Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-29846-1099/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18467-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.2.4.3; 1.2.2.4.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 28 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei V. K.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eltalis“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.Teismasn u s t a t ė:I. Bylos esmėDarbo byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisinio pagrindo pakeitimo.II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentaiIeškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo, jam iš dalies nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2026 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4964 darbo byloje Nr. APS-108-12379/2026; pareikštu ir papildytu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti jo 2026 m. balandžio 27 d. atleidimą iš darbo pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Eltalis“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalį 2 punktą; įpareigoti atsakovę pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo santykių nutraukimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei išmokėti ieškovui 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodo, kad pas atsakovę UAB „Eltalis“ dirbo nuo 2025 m. lapkričio 3 d. pagal tarp jų 2025 m. spalio 31 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 295; darbas buvo atliekamas skirtinguose (dažniausiai statomuose) objektuose Vilniuje, ėjo inžinieriaus pareigas. Aiškina, kad atlyginimams nuolat vėluojant (pagal darbo sutarties Nr. 295 1.3 papunktį darbo užmokestis turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį, tačiau realybėje nuolat vėluodavo) ir atsiradus įsiskolinimams valstybei (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), ieškovas 2026 m. balandžio 7 d. pateikė atsakovės personalo vadovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, atleidžiant jį 2026 m. balandžio 27 d. (atidirbus 20 kalendorinių dienų, nes atsakovės direktorius nesutiko atleisti jo anksčiau).Pažymi, kad atidirbinėjant minėtą 20 dienų terminą, 2026 m. balandžio 20 d. suėjo 2 mėnesių terminas, kuomet jis negavo jam priklausančio darbo užmokesčio. Atsižvelgdamas į šią naujai atsiradusią aplinkybę, t. y. kad paskutinis darbo užmokestis buvo gautas 2026 m. vasario 27 d. už sausio mėn., suėjus DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam terminui, 2026 m. balandžio 21 d. pateikė atsakovės personalo vadovei prašymą pakeisti ankstesnį atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, išmokant jam 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atsižvelgus į tai, kad jo darbo santykiai šioje įmonėje tęsėsi trumpiau negu vienus metus. Teigia, kad minėtas prašymas personalo vadovės buvo priimtas, ant jo buvo uždėta gavimo viza bei jis iškart, jam matant, buvo perduotas atsakovės direktoriui. Ši situacija suteikė ieškovui pagrįstą pagrindą manyti, kad į prašymą bus atsižvelgta ir jis bus atleistas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tuo labiau niekas nepareiškė pretenzijų dėl jo pateikto prašymo netinkamumo ar pan. Be to, tuo momentu personalo vadovė (jam esant šalia) pasiteiravo šalia buvusios buhalterės, ar tikrai jam vėluojama išmokėti darbo užmokestį, buhalterė į tai atsakė teigiamai.Nurodo, jog nei antro prašymo pateikimo momentu, nei iki pat jo atleidimo dienos nė vienas iš atsakovės administracijos darbuotojų jam nė karto neužsiminė, nepaskambino, nepranešė, kad antrasis jo prašymas galimai netinkamas, ar kad į jį nebus atsižvelgta, ar kad jį reikėtų pakoreguoti ir pan. Taigi savo konkliudentiniais veiksmais ir gavimo vizos uždėjimu ant jo antro prašymo atsakovės administracija patvirtino, kad prašymas yra tinkamas, sutiko su juo, kadangi jis iš jo buvo priimtas be išlygų ir komentarų. Anot ieškovo, atleidimo dieną, t. y. 2026 m. balandžio 27 d. (po darbo valandų (17:06 val.)), el. paštu iš atsakovės personalo vadovės gavo el. laišką su prisegtais atleidimo dokumentais, kuriuose buvo nurodyta, kad 2026 m. balandžio 27 d. jis atsakovės buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Kadangi po atleidimo iš darbo atsakovė su juo neatsiskaitė, jis tiek atsakovės personalo skyriaus vadovei, tiek direktoriui išsiuntė pasirašytą pretenziją, tačiau jokių atsakymų iš jų negavo, dėl to kreipėsi į DGK. Be to, atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tinkamai bei laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo atleidimą.Teigia, kad DGK 2026 m. birželio 16 d. sprendime nurodė, jog vadovaujantis DK 55 straipsnio 2 dalimi, darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta; vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. DGK padarė išvadą, jog neva jis nepateikė prašymo atšaukti savo pirminio prašymo nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo, todėl atsakovei nebuvo pareigos nutraukti darbo sutartį pagal jo 2026 m. balandžio 21 d. prašyme nurodytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą – DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovas su šia DGK sprendimo dalimi nesutinka ir mano, jog DGK formaliai pritaikė teisės normą (dėl 3 dienų termino prašymui atšaukti), tačiau visiškai nevertino ir netyrė esminio juridinio fakto – darbdavio daromo tęstinio pažeidimo (algos nemokėjimo), kuris ir lėmė jo valios pasikeitimą.Ieškovo vertinimu, jis savo pirminio 2026 m. balandžio 7 d. prašymo neatšaukinėjo, tik prašė atsakovės pakeisti pirminiame prašyme nurodytą atleidimo pagrindą, kadangi atidirbinėjant 20 kalendorinių dienų, atsirado naujos svarbios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. du mėnesius iš eilės negautas darbo užmokestis dėl atsakovės kaltės. Pabrėžia, kad antru savo prašymu jis nesukūrė naujo atleidimo proceso, o pakeitė jau vykstančio proceso teisinį pagrindą bei užfiksavo naujai atsiradusį reikšmingą juridinį faktą. Būtent dėl tos pačios priežasties ir nebuvo keičiama galutinė atleidimo data (2026 m. balandžio 27 d.) (nes jo valia išeiti iš darbo nepasikeitė), kadangi atsakovė ir taip jau žinojo, kad iš darbo jis išeis, nes neketina dirbti be atlygio. Akcentuoja, jog reikalavimas įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą iki tam tikro termino yra nustatytas darbdavio interesams apsaugoti, t. y. tam, jog jis galėtų pasirengti būsimam atleidimui (susirasti kitą darbuotoją, išlaikyti besitęsiantį darbo procesą, sutvarkyti atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju reikalus ir pan.).Nurodo, jog DK 55 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia darbuotojui galimybę pakeisti savo valią, persigalvoti, jei prašymą atleisti iš darbo parašė paveiktas konflikto su darbdaviu ar iš anksto neapgalvojęs savo veiksmų. Šiuo atveju ieškovas neapsigalvojo, o pasinaudojo DK numatyta jam priklausančia galimybe dėl atsiradusios svarbios priežasties, t. y. kuomet darbdavys nevykdė savo pareigų ir nemokėjo jam du mėnesius jo sąžiningai uždirbto darbo užmokesčio. Taip pat ieškovas laikėsi DK 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos apie tinkamą vienos iš darbo šalių informavimą apie bet kokias pasikeitusias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties nutraukimą. Akcentuoja, jog darbdavys taip pat griežtai privalo laikytis atleidimo pagrindų, terminų ir procesinės tvarkos, tačiau šiuo atveju atsakovė to nedarė.Atkreipia dėmesį ir į tai, jog net ir nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, ne visada privaloma išlaikyti 5 darbo dienų įspėjimo terminą. Šiuo atveju atsakovė jam nepranešė, kad negali vadovautis jo antru prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo, ar kad galutinis atleidimo terminas nurodytas nekorektiškas ir pan. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 55-56 straipsnius, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas.Reziumuoja, jog atsakovė vengė bendravimo, nesivadovavo DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties šalių bendradarbiavimo principu, o vienašališkai nusprendė dėl darbo sutarties santykių pabaigos pagrindo ir parinko jai finansiškai naudingesnį atleidimo pagrindą; nesivadovavo jo antro 2026 m. balandžio 21 d. prašymo motyvais bei teisiškai pagrįstu reikalavimu nutraukti darbo santykius dėl darbdavio kaltės, tuo pačiu nepripažindama savo kaltės. Be to, pažymi, kad atsakovė, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, turinti kvalifikuotą personalą ir didelę darbo teisinių santykių patirtį, privalėjo būti aktyvi ir, esant reikalui, turėjo jo prašyti patikslinti pateiktą antrą prašymą arba jį informuoti, jeigu manė, kad jis negali būti atleidžiamas pagal DK 56 straipsnį.Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad ieškovas 2026 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą nutraukti darbo santykius pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2026 m. balandžio 27 d., tačiau 2026 m. balandžio 21 d. pateikė antrą prašymą pakeisti atleidimo pagrindą – į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes atsakovė 2 mėnesius neišmokėjo jam darbo užmokesčio (darbo užmokestis turėjo būti mokamas iki 20 d. mėnesio dienos, o paskutinis darbo užmokestis sumokėtas 2026 m. vasario 27 d.). Paaiškino, kad antrą prašymą atsakovės personalo vadovė priėmė, jį perdavė atsakovės vadovui, tačiau 2026 m. balandžio 27 d. jis buvo atleistas pagal DK 55 straipsnį, antrą prašymą atsakovei iš esmės ignoruojant (faktiškai atsakovė pasirinko sau naudingesnį atleidimo pagrindą). Pažymėjo, kad ieškovas nesiekė atšaukti pirminio prašymo, bet dėl pasikeitusių aplinkybių siekė pakeisti atleidimo pagrindą.Atsakovė UAB „Eltalis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie ieškinį ir teismo posėdžius informuota tinkamai (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo sutiko gauti procesinius dokumentus).III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybėsIš byloje esančios rašytinės medžiagos ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2025 m. spalio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 295, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje nuo 2025 m. lapkričio 3 d. inžinieriaus pareigose; nustatytas 2 455 Eur/mėn. darbo užmokestis, kuris turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.Nustatyta, kad ieškovas 2026 m. balandžio 7 d. atsakovei pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2026 m. balandžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.Ieškovas 2026 m. balandžio 21 d. atsakovei pateikė prašymą pakeisti ankstesnį atleidimo pagrindą ir nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes du mėnesius iš eilės negavo darbo užmokesčio, bei jo darbo sutartį nutraukti 2026 m. balandžio 27 d., papildomai išmokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.Iš ieškovo sąskaitos išrašo duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. atsakovė ieškovui atliko du bankinius pavedimus (pervedė darbo užmokestį) – 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. vasario 27 d.Nustatyta, kad atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo 2026 m. balandžio 7 d. prašymą, 2026 m. balandžio 27 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 26/04/27-2 nutraukė minėtą darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį. Atleidimo dokumentai ieškovui jo el. pašto adresu buvo išsiųsti 2026 m. balandžio 27 d. 17.06 val.Ieškovas, nesutikdamas su jo atleidimo iš darbo pagrindu, atsakovei 2026 m. balandžio 30 d. išsiuntė pretenziją, į kurią negavo jokio atsakymo; minėta pretenzija atsakovei buvo siųsta pakartotinai ir 2026 m. gegužės 4 d., tačiau atsakymas taip pat negautas.Ieškovas 2026 m. gegužės 13 d. DGK pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo. Ieškovas šiame prašyme, be kita ko, prašė pripažinti jo 2026 m. balandžio 27 d. atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir įpareigoti atsakovę pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo santykių nutraukimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei jam išmokėti 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.DGK 2026 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4964 darbo byloje Nr. APS-108-12379/2026, kuriuo ieškovo prašymą tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 6 037,68 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 3 842,39 Eur netesybas ir 62,21 Eur delspinigius; kitoje dalyje prašymą atmetė. Be kita ko, nurodė, jog šiuo atveju prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą negali būti tenkinamas, nes ieškovas nesilaikė DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, t. y. šiuo atveju atsakovas to nepadarė per tris darbo dienas nuo 2026 m. balandžio 7 d.Ieškinys tenkintinas.IV. Teismo argumentai ir motyvaiDK 55 straipsnyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti (1 dalis). Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta; vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu (2 dalis).DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. balandžio 7 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, darbo santykių pabaigos dieną nurodydamas 2026 m. balandžio 27 d., tačiau 2026 m. balandžio 21 d., t. y. dar iki nustatytos darbo santykių pabaigos dienos, ieškovas pateikė atsakovei kitą prašymą, kuriame nurodė, kad dėl darbdavio pareigų nevykdymo ir ilgiau kaip du mėnesius nemokamo darbo užmokesčio yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat prašė išmokėti vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Iš bylos duomenų matyti, kad šis prašymas atsakovės personalo vadovės buvo priimtas, ant jo uždėta gavimo viza.Taigi, šiuo atveju ginčas iš esmės kyla dėl to kaip teisiškai turėtų būti kvalifikuojamas 2026 m. balandžio 21 d. ieškovo prašymas/pareiškimas, t. y. ar jis laikytinas pirminio 2026 m. balandžio 7 d. prašymo atšaukimu ir nauju savarankišku prašymu, kuriam taikytina DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškimo atšaukimo tvarka (per 3 darbo dienas), ar ieškovas, nepakeisdamas savo valios nutraukti darbo santykius 2026 m. balandžio 27 d., tik pakeitė darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, nurodydamas naujai atsiradusią aplinkybę, sudarančią pagrindą taikyti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagos visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 2026 m. balandžio 21 d. ieškovo prašymo (antro) kvalifikuoti kaip 2026 m. balandžio 7 d. prašymo atšaukimo. Kaip minėta, DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbuotojo teisė per tris darbo dienas atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį. Šios nuostatos paskirtis – sudaryti darbuotojui galimybę pakeisti savo sprendimą nutraukti darbo santykius. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad ieškovas 2026 m. balandžio 21 d. atsisakė savo sprendimo nutraukti darbo santykius ir/ar siekė tęsti darbo santykius su atsakove. Priešingai, savo antruoju prašymu ieškovas dar kartą aiškiai patvirtino valią nutraukti darbo santykius, tačiau nurodė kitą tokio nutraukimo teisinį pagrindą. Be to, ieškovas nepakeitė darbo santykių pabaigos datos – tiek 2026 m. balandžio 7 d., tiek 2026 m. balandžio 21 d. prašymuose darbo santykių pabaiga siejama su 2026 m. balandžio 27 d. Taigi, ieškovo valia dėl darbo santykių nutraukimo ir jo datos išliko nepakitusi; pasikeitė tik teisinis šios valios pagrindimas, nes iki 2026 m. balandžio 21 d. atsirado, ieškovo teigimu, nauja aplinkybė – ilgiau kaip du mėnesius nemokamas darbo užmokestis.Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad antrasis prašymas buvo pateiktas praėjus daugiau kaip trims darbo dienoms nuo pirmojo prašymo, savaime nesudaro pagrindo jo laikyti negaliojančiu ar neturinčiu teisinės reikšmės. Priešingas aiškinimas reikštų, kad darbuotojas, jau pradėjęs įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą procesą, iki darbo santykių pabaigos dienos netektų galimybės remtis naujai atsiradusia įstatyme įtvirtinta svarbia priežastimi, dėl kurios darbo santykių tęsimas jam nebėra priimtinas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal darbuotojo pareiškimą esminę reikšmę turi tikroji darbuotojo valia ir jos objektyvizuota išraiška – darbuotojo prašymas, t. y. vertinant darbuotojo veiksmus turi būti atsižvelgiama ne vien į formalią atskirų prašymų seką, bet ir į jų turinį, tarpusavio ryšį bei aplinkybes, kuriomis jie buvo pateikti.Kaip minėta, šiuo atveju ieškovo 2026 m. balandžio 21 d. prašymo turinys nekelia abejonių dėl jo valios nutraukti darbo santykius; jame aiškiai nurodyta priežastis, kuria grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, ir aiškiai prašoma nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei išmokėti išeitinę išmoką. Taigi, atsakovė, gavusi tokį prašymą iki darbo santykių pabaigos, turėjo jį įvertinti ir spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo pagal darbuotojo nurodytą pagrindą, tačiau, kaip minėta, jo nesprendė (faktiškai ignoravo). Šios išvados nepaneigia ir tai, kad pirmuoju prašymu ieškovas buvo pasirinkęs DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Kaip minėta, darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi būti vertinamas pagal darbuotojo valios išraišką ir faktines aplinkybes, egzistuojančias darbo sutarties nutraukimo metu. Jeigu iki darbo santykių pabaigos atsiranda nauja įstatyme nustatyta aplinkybė, suteikianti darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, vien ankstesnio prašymo pateikimas negali savaime eliminuoti darbuotojo teisės tokia aplinkybe pasinaudoti.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas vėluojant. Ieškovas įrodė (o atsakovė neginčijo), kad paskutinis jam priklausantis darbo užmokestis buvo išmokėtas už 2026 m. sausio mėnesį 2026 m. vasario 27 d. (nors turėjo būti sumokėtas iki 2026 m. vasario 20 d., nes pagal darbo sutartį turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį), o 2026 m. balandžio 21 d. jis jau buvo nesulaukęs darbo užmokesčio už vėlesnius du mėnesius. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad 2026 m. balandžio 21 d. ieškovui daugiau kaip du mėnesius nebuvo išmokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl buvo atsiradęs DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas nutraukti darbo sutartį.Kaip minėta, atsakovė, gavusi ieškovo antrą prašymą, jo neatmetė, negrąžino, nepasiūlė patikslinti ir neinformavo ieškovo, kad atsisako pripažinti jo nurodytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Priešingai, prašymas buvo priimtas, užregistruotas gavimo viza ir perduotas bendrovės vadovui, tačiau nebuvo išnagrinėtas (faktiškai praignoruotas). Viena vertus, vien prašymo priėmimas savaime nereiškia darbdavio sutikimo su jame nurodytu teisiniu pagrindu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, ar atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigas, kai iki pat darbo santykių pabaigos darbuotojui nepranešė, kad jo prašymo netenkins ir darbo sutartį nutrauks kitu pagrindu. DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama darbo santykių šalis ir turėdama pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą, turėjo įvertinti 2026 m. balandžio 21 d. darbuotojo (ieškovo) prašyme nurodytas aplinkybes; turėjo galimybę informuoti ieškovą apie tai, kad jo prašymą vertina kitaip, kad nesutinka su jame nurodytu pagrindu arba kad, jos manymu, DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos nėra įvykdytos, tačiau, kaip minėta, atsakovė tokio pobūdžio veiksmų neatliko – iki pat 2026 m. balandžio 27 d. ieškovas nebuvo informuotas, kad jo 2026 m. balandžio 21 d. prašymas nebus tenkinamas. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vienašališkai pasirinko kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą (jai finansiškai palankesnį), nors iki darbo santykių pabaigos turėjo darbuotojo aiškiai išreikštą valią nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad darbdavys negali savo nuožiūra parinkti darbuotojui finansiškai ar teisiškai kitokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo, jeigu darbuotojas aiškiai išreiškė valią nutraukti darbo sutartį kitu įstatyme nustatytu pagrindu ir egzistuoja šio pagrindo taikymui būtinos faktinės sąlygos.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai/neteisėtai 2026 m. balandžio 27 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neįvertinusi ir neįgyvendinusi ieškovo 2026 m. balandžio 21 d. prašyme išreikštos valios nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2026 m. balandžio 27 d. atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalį 2 punktą yra pagrįstas ir tenkintinas.DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.Kadangi ieškovo darbo santykiai su atsakove tęsėsi nuo 2025 m. lapkričio 3 d. iki 2026 m. balandžio 27 d., t. y. trumpiau negu vienus metus, ieškovui priklauso vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kurią sudaro 2 241,60 Eur (neatskaičius mokesčių) ((2 460,85 Eur už sausio mėn. + 1 808,95 Eur už vasario mėn. + 2 455 Eur už kovo mėn.) / 3). Šioje dalyje teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, todėl teismas jį apskaičiavo remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytais duomenimis.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 241,60 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 171 Eur (121 Eur už neturtinį reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir 50 Eur už tenkintą turtinį reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo) dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 93 straipsnis). Ieškovas ir atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jiems jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Byloje iš viso patirta 9,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bendrai iš atsakovės valstybei priteistina 180,16 (171 + 9,26) Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:Ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eltalis“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo tenkinti.Pripažinti ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. 295, sudarytos su atsakove uždarąja akcine bendrove „Eltalis“, j. a. k. 124816511, nutraukimą 2026 m. balandžio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu; pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“, j. a. k. 124816511, ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 241,60 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 60 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 241,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2026 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. DGKS-4964 darbo byloje Nr. APS-108-12379/2026 dalį, kuria ieškovo A. K. reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos priteisimo buvo netenkinti, laikyti netekusia galios; kita DGK sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų ir delspinigių priteisimo ieškovui iš atsakovės yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“, j. a. k. 124816511, valstybei 180,26 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 2222; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Pavel Liubkevič