Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. K. (toliau – ir nubaustasis) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-2551-2026 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - ir Institucija) vyresnioji tyrėja A. B. 2026 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo Ž. K. skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje padarymą. Ž. K. skirta 450 Eur bauda.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. K. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už šį nusižengimą padarytą pakartotinai. Už šio administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 440 iki 600 Eur. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, t. y. siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatytas konkrečios Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Taigi, analizuojant įstatyme įtvirtintą pareigą, nustatyta, kad ji kyla tais atvejais, kai: 1) transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; 2) toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; 3) transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

Apeliaciniame skunde nubaustasis laikosi pozicijos, kad institucijos reikalavimas pateikti informaciją buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuriuo jis faktiškai nesinaudoja. Skunde pažymima, jog visas jo susirašinėjimas su valstybės institucijomis vyksta naudojant kitą elektroninio pašto adresą, todėl, nubaustojo vertinimu, pareigūnai, prieš siųsdami reikalavimą, nepakankamai rūpestingai nustatė jo aktualius kontaktinius duomenis. Nubaustasis taip pat pabrėžia, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas bendradarbiauti su valstybės institucijomis ar sąmoningas informacijos neteikimas, kadangi jis neturėjo galimybės susipažinti su minėtu reikalavimu dėl jo išsiuntimo elektroninio pašto adresu, kuriuo nesinaudoja. Todėl, nubaustojo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jo tyčinio neveikimo ar pareigos bendradarbiauti nevykdymo.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 2026 m. sausio 30 d. buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės ir padarytas administracinis nusižengimas, priklauso Ž. K. vadovaujamam juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Todėl siekiant nustatyti asmenį, kuris, naudodamas juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, reikia vadovautis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Todėl ir procesiniai dokumentai turėjo būti ir pagrįstai buvo siunčiami šio juridinio asmens elektroninio pašto adresu. Naujausioje teismų praktikoje kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pranešimų dėl juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytų administracinių nusižengimų siuntimas juridinio asmens vadovui juridinio asmens elektroniniu paštu, pateiktu Juridinių asmenų registrui ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu, atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-788/2020, 2AT-3-495/2023). Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2013).

ANK 573 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nubaustasis neginčija, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo jam Institucija išsiuntė ne teismo tvarka priimtą 2026 m. kovo 27 d. nutarimą, yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Todėl juo išsiųstas 2026 m. kovo 27 d. nutarimas atitinka ANK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kartu pažymėtina, kad ANK nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ar dalį jų – ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Papildomai akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje nurodoma, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šia CK norma pilnai įtvirtinamas viešo registro duomenų teisingumo ir išsamumo (viešo patikimumo) principas, reiškiantis teisinę prezumpciją, kad visi valstybiniuose registruose esantys duomenys yra teisingi, o pareiga juos paneigti ar nuginčyti teisme tenka tam asmeniui, kuris su šiais duomenimis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad institucija privalėjo ieškoti ir tikrinti kitus UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresus, galimai nurodytus viešai prieinamuose interneto puslapiuose. Nagrinėjamu atveju institucija procesinius veiksmus atliko naudodamasi tais kontaktiniais duomenimis, kurie buvo prieinami ir identifikuoti valstybės informacinėse sistemose bei registruose, kuriais institucija pagrįstai vadovaujasi vykdydama jai pavestas funkcijas. Vien aplinkybė, kad juridinis asmuo savo interneto svetainėje ar kituose viešuose šaltiniuose yra paskelbęs papildomus elektroninio pašto adresus, nesudaro pagrindo išvadai, jog institucija turėjo pareigą savarankiškai atlikti tokių duomenų paiešką ir tikrinti jų tinkamumą procesinei komunikacijai. Pažymėtina, kad teisės aktai institucijai nenustato pareigos naršyti juridinių asmenų interneto svetaines, rinkti jose skelbiamus kontaktinius duomenis ir vertinti, kuris iš galimų elektroninio pašto adresų galėtų būti veiksmingiausias ar tinkamiausias konkrečiu atveju. Tokia pareiga ne tik nėra įtvirtinta ANK nuostatose, bet ir būtų nesuderinama su teisinio aiškumo, proceso ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Institucijos veiksmų teisėtumas negali būti siejamas su pareiga atlikti papildomą viešojoje erdvėje esančios informacijos paiešką, kai ji naudojosi oficialiuose registruose ar informacinėse sistemose esančiais duomenimis, kuriais turi teisę ir pagrindą remtis. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų nepagrįstą institucijos pareigų išplėtimą, nustatant jai prievolę kiekvienu atveju tikrinti visas galimas informacijos sklaidos priemones ir viešai prieinamus šaltinius, nors tokia pareiga nėra numatyta įstatyme. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra skelbiamas ne tik oficialiuose valstybės registruose, bet ir viešai prieinamoje interneto svetainėje 1551, kurioje prie UAB (duomenys neskelbtini) kontaktinių duomenų jis buvo aiškiai nurodytas kaip susisiekimo priemonė. Tokia aplinkybė leidžia konstatuoti, kad minėtas elektroninio pašto adresas buvo plačiai viešinamas kaip kontaktinis kanalas, skirtas ryšiui su juridiniu asmeniu palaikyti. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog elektroninio pašto adresas buvo nurodytas tiek valstybiniuose registruose, tiek viešai prieinamuose šaltiniuose, patvirtina, jog institucija turėjo pakankamą pagrindą juo remtis ir siųsti procesinius dokumentus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nubaustojo apeliacinio skundo argumentui, jog institucija nagrinėjamu atveju veikė formaliai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad pranešimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu buvo siųstas du kartus – 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. vasario 24 d. Taigi institucija neapsiribojo vienkartiniu pranešimo išsiuntimu, o ėmėsi pakartotinių veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti, kad adresatas būtų tinkamai informuotas apie jam siunčiamą reikalavimą. Šios aplinkybės vertintinos sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kad institucija, naudodamasi jai prieinamais kontaktiniais duomenimis, veikė nuosekliai ir pakartotinai kreipėsi tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Vien tik formalus teiginys apie neva netinkamą institucijos veikimą savaime nepaneigia fakto, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pranešimui perduoti ir sudarytos realios galimybės adresatui su juo susipažinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad institucijos veiksmai negali būti vertinami kaip formalūs ar atsitiktiniai, priešingai – jie pasižymėjo nuoseklumu ir pakankamu rūpestingumu, siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą ir asmens informavimą. Būtent šis pakartotinis kreipimasis eliminuoja prielaidas konstatuoti paviršutinišką informavimo procedūrų vykdymą ir patvirtina, kad institucija ėmėsi papildomų, protingų bei pakankamų priemonių asmens supažindinimui užtikrinti, kas visiškai atitinka Europos Žmogaus Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą standartą, pagal kurį asmens informavimo ir supažindinimo su dokumentais procedūros negali būti atliekamos formaliai, kadangi procesinės teisės turi būti užtikrinamos praktiškai ir veiksmingai, o ne teoriškai.

Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nubaustojo argumentams, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neveikiantis ir nenaudojamas. Tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nubaustasis, teikdamas skundą dėl institucijos priimto nutarimo, šį skundą persiuntė iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad minėtas elektroninio pašto adresas veikė ir buvo naudojamas elektroniniam susirašinėjimui. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo neveikiantis ar faktiškai nenaudojamas. Priešingai, paties nubaustojo atlikti veiksmai patvirtina galimybę naudotis šiuo elektroninio pašto adresu ir disponuoti juo gaunama bei siunčiama informacija. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti priešingai, į bylą nepateikta. Nubaustasis taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas elektroninio pašto adresas nagrinėjamu laikotarpiu buvo neveikiantis, nepasiekiamas ar dėl kitų priežasčių negalėjo būti naudojamas elektroniniam susirašinėjimui. Be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad institucijos išsiųsti elektroniniai laiškai adresato nepasiekė. Byloje nėra duomenų apie pranešimų nepristatymą, elektroninio pašto sistemos klaidas, pranešimų grąžinimą siuntėjui ar kitas technines kliūtis, kurios būtų sutrukdžiusios dokumentų pristatymą nurodytu elektroninio pašto adresu. Vien aplinkybė, kad nubaustasis teigia nesusipažinęs su siunčiamais dokumentais, savaime nepatvirtina, jog šie dokumentai nebuvo pristatyti ar nepasiekė elektroninio pašto dėžutės, į kurią buvo išsiųsti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad institucija dokumentus siuntė neveikiančiu ar nenaudojamu elektroninio pašto adresu, laikytini nepagrįstais. Esant nustatytų aplinkybių visetui, nėra pagrindo konstatuoti, kad institucija dokumentus siuntė kontaktiniu adresu, kuris buvo neveikiantis, netinkamas komunikacijai ar kuriuo išsiųsta informacija objektyviai negalėjo pasiekti adresato.

Apygardos teismas neturi pagrindo pritarti nubaustojo skundo argumentams, kad pareiga pateikti informaciją buvo įvykdyta, o pats nubaustasis nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis nevengė. Nors į bylą pateiktas Valstybinės informatikos ir ryšių departamento sistemos patvirtinimas patvirtina, kad duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį buvo atnaujinti 2026 m. kovo 27 d., tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties požymių ir nepašalina nubaustojo atsakomybės. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas nubaustojo atžvilgiu buvo surašytas 2026 m. kovo 3 d., o 2026 m. kovo 27 d. jo atžvilgiu jau buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Taigi duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį buvo pateikti tik po to, kai atsakomybė už ANK nustatytos pareigos nevykdymą jau buvo pritaikyta. Šios aplinkybės objektyviai patvirtina, kad įstatyme nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta per nustatytą terminą, o informacija pateikta pavėluotai. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 431 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Tokiu atveju administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo momento, kai asmuo per įstatyme nustatytą terminą neįvykdo jam nustatytos pareigos pateikti reikalaujamą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar vėliau ši informacija buvo pateikta, ir nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio neveikimo kilo kokių nors neigiamų padarinių. Todėl vėlesnis pareigos įvykdymas negali būti tapatinamas su tinkamu ir savalaikiu įstatyme nustatytos pareigos įvykdymu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį galėtų būti eliminuojama vien tik pavėluotai įvykdžius įstatyme nustatytą pareigą, nors pats pažeidimas jau būtų buvęs padarytas. Toks teisės normos aiškinimas paneigtų šios normos paskirtį užtikrinti savalaikį ir efektyvų valstybės institucijų teisėtų reikalavimų vykdymą bei sudarytų prielaidas nepaisyti įstatyme nustatytų terminų. Dėl šių priežasčių nubaustojo argumentai, kad informacija buvo pateikta ir jis bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nesudaro pagrindo konstatuoti jo atsakomybę šalinančių ar administracinio nusižengimo sudėtį paneigiančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nubaustojo skundo argumentams, kad pareigos pateikti informaciją neįvykdymą lėmė bloga sveikatos būklė ir turėtas nedarbingumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nubaustasis pats nurodo buvęs nedarbingas nuo 2026 m. kovo 27 d., tuo tarpu reikalavimas pateikti informaciją jam buvo pateiktas ir pareigos įvykdymo terminas suėjo iki nurodytos nedarbingumo pradžios. Taigi nedarbingumo aplinkybė objektyviai neapima laikotarpio, per kurį turėjo būti įvykdyta įstatyme nustatyta pareiga, todėl ji negali būti vertinama kaip pateisinanti pareigos neįvykdymą ar šalinanti atsakomybę.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vertindamas nubaustojo veiksmus, apygardos teismas pažymi, kad bendrovės vadovui, yra taikomi aukštesni veiklos rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Ši pareiga, be kita ko, apima ir imperatyvų reikalavimą užtikrinti Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) esančių duomenų teisingumą bei aktualumą, įskaitant ir oficialaus bendrovės elektroninio pašto adreso nurodymą, kas yra ne kartą konstatuota ir suformuotoje vienodoje teismų praktikoje. Oficialus elektroninio pašto adresas registruose nėra tik formali deklaracija, o esminis kanalas, užtikrinantis viešųjų institucijų ir trečiųjų asmenų galimybę operatyviai bei patikimai pasiekti juridinį asmenį, todėl vadovas privalo operatyviai reaguoti į bet kokius šių duomenų pasikeitimus. Nubaustojo gynybinė versija, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) neveikė, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi būtent ši aplinkybė sukūrė imperatyvią teisinę prievolę nedelsiant inicijuoti tokio adreso pašalinimą iš oficialių registro duomenų, siekiant neklaidinti valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų. Vis dėlto, ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių ar pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis asmuo būtų ėmęsis bent minimalių aktyvių pastangų tam, kad minėtas elektroninio pašto adresas būtų pašalintas iš registro. Byloje nėra duomenų apie JAR tvarkytojui teiktus prašymus ar inicijuotus duomenų keitimo procesus, o toks visiškas nubaustojo pasyvumas ir objektyvių pastangų nebuvimas paneigia jo keliamą versiją.

Apeliaciniame skunde prašoma, priėmus sprendimą tenkinti nustačius pažeidimo faktą, nubaustojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir žymiai sumažinti jam paskirtą 450 Eur dydžio baudą arba jos neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamam klausimui reikšmingus bylos duomenis, sprendžia, kad šis prašymas nepagrįstas.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tai, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 440 Eur iki 600 Eur.

Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo arba jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ar dydžio, turi būti paskiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje yra nustatyta tai, kad teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės netgi neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nubaustasis iš esmės nepateikė jokių objektyvių ar išimtinę reikšmę turinčių duomenų, kurie pagrįstų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą jo atžvilgiu. Asmuo šį prašymą iš esmės argumentuoja tuo, kad turi negalią. Matyti tai, kad nubaustajam paskirta bauda yra artima ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam šios administracinės nuobaudos minimaliam dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, pažymi, kad iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nubaustasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų už administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus. Taip pat nustatyta, kad 2026 m. kovo 17 d. jam surašyto protokolo su administraciniu nurodymu pagrindu paskirta bauda iki nustatyto termino nebuvo sumokėta. Šios aplinkybės, vertinamos kartu, rodo, kad nubaustasis ne visada laikosi jam privalomų valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymo, kas apibūdina jo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, kurios iš esmės švelnintų jo atsakomybę ar sudarytų prielaidas kitokiam teisinam vertinimui. Dėl to nėra pagrindo sutikti su vertinimu, jog ji yra akivaizdžiai per griežta ar kaip kitaip neadekvati. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nubaustojo prašymo tenkinimas neužtikrintų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, o taip pat padarytų jam paskirtą administracinę nuobaudą akivaizdžiai per švelnia. Pažymėtina tai, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas ar neskyrimas, sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų yra taikoma tik tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Konstatuotina, jog apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, procesiniame sprendime tinkamai rėmėsi teismų praktika. Pagrindo keisti skundžiamą apylinkės nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.