Vilniaus apygardos teismo nutartis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4082-446/2025 išnagrinėtas ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Linaeda“ (toliau – atsakovas) dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo. Minėtu sprendimu teismas nutarė: 1) ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 19 374,28 Eur subsidijos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo valstybei 436 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas 2025 m. rugpjūčio 1 d. pateikė apeliacinį skundą, o 2025 m. rugpjūčio 20 d. – patikslintą apeliacinį skundą. Kartu su patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodydamas, kad fondo banko sąskaita yra areštuota, o antstolis planuoja parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą varžytynėse, todėl, gavus lėšų už parduotą turtą, būtų sumokėtas ir žyminis mokestis.Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad apeliacinį skundą pateikė juridinis asmuo, kuris nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio. Nors atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės. Atsakovo teiginiai, jog, pardavus nekilnojamąjį turtą, bus gauta lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, buvo grindžiami tik prielaidomis. Todėl teismas įpareigojo atsakovą per nustatytą terminą sumokėti 436 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Vėliau atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad fondas neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, jo banko sąskaita ir nekilnojamasis turtas yra areštuoti, veikla nevykdoma, darbuotojų nėra.Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas ir toliau nėra sumokėjęs net dalies žyminio mokesčio, nepateikė naujų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį bei tai, kad finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Dėl šių priežasčių teismas atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.Kadangi nustatytu terminu atsakovas žyminio mokesčio nesumokėjo, Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Nesutikdamas su šia nutartimi, atsakovas pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-177-730/2026 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Iš naujo spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nei bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių 2025 m. rugsėjo 9 d. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats atsakovas 2025 m. liepos 26 d. prašyme dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo buvo nurodęs, jog po planuojamų varžytynių turės pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė atsakovui dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 436 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Vėliau Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovo vadovo prašymas pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki 2026 m. kovo 12 d., nurodant, kad žyminis mokestis bus sumokėtas iš asmeninių lėšų, 2026 m. kovo 10 d. gavus neįgalumo pensiją. Teisėjos rezoliucija žyminio mokesčio sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2026 m. kovo 11 d.