Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės B. N. (B. N.), jo gynėjui advokatui Viktorui Cilindziui (Viktor Cilindz),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo B. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. N. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji bylą dėl B. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, B. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2026 m. gegužės 19 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, B. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Peugeot 307“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

B. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2026 m. gegužės 17 d., apie 21.50 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta netaikyti B. N. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose bei prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti. Teisėjų kolegija, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl apeliacinio skundo argumentų pasisako tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas B. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu B. N. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. 2026 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu prokuroras prašė, be pirmiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, skirti B. N. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgdamas į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra būtinasis padarytos nusikalstamos veikos požymis, byloje nenustatyta kaltinamojo priklausomybės nuo alkoholio ar piktnaudžiavimo juo požymių, taip pat duomenų apie ankstesnius jo teistumus, administracinius nusižengimus dėl vairavimo apsvaigus ar kitus neblaivaus asmens padarytus teisės pažeidimus, todėl nusikalstamos veikos padarymą vertino kaip atsitiktinį ir nesusijusį su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo B. N., pateikė klaidingą ir teismų praktikos neatitinkantį argumentavimą BK 72⁵ straipsnio taikymo aspektu, tačiau šiuo atveju vien nurodyti teismo motyvų trūkumai nesudaro pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, nes, nustačius įstatyme įtvirtintas šios priemonės taikymo sąlygas, dar turi būti individualiai įvertintas jos skyrimo tikslingumas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kaltinamąjį apibūdinančių duomenų visumą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 286 punktas). Taigi teismo sprendimo dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo ir jų taikymo ar netaikymo nesaisto prokuroro ar kitų proceso dalyvių siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vien prokuroro prašymas skirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę savaime nesudaro pagrindo ją skirti, jeigu, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas nemato pagrindo tokios priemonės skyrimui.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir šios straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Pažymėtina, kad skiriant BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo aplinkybes ir ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų duomenų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atsisakyta B. N. taikyti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, iš dalies neatitinka kasacinio teismo praktikos. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog apsvaigimas nuo alkoholio yra būtinasis kaltininko padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, neapriboja galimybės skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę. Ši teisės norma taip pat nereikalauja nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumo ir (ar) medicininės diagnozės – asmens priklausomybės nuo atitinkamų medžiagų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priemonės taikymą susiejo su duomenų apie B. N. priklausomybę nuo alkoholio ar piktnaudžiavimą juo buvimu ir su vertinimu, ar tokia priklausomybė buvo pagrindinė nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Tokios BK 72⁵ straipsnio taikymo sąlygos baudžiamajame įstatyme nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026, 15–19 punktai).

Kita vertus pastebėtina, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo motyvų teisinis ydingumas savaime nereiškia, jog B. N. privalėjo būti paskirta BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Minėta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo diskrecija, todėl, nustačius baudžiamajame įstatyme įtvirtintą jos taikymo pagrindą, kiekvienu konkrečiu atveju papildomai spręstinas priemonės tikslingumo klausimas. Jį spręsdamas teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko ankstesnį ir vėlesnį elgesį, teistumus ir administracinius baustumus, byloje esančius sveikatos duomenis, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ypatumus bei kitus asmenį apibūdinančius duomenis. Priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų yra tik viena iš vertintinų aplinkybių ir savaime nelemia sprendimo dėl šios priemonės paskyrimo ar nepaskyrimo. Įvertinęs bylos duomenų visumą (nusikalstamą veiką padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, tarp jų – ankstesnį jo elgesį, teistumus ir administracinius baustumus, byloje esančius sveikatos duomenis bei duomenis, galinčius atskleisti alkoholio vartojimo ypatumus), teismas turi nustatyti, ar yra poreikis koreguoti nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir ar dalyvavimas atitinkamoje programoje arba kursuose padėtų šiuos tikslus pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026, 19-20 punktai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors yra pagrindas svarstyti dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo B. N., tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja esminės sąlygos B. N. elgesį ir jo požiūrį į alkoholio vartojimą koreguoti papildomai taikant BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę:

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. N. 2026 m. gegužės 17 d., apie 21.50 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (iškvėpime nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. 2026 m. gegužės 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas vienas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Vertinant bendrą asmens būklę nustatyta, kad: 1) asmuo gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 2) gali tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 17-18). Šie minimame akte fiksuoti duomenys nepaneigia nei nustatyto B. N. neblaivumo, nei alkoholio įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau yra reikšmingi vertinant konkrečią jo būklę bei visas veikos padarymo aplinkybes.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu B. N. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo posėdyje jis savo elgesį vertino kritiškai, nurodė supratęs jo pavojingumą, padaręs atitinkamas išvadas ir įsipareigojo ateityje daugiau nenusikalsti, kas rodo, kad baudžiamojo proceso metu jis suvokė savo elgesio neteisėtumą ir jo keliamą pavojų, o jo požiūris į jo paties priimtą sprendimą vairuoti apsvaigus kritiškas. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad išgėręs nusprendė automobiliu nuvažiuoti iki namo, esančio už 100 metrų, nes bijojo, kad automobiliu kažkas gali nuvažiuoti. Jis nuvažiavo apie 50–60 metrų iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokie jo paaiškinimai nepaneigti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės nepateisina B. N. sprendimo vairuoti apsvaigus ir nemažina tokio elgesio pavojingumo, vis tik jos rodo, kad sprendimas vairuoti buvo priimtas konkrečioje situacijoje, važiuota labai trumpą atstumą kaimo keliu, o byloje nenustatyta kitų veikos padarymo aplinkybių, rodančių didesnį jo elgesio pavojingumą.

Vertinant B. N. asmenybę apibūdinančius duomenis, reikšminga tai, kad jis anksčiau neteistas, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kitų ikiteisminių tyrimų dėl jo nepradėta. Per pastaruosius penkerius metus jis padarė vieną administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Šis administracinis nusižengimas nesusijęs nei su alkoholio vartojimu, nei su transporto priemonės vairavimu apsvaigus, o už jį paskirtą nuobaudą B. N. įvykdė. Byloje taip pat nėra duomenų apie ankstesnius jo teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, ar pasikartojantį teisės normoms priešingą jo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu.

Pastebėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenys, kad B. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis (duomenys apie sveikatą vertintini remiantis minėta teismų praktika), tačiau nėra duomenų, kad jis būtų gydytas dėl alkoholio vartojimo, psichikos ar priklausomybės ligų arba kad alkoholio vartojimas būtų pasireiškęs kaip pasikartojantis jo elgesį neigiamai veikiantis veiksnys. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis teismų praktika, pastarųjų duomenų nebuvimas savaime neužkerta kelio taikyti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą priemonę ir nėra vertinamas kaip savarankiškas jos netaikymo pagrindas, tačiau ši aplinkybė, vertinama kartu su tuo, kad B. N. anksčiau neteistas, nėra padaręs su alkoholio vartojimu susijusių administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų ir byloje nėra duomenų apie kitus panašaus pobūdžio jo elgesio atvejus, nepatvirtina pasikartojančio rizikingo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu.

Be to, sprendžiant dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo, atsižvelgtina ir į B. N. jau paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių visumą. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą. Nors šios priemonės nepakeičia BK 72⁵ straipsnyje nustatytos priemonės edukacinės ir prevencinės paskirties, jos, vertinamos kartu su įvykusiu baudžiamuoju procesu, B. N. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visišku kaltės pripažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi ir kritišku savo elgesio vertinimu, yra reikšmingos individualizuojant jam taikomas baudžiamojo poveikio priemones, atitinkamai leidžia spręsti, kad šiuo atveju skirti jam papildomą baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.

Apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog B. N. elgesį bei požiūrį į alkoholio vartojimą būtina papildomai koreguoti taikant jam BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Alkoholio vartojimas nagrinėjamu atveju neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau ši aplinkybė pagrindžia tik BK 72⁵ straipsnio taikymo galimybę, o ne būtinybę skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendį prokuroro skunde nurodomu aspektu, todėl prokuroro skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. APD-2026-09597 dėl 166,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Viktoro Cilindz suteiktą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės B. N. Teismo posėdyje gynėjas prašė šių išlaidų neišieškoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas B. N. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo B. N., ir į tai, kad jam nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš B. N. neišieškoti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.