Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. eA2-9257-424/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00265-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 22 d.TrakaiVilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo PRS1 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3176-1194/2025 pagal ieškovės SUA1 ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, n u s t a t ė :2025-06-05 sprendimu teismas patenkino SUA1 ieškinį ir priteisė iš PRS1 išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki tol, kol ieškovė mokysis bendrojo lavinimo mokykloje ir formaliojo profesinio mokymo programoje pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos (2025 m. vasario 10 d.) skaičiuojant po 500 Eur per mėnesį.Atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3176-1194/2025 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Teigdamas, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, atsakovas nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinių dokumentų teikimą reglamentuojančios teisės normos. Ši klaida tiesiogiai lėmė sprendimo už akių priėmimą ir galėjo turėt esminė įtakos bylos baigčiai. Nurodė, kad teismas padarė aiškią CPK 130 str. taikymo klaidą. Ieškinį teismas jam siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas jų negavo, nes faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Galutinį teismo sprendimą teismas įteikė viešo paskelbimo būdu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo „gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos”. Tačiau viešas paskelbimas pagal CPK 130 str. yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išnaudojus visas kitas galimybes, o teismas turėjo realių priemonių pareiškėją pasiekti tiesiogiai. Ieškovės motina A. Ž., byloje dalyvavusi kaip liudytoja ir gyvenanti su ieškove tuo pačiu adresu, turėjo jo aktyvų telefono numerį, su juo susirašinėjo per „WhatsApp” programėlę. 2025 m. gegužės 2 d., jau vykstant bylos nagrinėjimui, A. Ž. rašė pareiškėjui žinutę, siūlydama 16 000 Eur taikos sutartį dėl išlaikymo įsiskolinimo. 2025 m. gegužės 5 d., ieškovės atstovas teismui pateikė prašymą įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, motyvuodamas tuo, kad atsakovo „niekaip nepavyksta” pasiekti. Taigi tuo metu, kai teismui buvo teigiama, jog jis nepasiekiamas, ieškovės pusė turėjo tiesioginį, veikiantį ir faktiškai naudojamą ryšio kanalą su juo. Nei ieškovė, nei jos motina neinformavo teismo apie pareiškėjo kontaktus. Iki 2023-11-27 jis faktiškai gyveno sodo pastate adresu (duomenys neskelbtini), o gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Sodo pastate kilus gaisrui, jis nuo 2023-12-06 faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Deklaruota gyvenamoji vieta liko nepakeista, nes paprastai nuomotojai vengia nuomininkų deklaravimo, o pareiškėjo atveju tai papildomai apsunkino 2024 m. rugpjūčio mėnesį prasidėjusi sveikatos krizė. Byloje Nr. 2-29-1150/2024, kur jis buvo proceso dalyviu, jis turėjo atstovę advokato padėjėją Gražiną Versockienę ir teismas galėjo kreiptis į ją dėl pareiškėjo kontaktų. Teismas turėjo prieigą prie bylos Nr. 2-29-1150/2024, kurioje buvo visi jo kontaktiniai duomenys. Telefono numeris yra registruotas jo vardu viešojo judriojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva” tinkle; šiuo numeriu registruotas ir elektroninis parašas. Jo kontaktiniai duomenys buvo objektyviai nustatomi oficialiais kanalais - tai patvirtina ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40550-25 pagal BK 164 str. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2026-02-02 su juo susisiekė telefonu ir jį apklausė. Tai tiesiogiai paneigia prielaidą, kad pareiškėjo gyvenamoji ar darbo vieta buvo objektyviai nenustatoma. Teismas praleido išlaikymo bylose numatytą atsakovo paieškos procedūrą. Įteikimas viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 str. 1 d. galimas tik tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus pagal CPK 129 str. Savo ruožtu CPK 129 str. 2 d. nustato, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo kuratorius gali būti paskirtas tik atlikus atsakovo paieškos procedūrą (CPK 132 str.). Teismas, negalėdamas įteikti dokumentų, atsakovo paieškos neskelbė ir kuratoriaus skyrimo klausimo nesprendė - iš karto pritaikė kraštutinę viešo paskelbimo priemonę. Ypač reikšminga tai, kad tas pats teismas ankstesnėje su tomis pačiomis šalimis susijusioje šeimos byloje elgėsi būtent taip, kaip numato įstatymas: 2022 m. birželio 8 d. nutartimi sprendė atsakovo paieškos per policiją klausimą, policija pareiškėją operatyviai surado.Pareiškėjas nedalyvavo procese, todėl visos toliau nurodomos aplinkybės jam paaiškėjo tik po sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2026-04-24 nutarimu Nr. IBPS-V-1082285-26 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40550-25 pagal BK 164 str. konstatavus, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Nutarime konstatuota, kad nenustatyta, jog pareiškėjas pats siekia gauti mažas pajamas ar jas slepia, tikslu nemokėti išlaikymo. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina jo ribotas galimybes teikti išlaikymą, bet ne išlaikymo vengimą. Nutarime užfiksuoti objektyvūs, institucijų patikrinti duomenys: Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022-2026 m. pareiškėjui teiktos paslaugos 7 medicinos įstaigose; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto; „Regitros" duomenimis - jokių transporto priemonių; antstolio duomenimis - piniginių lėšų sąskaitose nėra. Šie duomenys yra ne pareiškėjo teiginiai, o valstybės institucijų pateikta ir prokurorės įvertinta informacija, iš esmės paneigianti sprendime padarytas išvadas apie pareiškėjo turtines galimybes.2025 m. gegužės 28 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškėjo esminės aplinkybės dėl ieškovės mokymosi statuso: (i) pažymių dokumentas pateiktas per 5 min. pertrauką elektroniniu paštu, iš anksto nebuvo EPP sistemoje; (ii) ieškovė teigė, kad U pažymys reiškia „išlaikyta", nors (duomenys neskelbtini) vertinimo sistemoje U (Ungraded) reiškia neišlaikyta; (iii) liudytoja A. Ž., davusi priesaiką, patvirtino, kad pateikta lentelė yra „mock" (bandomųjų) egzaminų rezultatai, neturintys oficialios vertės; (iv) dalykų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3, o matematikoje - trys U pažymiai. Oficialių A levels rezultatų byloje nebuvo. Kadangi CK 3.1921 str. numatytas išlaikymas pilnamečiam vaikui yra sąlyginis ir priklauso nuo sąžiningo bei pažangaus mokymosi, šios aplinkybės yra esminės ir galėjo lemti kitokią bylos baigtį. Nurodė, kad turi svarbių gynybos argumentų, kurių negalėjo pateikti nedalyvaudamas procese, pateikia argumentus dėl savo turinės padėties aktualiu laikotarpiu ir nesutikimą su priteisto išlaikymo dydžiu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. užtikrinanti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Ieškovė SUA1 atsiliepimo į prašymą nepateikė. Prašymas netenkinamasCPK 123 str. 3 d. nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, procesinių dokumentų įteikimo tvarką numato įstatymas. Įstatymas nenumato teismo pareigos ieškoti proceso dalyvio kontaktų per visas valstybės institucijas, socialinius tinkus ar kitų teisme nagrinėjamų bylų medžiagoje. Beje, civilinėje byloje Nr. 2-29-1150/24 PRS1 gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jam ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Ir tokį įteikimą įstatymas laiko tinkamu. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. nustato, kad visi Lietuvos Respublikos gyventojai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pranešti apie išvykimą iš šalies. Pakeitus gyvenamąją vietą ir neįvykdžius įstatymu numatytos pareigos ją deklaruoti, asmuo prisiėmė ir iš to išplaukiančią riziką negauti aktualios informacijos, tame tarpe ir apie iškeltas bylas teisme. Kaip matyti iš bylos Nr. e2-3176-1194/2025, teismas, matydamas, kad ieškinyje nurodytu ir atsakovo deklaruotu adresu procesiniai dokumentai neįteikiami, ėmėsi papildomo įteikimo būdo, kuris, esant deklaruotai asmens gyvenamajai vietai, nebuvo būtinas – įteikimo viešai. Įstatymas nenumato, kad šeimos bylos nagrinėjamos teismo posėdyje būtinai dalyvaujant atsakovui, išskyrus bylas dėl tėvystės nustatymo (CPK 388 str.). Teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-29-1150/24, buvo nagrinėjamas ir reikalavimas dėl PRS1 tėvystės nustatymo, todėl jam ir buvo skelbiama paieška. Atsakovo dalyvavimas, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo jo pilnametei dukrai, nebuvo pripažintas būtinu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kuratoriaus skyrimo, todėl atsakovo (PRS1) paieška net negalėjo būti skelbiama. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, papildomai įteikdamas atsakovui procesinius dokumentus dar ir viešo paskelbimo būdu, ir kad tai turėjo esminės reikšmės bylos išsprendimui, nėra pagrindo. Tam, kad procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turi būti nustatyta, kad tos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; jos yra esminės, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitoks sprendimas. Esminė aplinkybė suprantama kaip objektyviai egzistavusi ar egzistuojanti faktinė aplinkybė, kurios pagrindu teismas daro savo išvadas ir priima sprendimą spręsdamas šalių ginčą.Kaip naują aplinkybę atsakovas nurodo ikiteisminio tyrimo medžiaga pagrįstą prokuroro išvadą nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad PRS1 ne vengia mokėti priteistą išlaikymą, bet išlaikymo neteikia dėl savo turtinės padėties. PRS1 turtinė padėtis jam tapo žinoma ne po prokuroro nutarimo. Kokia jo turtinė padėtis viename ar kitame laikotarpyje, pareiškėjui buvo žinoma visada. Prokuroras tik konstatavo, kad PRS1 nepadarė nusikaltimo, tačiau naujų duomenų, kurie nagrinėjant civilinę bylą teisme, PRS1 nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nėra. Pareiškėjo argumentai apie SUA1 mokymąsi, taip pat nėra naujos aplinkybės, kadangi jis pats nurodo, kad šios aplinkybės buvo aptartos teismo posėdyje. Be to, priešingai, negu teigia pareiškėjas, CK 3.1921 str. besimokančio pilnamečio vaiko teisės gauti išlaikymą iš tėvų nesieja su mokymosi pažangumu. Atsakovas pareiškimu dėl proceso atnaujinimo iš esmės reiškia nesutikimą su teismo sprendime pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, o ne nurodo naujas esmines aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Tą beje patvirtina ir pats pareiškėjas 2026-10-09 papildomuose paaiškinimuose nurodydamas, kad pagrindinis prašymo atnaujinti procesą pagrindas yra ne nesutikimas su priteistu išlaikymu, bet dėl nepagrįsto viešo procesinių dokumentų įteikimo, o argumentus dėl bylos esmės galės pateikti tik nagrinėjant bylą iš naujo. Šios bylos kontekste teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios. Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus esminėms aplinkybėms, priteistas išlaikymas gali būti keičiamas ( CK 3.201 str.).Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, procesas nėra vertinamas Europos žmogaus teisių konvencijos atitikties kontekste, todėl teismas šių pareiškėjo argumentų nevertina. Vadovaudamasis LR CPK 370 str. teismas n u t a r ė : PRS1 prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Teisėja Ramunė Valiulytė