Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-459-806/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00752-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.3; 16.11.1; 16.11.9.2; 21.11.10; 21.11.11 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. (J. B.) atstovo advokato A. L. (toliau – ir Atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties,n u s t a t ė :Teismo nustatytos aplinkybės(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 850 Eur bauda (administracinė nuobauda), kartu paskiriant ir šias administracinio poveikio priemones: 1) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių; 2) transporto priemonės (automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 960 Eur – konfiskavimą. Nutarime nustatyta, kad J. B. 2026 m. kovo 19 d. apie 17.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai vairuojančiam asmeniui buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, asmuo jau buvo baustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, taip pat šiai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, t. y. tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmestas J. B. skundas ir Institucijos Nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Institucija teisingai įvertino situaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymaiAtstovas apeliaciniu skundu prašo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos Nutarimą, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir sušvelninti J. B. paskirtą baudą (administracinė nuobauda) bei administracinio poveikio priemonių neskirti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:2025 m. vasario 21 d. nutarimas, kuriuo J. B. buvo paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo išsiųstas ne asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį J. B. naudoja savo veikloje, tačiau el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. J. B. šiuo el. pašto adresu pasiekiamos pašto dėžutės visiškai nenaudoja jokiems savo poreikiams. Minėtas el. pašto adresas yra naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, iš kurios J. B. tiesiog perka (duomenys neskelbtini), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla – (duomenys neskelbtini). Būtent (duomenys neskelbtini) J. B. buvo užsisakęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai informuodavo J. B., jeigu jo atžvilgiu atsirasdavo kokių nors mokėtinų prievolių, įskaitant ir baudų, kurias tie patys atsakingi asmenys už J. B. ir sumokėdavo iš jam priklausančios banko sąskaitos. Gavus 2025 m. vasario 21 d. nutarimą, J. B. atsakingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens buvo informuotas tik apie tai, kad J. B. atžvilgiu buvo paskirta piniginė bauda, kurią, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, už J. B. ir sumokėjo. Kita vertus, informacija apie paskirtą specialiosios teisės atėmimą J. B. nepasiekė.Nėra privaloma, kad kiekvieną kartą, kuomet egzistuoja įstatyme (ANK) nustatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ši administracinio poveikio priemonė turi būti skiriama. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 21 d. nutarimu J. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi telefonu (ANK 417 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Iki tol analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo J. B. nebuvo padaręs, todėl ir neturėjo patirties, kad būtent už tokį teisės pažeidimą gali būti skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Būtent dėl šios priežasties J. B., neginčydamas padaryto administracinio nusižengimo ir gailėdamasis dėl šio teisės pažeidimo padarymo, neprieštaravo dėl baudos sumokėjimo, manydamas, jog tik tai jam ir buvo paskirta, o apie kitą nutarimo dalį J. B. apskritai tapo žinoma tik padarius paskutinį administracinį nusižengimą ir kuomet policijos pareigūnas tiesiog balsu informavo apie taikomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones apribojimą. Be kita ko, paskirta bauda buvo apmokėta operatyviai, t. y. per 7 dienas nuo to momento, kuomet buvo priimtas 2025 m. vasario 21 d. nutarimas.J. B., kuris, kaip jau minėta, net ne pats asmeniškai gavo 2025 m. vasario 21 d. nutarimą, net neįtarė, kad privalo pristatyti savo turimą vairuotojo pažymėjimą. Jeigu J. B. būtų žinojęs šią informaciją, tai neabejotinai būtų tą padaręs, kadangi specialioji teisė vairuoti transporto priemones J. B. yra ypač svarbi, t. y. jis yra (duomenys neskelbtini), todėl neturint galimybės vairuoti transporto priemones, asmens mobilumas būtų (ir šiuo metu yra) labai stipriai apribotas. Tai reiškia, kad jeigu J. B. būtų žinojęs, jog 2025 m. vasario 21 d. nutarimu jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, būtų neabejotinai ėmęsis savo pažeistų teisių gynimo priemonių ir būtų bent jau pabandęs skųsti minėtą nutarimą, siekdamas panaikinti neprivalomai paskirtą administracinio poveikio priemonę.J. B. stengėsi visas šias aplinkybes išdėstyti ir nagrinėjant jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino. Vilniaus miesto apylinkės teismas ignoravo tai, kad 2025 m. vasario 21 d. nutarimas J. B. buvo įteiktas, kaip jau minėta, ne į jam priklausančią el. pašto dėžutę, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja informavo tik apie jam paskirtą baudą (administracinę nuobaudą), be kita ko, J. B. net neįtarė, jog už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą turi (gali) būti taikomas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi, faktiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad būtent 2025 m. vasario 21 d. nutarimas, kuris ir buvo pirmasis procesinis dokumentas, J. B. buvo įteiktas. Sekančiais 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimais J. B. buvo paskirti papildomi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimai tik dėl to, kad jo atžvilgiu jau buvo priimtas 2025 m. vasario 21 d. nutarimas. Svarbu dar ir tai, kad J. B. kartu buvo taikomos ir piniginės sankcijos pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, t. y. už transporto priemonių vairavimą neturint specialiosios teisės jas vairuoti.Būtent dėl to, tiek gavęs 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, tiek ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimą, J. B. tiesiog sumokėjo paskirtas baudas už tai, kad jis važiavo A juosta, t. y. suprasdamas savo padarytus teisės pažeidimus, už kuriuos nėra numatyta net galimybė atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, ir sumokėjo baudas, be to, 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimai buvo surašyti J. B. nedalyvaujant (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo net įtarti, kad jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė). Apie papildomai prie baudos (administracinės nuobaudos) paskirtą administracinio poveikio priemonę, J. B. iš tiesų nežinojo ir net to netikrino, kadangi juk už važiavimą A juosta nėra taikomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Galiausiai, kaip minėta, tik 2026 m. kovo 19 d., kuomet J. B. buvo fiziškai sustabdytas vairuojant automobilį, policijos pareigūnai informavo, kad jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Nuo to laiko J. B. nebevairavo automobilio, kadangi aiškiai supranta ir gerbia jam paskirtas sankcijas. Jeigu J. B. būtų žinojęs apie 2025 m. vasario 21 d. nutarimu ir vėlesniais nutarimais jam paskirtas administracinio poveikio priemones, neabejotinai būtų, visų pirma, gynęs savo interesus ir teikęs skundus dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių. Tuo atveju, jeigu nebūtų pavykę išvengti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, J. B. būtų sąžiningai vykdęs jam paskirtus draudimus ir nebūtų vairavęs transporto priemones.Ši situacija susidarė ne dėl J. B. neatidumo, tariamo neatsakingumo, tačiau tik dėl to, kad 2025 m. vasario 21 d. nutarimas buvo įteiktas ne jam asmeniškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas aptartą situaciją įvertino netinkamai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto dėžutę priskyrė J. B.. Pats paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) apmokėjimo faktas patvirtina tik tai, kad J. B. neginčijo ir sutiko su tuo, jog jis padarė administracinius nusižengimus, t. y. vairuojant naudojosi telefonu ir važiavo A juosta. Kita vertus, J. B. net įtarti negalėjo, kad už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą jam gali būti paskirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.J. B. paskirtos administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės yra akivaizdžiai per griežtos. Būtina paminėti, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės pritaikytos remiantis ANK straipsniais, kurie nustato griežtesnę teisinę atsakomybę būtent už pakartotinius teisės pažeidimus (šiuo atveju – administracinius nusižengimus). Skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nustatyta, kad J. B. žinojo apie jam paskirtus specialiosios teisės apribojimus ir darydamas naujus teisės pažeidimus, jie vertinti kaip pakartotiniai. Vertinant šią situaciją objektyviai, J. B. jokių pakartotinių teisės pažeidimų ne(pa)darė, nes apie jam paskirtus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimus nežinojo vien dėl to, kad, kaip jau minėta, 2025 m. vasario 21 d. nutarimas buvo įteiktas ne J. B. asmeniškai, o administraciniai nusižengimai, už kuriuos administracinė atsakomybė buvo pritaikyta 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimais, J. B. nepasirodė tokie, už kuriuos apskritai privalomai gali būti atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Vien dėl šių priežasčių J. B. negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė už neva pakartotinai atliktus teisės pažeidimus, kai J. B. net neįtarė, kad jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.Institucijos Nutarimu J. B. paskirtas ir automobilio vertės (6 960 Eur) konfiskavimas. ANK 424 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Manytina, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti griežtesnę atsakomybę ir konfiskuoti iš J. B. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Priešingai, ne tokios griežtos teisinės atsakomybės taikymas taip pat visiškai atitiktų ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus. Pažymėtina, kad J. B. administracinių nusižengimų nedarė sistemingai, o praeityje taikytos priemonės jam jau sukėlė prevencinį poveikį. Be kita ko, po Institucijos Nutarimo priėmimo sužinojęs, kad yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, J. B. apskritai jokių administracinių nusižengimų nepadarė ir griežtai laikosi ANK (ir KET) nustatytų taisyklių. J. B., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, yra priverstas susitaikyti su itin nepalankiomis aplinkybėmis, kai jo mobilumas yra ženkliai apribotas. Tiek J. B. (turi ir (duomenys neskelbtini)), tiek ir jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini), todėl itin svarbu turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, kad J. B. galėtų aprūpinti tiek save, tiek ir savo sutuoktinę, taip pat pasiekti reikiamas gydymo įstaigas. Manytina, kad skundžiamu Institucijos Nutarimu J. B. paskirtos sankcijos arba apskritai turėjo būti panaikintos, arba bent jau ženkliai sumažintos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė priešingas išvadas tik dėl to, jog netinkamai įvertino šios bylos aplinkybes.Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir Atstovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime yra nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo šioje byloje esančius duomenis ir tinkamai įvertino J. B. skundo argumentus dėl paskirtos specialiosios teisės atėmimo bei procesinių dokumentų įteikimo. Skundžiamoje nutartyje yra pagrįstai nustatyta, kad ankstesni nutarimai buvo išsiųsti el. pašto adresais, gautais iš oficialių valstybės informacinių sistemų (registrų), o J. B. jam paskirtas baudas sumokėjo. Tai, kad J. B. nurodo, jog nieko nežinojo apie jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nepaneigia skundžiamoje nutartyje nustatytų bylos aplinkybių ir nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti. Be kita ko, pats J. B. pripažįsta, kad transporto priemonę vairavo, o ankstesnė teisė vairuoti nustatyta tvarka nebuvo susigrąžinta.Teismo argumentai ir išvadosAtstovo apeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniame skunde iš esmės yra teigiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. nežinojo, jog jam kitais nutarimais jau yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones (apie tai tik sužinojo sustabdytas policijos pareigūnų įvykio metu), todėl jam arba nėra galima administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir iš to kylančios visos teisinės pasekmės, arba į tai turėtų būti atsižvelgta individualizuojant jam skiriamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones.Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su šia administracinio nusižengimo byla ir Institucijos Nutarimu bei skundžiama nutartimi, įvertinęs Atstovo apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime pateiktus argumentus bei motyvus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo (patikrino) J. B. paskirtas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones (past. – dėl to pritarė Institucijos pozicijai), byloje esančių duomenų (įrodymų) ir nustatytų aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė, savo išvadas iš esmės motyvavo išsamiais, logiškais argumentais, todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti Atstovo apeliacinį skundą.Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad inkriminuojamu laiku ir vietoje buvo sustabdytas J. B., kuris vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir tai, kad J. B. vairavo minėtą transporto priemonę, kai jam įstatymų nustatyta tvarka buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, be kita ko, automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Šios teismo aptartos faktinės aplinkybės nekelia jokių pagrįstų abejonių, yra įrodytos visiškai byloje esančių objektyvių įrodymų visuma ir tokie J. B. atlikti veiksmai atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje bei 424 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų sudėtis.Pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 5 dalis (tiesiogiai susijusi su ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalimis) imperatyviai nenustato, jog atsakomybė asmeniui kyla tik tokiu atveju, jeigu jis, be kita ko, žinojo teisės pažeidimo darymo metu, kad jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones arba ji yra sustabdyta. Tai reiškia, kad administracinei atsakomybei kilti užtenka vien to, jog asmeniui įstatymų nustatyta tvarka yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones arba ji sustabdyta, tačiau jis vis tiek vairuoja transporto priemonę.Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, pats J. B. pripažįsta, jog yra sumokėjęs jam paskirtas baudas (įvykdęs administracines nuobaudas) ankstesniais priimtais nutarimais, o apie jas (baudas) sužinojo gaudamas informaciją el. paštu arba paprastu paštu (dėl senesnių teisės pažeidimų). Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. apie jo atžvilgiu priimtus 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), žinojo dar iki Institucijos Nutarimo priėmimo (tuo pačiu ir šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo momento) ir minėti procesiniai sprendimai buvo išsiųsti jam el. pašto adresais, kurie pareigūnų buvo gauti iš oficialių valstybės informacinių sistemų (registrų). Tai vienareikšmiškai patvirtina, jog asmuo puikiai žinojo, kad jo atžvilgiu yra priimti nepalankūs jam procesiniai sprendimai (pradėtos administracinių nusižengimų teisenos), kuriais J. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn, o vien tai, jog asmuo neva neįsigilino į šių nutarimų turinį ir išsamiai nesusipažino su jais (taip pat ir skiriamomis administracinio poveikio priemonėmis), šiuo gi atveju negali būti jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad tik 2025 m. vasario 21 d. nutarimas buvo siunčiamas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o kiti du nutarimai (2025 m. rugsėjo 30 d. bei 2025 m. spalio 3 d.), kuriais buvo skiriamos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo siunčiami išimtinai tik el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tuo el. pašto adresu, kuriuo, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde bei tai nėra ginčijama, naudojasi administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B.. Sutiktina su tuo, kad 2025 m. vasario 21 d. nutarimas galėjo tiesiogiai ir nepasiekti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (past. – fiziškai nebuvo turimas procesinis dokumentas ir juo nedisponuojama, t. y. buvo žinomas tik pats baudos paskyrimo faktas), tačiau kiti du 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 3 d. nutarimai, kaip jau minėta, buvo išsiųsti J. B. naudojamu el. pašto adresu. Pažymėtina dar ir tai, kad abiem atvejais minėtuose nutarimuose aiškiai bei be jokių dviprasmiškų išsireiškimų nurodyta, jog J. B. atitinkamai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį („Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“) bei ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad, be kita ko, vairavo transporto priemonę neturint specialiosios teisės vairuoti, o tai reiškia, jog J. B. buvo įstatymų nustatyta tvarka supažindintas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimų padarymu. Svarbu dar ir tai, kad abiem aptartais atvejais paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) buvo tinkamai įvykdytos (sumokėtos), todėl nelogiška ir sunkiai tikėtina, jog asmuo, gavęs į oficialiai savo naudojamą el. pašto adresą (ir kuris pateikiamas oficialiems valstybės registrams) Institucijos procesinius dokumentus (nutarimus), nesusipažins su visu nutarimo turiniu ir tiesiog atkreips dėmesį tik į jam skiriamas baudas (administracines nuobaudas), jog jas galėtų apmokėti, o paskirtų administracinio poveikio priemonių skyrimo (past. – kurios iš esmės kiekvienu atveju yra nurodomos šalia skiriamos administracinės nuobaudos, be kita ko, šiais atvejais buvo padaryti keli administraciniai nusižengimai, todėl tiek skiriamos administracinės nuobaudos, tiek ir administracinio poveikio priemonės yra subendrinamos tarpusavyje bei skiriamos galutinės) „tiesiog nepamatys“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. B. šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu privalėjo neabejotinai žinoti apie tai, jog negali vairuoti transporto priemonių, kadangi neturi specialiosios teisės tai daryti, o jo nurodomi argumentai laikytini tik siekiu išvengti administracinės atsakomybės bei atmestini kaip visiškai nelogiški ir nepagrįsti, todėl J. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn Institucijos Nutarimu pagal jame inkriminuotus administracinius nusižengimus. Pažymėtina ir tai, kad ne tik valstybė, teismai, institucijos privalo laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, bylų nagrinėjimo proceso taisyklių, formuojamos teismų praktikos ir kitų esminių bendrųjų teisės principų, tačiau ir teisės pažeidimus padarę asmenys privalo tinkamai vykdyti jų atžvilgiu priimamus sprendimus, todėl šiuo atveju būtent pats J. B. privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurios kyla jo atžvilgiu.Pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B. Institucijos Nutarimu paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių, visų pirma, įvertintina tai, kad J. B. buvo paskirta artima minimaliam dydžiui bauda ir specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam jos taikymo terminui. Akcentuotina dar ir tai, kad, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, J. B. per pastarųjų 5 metų laikotarpį itin sistemingai darė teisės pažeidimus – administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, t. y. jie nebuvo pavieniai ir (ar) atsitiktinio pobūdžio. Nors J. B. skiriamas baudas ir sumokėdavo, tačiau vien tai (skiriamos administracinės nuobaudos) jo nuo priešingo teisei veikimo nesulaikė, be kita ko, per sąlyginai trumpą laiko tarpą J. B. administracinėn atsakomybėn dėl to, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės, buvo patrauktas net tris kartus, o iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio net du kartus jam buvo paskirtas minėtos specialiosios teisės atėmimas, asmeniui buvo tinkamai išsiųsti procesiniai sprendimai (J. B. sumokėjo jam paskirtas baudas), tačiau tai jo vis tiek nesulaikė nuo neteisėto veikimo, todėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones) nėra objektyvaus pagrindo švelninti.ANK 424 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. šios administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas (būtinas). Kita vertus, J. B. jau trečią kartą padarė analogišką savo esme teisės pažeidimą (vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės tai daryti). Pažymėtina, kad du kartus J. B. buvo parodytas pasitikėjimas ir turto konfiskavimo institutas nebuvo taikomas, tačiau tai (kartu ir sumokamos baudos) reikšmės asmens elgesiui neturėjo ir įtakos nepadarė. Šiuo gi nagrinėjamu atveju asmuo nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, todėl siekiant užkardyti tolimesnius J. B. daromus teisės pažeidimus yra būtinas ir turto konfiskavimo instituto taikymas, kadangi, priešingu atveju, nebus pasiekti skiriamomis administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemonėmis siekiami tikslai. Įvertinus tai, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o šios transporto priemonės savininkas nežinojo apie jam priklausančio automobilio panaudojimą darant ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra tikslinga konfiskuoti transporto priemonę atitinkančią pinigų sumą.Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinos pinigų sumos, yra atsižvelgtina į tai, kad pagal ANK nuostatas, administracinio poveikio priemonėmis, turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, yra siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 22 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų (naujų) administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar (ir) apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-39-1073/2019).Ne tik administracinė nuobauda, bet ir administracinio poveikio priemonė skiriama laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Neprivaloma skirti pagal ANK nuostatas administracinio poveikio priemonė (šiuo nagrinėjamu atveju turto vertės konfiskavimas) parenkama, visų pirma, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) pobūdį, pažeidėjo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013 ir kt.). Taikant turto konfiskavimą svarbu apsvarstyti ir tai, ar tokiu konfiskavimu nėra nustatoma neprotingai didelė atsakomybė už padarytą teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-7-42-2014).Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, Vilniaus apygardos teismas įvertina J. B. daromų teisės pažeidimų (iš esmės vien tik administracinių nusižengimų), susijusių su KET reikalavimų pažeidimais, sistemiškumą, tai, jog oficialiai jau net trečią kartą asmuo buvo pagaunamas policijos pareigūnų vairuojantis be specialiosios teisės tai daryti, skiriamos baudos (tuo pačiu ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) asmeniui jokios realios įtakos nedaro, todėl šiuo atveju yra galimas visos turto vertės konfiskavimas. Sutiktina su tuo, kad turto vertės konfiskavimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (kaip ir jo šeimai) gali turėti iš esmės realios neigiamos finansinės įtakos, tačiau ši suma nėra kažkuo išskirtinė, aiškiai per didelė ir tokia, kuri padarytų neatitaisomos žalos J. B. ir (ar) jo artimų asmenų ratui (šeimos nariams, giminaičiams, draugams ir pan.). Galiausiai, analogiško pobūdžio ar kitose su KET pažeidimais susijusiose bylose yra konfiskuojamos ir daug didesnės pinigų sumos, todėl šiuo atveju priteistina suma yra proporcinga tiek padarytam teisės pažeidimui, tiek ir J. B. asmenybei, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad skiriamos neigiamos teisinės priemonės teisės pažeidėjams už analogišką veikimą neturi būti švelninamos arba skiriamos identiškos, o, priešingai, turi griežtėti, jog asmuo realiai atsakytų už savo neteisėtą elgesį ir patirtų iš tiesų realius bei jam diskomfortą sukeliančius padarinius (past. – nepažeidžiant proporcingumo principo).Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. (J. B.) atstovo advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė