Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2026-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-9040-1194/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-29
Bylos Nr.
e2-9040-1194/2026
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-14983-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Atsakovas
ATS1, ATS2
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9040-1194/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-14983-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASP R E L I M I N A R U S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 29 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 ir subsidiariai atsakovei ATS2 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ūkininkė IES1 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo ATS1 ir subsidiariai iš atsakovės ATS2 7 885,27 Eur skolos (negrąžinto kredito), 1 142,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2026 m. gegužės 20 d.), 3 868,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 146 Eur bylinėjimosi išlaidas (146 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas atlyginimą), grąžinti žyminio mokesčio permoką; ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, pateiktų leistinų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka – ieškovės ieškinį tenkinti priimant preliminarų sprendimą. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame sprendime pateikiamų motyvų pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ūkininkės IES1 ir atsakovo ATS1 , laiduojant ATS2, 2023 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui ATS1 10 000 Eur kreditą 5 metų laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą ir mokėti 7,5 procentų dydžio metines palūkanas, 0,5 proc. delspinigius. Mokėjimai turėjo būti vykdomi į ieškovės sąskaitą kiekvieno mėnesio 10 dieną. Papildomai buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu ATS1 išeis iš darbo iš ieškovės ūkio į bet kokią kitą darbovietę, bus taikomos 15 proc. metinės palūkanos. Ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė, t. y. 2023 m. gegužės 31 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 10 000 Eur. Sutartimi buvo sudarytas paskolos mokėjimo grafikas, numatytos mėnesinės įmokos – 200,38 Eur, pirma įmoka turėjo būti atlikta 2023 m. birželio 10 d. Paskolos gavėjas paskolos įmokas pradėjo mokėti 2023 m. spalio 20 d., t. y praleidęs terminą, o paskutinį kartą mokėjo 2024 m. gruodžio 20 d. Viso atsakovas nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. pervedė ieškovei 2 806,66 Eur, iš kurių sumokėjo 691,93 Eur palūkanų, o sumokėta įmokos dalis paskolai dengti sudarė 2 114,73 Eur. 2025 m. rugsėjo 6 d. ATS1 išėjo iš darbo ieškovės ūkyje, tad įsigaliojo paskolos sutarties nuostata dėl 15 proc. metinių palūkanų. Ši padėtis buvo aptarta su atsakovu ir laiduotoja ir jie pažadėjo įsipareigojimus vykdyti, garantavo ir prašė sutarties nenutraukti. Atsižvelgiant į pasikeitimus, 2025 m. rugsėjo 7 d. buvo parengtas naujas paskolos mokėjimo grafikas, pagal kurį buvo paskaičiuotos mėnesinės įmokos su palūkanomis, mėnesinė įmoka paskaičiuota po 226,37 Eur. Šis naujas grafikas buvo įteiktas atsakovui ir laiduotojai. Negavus nei vienos įmokos, 2025 m. lapkričio 24 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti vėluojančias įmokas. Raginime buvo nurodyta, kad vėluojančių įmokų suma iki 2025 m. lapkričio 1 d. su palūkanomis sudaro 2 024,18 Eur. Buvo prašoma apmokėti vėluojančias įmokas per 14 dienų, t. y. iki 2025 m. gruodžio 7 d. Po raginimo joks mokėjimas nebuvo atliktas. Atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė nuo 2026 m. gegužės 20 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Laidavimas yra vienas iš dažniausiai taikomų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo samprata apibrėžiama CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007).

Pagal bendrą CK 6.81 straipsnyje išdėstytą taisyklę, laidavimo prievolė yra solidarioji, aptariamose CK nuostatose taip pat yra nurodyta, kad šalys sutartyje gali nustatyti ir kitokį laiduotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybės santykį. Tai reiškia, kad jos gali susitarti, jog laiduotojo prievolė kreditoriui yra, pavyzdžiui, subsidiari, t. y. jis turi atsakyti kaip papildomas skolininkas, jei kreditoriui nepavyksta patenkinti visų savo reikalavimų iš pagrindinio skolininko turto.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ATS2 įsipareigojo laiduoti ieškovei, kad atsakovas ATS1 tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus sumokėti skolą ieškovei pagal paskolos sutartį, tačiau nesusitarė konkrečiai dėl laidavimo atsakomybės santykio, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ATS1 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti skolą iki 2026 m. gegužės 10 d. neįvykdė. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2025 m. balandžio 17 d. raštu kreipėsi į abu atsakovus dėl įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytus sandorius netinkamo vykdymo, tačiau atsakymo į pareikštą reikalavimą negavo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ginčiję paskolos sutarties sąlygas, ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas ATS1 būtų įvykdęs minėtą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja pagal paskolos sutartį atsako ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ir nustatytomis aplinkybėmis, ieškovei iš atsakovo ATS1 ir subsidiariai laiduotojos ATS2 priteistina 7 885,27 Eur skola, 1 142,31 Eur palūkanos ir 3 868,20 Eur delspinigiai (CK 6.76 straipsnis, 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovo ATS1 ir subsidiariai laiduotojos ATS2 priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas ieškinį patenkino pilna apimtimi, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo ATS1 ir subsidiariai atsakovės ATS2 priteistina 1 146 Eur bylinėjimosi išlaidų (146 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, jog subsidiari skolininko atsakomybė kyla tik tada, jei pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio pakaktų jo prisiimtoms prievolėms vykdyti. Atsakovas ATS1 yra pagrindinis skolininkas, kuriam kyla prievolė padengti skolą. ATS2 atsakomybė yra subsidiari ir ji kils tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys prievolės ir tik ta apimtimi, kiek ta prievolė nebus (jeigu bus) įvykdyta.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį, tačiau ieškinys nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka ir už jį mokėtinas 146 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina 144 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ūkininkei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir subsidiariai iš atsakovės ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) :

7 885,27 Eur skolos (negrąžinto kredito),1 142,31 Eur palūkanų,3 868,20 Eur delspinigių,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (12 895,78 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei

1 146 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei ūkininkei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 144 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2026 m. birželio 1 d. per Luminor banką, mokėjimo nurodymas Nr. 529, iš viso 290 Eur.

Atsakovai per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei atsakovai per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Silvija Bunkuvienė