Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „A.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

U. J. 2026 m. spalio 1 d., apie 18.00 val. Nemenčinės plente, ties transporto sustojimu „Antaviliai“, šalia Mikalojaus Husoviano gatvės, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais U. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji U. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2026 m. spalio 1 d. buvo su sugyventiniu ir dukra sodyboje. Buvo geri orai, planavo ten likti su nakvyne. Paskutiniu metu su sugyventiniu alkoholio nevartoja, turi susitarimą alkoholio nevartoti, tačiau ji nusipirko alkoholio ir išgėrė. Dėl šios priežasties ji susipyko su sugyventiniu, tarp jų apie 18 val. įvyko apsižodžiavimas, ko pasekoje, būdama sunkioje emocinėje būsenoje, sėdo už automobilio vairo ir nutarė grįžti į Vilnių. Iš (duomenys neskelbtini) vyko į Vilnių, važiavo Nemenčinės plentu. Pamačiusi švyturėlius iš galo ji sustojo stotelėje. Pirmą kartą į alkotesterį pūtė nuotoliu, po to davė dar du kartus įpūsti. Pripažįsta jai nustatytas promiles, galėjo būti toks neblaivumas. Nežino kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo iki sėdimo už vairo – tuo metu buvo jos bloga emocinė būklė. Gėrė degtinę, buvo nusipirkusi 0,35 l butelį. Alkoholį pradėjo vartoti apie pietus, po pietų. Išgėrė ne visą butelį, tačiau prieš išvažiuojant išgėrė stikliuką, kad nuimtų susijaudinimą. Į sodybą važiavo trise, o iš sodybos dviese. Nurodė, kad būtinybės išvykti iš sodybos nebuvo. Iki nagrinėjamo įvykio alkoholio buvo nevartojusi nuo 2025 m. gruodžio mėn. 2025 m. įvykis jai buvo pamoka, dėl to nutarė alkoholio nebevartoti ir jai puikiai sekėsi. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo kreipusis į specialistus, yra praėjusi kursą ir viskas buvo gerai iki šio nagrinėjamo įvykio. Po 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo kreipusis į psichologą, bet nustojo vaikščioti, nes specialistas nematė poreikio daugiau su ja dirbti. Tą dieną nusipirko degtinės, nes užėjo momentinis noras išgerti ir su tuo psichologiškai nesudirbo, nors žinojo jog jai negalima gerti. Alkoholį sodyboje vartojo viena. Sugyventinis nematė kaip ji vartojo alkoholį, bet alkoholį ant jos užuodė, dėl to ir kilo tarp jų barnis. Neturi loginio paaiškinimo kodėl vartojo. Nuo sodybos iki policijos pareigūnų sustabdymo buvo nuvažiavusi 30-40 km. Gatvė nebuvo judri, buvo toks paros metas, be to, ten yra daug vidutinio greičio matuoklių. Jai važiuojant jokių įvykių nebuvo. Ji iš sodybos važiavo, dėl to jos automobilis apsinešė purvu. Policija ją sustabdė dėl to, kad ji kažkokiam vairuotojui sukėlė įtarimą. Kažkiek jautėsi apsvaigusi. Emocijos ją paskatino sėstis už vairo. Važiavo kartu su dukra. Dukra būna visuomet kartu su ja. Blogai vertina šioje situacijoje dukros saugumą, tai buvo neatsakingas poelgis. Supranta, kad sukėlė pavojų sau, aplinkiniams ir dukrai. Automobilis priklauso jai, ji vairuoja virš (duomenys neskelbtini) metų. Labai gailisi dėl to kas nutiko. Laiduotoja būti pasirinko močiutę, nes ji yra griežta moteris, turi daug įsitikinimų, kurių laikosi ir nenuolaidžiauja. Su močiute dažnai susiskambina, matosi kartą ar du per mėnesį. Jos tėvas gyvena su močiute, tai močiutė tą pačią dieną iš jos tėvo sužinojo apie šį įvykį. Ji buvo uždaryta tarnybiniame automobilyje, dėl to pati negalėjo pranešti močiutei. Močiutė yra griežtesnė už tėvą. Sugyventinis ar jos tėvas negali būti laiduotojais. Po įvykio bendravo su močiute. Močiutė nuo jos gyvena 3 km atstumu. Galvoja apie gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui, nes atsirado problema. Automobilis jai yra reikalingas, nes jos ofisas vienoje įmonėje yra kitame mieste, tenka periodiškai – 2-3 kartus per mėnesį nuvykti (2026 m. spalio 14 d. teisiamasis posėdis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji U. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2026 m. spalio 1 d. buvo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) <...> kartu su sugyventiniu M. Č. ir dukra <...>. Kadangi buvo geras oras ilsėjosi, planavo likti nakvoti minėtu adresu todėl vartojo alkoholinį gėrimą degtinę, alkoholi vartojo viena. Tarp jos ir sugyventinio vakare kilo konfliktas ji nusprendė važiuoti namo kadangi pasijautė nesaugiai. Kodėl pasijautė nesaugiai negalėjo paaiškinti. 2026 m. spalio 1 d., apie 17.20 val. pasiėmė dukrą, įsėdo į jai priklausantį automobilį Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo namo <...>. Bevažiuojant ją sustabdė policija. Kai tik policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, iškarto sustojo. Policijos pareigūnei priėjus pakalbėjo ir po to ji patikrino jos blaivumą, ko pasekoje buvo nustatytas blaivumo laipsnis. Kad vairavo išgėrusi neneigė iškarto. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Daugiau taip neatsakingai nesielgs (b. l. 49-50).

Kadangi kaltinamoji U. J. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. B. J. nurodė, kad kaltinamoji yra jos anūkė, t. y. jos sūnaus dukra. Jos su anūke yra labai artimos, anūkė yra pagrindinė jos padėjėja. Anūkė yra atsakinga vairuotoja. Jai šokas dėl tokio įvykio, didelis smūgis dėl tokio poelgio. Apie šį įvykį jai pranešė sūnus. Viską žino apie anūkės problemas su alkoholiu ir Vaikų teisėmis. Anūkei atskaitė moralą. U. J. sugyventinis linkęs į alkoholio vartojimą ir daro anūkei blogą įtaką. Supranta, kad laidavimas didelė atsakomybė, supranta tai kaip nuolatinę priežiūrą. Su anūke susitinka dažnai, būna, kad kartais reikia, jog ją kažkur nuvežtų, kiekvieną dieną susiskambina. Anūkę apibara, bet ši išklauso ir niekam neprieštarauja, reaguoja į jos pastabas. Nemano, kad jos sveikata yra bloga, su sūnumi gyvena 4-5 metus, nes mirė jos vyras ir jai buvo reikalinga mobili pagalba. Kai susijaudina būna aukštesnis spaudimas, bet su širdimi neblogai, vartoja vaistus. Prašo laidavimą skirti be užstato, nes jos gaunama pensija yra (duomenys neskelbtini) Eur. Mano, kad jos anūkė pasimokė ir ateityje susitvarkys. Anksčiau nėra užuodusi alkoholio kvapo ant U. J. Jai teko anūkę auginti, nes vaikai anksti apsivedė. Ji pati niekada nevairavo, šeimoje vairuoja jos sūnus ir U. J. Anūkė su ja yra atvira, išsipasakoja. Žino apie nagrinėjamą įvykį, bet apie ankstesnius įvykius nieko nežino. Anūkei visuomet buvo autoritetas, jos žodžiai anūkei pro ausis nepraeina. Tikisi jog ateityje tokia situacija nepasikartos, nurodė, kad dėl anūkės ir sugyventinio problemų dėl alkoholio kalbėjo ir su sugyventinio artimaisiais, bet mano, kad anūkė ir sugyventinis jau suaugę žmonės (2026 m. spalio 14 d. teisiamasis posėdis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. nurodė, kad <...> 2026 m. spalio 1 d., apie 17.50 val., dirbdama ekipaže kartu su Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja A. J. (šaukinys V1725), vykdžiau tarnybines funkcijas. Joms dirbant su kitu įvykiu, iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad netoliese važiuoja baltos spalvos automobilis „Citroën DS3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai yra neblaivi. Pastebėjus nurodytą transporto priemonę, ji buvo sustabdyta. Automobilį vairavo U. J. Jos elgesys ir išvaizda iš karto sukėlė įtarimų, kad ji gali būti neblaivi – kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Priekinėje keleivio vietoje buvo nepilnametė vairuotojos dukra B. Č. Pasiteiravus U. J. ar ji šiandieną vartojo alkoholius gėrimus, ji atsakė, jog vartojo. Paklausus U. J., kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, ji tikslaus laiko nenurodė, tačiau paaiškino, kad alkoholį vartojo sodyboje. Vairuotojos blaivumas pirmiausia buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė ženklą „X“, reiškiantį, kad asmuo galimai vartojo alkoholį. Vėliau vairuotojos blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0191, prietaiso Nr. 2488050. 18.06 val. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,56 prom. neblaivumas, o 18.27 val. antruoju pūtimu – 2,40 prom. neblaivumas. Iš U. J. buvo paimti automobilio rakteliai, kadangi ji teigė norinti važiuoti namo ir nuvežti vaiką, taip pat prašė jos nesulaikyti ir paleisti (b. l. 32-33).

2026 m. spalio 1 d. tyrėjos A. J. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. spalio 1 d., apie 17.43 val., dirbdama kartu su jaunesniąja tyrėja V. P., iš VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Citroën“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, vairuotoja yra galimai neblaivi, buvo atsitrenkusi į kelio atitvarus ir važiuoja kartu su vaiku. Tęsiant darbą su ikiteisminiu tyrimu Nemenčinės pl., OVS budėtojai papildomai pranešė, kad Nemenčinės pl. Vilniaus miesto kryptimi važiuoja automobilis „Citroën“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Nurodytas automobilis buvo sustabdytas. Po automobilio sustabdymo jaunesnioji tyrėja V. P. priėjo prie vairuotojo pusės durelių. Vairuotoja pradarė automobilio dureles, iš karto iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojos kalba buvo nerišli, ji nesiorientavo aplinkoje. Iš karto iš automobilio užvedimo spynos buvo išimti automobilio rakteliai. Vairuotojos neblaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kurio indikatorius užsidegė raudona spalva. Po to vairuotojos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0191. 18.06 val. pirmojo pūtimo metu nustatytas 2,56 prom. neblaivumas, o 18.27 val. antrojo pūtimo metu nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. Nustatyta, kad automobilį vairavo moteris U. J., o keleivio pusėje automobilyje sėdėjo mažametė B. Č. Automobilio dešinės pusės veidrodėlis buvo apgadintas, į dešinės pusės šonas buvo išpurvintas. Buvo nuvykta adresu <...>, iš kur moteris neblaivi išvažiavo, tačiau patikrinus minėta kelia link vietos kur buvo sustabdytas automobilis, jokių apgadintų atitvarų, kelio ženklų ar pastatų aptikta nebuvo. Todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar moteris padarė eismo įvykį ir apgadino savo vairuojama automobilį Citroen (b. l. 19).

2026 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniuje, Nemenčinės pl., (koordinatės: 54.798379, 25.396571) „Antavilių“ autobusų stotelės sustojime, A juostoje, apžiūrėtas baltos spalvos dviejų durų automobilis „Citroën DS3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nukreiptas į Vilniaus pusę. Priešais automobilį matoma sankryža. Pravažiavus sankryžą, pasukus į dešinę pusę patenkame į Mikalojaus Husoviano gatvę. Apžiūrint automobilio išorę, ant kėbulo, o tiksliau – priekyje ir dešinėje automobilio pusėje matyti purvo žymės. Dešinės pusės išorinis galinio vaizdo veidrodėlis yra nusuktas į vidinę pusę. Veidrodėlio apdaila apgadinta, matomi nubrozdinimai. Kitų akivaizdžių automobilio apgadinimų nepastebėta. <...> Iš įvykio vietos paimamas automobilis „Citroën DS3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bus nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Svirno g. 4A, Vilniuje. Pridėtos nuotraukos (b. l. 9-10, 11-14).

2026 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai (b. l. 39-40).

2026 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie galimai neblaivų asmenį vairuojantį automobilį „Citroen“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-38).

2026 m. spalio 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad U. J. pirmojo tikrinimo metu 2026 m. spalio 1 d., 18.06 val. nustatytos 2,56 promilės, o antrojo tikrinimo metu – 18.27 val. nustatytos 2,40 promilės. Buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 20). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. gruodžio 1 d. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 22-23).

Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „REGITRA“ duomenimis, automobilio Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra U. J. (b. l. 29).

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „EMPREKIS“ duomenimis, automobilio Citroen DS3, vidutinė rinkos vertė 3 730 Eur su PVM (b. l. 30).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, pripažintais BPK 20 straipsnio reikalavimus, atitinkančiais įrodymais) nustatyta, kad U. J. vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais U. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji U. J. paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio dieną buvo su dukra ir sugyventiniu sodyboje. Buvo nusipirkusi degtinės 0,35 l butelį, apie pietus pradėjo vartoti alkoholį, ko pasekoje tarp jos ir sugyventinio kilo barnis. Dėl to, būdama kaip pati nurodė – sunkioje emocinėje būsenoje, nutarė sėsti už automobilio vairo ir grįžti namo į Vilnių. Taigi kaltinamoji pripažino, kad ji išgėrė stiprųjį alkoholinį gėrimą ir po to vairavo automobilį. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, jog išvyko iš sodybos dėl to, kad sugyventinis jai kėlė nesaugumą, tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog būtinybės išvykti iš sodybos nebuvo. Kaltinamoji pripažino, kad buvo sunkioje emocinėje būsenoje ir jautėsi apsvaigus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamajai nustatytą neblaivumą (net 2,40 promilės), U. J., kuri įvykio dieną praktiškai iš karto po alkoholio (degtinės) vartojimo vairavo transporto priemonę, suvokė, jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio, tačiau vis tiek jį vairavo. Jai nustatytą neblaivumo laipsnį patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pažymėta, kad tikrinimas vyko du kartus, vieną kartą nustatytas 2,56 promilės, kitą kartą - 2,40 promilės. Aplinkybę, kad ji vairavo automobilį patvirtina tiek liudytojos V. P. parodymai, tiek ir A. J. tarnybinis pranešimas. Taip pat aplinkybę, kad U. J. variavo kelyje patvirtina BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie įtariamai neblaivų vairuotoją Nemenčinės plente. Taigi, įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, buvo žinomi kaltinamajai, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, nepaisant to U. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir suprasdama tai, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Motyvas, kad prieš išvažiuojant išgėrė stikliuką tam, kad nuimtų susijaudinimą neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir nemažina veikos pavojingumo.

Dėl nustatytų aplinkybių pripažintina, kad U. J. veiksmuose konstatuoti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, jos kaltė dėl šio nusikaltimo byloje įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas laiduotojos A. B. J. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąją U. J., perduodant ją A. B. J. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato. Kaltinamoji U. J. palaiko šį prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad U. J. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, yra nustatytos pirmos dvi BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Sprendžiant dėl kaltinamosios U. J. asmenybės, ji yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbanti (UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „B.“ (duomenys neskelbtini)), turinti pastovią gyvenamąją vietą, turinti sugyventinį, 2 vaikus, iš kurių vienas vaikas yra mažametis. Taigi kaltinamoji yra siejama socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvoje. Kaltinamoji yra neteista. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąją.

Kita vertus, nors U. J. praeityje neteista, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nubausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2024 m. liepos 8 d., būdama nepilnamečių dukrų motina nevykdė tėvų pareigos, neužtikrino vaikams sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų, neapsaugojo vaikų nuo jos žalojančio elgesio, po kelias dienas nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus vaikų akivaizdoje; užfiksuotas 2,64 promilių neblaivumo laipsnis. Be to, pažymėtina, jog kaltinamoji ir 2026 m. sausio 19 d. nutarimu nubausta administracine tvarka dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (t. y. dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo pakartotinai), be kito ko nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymo metu – 2025 m. rugpjūčio 8 d., U. J. buvo užfiksuotas 4,43 promilių neblaivumo laipsnis. Nors duomenų apie kaltinamosios U. J. gydymąsi dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse, nėra, tačiau šie teismo nurodyti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji turi problemų dėl savo elgesio nesaikingai vartojant alkoholį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji U. J. pripažino turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodė po 2025 m. rugpjūčio mėnesio įvykio kreipusi pagalbos į specialistus ir jos teigimu, alkoholio nevartojo iki šio nagrinėjamo įvykio. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja neigiamai. Tokie jos pažeidimai rodo, jog netinkamą elgesį priešingą teisei ji renkasi būtent kaip pasekmę pavartojus alkoholio.

Taip pat, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios rodo itin didelį pavojingumą ir kaltinamosios neatsakingą elgesį. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog U. J. praktiškai iš karto po stipriojo alkoholio (degtinės) vartojimo sėdo vairuoti transporto priemonę; jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis pakankamai artimas sunkiam neblaivumo laipsniui; kaltinamoji nuvažiavo 30-40 km atstumą iki kol ją sustabdė policijos pareigūnai, ji judėjo itin judriu keliu, Nemenčinės plentu, ir šios aplinkybės teismo posėdyje nepripažino, teigdama, kad jai neatrodė judrus eismas, nors pranešimą apie jos pavojingą vairavimą pateikė pašaliniai asmenys paskambinę BPC. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nebuvo nustatyta, jog kaltinamoji važiuodama iš sodybos iki policijos pareigūnų sustabdymo būtų padariusi eismo įvykį ar ką nors kliudžiusi, tačiau kaip matyti iš prie eismo įvykio apžiūros protokolo esančių nuotraukų (nuotraukos Nr. 8 ir 9, b. l. 13), kaltinamoji policijos pareigūnų sustabdymo metu vairavo netvarkingą transporto priemonę – transporto priemonės keleivio pusės veidrodėlis buvo apgadintas ir užlenktas, automobilis išteptas purvu. Be kita ko, byloje nustatyta aplinkybė, kad U. J. kėlė pavojų ne tik eismo dalyviams, sau, bet ir su savimi vežėsi mažametę dukrą būdama neblaivi, kai nustatyta 2,40 promilių neblaivumas.

Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, itin didina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat kelia rimtas abejones, kad U. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-127-628/2021, 2K-212-594/2024, 2K-105-719/2026).‏‏‎ ‏‏‎Teismo vertinimu, iš nustatytų byloje aplinkybių, matyti, kad U. J. elgesys buvo daugiau ilgalaikės nesprendžiamos arba netinkamai sprendžiamos problemos padarinys, negu atsitiktinis įvykis. Iš bylos duomenų seka, kad jos pasirinkimai ir veiksmai paveikti alkoholio darosi pavojingesni. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, kad U. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios močiutę – A. B. J. Teismui nekyla abejonių, kad A. B. J. yra teigiamai charakterizuojama asmenybė, tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar A. B. J. gali daryti realią įtaką savo suaugusios anūkės (kaltinamosios) elgesiui, veiksmams ir pasirinkimams. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu teismo pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. B. J. nurodė esanti anūkei autoritetas, anūkė vertina jos žodžius ir jų laikosi. Vis dėl to, nustatyta, kad prašoma pripažinti laiduotoju asmenį, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena su sūnumi, nes jai reikalinga pagalba, su anūke kartu negyvena, turi sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartoja vaistus nuo (duomenys neskelbtini)). Posėdžio metu B. J. pripažino ir paaiškino, kad U. J. blogą įtaką, jos manymu, daro sugyventinis, tačiau B. J. pripažino, kad nelabai negali padaryti poveikio dėl šios neigiamos įtakos, nes kaip ji teigė „jie yra suaugę žmonės“, „tikisi, kad problemos susitvarkys“, ji bandė kalbėtis su anūkės sugyventinio artimaisiais, tačiau teigiamų pokyčių nebuvo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog galima laiduotoja apie nagrinėjamą nusikalstamą veiką sužinojo iš sūnaus, t. y. kaltinamosios tėvo, kadangi jie gyvena kartu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja A. B. J. nurodė, kad žino apie šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tačiau nieko apie ankstesnius įvykius, t. y. apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje, nežinojo. Teismas pažymi, kad teisingumas negali būti formalus, asmuo, kuris prašomas pripažinti laiduotoju, turi realiai turėti galimybes daryti poveikį kaltininkui, vien tikėjimosi, kad viskas savaime susitvarkys, nepakanka, be to, bylos duomenys rodo, kad problemos savaime nesitvarko, o tik savo pobūdžiu darosi rimtesnės, keliančios pavojų ir aplinkinių saugumui. Dėl to, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad kaltinamosios močiutė A. B. J. gali daryti realią įtaką savo suaugusios anūkės – U. J. – elgesiui, pasirinkimams ir veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. J. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja nagrinėjamoje byloje.

Apibendrinant, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje kaltinamosios U. J. atžvilgiu nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, bei tai, kad A. B. J. pripažintina netinkama laiduotoja, nutaria netenkinti prašymų atleisti U. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo U. J., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas, skirdamas bausmę U. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamoji nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį (degtinę), teisiamojo posėdžio metu nurodė išgėrusi stikliuką degtinės prieš pat transporto priemonės vairavimą, tačiau kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam –2,40 promilių neblaivumo laipsnis. Dėl jos vairavimo buvo kreiptasi į policiją. Kaip minėta, kaltinamoji nagrinėjamo įvykio metu kartu transporto priemone vežė ir mažametę dukrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad U. J. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog U. J. yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbanti, yra išsiskyrusi, turinti ilgametį sugyventinį, dvi dukras, iš kurių viena yra mažametė. Kaltinamoji neteista, tačiau bausta administracine tvarka. Duomenų apie U. J. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad U. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į įvertintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą U. J. skirtina BK straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, U. J. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad U. J., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija, vairavo transporto priemonę pakankamai judriame kelyje, nuvažiavo didelį atstumą (kaltinamoji nurodė, jog nuvažiavo apie 30-40 kilometrų atstumą) ko pasekoje, jos pavojingas vairavimas kelyje atkreipė kito eismo dalyvio (t. y. pranešėjo apie šį įvykį) dėmesį. Taigi kaltinamoji U. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, naudodamasi teise vairuoti, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į U. J. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka (be kita ko už nešiurkštų KET pažeidimą) dėl nusižengimų, kuriuos lėmė alkoholio vartojimas. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, U. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) didesnis negu minimali riba, bet mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpio vidurkis – 2 metams 5 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. spalio 7 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad U. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 3 730 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltininkę nuo galimų tolimesnių jos neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl U. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Nors U. J. teigė, kad dėl darbo vietos, jai reikia vairuoti automobilį, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Taip pat, nustatyta, kad U. J. padarė nusikalstamą veiką apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl to teisiamojo posėdžio metu prokuroras pagrįstai prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje. Teismas pažymi, kad savo esme BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra orientuota į asmenų edukaciją apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį ir jų vartojimo rizikas, ja siekiama keisti nusikalstamas veikas padariusių asmenų požiūrį į tokių medžiagų vartojimą ir jų elgesį koreguoti taip, kad būtų sumažinta apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje turėtų, be kita ko, padėti didinti asmeninę nusikalstamas veikas padariusių asmenų atsakomybę, formuoti atsakingesnį jų požiūrį į alkoholio vartojimą ir transporto priemonių vairavimą bei eismo saugumą, taip prisidedant prie vairavimo apsvaigus prevencijos. <...> BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra prevencinė, o prevencinių programų tikslas – be kita ko, ir užkirsti kelią galimoms priklausomybės ligoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, U. J. turi problemų dėl savo elgesio pavartojus alkoholio, tai iš esmės pripažino teisiamojo posėdžio metu, bei į tai, kad kaltinamoji nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdama vidutinio neblaivumo laipsnio, vairuodama kelių eismo transporto priemonę kėlė pavojų tiek sau, mažametei dukrai, tiek ir kitiems eismo dalyviams, dėl to siekiant užtikrinti teigiamą kaltinamosios užimtumą ir siekiant užtikrinti vairavimo ar kitokio pavojingo elgesio apsvaigus prevenciją, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, tikslinga U. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 1 metus nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

U. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, kaltinamajai U. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones U. J. atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas U. J. turtui – transporto priemonei – automobiliui Citroen DS3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą 2026 m. spalio 13 d. Nr. APD-2026-10457) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamosios U. J. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 133,33 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje U. J. buvo skirta gynėjas advokatas Viktoras Firsovas dėl to, kad procesas vyko pagreitinto proceso tvarka. Gynėjas teismo posėdžio metu prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl gynybos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš U. J. netenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

U. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti U. J. 34 MGL (1 700 Eur) (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti U. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams , šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 7 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant U. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen DS3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, įpareigoti U. J. per 1 (vienerius) metus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos sudalyvauti alkoholizmo, narkomanijos prevencijos kursuose (programoje).

U. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – U. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą U. J. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Citroen DS3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, Akcinei bendrovei „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones U. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 7 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš U. J. valstybės naudai 133,33 Eur advokato Viktoro Firsovo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajai U. J., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3518-1242/2026, įmokos kodas 2222): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas); LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.