Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-698-1121/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01989-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.2.1.3; 2.1.16.2.2.1.5; 2.1.16.2.2.1.6; 2.14.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 15 d. Teisėjų kolegija,n u s t a t ė :Nagrinėjamo klausimo esmėVilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-589-1202/2026 A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (12 veikų), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje (3 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 1511 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d., 2026 m. balandžio 14 d., 2026 m. liepos 14 d. nutartimis kardomoji priemonė A. S. buvo pratęsta trijų mėnesių laikotarpiams.Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas A. S. atžvilgiu pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 15 d., nustačius suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.Skundo aukštesniajam teismui argumentaiSkundu kaltinamasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartį, kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskirti intensyvią priežiūrą arba kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Kaltinamasis prašo iš naujo įvertinti suėmimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, ir aplinkybę, kodėl negalima tikslų užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nurodo, jog supranta, kad ankstesni teistumai gali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl naujų nusikalstamų veikų darymo rizikos, tačiau ankščiau padarytų nusikalstamų veikų nesujunkdavo, todėl gavosi didelis teistumų skaičius. Kaltinamojo vertinimu, vien ankstesni teistumai ir jo elgesys savaime neatsako į klausimą, kodėl šiuo metu negalima užtikrinti proceso tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Prašo teismo įvertinti jo nepriekaištingą elgesį suėmimo metu. Atsiliepimų į skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo A. S. skundas atmestinasTeisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą, įvertinusi skunde nurodytus argumentus bei motyvus, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, patikrinusi skundžiamą nutartį, išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, daro išvadą, kad kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams nustatytas pagrįstai.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vertintina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. S. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti protokoluose-pareiškimuose, objektų apžiūros protokoluose, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymuose, kratų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o byloje esantys duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su kaltinamojo kalte, sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami ir įvertinami, išsprendžiamas asmens kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėjamu atveju, pirmiau nurodytų duomenų išvadai, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka.Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. be baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, kaltinamas padaręs apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, BK 1511 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, bei BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga yra nustatyta. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 2532 straipsnio 1 dalyje, 2601 straipsnio 2 dalyje, 2661 straipsnio 1 dalyje, 2672 straipsnio 1 dalyje ir 2 764 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis (toliau – ir ĮKNR) A. S. praeityje teistas 19 kartų, daugiausia iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kaip teisingai nurodyta, skundžiamoje nutartyje, iš įkalinimo įstaigos A. S. atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra jis buvo paleistas 2022 m. gegužės 24 d., o naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė praėjus neilgam laikui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, o tuo pačiu ir lygtinio paleidimo laikotarpiu (pirmosios inkriminuotos nusikalstamos veikos galima padarymo data – 2023 m. birželio 16 d.). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis taip pat yra baustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulkius sukčiavimus), padarymą. Be to Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-589-1202/2026 A. S. kaltinamas keturių baudžiamųjų nusižengimų, 14 nesunkių ir 4 apysunkių nusikaltimų padarymu. Akcentuotina ir tai, jog A. S. yra nedirbantis (2022–2024 metų laikotarpiu dirbo įvairiose įmonėse itin trumpais laikotarpiais). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo elgesys nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio, todėl yra didelė tikimybė, kad, būdamas laisvėje, A. S. gali daryti naujas, ypač turtinio pobūdžio, nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie nusikalstamų veikų darymo sistemiškumą, todėl galimai vienas iš jo pragyvenimo šaltinių yra turtinių nusikalstamų veikų darymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės bei byloje esantys įtariamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog A. S. teigiamų išvadų dėl ankstesnio savo elgesio nedaro, o nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos galimai padarytos dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisę ir netinkamo elgesio modelio. Šios aptartos aplinkybės ir toliau suponuoja pagrindą manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, t. y. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičiui, spręstina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas (taip pat ir pratęsiamas jo taikymas) tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Spręstina, kad šiuo atveju kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams nėra per griežtas, atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, epizodų kiekį ir A. S. charakterizuojančius duomenis. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė konkrečiu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Nagrinėjamu atveju fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos vertinimu, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pvz. namų areštu, intensyvia priežiūra, nes jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta įtariamojo fizinio judėjimo laisvė, įtariamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau nebūtų pilnai užkirstas kelias daryti nusikalstamas veikas. Akcentuotina ir tai, jog dalį naujų nusikalstamų veikų A. S. galimai padarė, kai jam jau buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (taikyta nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. spalio 15 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo, kadangi egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir proceso stadiją, spręstina, kad griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati, pagrįsta ir proporcinga galimam kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą, jo elgesys buvo nepriekaištingas. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nepriekaištingo elgesio tikimasi iš visų suimtųjų, nes tai atitinka jų pareigas suėmimo atlikimo įstaigoje, be to teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nurodyta aplinkybė nemažina A. S. prognozuojamo naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybės atsižvelgiant į šioje nutartyje aukščiau nurodytus duomenis. Pastebėtina, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju kaltinamajam A. S. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2025 m. spalio 15 d., t. y. skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, suėmime išbūtas laikas sieks kiek daugiau nei metus laiko. BPK 127 straipsnio 11 dalis reglamentuoja, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad suėmimo terminas, skundžiama nutartimi pratęstas iki 3 mėnesių, šiuo metu nepažeidžia ir minėtos BPK nuostatos. Spręstina, kad A. S. teisės ir laisvės suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,n u t a r i a:atmesti kaltinamojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiamaTeisėjai Mindaugas Povilanskas Eglė Venckienė Paulius Veršekys