. Nors byloje nėra duomenų apie ankstesnį kaltinamojo smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, tačiau manytina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju galėtų padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagrindų ir poreikio nagrinėjamu atveju skirti kaltinamajam KAL1 papildomų baudžiamojo poveikio priemonių teismas nenustatė.

VI. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2845,55 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos, taip pat 873,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (iš viso 6218,95 Eur) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 50-60).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kaip minėta, kaltinamasis ir nukentėjusysis NKA1 susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis sumažino civiliniu ieškiniu pareikštą piniginį reikalavimą iki 2595,55 Eur turtinės ir 1404,45 Eur neturtinės žalos, taip pat atsisakė nuo pinginio reikalavimo dėl likusios neturtinės žalos dalies ir išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo. Šalys susitarė, kad bendra ir galutinė nuketėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlygintina suma sudaro 4000 Eur, kaltinamasis dalį žalos jau atlygino ir įsipareigojo atlyginti likusią dalį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1 ir jo įgaliotasis atstovas patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir susitarė dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nutrauktinas.

VII. Kiti klausiami

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-108). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

KAL1 (KAL1), padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti KAL1 ir nukentėjusiojo NKA2 2026 m. spalio 6 d. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir susitaikymo šiame susitarime nurodytomis sąlygomis.

Patvirtinti KAL1 ir nukentėjusiojo NKA1 2026 m. spalio 9 d. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjosi išlaidų atlyginimo ir susitaikymo šiame susitarime nurodytomis sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nutraukti.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti KAL1, kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Giedrius Purvys