Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei IES1 ir jos atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei, atsakovo ATS1 atstovei advokato padėjėjai Agnei Vasiliauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7644-127/2016 priteistą išlaikymą iš atsakovo ATS1 nepilnamečiam vaikui K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant išlaikymą po 360 Eur per mėnesį, mokėti pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant ieškovei IES1 , kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7644-127/2016 nutartimi nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamoji vieta yra su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 175 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas bendru šalių sutarimu iki 2026 m. vasario mėn. vaiko išlaikymui mokėjo po 267 Eur, tačiau vėliau vėl pradėjo mokėti po 181 Eur. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo sumą iki 360 Eur, nes pasikeitė vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi reikmenų, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyko.

Išlaikymo dydis buvo nustatytas dar 2016 m., kai vaikas buvo vos kelių mėnesių, šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų. Nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas pasireiškia tiek išaugusia įprastą kasdienių poreikių apimtimi, tiek visiškai naują poreikių, kurių ankstesnio išlaikymo nustatymo metu nebuvo, atsiradimu. Augančiam vaikui didėja maisto poreikis, o dėl intensyvaus augimo apranga ir avalynė turi būti reguliariai atnaujinama, neretai kiekvienam naujam sezonui įsigyjant vaiko dydį atitinkančius drabužius ir avalynę, įskaitant ne tik kasdienai ar laisvalaikiui skirtus drabužius bei avalynę, bet ir mokyklinę aprangą - uniformą. Kartu atsirado su mokyklos lankymu susijusios išlaidos mokymosi priemonėms, papildomam ugdymui ir būreliams, taip pat šiuolaikiniam ugdymo procesui reikalingoms techninėms priemonėms. Buvo nupirktas kompiuteris, reikalingas tiek savarankiškai ruošiant mokyklines užduotis, tiek dalyvaujant ugdymo procese tais atvejais, kai mokymas organizuojamas nuotoliniu būdu. Atitinkamai išaugo ir vaiko higienos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio bei socialiniai poreikiai. Konkretūs nepilnamečio sūnaus poreikiai: maitinimas (maistas namuose, mokykloje, užkandžiai, gėrimai) - 250 Eur; būstas (vaiko dalis komunalinėse paslaugose: šildymas, elektra, vanduo ir pan.), per metus patiriamos būsto išlaikymo išlaidos padalytos iš 12 mėn. ir proporcingai paskirstytos visiems tame būste gyvenantiems asmenims - 60 Eur; apranga ir avalynė (drabužiai, batai sezoninė apranga (žiemos, vasaros), sportinė apranga, speciali apranga būreliams - sūnus šiuo metu intensyviai auga, todėl jo aprangą ir avalynę būtina reguliariai atnaujinti. Drabužiai ir avalynė perkami atsižvelgiant į sezoną ir vaiko augimą, nes anksčiau įsigyti daiktai neretai tampa netinkami dar iki kito sezono, reguliariai atnaujinami vaiko kasdieniai, laisvalaikio ir mokyklai skirti drabužiai -100 Eur; sveikata (vaistai, vitaminai, gydymo išlaidos, skiepai, stomatologo paslaugos, papildomos medicininės paslaugos (pvz., mokami tyrimai)) – 20 Eur; švietimas ir ugdymas (mokyklinės priemonės, pratybos, rašymo reikmenys, kiti reikmenys mokyklai, klasės fondo mokesčiai, ekskursijos) – 35 Eur; laisvalaikis ir pomėgiai (būreliai (baseinas, žirgynas, karate), pramogos, knygos, žaislai ir pan.). Mokslo metų laikotarpiu, kai neserga, sūnus reguliariai lanko tris užklasines veiklas - karate, baseiną ir žirgyną. Šių veiklų lankymą ir patiriamas išlaidas patvirtina pažymos apie lankomus užsiėmimus. Vasaros laikotarpiu, kai reguliarios užklasinės veiklos nevyksta arba jų apimtis sumažėja, vaiko laisvalaikis organizuojamas kitomis formomis - vykstama į įvairias išvykas, lankomos pramogų ir laisvalaikio vietos, organizuojamos kitos vaiko amžių ir interesus atitinkančios veiklos – 500 Eur; transportas (degalai, automobilio išlaikymo dalis, pavėžėjimo paslaugos). Transporto išlaidos patiriamos užtikrinant kasdienį vaiko nuvežimą į mokyklą ir parvežimą iš jos, taip pat vežant vaiką į jo lankomas užklasines veiklas. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, todėl darbo dienomis automobiliu kasdien vykstama į mokyklą ir iš jos. Be to, du kartus per savaitę vaikas vežamas į baseiną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), du kartus per savaitę -į karate užsiėmimus (duomenys neskelbtini), taip pat vykstama į žirgyną (duomenys neskelbtini). Siekdama objektyviai pagrįsti šių išlaidų dydį, ieškovė pateikia atitinkamų maršrutų duomenis, nuvažiuojamų atstumų apskaičiavimą ir pagal juos apskaičiuotas kuro sąnaudas – 120 Eur; ryšiai ir technologijos (mobilusis telefonas, internetas, kompiuteris) – 25 Eur; kitos būtinos išlaidos (draudimas, dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė), dovanos šventėms, neplanuotos išlaidos) – 50 Eur; sūnaus gimtadienis (gimtadienio šventės surengimas). Vaiko gimtadienis organizuojamas žaidimų kambaryje, kurio nuomos kaina sudaro apie 200-250 Eur. Papildomai patiriamos išlaidos gimtadienio vaišėms ir kitoms su šventės organizavimu susijusioms reikmėms - apie 400 Eur/metus apie 35 Eur/mėn. Iš viso vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma – 1195 Eur.

Sutarčių su nurodytais būreliais nėra sudariusi, tačiau turi visus trenerių kontaktus. Ieškovė patvirtino, kad nurodytas užsiėmimų kainas, kurias patvirtino užsiėmimus vedantys treneriais ieškovės pateiktuose patvirtinimuose, ji realiai moka. Vaiko užimtumo su vaiko tėvu nederina. Vaikas būrelius renkasi pats ir čia yra vaiko noras lankyti būrelius, kurie jam patinka. Ji prisiima pareigą šiuos norus pagal galimybes finansuoti.

Atsižvelgiant į tėvų pareigų prieš savo nepilnamečius vaikus lygybės principą (CK 3.156 str. 1 d.), ieškovė turi teisę prašyti padidinti jau nustatytą išlaikymo dydį ir įpareigoti atsakovą dengti lygiai pusę vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų (1195 / 2 = 597,50 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė gauna 129,50 Eur išmoką vaikui. Apskaičiuodama išlaikymo vaikui dydį, ieškovė atėmė gaunamą išmoką vaikui. Todėl ieškovė prašo padidinti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo po 360 Eur/mėn. Teismo nutartimi nustatytas 175 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį. Nors ši suma teisės aktą nustatyta tvarka indeksuojama ir nuo 2026 m. vasario 1 d. mokėtinas išlaikymas sudaro 285 Eur per mėnesį, net ir toks indeksuotas išlaikymo dydis šiuo metu nebeatitinka realių nepilnamečio sūnaus poreikių ir nėra pakankamas jiems tinkamai patenkinti. Visa kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis juo tenka išimtinai ieškovei. Atsakovo nedalyvavimas vaiko gyvenime nėra nulemtas ieškovės veiksmų - ieškovė niekada nedraudė ir netrukdė atsakovui bendrauti su sūnumi, o faktinis ryšio su vaiku nebuvimas yra paties atsakovo pasirinkto elgesio pasekmė. Todėl būtent ieškovei ištisus metus, kiekvieną dieną, tenka visa faktinė atsakomybė už vaiko kasdienę priežiūrą.

Ieškovė negrindžia reikalavimo tuo, kad dėl iš esmės geresnės atsakovo turtinės padėties jam turėtą tekti neproporcingai didesnė vaiko išlaikymo dalis. Byloje nėra oficialių (duomenys neskelbtini) registrų išrašų ar kitų objektyvių duomenų apie atsakovo turimą ar neturimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą registruotiną turtą. Pažymėtina, kad įrodinėjant savo ribotą turtinę padėtį reikšmingi būtų ne tik turto turėjimą, bet ir jo neturėjimą patvirtinantys oficialūs duomenys. Todėl, atsakovui turint galimybę tokius duomenis pateikti, tačiau jų nepateikus, nėra objektyvaus pagrindo jo deklaruojamą turtinę padėtį laikyti visapusiškai atskleista ir vien jo paties pasirinktais pateikti duomenimis grįsti išvadą, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atvirkščiai, atsakovo deklaruojamų pajamų dydis objektyviai leidžia nustatyti, kad atsakovas yra pajėgus teikti 360 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Kritiškai vertintina ir atsakovo jau bylos nagrinėjimo metu pateikta gyvenamojo būsto nuomos sutartis, kuria jis grindžia papildomą 700 GBP dydžio mėnesinę finansinę prievolę. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ne vien formalų tokios sutarties sudarymą, bet ir realų jos vykdymą-faktinį gyvenimą nuomojamame būste bei nuolatinį sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimą, (liepos mėn. ir užstato sumokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikti). Be to, atliekant mokėjimą už birželio mėn. mokėjimo pastabose nurodyta neva apie padidintą nuomos mokestį, nors įrodinėjama, kad tai yra nauja nuomos sutartis. Todėl vien šalių pasirašytas privatus dokumentas, nesant jį patvirtinančių objektyvių duomenų, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas faktiškai patiria būtent tokio dydžio nuolatines būsto išlaidas ir dėl jų nėra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Turi seną automobilį. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji. Padedama artimųjų vaiko išlaikymui pati ieškovė gali skirti 360 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas todėl vaiko išlaikymui taip pat privalo skirti 360 Eur.

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Įvertinęs savo finansines galimybes, nestabilias pajamas, brangų pragyvenimo lygį (duomenys neskelbtini), sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį galėtų skirti 270 Eur sumą. Atsakovas teigia, kad su vaiku ryšio nepalaiko, nes atsakovė neleidžia. Tiek atsakovas, tiek atsakovo tėvai siekė bendrauti su vaiku, pirkdavo jam dovanas. Tačiau po dovanų perdavimo jau kitą dieną tos dovanos būdavo patalpintos į skelbimų portalus kaip parduodamos. Kas rodo, kad vaikui kaip ir nieko netrūksta.

Nors 2016 m. sausio 21 d. nutartimi buvo nustatytas išlaikymas po 175 Eur atsakovas mokėjo didesnį išlaikymą po 267 Eur. Tačiau kai atsakovė jam pareiškė, kad jis nėra vaiko tėvas, atsakovas pradėjo mokėti žymiai mažiau. Šią aplinkybę patvirtina ir pati ieškovė. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per metus (2024 ir 2025 m.) sudaro apie 31 965 GBP (apie 36 900 Eur). Iš šios sumos ieškovas sumoka mokesčius 5 042 GBP (apie 5820 Eur), todėl į rankas gaunamos pajamos sudaro apie 26 923 GBP (apie 31 079 Eur) per metus. Per mėnesį tai būtų apie 2 200 GBP (apie 2 500 Eur). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pragyvenimo kaštai daug didesni. Atsakovas savarankiškai dirbantis asmuo (duomenys neskelbtini). Darbas priklauso nuo klientų ir užsakymų kiekio, todėl jo pajamos nėra stabilios. Būna laikotarpių kai užsakymų neturi. Taip pat darbas priklauso nuo sezoniškumo ar valstybės finansinės situacijos. Papildomai patiria išlaidas nuvykimui į darbą bei automobilio draudimui, turi įsigyti darbui reikalingas priemones, įrankius. Nuosavo būsto neturi. Būsto nuomai išleidžia apie 700 GBP (apie 812 Eur) per mėnesį, Papildomai moka komunalinius mokesčius. Nekilnojamojo turo neturi. Atsakovui priklauso automobilis, kurį naudoja darbui ir kurio vertė yra apie 8 000-10 000 Eur. Iš esmės atsakovas sumokėjęs nuomą, už kurą, maistą, dar mokėdamas po 360 Eur liktų be cento, absoliučiai neturėtų jokios teisės į asmeninį gyvenimą. Nėra įrodyta, kad yra reikšmingai pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis. Kitų išlaikytinių neturi. Tik išlaiko tėvus. Skolų neturi.

Ieškovės pateiktos pažymos apie vaiko lankomos būrelius yra visiškai neetiškos. Jos nėra pasirašytos elektroniniais parašais. (duomenys neskelbtini) baseinas, žirgynas (duomenys neskelbtini) tikrai nėra tokios įstaigos, kur uždeda parašus kompiuteriu. Pasidomėjus apie karate užsiėmimus, asmuo nurodytas treneriu yra nepilnametis asmuo, kurį toje pačioje mokykloje treniruoja trenerė M.. Parašas matosi uždėtas su power point programa. Mokyklos puslapyje yra oficialiai pateikiami duomenys apie užsiėmimų kainas. Užsiėmimų abonementas individualių treniruočių toje mokykloje 8 kartų per mėnesį kainuoja 80 Eur, todėl ieškovės nurodytos kainos neatitinka oficialiame puslapyje skelbiamų. Lankomas žirgynas, 8 kartai per mėnesį - 86 Eur. Nurodyta ieškovės trenerė sutampa su oficialiame žirgyno puslapyje nurodyta. (duomenys neskelbtini) baseinas – 8 kartai per mėnesį individualių užsiėmimų abonementas 69 Eur. Nei viena kaina nėra nurodyta nuo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iškraipo informaciją, kad išleidžia 500 Eur užsiėmimams per mėnesį. Net jei suskaičiavus, kad vaikas lango visus 8 kartus per mėnesį susidaro 220-230 Eur. Patvirtinimuose nurodytais numeriais negalima prisiskambinti (sako, kad tokio numerio nėra). Todėl preziumuojama, kad ieškovė disponuoja suklastotais dokumentais. Vieni būreliai jau yra lankomi vieni 2 metus, kiti 6 metus, 3 metus. Todėl tai nėra kažkoks esminis pasikeitimas. Dar net abejotina, ar vaikas apskritai lanko šiuos būrelius. Ieškovė sutarčių su nurodytomis ugdymo įstaigomis nepateikė. Nors įprastai tokios sutartys yra sudaromos, nes įstaigos prisiima atsakomybę už vaiką. Ieškovė teikia duomenis, kad dirba ir kad jos darbo užmokestis yra 600 Eur. Ieškovė nurodo, kad dirba 5 darbo dienas per savaitę, iš viso 20 val. kas yra 4 val. per dieną. Tai jei ieškovė reikalauja maksimalių išlaikymo kaštų ir nori, kad vaikas lankytų 100 būrelių, tai tada turėtų įvertinti ir savo finansines galimybes ir prisidėti prie vaiko norų. Nėra objektyvių duomenų, kad ji negalėtų dirbti daugiau ir daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės sveikatos būklę, darbingumo apribojimus, profesines aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių ji negalėtų gauti papildomų pajamų.

Ta aplinkybė, kad pabrango maistas, drabužiai ar dar kažkas, tai natūralu. Tačiau nėra kažkoks esminis dalykas, nes vaikas nuolatos augo ir jam reikėjo pirkti naujus drabužius. Ieškovės pateikti įrodymai, neva ieškovė pirko kompiuterį. Tačiau nenurodyta kas jį pirko. Paimtos specialiosios sąlygos iš pirkimo pardavimo sutarties, todėl tai neįrodo, kad ieškovė iš vis jį pirko. Taip pat bandoma įrodyti, kad yra perkami drabužiai vaikui ir vieno pirkimo metu išleidžiama apie 200 Eur. Tačiau ieškovė pateikia tik prekių krepšelio nuotrauką, kur prašoma pereiti prie apmokėjimo. Ar ieškovė apmokėjo tą krepšelį nėra duomenų, todėl tai irgi nėra įrodymas. Pateikiama reikmenų mokyklai įsigijimo čekiai. Ieškovės ant jų pasirašyta, kad pirko K.ir A. į mokyklą. Tačiau akivaizdu, kad pirkta net ne vienam vaikui. Taip pat pasirašoma A. S.. Kas jis toks nėra aišku, galimai tuos čekius jis pats ir apmokėjo.

Atsakovas neginčija išlaidų maistui, sveikatai, ryšiams ir technologijoms. Būstui nurodoma, kad išleidžiama 60 Eur. Ši suma niekuo nepagrįsta, neaišku nei kokiame būste gyvena, nei kokie komunaliniai mokesčiai. Neaišku kiek asmenų tame bute gyvena, ieškovė turi ir kitų vaikų. Nurodoma, kad aprangai ir avalynei išleidžia į mėnesį po 100 Eur. Atsakovas nesutinka su šia suma. Vaikas mokykloje nešioja uniformą, todėl kasdienai tų drabužių tiek nereikia. Pakaktų 50 Eur per mėn. Šveitimas, ugdymas nurodoma, kad išleidžiama per mėnesį 35 Eur. Atsakovas mano, kad ši suma turėtų būti mažintina. Transportas - 120 Eur išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Mokykla nėra toli nuo namų. Jei mokyklos yra tolėliau, tai mokyklos užtikrina vaikų atvykimą į mokyklas geltonaisiais autobusiukais. Nors ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko būrelius kažkodėl renkasi (duomenys neskelbtini) ir neva vežioja vaiką didelius atstumus. Kitos būtinosios išlaidos - 50 Eur. Šios išlaidos nėra aiškios ir detalizuotos, vaiko sveikata ir kitos išlaidos yra išskirtos atskirai. Tapatybės kortelės, pasas nėra gaminami kiekvienus metus. Sūnaus gimtadienio šventė - 400 Eur. Dėl vaiko teisės į gimtadienį neginčijama, tačiau turi būti atsižvelgta ir į galimybes. Kai pati ieškovė uždirba 600 Eur galima rinktis gimtadienio šventę ir kuklesnę. Skirti vaiko gimtadieniui visą mėnesinį atlyginimą tikrai nėra protinga. Tokie dalykai kaip sūnaus gimtadieniai, vaiko lankomi būreliai turi būti derinami su atsakovu, o ne vienašališkai ieškovės nuspręsti.

Institucija teikianti išvadą, nurodė, buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta, kad ieškovė su dviem sūnumis ir mama gyvena ieškovės mamai priklausančiame apie 90 kv. m. name. Namuose yra trys kambariai. Namuose švaru tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, vaikui skirtas atskiras kambarys. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikas šiuo metu jokių būrelių nelanko. Atsakovo teikiamo vaikui išlaikymo dydis po 175 Eur kasmėnesinėmis išmokomis buvo nustatytas daugiau nei prieš 10 metų. Per juos pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, nepilnametis vaikas augo, augant vaikui didėjo ne tik jo bendrieji poreikiai – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, laisvalaikio poreikiai, taip pat didėjo ir nepilnamečio kultūriniai, psichologiniai, dvasiniai poreikiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, yra matęs du kartus. Vaikas lankosi teatre, koncertuose, važiuoja į mokyklos organizuojamas ekskursijas, dalyvauja įvairiose edukacijose. Vaikas yra išreiškęs norą lankyti žirgyną, tačiau ieškovė šiuo metu neturi tam pakankamai lėšų. Vaikas nurodė, kad jam reikalingus daiktus perka mama. Atsakovo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma. Apsilankyti atsakovo namuose ir ištirti šeimos aplinkos sąlygas nėra galimybės, nes atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybe, įstatymines nuostatas, institucija daro išvadą, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

2015 m. lapkričio 3 d. gimimo liudijimo (įrašo Nr. 9147) duomenimis, K.R., gimęs (duomenys neskelbtini) , yra ATS1 ir IES1 sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2016 m. sausio 21 d. patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakovas teikia nepilnamečiam vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 175 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 360 Eur. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš daugiau nei dešimt metų, o priteistos 175 Eur sumos, šiuo metu atsakovo mokamos 181 Eur sumos, nepakanka būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė, prašydama padidinti teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį, nurodo, kad nors atsakovas iki 2026 m. vasario mokėjo 267 Eur, (pagal indeksaciją turėjo būti mokama po 285 Eur), tačiau atsakovo mokėta suma artima indeksuotai sumai vaiko poreikių padidėjimo taip pat nepatenkina. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, neneigia fakto, kad vaiko poreikiai nuo 2016 m. apskritai padidėjo, tačiau nesutinka su jų padidėjimo apimtimi, taip pat nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo, priešingai – atsakovui apmokėjus visus būtinuosius mokesčius ir sumokėjus ieškovės prašomą išlaikymą atsakovas liktų be pinigų. Atsakovas nurodo galintis mokėti 270 Eur išlaikymą.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimu Nr. 700 nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. yra 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846 Eur (atskaičius mokesčius), kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių tenkinimo lentelę matyti, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 1195 Eur suma. Atsakovas neginčija kategorijų – maitinimo išlaidos (250 Eur); sveikata (20 Eur); ryšiai ir technologijos (25 Eur). Didžiausią vaiko poreikiams tenkanti suma – 500 Eur yra laisvalaikiui ir pomėgiams. Ieškovė nurodo, kad vaikas lanko neformaliojo ugdymo būrelius. Tačiau atsakovas su tokiomis sumomis nesutiko, nurodė, kad neformaliojo ugdymo būreliai su juo nebuvo derinti ir šiai išlaidų kategorijai suma turėtų būti mažinama kone per pusę. Teismas pastebi, jog teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaidas vaiko lankomiems būreliams patiria ne kiekvieną mėnesį, nes vaikas juos lanko nereguliariai. Kai vaikas serga į juos neina, o ieškovė moka tik už faktiškai lankytus užsiėmimus. Ieškovė įrodinėjo, kad vaikas lanko visus nurodytus būrelius. Tačiau tarnybos išvadoje, kuri paremta 2026 m. gegužės 6 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, nurodyta, kad vaikas nelanko jokių būrelių. Nurodyta, kad pokalbio su ieškove metu ji yra nurodžiusi, kad vaikas yra išreiškęs norą lankyti žirgyną. Tuo tarpu patvirtinime apie nepilnamečio lankomus žirgyno užsiėmimus nurodyta, kad vaikas užsiėmimus faktiškai lanko nuo 2022 metų. Ieškovė, teigdama, kad vaikas lanko būrelius, nepateikė neformalaus ugdymo sutarčių, su nurodytų paslaugų teikėjais. O ieškovės pateikti patvirtinimai, išduoti privačių asmenų neįrodo, kad vaikas šiuos užsiėmimus lanko nuolatos. Neformalusis ugdymas vykdomas pagal nuoseklias atitinkamų vaiko įgūdžių tobulinimo programas, jas vykdo tam teisę turintys paslaugų teikėjai. Ieškovės nurodyti epizodiniai vaiko apsilankymai žirgyne ar baseine labiau atitinka laisvalaikio praleidimo formą, o ne sisteminį vaiko ugdymą. Aktyvus ir turiningas vaiko laisvalaikis taip pat yra svarbi vaiko poreikių dalis, tačiau ieškovė neįrodė, kad 500 Eur suma yra reikalinga užtikrinti vaiko neformalųjį ugdymą; kad nurodytos veiklos yra tęstinės, kuriomis vaikas užsiima ne vienerius metus, yra susijusios ne tik su laisvalaikio praleidimu, bet ir su vaiko saviraiška, gebėjimų ugdymu bei fiziniu ir socialiniu vystymusi.

Atsakovas taip pat ginčijo ieškovės patiriamas transporto išlaidas (120 Eur), vežiojant vaiką į mokyklą, būrelius ir kad realiai patiria tokias išlaidas. Ieškovei neįrodžius, kad vaiko vežimas į būrelius yra reguliarus, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodyta transporto išlaidų suma. Taip pat teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad išlaidos aprangai ir avalynei patiriamos ne kiekvieną mėnesį ir nors augant juos reikia atnaujinti, ieškovės nurodyta kaip būtina 1200 Eur suma per metus, kelia pagrįstas abejones. Išlaidų kategorija – kitos būtinosios išlaidos (50 Eur), kuriuos ieškovė nurodo išleidžianti draudimui, dokumentams, dovanoms šventėms ir neplanuotoms išlaidoms. Sutiktina su atsakovu, kad ne kiekvienus metus daromas vaiko asmens dokumentas. Apie tai, kad vaiką yra apdraudusi, ar kaupia vaiko ateičiai draudimo bendrovėje, ieškovė tokių duomenų nepateikė. Sūnaus gimtadienio šventė (35 Eur/mėn.) yra organizuojama ieškovės iniciatyva ir nuožiūra. Atsakovas klausimo, kad vaikas turi teisę švęsti gimtadienį nekvestionuoja, tačiau teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovė organizuodama vaikui šventę turi įsivertinti ir savo galimybes.

Išlaikymo instituto paskirtis yra užtikrinti vaiko einamųjų, konkrečiu laikotarpiu ir kiekvieną mėnesį egzistuojančių poreikių tenkinimą, todėl nustatant išlaikymo dydį turi būti vertinamos pirmiausia realiai ir reguliariai patiriamos išlaidos, o ne ateityje galinčios atsirasti išlaidos. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina ieškinyje nurodytų išlaidų dydį ir jo atitiktį faktinėms vaiko išlaikymo sąnaudoms. Atsižvelgiant į vaiko poreikiams būtinas ir pagrįstas išlaidas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju protinga ir racionali vaiko išlaikymui teiktina suma yra 805 Eur per mėnesį (kiekvienam iš tėvų – 402,50 Eur).

Tačiau pažymėti, kad ieškovė prašo mažesnės sumos nei pusė minimalios mėnesinės algos ir pagal teismų praktiką ji nėra įpareigota pateikti tokių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė paaiškino, kad teikdama internetinės parduotuvės krepšelio nuotrauką, taip pat parduotuvės čekius įrodančius kanceliarinių prekių įsigijimą, įrodinėja vaikui reikalingų drabužių ir kitų priemonių išaugusias kainas. Tuo tarpu atsakovas įrodinėdamas, kad vaikui gali pakakti ir 270 Eur, nepateikė jokių įrodymų.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė nuo 2026 m. birželio 17 d. pradėjo dirbti, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 576,50 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovės pajamas sudaro taip pat gaunami vaiko pinigai po 129,50 Eur už kiekvieną vaiką. AB „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2014 m. kovo 11 d.). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamo turto nėra, gyvena jos motinai priklausančiame būste su savo motina ir dar vienu nepilnamečiu vaiku. Ieškovė nurodo, kad prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji, todėl jos skirtina vaiko išlaikymui suma yra 360 Eur. Atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 200 GBP (apie 2 500 Eur). Atsakovas nurodė, kad turi automobilį, kurio vertė apie 8 000-10 000 Eur. Atsakovas pateikė 2026 m. birželio 1 d. sudarytą nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovo per mėnesį patiriamos nuomos išlaidos yra 700 GBP (apie 812 Eur). Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo būtinąsias išlaidas komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ar su savarankiška veikla susijusias išlaidas, atsakovas nepateikė. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Nurodė materialiai remiantis tėvus.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pažymėtina kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis remia savo senyvo amžiaus tėvus yra savo noru prisiimtos finansinės išlaidos, kurios negali būti prilyginamos įstatyme nustatytai pareigai išlaikyti nepilnametį vaiką ir negali būti pagrindu mažinti nepilnamečiui sūnui teikiamą išlaikymą. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų prioriteto principą, atsakovo finansinės galimybės pirmiausia turi užtikrinti tinkamą jo nepilnamečio vaiko išlaikymą, o ne pilnavertišką savo asmeninių poreikių tenkinimą. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, prie kurių atsakovas neprisideda.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Kaip nurodė pati ieškovė, jai kas mėnesį yra mokama 129,50 Eur išmoka vaikui. Todėl šią sumą jau yra išskaičiusi iš prašomos iš atsakovo priteisti išlaikymo sumos. Taip pat ieškovė vertina ir savo galimybes teikti vaikui išlaikymą tokia pačia suma. Todėl teismas laiko, jog ieškovės prašoma priteisti 360 Eur suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius.

Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku našta, atsakovas su vaiku nebendrauja, jis nepatiria papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, nesant byloje duomenų apie atsakovo ribotas galimybes dirbti, į tai, kad, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, į padidėjusį minimalų mėnesinį atlyginimo dydį, bei nenustatęs pagrindo iš atsakovo priteistiną išlaikymą mažinti, daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir gaunantis pakankamas pajamas, gali teikti vaikui 360 Eur materialinį išlaikymą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio K. R. motina, ieškovė IES1 . (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas priteisto periodinio išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteistą 175 Eur išlaikymą prašė padidinti iki 360 Eur. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis sudaro 67 Eur = (185 Eur × 12 mėn. x 3 proc.). Todėl 67 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo padidinimo priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur už ieškinio parengimą, 363 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 242 Eur už atstovavimą teisme. Iš 2026 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovei teisines paslaugas teikė advokatė Vaida Gulbinienė. 2026 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaita faktūra serija VG Nr. 042 išrašyta už rašytinius paaiškinimus – 363 Eur sumai. 2026 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra serija VG Nr. 045 išrašyta už atstovavimą teismo posėdyje – 242 Eur sumai. Ieškovė taip pat pateikė 2026 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo 300 Eur gavėjui Corporo Group UAB, mokėjimo paskirtis – už dokumentų parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad su šia įmone buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir, kad nurodytą sumą sumokėjo būtent už ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteisiamos pagrįstos įrodymais 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259-260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7644-127/2016 patvirtintos taikos sutarties 3 punktu nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui K.R. ir priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 605 Eur bylinėjimosi išlaidas IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 67 Eur žyminį mokestį valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 2222.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.