Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1392-1123/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-21894-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2; 21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19532-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 26307919535 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.Teismasn u s t a t ė :Institucijos priimto nutarimo esmėVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19532-2026 R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2026 m. liepos 21 d. 8.39 val. Vilniuje, Žirnių g., pakartotinai vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Nutarimu R. R. paskirta 1000 Eur bauda ir specialiosios transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams bei automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio savininkė V. L., konfiskavimas. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos V. L. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19532-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 26307919535 pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – automobilį grąžinti savininkei. Skunde nurodo, kad, automobilį vairavo buvęs sugyventinis R. R. , todėl konfiskavimu neva paveikiamas ne administracinį nusižengimą padaręs asmuo, o turto savininkė. Pareiškėja prašo automobilį jai grąžinti ir nurodo, kad ateityje jį laikys (duomenys neskelbtini), ir vairuos tik pati.Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl Automobilio konfiskavimo turi tai, kad tai nėra pirmasis atvejis, kai R. R. neteisėtai vairavo būtent šį V. L. priklausantį Automobilį. Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5285-2026 (ROIK 26296011534) nustatyta, kad R. R. 2026 m. vasario 14 d. 9.10 val. Vilniuje, Šiaurės g., pakartotinai vairavo tą patį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta. Tuomet pats Automobilis buvo grąžintas teisėtai savininkei, o iš R. R. išieškoma 2 020 Eur konfiskuotino Automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.Nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo ankstesnio analogiško įvykio, tas pats Automobilis vėl tapo R. R. padaryto administracinio nusižengimo priemone. Ši aplinkybių seka paneigia skunde kuriamą įspūdį, kad nagrinėjamas atvejis yra vienkartinis ir Automobilio savininkei visiškai netikėtas. Administracinio nusižengimo protokole R. R. trumpai nurodė, kad Automobilį paėmė draugei nežinant. Šis suinteresuoto asmens teiginys buvo vertinamas ne izoliuotai, o kartu su visomis bylos aplinkybėmis: ankstesniu analogišku pažeidimu, tuo pačiu Automobiliu, artimais R. R. ir V. L. ryšiais bei tuo, kad po pirmojo įvykio R. R. ir vėl turėjo realią galimybę pasinaudoti Automobiliu. Byloje nėra duomenų, kad po 2026 m. vasario 14 d. įvykio pareiškėja būtų pranešusi apie neteisėtą Automobilio paėmimą ar ėmusis veiksmingų priemonių, kurios realiai užkirstų R. R. prieigą prie Automobilio ir jo raktų. Skunde nurodytas pažadas, kad ateityje Automobilį vairuos tik pareiškėja, nepaneigia iki Nutarimo priėmimo susiklosčiusių faktinių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju Automobilis neabejotinai buvo administracinio nusižengimo priemonė. Po 2026 m. vasario 14 d. analogiško įvykio ir 2026 m. kovo 3 d. priimto nutarimo V. L. turėjo konkretų ir realų pagrindą žinoti, kad teisės vairuoti neturintis R. R. naudojasi būtent jai priklausančiu Automobiliu. Nepaisant to, R. R. ir toliau buvo palikta faktinė galimybė gauti Automobilį bei jo raktus. Pakartotinis to paties turto panaudojimas analogiškam pažeidimui leidžia pareiškėjos teiginį apie visišką nežinojimą vertinti kritiškai ir spręsti, kad Automobilio prieinamumas R. R. nebuvo atsitiktinis vienkartinis atvejis.Institucija prašė V. L. skundo netenkinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19532-2026 palikti nepakeistą.Teismo posėdyje Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu buvęs sugyventinis neturėtų jokios galimybės naudotis jos automobiliu, nes jie nebegyvena kartu ir yra išsiskyrę. Jis yra jos buvęs sugyventinis, todėl automobilio paėmimas jo niekaip nepaveiks. Automobilį ji įsigijo už savo asmenines lėšas ir pati moka už jo draudimą. Su juo ji buvo kartu beveik dvejus metus. 2026 m. vasario 14 d. ji sužinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Iki tol jis jai buvo sakęs, kad vairuotojo pažymėjimą turi. Tą dieną jis pats jai paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad paaiškėjo, jog jis neturi teisės vairuoti. Ji nurodo, kad jeigu jis būtų ją pažadinęs, ji būtų galėjusi jį nuvežti į darbą. Apie anksčiau jam paskirtas nuobaudas ji nieko nežinojo. Ji nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas fiziškai buvo pas jį – jis nebuvo sulaužytas, sugadintas ar kitaip pažeistas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės vairuoti. Automobilio raktelius ji buvo palikusi ant stalo trečiajam asmeniui, o ne R., nes šis jos buvo paprašęs. Jos manymu, buvęs sugyventinis, pamatęs ant stalo paliktus automobilio raktelius, jais pasinaudojo ir paėmė automobilį be jos leidimo. Ji jam leidimo vairuoti automobilį nebuvo davusi. Tuo metu jis jai nepaskambino ir apie automobilio paėmimą neinformavo. Ji apie įvykį sužinojo elektroniniu paštu, kai gavo pranešimą, kad jos automobilis buvo nutemptas. 2026 m. liepos 21 d. ji gavo dar vieną elektroninį laišką, kuriame buvo informuota, kad automobilis vėl buvo nutemptas. Tai buvo antras toks atvejis.2026 m. liepos mėnesį buvęs sugyventinis grįžo namo, tačiau maždaug po savaitės jie išsiskyrė. Šiuo metu ji su juo ryšių nepalaiko. Paskutinį kartą, kai jie bendravo, jis dirbo kažkokiame autoservise. Ji nurodo, kad automobilį įsigijo savo lėšomis ir draudimą taip pat moka pati. Automobilis yra 2002 metų, jo vertė, jos vertinimu, gali būti apie 2 000 eurų. Kadangi jis dirba, jos manymu, jis turėtų galimybę atlyginti automobilio vertę, jeigu būtų nustatyta pareiga ją atlyginti.Teismo argumentai ir išvadosSkundas tenkinamas.ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šis administracinis nusižengimas kvalifikuotas nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kartu su bauda, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.Nagrinėjamu atveju skunde keliamas klausimas tik dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo, prašant nekonfiskuoti V. L. priklausančio automobilio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) priklauso trečiam asmeniui V. L..Byloje esančiame 2026 m. liepos 21 d. administracinių nusižengimų protokole R. R. pateikė paaiškinimą, kad jis automobilį paėmė ir išvažiavo draugei nežinant. Byloje esančiame 2026 m. liepos 21 d. V. L. paaiškinime nurodyta, jog vaikinas paėmė raktelius ir vairavo jos automobilį, neturėdamas teisių, apie ką ji sužinojo tik atsibudusi 13.36 val. Teisme V. L. paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis jos automobilio raktelius paėmė ir vairavo automobilį neturėdamas teisių, jai apie tai nežinant, be jos sutikimo ar leidimo. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, be kita ko, ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. ANK 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma gali būti išieškoma tik tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Be to, teismų praktikoje pažymėtina, kad pirmenybė teikiama galimybei taikyti konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tokiai galimybei, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šio punkto pagrindu ne pažeidėjui priklausantis turtas, buvęs administracinio nusižengimo dalyku ar padarymo priemone, gali būti konfiskuotas tik tuo atveju, kai turto savininkas žinojo, kad šis jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tai reiškia, kad turto savininko veiksmuose yra kaltės elementas, pasireiškiantis jo tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-86-489/2022).Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą buvimas (turto savininko žinojimas, kad perduoda savo automobilį administraciniams nusižengimams daryti) turi būti įrodytas neabejotinai, tam nepakanka konstatuoti turto savininko neatsakingumą, nerūpestingumą ar aplaidumą, kuo šiuo atveju buvo grindžiamas Institucijos sprendimo šiuo klausimu priėmimas.Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad transporto priemonė, kurią nutarta konfiskuoti, priklauso ne pačiam R. R., o V. L., kuri apie daromą nusižengimą nežinojo, kitokio pobūdžio duomenų byloje nėra. Institucijai teiktuose paaiškinimuose, tiek R. R., tiek V. L. nurodė, jog ji automobilio neperdavė R. R.. Teisme V. L. paaiškino, jog ji nežinojo, jog R. R. paėmė jos automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti išvažiavo, ji patvirtino, jog automobilio ji nedavė R. R., automobilio raktelis buvo paliktas ant stalo kitam asmeniui, o ne R.. Pareiga išsklaidyti abejones apie tai ar automobilio savininkas perleisdamas automobilį administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, tenka institucijai, priėmusiai sprendimą konfiskuoti ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtą. Institucija nagrinėjamoje byloje šių abejonių neišsklaidė, todėl teismas daro išvadą, kad V. L. negalėjo numatyti, kad R. R. jos automobilį vairuos neturėdamas teisių. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. valdomą transporto priemonę R. R., kuriam atimta specialioji teisė, vairavo ne pirmą kartą, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad apie šias aplinkybes buvo žinoma V. L., kas atitinkamai nesudaro pagrindo spręsti, jog ji su jai priklausančiu turtu elgėsi nerūpestingai. Jokių kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais vadovaujantis galėtų būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, nenustatyta, todėl, teismo vertinimu, šioje byloje negalimas automobilio, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimas.Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad transporto priemonė priklauso V. L., kuri nežinojo ir pagal nusižengimų padarymo aplinkybes negalėjo žinoti, kad jai priklausantis turtas bus panaudotas administraciniams nusižengimams daryti, taip pat nenustačius jokių kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie R. R. padarytų nusižengimų pavojingumą ir jo ankstesnį baustumą administracine tvarka, iš pažeidėjo R. R. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis) ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas.Pažymėtina, kad tokiose bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuoto turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą. Byloje esantys VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys apie tai, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 980 Eur. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konfiskuotina būtent VšĮ „Emprekis“ suformuotoje pažymoje nurodyta vidutinė transporto priemonės vertė.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, išdėstytus šalių argumentus, rašytinę bylos medžiagą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19532-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 26307919535 keistinas dalyje dėl turto, t.y. V. L. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškant iš R. R. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1980 Eur .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4,6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,n u t a r i a :Pareiškėjos V. L. skundą tenkinti.Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19532-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 26307919535 dalį dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. išieškoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Aušra Ragelienė