- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-19
- Bylos Nr.
- eII-1439-1217/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-22561-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- N. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18769-2026 (ROIK: 26306967295).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18769-2026 (toliau ir – nutarimas) N. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, už tai jai paskirta 300 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 27 d. gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos N. T. (toliau ir – pareiškėja) skundas, kuriame nurodo, jog nesutinka su nutarimu. Teigiama, kad ją norėjo nužudyti, O. K., atvykus pareigūnams, pradėjo meluoti. Pareigūnai dirbo neprofesionaliai, aiškiai matydami, kad jai reikalinga pagalba, jos nesuteikė, o norėjo vežti į komisariatą. Jai yra nustatytas širdies nepakankamumas ir galėjo sustoti širdis. Pareigūnai kreipė dėmesį tik į promiles, o ne į žmogų. Prašo panaikinti baudą, kadangi ji liko be dantų ir be plaukų. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes labai sirgo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos skunde pateikti teiginiai, kad ji buvo patekusi į grėsmingą situaciją, jos draugas norėjo ją nužudyti, jai buvo būtina skubi medicinos pagalba, o policijos pareigūnai situaciją įvertino tendencingai, atsižvelgdami tik į jos neblaivumą, o ne į realų medicininės pagalbos poreikį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime policijos pareigūnai aiškiai nurodė, jog 2026 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., atvykus į įvykio vietą ir paklausus pareiškėjos, kas nutiko, ji paaiškino, kad miegojo namuose ir pabudusi pastebėjo, jog dingo interneto ryšys, todėl pradėjo šauktis aplinkinių asmenų pagalbos. Pareigūnams paklausus, ar prieš ją buvo smurtauta, pareiškėja nurodė, kad jokio smurto nepatiria, niekas jos nemuša. Be to, įvertinus policijos pareigūnų kūno kameromis padarytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į gyvenamąsias patalpas pareiškėja jose buvo viena. Jos draugas į gyvenamąsias patalpas atvyko vėliau ir buto duris pareigūnams atrakino jau jiems esant įvykio vietoje. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad pareiškėja buvo akivaizdžiai neblaivi. Bendraudama su policijos pareigūnais pareiškėja nurodė, kad smurto nepatyrė, o policijos pagalbos iškvietimo priežastį siejo su tuo, kad buvo užrakintos gyvenamųjų patalpų durys ir ji norėjo išeiti pasivaikščioti. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjos skunde nurodomą jos gyvybei ar sveikatai kilusią realią grėsmę, būtinybę skubiai suteikti medicinos pagalbą ar faktą, kad tuo metu buvo smurtaujama. Pareiškėjos neblaivumas šiuo atveju nebuvo vienintelė aplinkybė, kuria remiantis buvo vertinami jos veiksmai. Esminę reikšmę turėjo tai, kad ji, nesant objektyviai nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių realų skubiosios pagalbos poreikį, prašė aplinkinių asmenų iškviesti skubiąją pagalbą, taip sudarydama pagrindą skubiosios pagalbos tarnybų atvykimui. Todėl Institucija, įvertinusi administracinio nusižengimo bylos medžiagą visumoje, įskaitant policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei kūno kamerų vaizdo įrašų duomenis, pagrįstai konstatavo pareiškėjos veiksmus ir pagrindą taikyti jai administracinę atsakomybę. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti Institucijos atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumu ar naikinti priimtą nutarimą. Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu. Todėl vien tai, kad pareiškėjai nepriimtinos atlikto įrodymų vertinimo išvados, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. T. nurodė, jog nepripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą. Teigė, jog pagalba jai buvo reikalinga. Jai žmogus grasino su peiliu. Prieš ją smurtavo jos vyras, norėjo padegti namus. Jis grasino, kad atvažiuos į darbą – dėl jo prarado darbą. Jis yra buvęs narkomanas. Tikriausiai vėl buvo pavartojęs narkotikų. Ir vaikams reikėjo išsinuomoti kitą butą. Ir policijos pareigūnai tvirtina, kad pagalbos nereikia. Jos vyras prieš tai prieš ją smurtavo visą mėnesį, ji liko be plaukų ir be dantų. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos kaimynas O. K.. Ji buvo pas kaimyną, nes norėjo pasislėpti. Ji policijos pareigūnų nekvietė, nežino kas juos iškvietė. Tas, kas iškvietė policiją, tegul ir moka baudą. Nežino, ar prašė aplinkinių žmonių kviesti jai pagalbą. O. nėra jos sugyventinis, jis melavo policijos pareigūnams, jis nuolat kišasi į jos gyvenimą ir neduoda jai ramybės. Ji atvykusi pas O. nemiegojo, O. mojavo jai prieš nosį peiliu. O kai atvyko pareigūnai jis pasidarė labai geras. Policijos tikrai nekvietė, nes neturėjo telefono. O visada kviečia policiją kai jai reikalinga pagalba. Kai atvyko pareigūnai O. spėjo paslėpti peilius. Nežino kaip įrodyti, kad kviesta policija buvo pagrįstai.
Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą ir išklausius liudytojų parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. T. nurodė, jog jai galėjo sustoti širdis. Ji tada tikrai daug gėrė, prieš ją smurtavo sugyventinis labai stipriai. Dėl to ji pradėjo gerti. Dabar ji to nedaro, nes lankosi pas psichologus. Bet policijos ji tikrai nekvietė, nežino, kas ją iškvietė. Galbūt jai net greitosios tą dieną reikėjo, nes pas ją spaudimas 200 buvo ir kraujas liejosi iš nosies po šitos dienos. Ji niekam nesakė, kad reikalingi medikai, nors tą dieną jai kojas „suvedinėjo“, galėjo net nugriūti. Mažai trūko iki širdies sustojimo. Buvo pas gydytojus. Ją dukra vedė pas juos, kai grįžo iš užsienio. Neprisimena, kada tai tiksliai buvo. Neatsimena ką darė, kai išvyko policijos pareigūnai, nežino, ar vyko į gydymo įstaigą, ar ne. Labai gailisi, kad gėrė, bet nesupranta, kodėl turi mokėti tokią didelę baudą. Ji niekada nekvietė policijos pareigūnų, jeigu jai nebuvo būtina pagalba. Kodėl jai buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis, ji nežino. Gal ir pasirašė protokole, kad sutinka, bet turbūt todėl, jog bijojo, kad pareigūnai ją veš į gydymo įstaigą ir jai sustos širdis. Ji nepasitiki gydymo įstaigomis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. K. parodė, jog N. T. pažįsta, jie yra kaimynai. Tą dieną N. buvo pas jį svečiuose, ji vartojo alkoholį. Ji miegojo, o jam reikėjo eiti į darbą. Išeidamas jis ją užrakino bute. Vėliau, maždaug po valandos, jis sulaukė jos skambučio ir pasakė jai, kad tuoj ateis ir atrakins. Ji skambino jam iš savo telefono, telefoną tikrai su savimi turėjo. Ji vėl po kokių 10 miničių paskambino ir pasakė, kad kvies policiją. Pažadėjęs greit grįžti, jis negalvojo, jog N. iš tikrųjų iškvies policijos pareigūnus, galvojo, kad juokauja. Kai jis atėjo į namus, policija jau buvo atvykusi. Jis atrakino duris. Pro jo buto langus matosi vaikų žaidimų aikštelė, matyt, kažkas ten buvo ir N. jiems pasakė, kad jai reikalinga pagalba. O tie žmonės tikriausiai ir iškvietė. Jis per telefoną girdėjo apie tai, kai N. jam skambino. Nežino, ar N. tiesiogiai prašė jų pagalbos, bet policija galiausiai atvažiavo. Kai grįžo į butą, jo nuomone, N. skubios pagalbos nereikėjo, ji tiesiog norėjo išeiti iš buto. Kai pareigūnai išvyko, N., regis, po to vėl atėjo, bet jis buvo darbe. O kaip ten buvo toliau – neatsimena. Ji pas jį tuo metu labai dažnai vaikščiodavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu Institucijos 2026 m. liepos 31 d. nutarimu N. T. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama neblaivi (2,09 prom.) prašė aplinkinių asmenų kviesti policijos pagalbą, žinodama, kad policijos pagalba jai nereikalinga. Šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
ANK 493 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-654/2019).
Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančių įrodymus bei pareiškėjos nurodytus argumentus, pripažįsta, kad pareiškėja pagrįstai nubausta už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Skunde pareiškėja N. T. nurodo, jog ją norėjo nužudyti O. K.. Šie skundo teiginiai nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, kad atvykus policijos pareigūnams pareiškėja pati nurodė, jog prieš ją nebuvo smurtaujama (vaizdo įrašo 05.00 – 05.01 min.). Tą patį pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad prieš ją ilgą laiką smurtavo jos sugyventinis, o O. K. yra tik kaimynas. Juo labiau, kad liudytoju apklausiamas pats O. K. nurodė, jog jie su N. T. yra kaimynai, o N. T. tiesiog pas jį dažnai lankosi. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, kad O. K., išeidamas iš savo buto ir jame užrakindamas miegančią pareiškėją, savo elgesiu nekėlė jai jokios grėsmės, dėl kurios jai būtų reikalinga pareigūnų pagalba.
Taip pat pareiškėja skunde nurodė, jog atvykę pareigūnai kreipė dėmesį tik į promiles, o ne į žmogų. Su šiais pareiškėjos teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėja pati nurodė pareigūnams, jog jokia pagalba jai nereikalinga ir ji tik norėjo išeiti iki parduotuvės, į lauką išeiti pasivaikščioti, į mišką, nueiti kažkaip iki namų (vaizdo įrašo 03.38 – 03.39, 05.28 – 05.31, 07.00 – 07.05, 07.13 min.), nors tiek pareigūnai, tiek liudytoju byloje apklaustas O. K. ne kartą klausė, kokia pagalba jai reikalinga. Aplinkybė, kad po kiek laiko pareiškėja negalėjo paeiti (vaizdo įrašo 11.23, 11.36 – 11.40 min.), nepatvirtina to, jog jai buvo būtina skubi medicinos ar policijos pareigūnų pagalba, juo labiau atsižvelgiant į tai, koks neblaivumo laipsnis buvo nustatytas pareiškėjai. Pareiškėja gebėjo pati apsirengti, lipti laiptais, iš išorės nesimatė jokių sveikatos sutrikimo ar smurto požymių, dėl kurių būtų reikalinga skubi pagalba. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po policijos pareigūnų išvykimo pareiškėja neatsimena, ar kreipėsi į medikus, byloje nėra pateiktą jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnus iškvietė ne pati pareiškėja, o pašalinis asmuo, kuris nurodė, jog kaimynė per langą prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes ją bute užrakino vyras ir moteris teigė, kad vyras prieš ją smurtauja. Nors administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį yra taikoma asmeniui, iškvietusiam policiją, žinant, kad ji nereikalinga, tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad policijos pareigūnus iškvietė pašalinis asmuo pareiškėjos prašymu, nešalina pareiškėjos administracinės atsakomybės pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, išsakytais teismo posėdžio metu, kad jai buvo būtina pagalba, kadangi tik vedant pareiškėją prie tarnybinio automobilio ji nurodė „negaliu“ (vaizdo įrašo 11.23 min.) ir „negaliu paeiti net“ (vaizdo įrašo 11.36 – 11.40 min.). Teismo vertinimu šie teiginiai yra pagrįsti išimtinai tik N. T. subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis. Iš policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašu užfiksuotų pareiškėjos teiginių: „iki parduotuvės nueiti“ (03.38 – 03.39 min.), „nereikia policijos“ (04.23 – 04.25 min.), „kaimynai matė, kad mirštu, išeiti negaliu“ (04.34 – 04.36 min.) „pareigūnai, viskas gerai“ (04.50 – 04.51 min.), „jisai nesmurtavo“ (05.00 – 05.01 min.), „į lauką pasivaikščiot, į mišką“ (05.28 – 05.31 min.), „norėjau išeiti į lauką tiktai daeiti kažkaip iki namų“ (07.00 – 07.05 min.), „bijojau, kad neatrakins durų“ (07.07 – 07.09 min.), „nesmurtauja jisai, nesmurtauja, tik parėkauja ir viskas, viskas gerai pareigūnai“ (07.34 – 07.42 min.), akivaizdu, jog situacija nebuvo tokia, kad pareiškėjai būtų buvusi reikalinga skubi policijos ar kitų tarnybų pagalba.
Aptartas pareiškėjos elgesys rodo ją supratus, kad vykti policijai konkrečiu atveju nebuvo jokios būtinybės, todėl jos veiksmai pagalbos kvietime buvo tyčiniai. Pareiškėja trukdė policijos pareigūnų, kurie tuo metu negalėjo vykti į būtinus iškvietimus, darbui. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pareiškėjos kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą įrodyta visiškai.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pareiškėjai skundžiamu nutarimu skirta 300 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuobaudos dydis parinktas atsižvelgus į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta pareiškėjos N. T. atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Vertinant pareiškėjos asmenybę pastebėtina, jog per paskutinius 5 metus pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukta 10 kartų, iš kurių daugiausia už smulkių vagysčių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjai skirta nuobauda individualizuota tinkamai, jos dydis atitinka sankcijoje numatytas ribas, ji nėra per didelė ar neproporcinga padarytam nusižengimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-18769-2026 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o N. T. skundas netenkintinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18769-2026 palikti nepakeistą ir N. T. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.