Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 19 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 7 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 45 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamas veiką ir gailėjosi. Parodė, kad 2026 m. sausio 3 d. susitarė su kompanija susitikti pas NKA1 bute švęsti. Kartu buvo jis, dvi merginos, NKA1 ir draugas LUD1. Jie visą naktį sėdėjo, išgėrinėjo ir žaidė stalo žaidimus. Apie 2-3 valandą tarp LUD1 ir NKA1 įvyko konfliktas. Jis juos išskyrė, jie nuėjo į balkoną toliau aiškintis, pradėjo rėkauti. Jis pas juos užėjo, jo paprašė išeiti ir jis išėjo. Dar po kažkurio laiko jis užėjo ir tarp jo su NKA1 kilo žodinis konfliktas. NKA1 paėmė jį už krūtinės, pakratė, po ko kaltinamasis sudavė NKA1 smūgį. Po to pasiūlė NKA1 suduoti jam atgal ir vėl visi sėdėjo ir gėrė. Jis NKA1 sudavė su alkūne, tikriausiai dešinės rankos, nes nukentėjusysis lenkėsi į kairę pusę. Po to juos išskyrė LUD1. Jis sudavė nukentėjusiajam su dešine alkūne į barzdą, nukentėjusysis po smūgio nusislinko į kairę pusę. Jis nelabai atsimena, kuria ranka sudavė, bet jam atrodo, kad dešine. Jam sunku pasakyti, kuria ranka sudavė. Pripažįsta, kad padarė NKA1 kaltinime nurodytus sužalojimus. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgį alkūne tam, kad nukentėjusysis jį paleistų. Atsimena, kad nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti LUD1, šis pradėjo save ginti, jie rėkavo vienas ant kito, LUD1 priėjo prie nukentėjusiojo, šis pasakė suduoti jam smūgį ir LUD1 jam sudavė. Jis nelabai matė, kur LUD1 sudavė. Po kaltinamojo suduoto smūgio jie grįžo atgal į kambarį, jis pasakė nukentėjusiajam suduoti jam smūgį atgal. Po kaltinamojo suduoto smūgio NKA1 įsižeidė, parodė, kad žande yra skylė, jam sunku pasakyti, kurios pusės žande, nes jie gėrė. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta ir įsipareigoja toliau atlyginti. Jis anksčiau dirbo, tačiau neseniai išėjo iš darbo. Dėl savo veiksmų ir kilusių padarinių apgailestauja, nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino jam 4000 Eur žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 3 d. apie 6 val. ryto buvo savo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamais KAL1, LUD1, LUD3 ir LUD2. Jie vartojo alkoholį, bendravo ir žaidė stalo žaidimus. Apie 7 val. tarp jo ir LUD1 kilo žodinis konfliktas, kurio metu LUD1 prie jo priėjo ir paklausė, ar nori, kad šis jam trenktų, o jam atsakius teigiamai, LUD1 vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Jis pastūmė LUD1, o KAL1 juos išskyrė. Po to ji ir LUD1 dviese nuėjo į balkoną pasikalbėti. LUD1 jo atsiprašė ir jis jam atleido, tarpusavio pretenzijų jie nebeturėjo. Jiems kalbantis balkone atėjo KAL1. Jis (NKA1) norėjo su LUD1 kalbėtis dviese, todėl du kartus liepė KAL1 išeiti. Šiam neišėjus, jis paėmė KAL1 už marškinėlių ir pasakė necenzūriniais žodžiais išeiti. Tuomet KAL1 alkūne vieną kartą stipriai sudavė jam į žandikaulį. Nuo smūgio jis pajuto labai stiprų skausmą, pradėjo kraujuoti, buvo pažeistas skruostas, skilo dantis. Pirminėje apklausoje NKA1 nurodė, kad KAL1 smogė dešinės rankos alkūne į dešinę veido pusę, tačiau vėliau šią aplinkybę patikslino. Po smūgio jis išėjo į kambarį. KAL1 jam pasakė, kad jeigu jam bus lengviau, gali jam trenkti. Tuomet jis alkūne nestipriai sudavė KAL1 į veidą. Vėliau jis, LUD1 ir KAL1 nuėjo į virtuvę pasikalbėti. KAL1 jo atsiprašė, jis jam atleido. Jie išsiaiškino, toliau bendravo ir tvarkė butą. Apie 8 val. svečiai išvyko, o jis nuėjo miegoti. Apie 12.30 val. atsikėlęs pajuto stiprų žandikaulio skausmą ir pastebėjo, kad geriant vanduo teka pro skylę skruoste. Kreipėsi į medikus, buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) klinikas ir operuotas. Jam nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dviejose vietose ir muštinė skruosto žaizda. Ligoninėje gydėsi nuo 2026 m. sausio 3 d. iki 2026 m. sausio 8 d. Po įvykio jis susitiko su KAL1 ir bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, kad nereikėtų kreiptis į policiją. Paaiškino, kad pirmos apklausos metu nurodė buvęs sumuštas nepažįstamo asmens, nes tikėjosi su KAL1 susitarti ir nenorėjo, kad šis turėtų problemų su policija. Vėliau apklausiamas NKA1 patikslino, kad konflikto metu LUD1 vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairę apatinio žandikaulio pusę. Po šio smūgio jis įsikando į liežuvį, todėl pradėjo bėgti kraujas. Skausmas nebuvo stiprus, jokių žandikaulio pokyčių nepajuto, skylės ar įdubimo dešiniajame skruoste nebuvo. Po to jis su LUD1 nuėjo į balkoną išsiaiškinti santykių. Atėjus KAL1, jis liepė jam išeiti, o šiam nepaklusus dešine ranka sugriebė KAL1 už marškinėlių ties krūtine ir kaklu. NKA1 patikslino, kad KAL1 kairės rankos alkūne sudavė jam į dešinę žandikaulio pusę. Tuo metu jo burna buvo praverta. Kadangi KAL1 yra gerokai aukštesnis ir stambesnis, jam smūgį sudavė iš viršaus į apačią. Po smūgio pajuto stiprų skausmą, žandikaulio pasislinkimą į kairę, kraujavimą iš dešiniojo skruosto ir jame atsiradusį įdubimą, kuris pasirodė esąs skylė. Taip pat pajuto skilusį dantį kairėje žandikaulio pusėje ir pradėjo sunkiau kalbėti. Ankstesnį teiginį, kad KAL1 smogė dešinės rankos alkūne, paaiškino tuo, kad pirmos apklausos metu iš susijaudinimo susipainiojo (1 t., b. l. 30-32; 34-36; 37-39; 40-42).

Liudytoja LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 2 d. vakare kartu su LUD2, LUD1 ir KAL1 atvyko pas NKA1 į jo nuomojamą butą. Jie valgė, vartojo alkoholį ir žaidė. Naktį NKA1 pradėjo agresyviai elgtis LUD1 atžvilgiu, provokuoti jį muštynėms ir įžeidinėti. LUD1 prašė jį apsiraminti, tačiau šis toliau jį provokavo ir ragino trenkti. Tada LUD1 kumščiais sudavė NKA1 du kartus į veido sritį: vieną kartą pataikė į dešinę pusę, o dėl pataikymo į kairę pusės tiksliai negalėjo nurodyti. Ji paprašė KAL1 juos išskirti, nes ant grindų pamatė kraujo. Po šių smūgių NKA1 veido srityje buvo skylė ar įdubimas, jis pradėjo prasčiau, nerišliai kalbėti. LUD1 ir NKA1 po to nuėjo į balkoną pasikalbėti. Ji su LUD2 tuo metu tvarkėsi. Išgirdusi garsų kalbėjimą balkone matė, kad NKA1 abiem rankomis laiko KAL1 už drabužių priekyje ir jo nepaleidžia. KAL1 bandė išsilaisvinti ir netyčia dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė NKA1 į kairę žandikaulio pusę. Vėliau KAL1 atsiprašė NKA1 ir pasiūlė jam suduoti atgal, kad šis nelaikytų pykčio. NKA1 kambaryje alkūne vieną kartą sudavė KAL1 į veidą. Po to NKA1, LUD1 ir KAL1 toliau kartu vartojo alkoholį. Papildomai apklausta LUD3 patikslino, kad LUD1 vieną kartą dešinės ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į veidą. Ji tiksliai matė dešinės rankos smūgį į NKA1 dešinę žandikaulio pusę. Kur pataikė kairės rankos smūgis, tiksliai nematė, tačiau girdėjo smūgiui būdingą garsą. Po antro smūgio NKA1 ir LUD1 nukrito ant grindų. Jiems atsistojus ji pamatė, kad iš NKA1 dešiniojo skruosto bėga kraujas ir jame yra nedidelis įdubimas. Po LUD1 smūgių NKA1 pradėjo kalbėti nerišliai. Dėl konflikto balkone pakartojo mačiusi, kaip NKA1 abiem rankomis laikė KAL1 už drabužių ir jo nepaleido. KAL1, bandydamas išsilaisvinti, dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė NKA1 į kairę žandikaulio pusę. Vėliau virtuvėje NKA1 parodė skylę veide ir išgėrė vandens, kuris pradėjo tekėti pro ją (1 t., b. l. 89-91; 92-94).

2026 m. birželio 30 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis NKA1 ir liudytoja LUD3. Akistatos metu LUD3 nurodė mačiusi, kad LUD1 sudavė NKA1 du smūgius: vieną dešinės rankos kumščiu į dešinį žandikaulį ir vieną kairės rankos kumščiu į kairį žandikaulį, nors smūgių eiliškumo neprisiminė. Po antro smūgio NKA1 nukrito ant žemės, o LUD1 nukrito ant jo. KAL1 padėjo juos išskirti. NKA1 atsistojus LUD3 pamatė jo skruoste skylę, nors neprisiminė, kurioje pusėje, taip pat kraują ant kilimo. Po LUD1 smūgio NKA1 kalbėjo nerišliai. Tuo tarpu NKA1 parodė, kad LUD1 jam sudavė tik vieną smūgį – dešinės rankos kumščiu į kairį žandikaulį. Nuo smūgio jis įsikando į liežuvį ir pradėjo kraujuoti, pajuto momentinį, bet nestiprų skausmą. Po šio smūgio skylės skruoste nebuvo. Taip pat LUD3 nurodė, kad jos paprašytas KAL1 nuėjo į balkoną, kur ji pro balkono durų plyšį matė NKA1 abiem rankomis suėmus KAL1 už viršutinių drabužių. KAL1 bandant NKA1 nustumti ir išsisukti, KAL1 dešine ranka sudavė NKA1 į kairę veido pusę. Tuo tarpu NKA1 nurodė KAL1 laikė viena dešine ranka už marškinėlių ties krūtine ir kaklu, o šis jam kairės rankos alkūne sudavė į dešinę žandikaulio pusę iš viršaus į apačią. Be to, LUD3 pakartojo, kad skylę NKA1 žande matė po LUD1 smūgių ir kad po įvykio balkone matė tą pačią skylę, kitų naujų sužalojimų nepastebėjo. O NKA1 nurodė, kad skylė (įdubimas) atsirado po KAL1 smūgio balkone, tada pajuto, kad pro skruostą eina oras, bėga kraujas, žandikaulis pasislinko ir pradėjo stipriai skaudėti. LUD3 teigė mačiusi du LUD1 ir vieną KAL1 smūgį, o NKA1 nurodė gavęs po vieną smūgį iš LUD1 ir KAL1 (1 t., b. l. 96-98).

Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 2 d. vakare kartu su LUD2, LUD3 ir KAL1 atvyko pas NKA1 į jo nuomojamą butą. Jie valgė, vartojo alkoholį ir žaidė. Vėliau kalbantis apie sportą NKA1 pradėjo jį žeminti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, elgėsi agresyviai ir provokavo muštynėms. Jis jį perspėjo, kad nenusiraminus jam suduos. NKA1 priėjus labai arti ir toliau provokuojant, jis dešinės ir kairės rankų kumščiais du kartus sudavė jam į skirtingas veido puses. Abu nugriuvo, KAL1 juos išskyrė. NKA1 atsistojus, jis pamatė, kad iš jo burnos bėga kraujas. Netrukus jis ir NKA1 jau ramiau nusiteikę nuėjo į balkoną, kur vienas kito atsiprašė. KAL1 atėjus į balkoną ir paklausus, ar viskas gerai, iš pradžių konfliktas nekilo, tačiau KAL1 vėliau dar kartą atėjus, NKA1 supyko, jį pastūmė, abiem rankomis sugriebė už drabužių priekyje ir nepaleido. KAL1 liepė jį paleisti ir, bandydamas išsilaisvinti bei pasitraukti, dešinės rankos alkūne sudavė NKA1. Jis nematė, kur tiksliai smūgis pataikė. Po to visi nusiramino. NKA1 vėliau klausė KAL1, kodėl šis jam sudavė, šis pasiūlė NKA1 suduoti jam atgal, todėl pastarasis alkūne vieną kartą sudavė KAL1 į veidą. Vėliau jie vis trys virtuvėje kartu vartojo alkoholį ir daugiau nesipyko. Papildomai apklaustas LUD1 patikslino, kad NKA1 sudavė du smūgius – po vieną dešinės ir kairės rankų kumščiais į veidą, tačiau ar pataikė į žandą, nosį ar smakrą, neprisimena. NKA1 atsistojus matė kraują ant jo danties, tačiau skylės dešiniajame skruoste tuo metu nematė. Dėl konflikto su KAL1 pakartojo, kad NKA1 laikė KAL1 už drabužių priekyje ir nenorėjo paleisti, o KAL1, norėdamas išsilaisvinti, dešine alkūne sudavė NKA1. Kur pataikė, jis nematė. Apie skylę dešiniajame NKA1 skruoste sužinojo tik pasibaigus visam konfliktui, kai visi sėdėjo virtuvėje. NKA1 pats ją parodė ir, išgėręs vandens, pademonstravo, kad vanduo teka pro skylę (1 t., b. l. 100-102; 103-105).

Liudytoja LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 2 d. vakare kartu su LUD1, LUD3 ir KAL1 atvyko pas NKA1 į jo nuomojamą butą. Jie valgė, vartojo alkoholį ir žaidė. Maždaug nuo 23 val. NKA1 pradėjo agresyviai elgtis LUD1 atžvilgiu, jį įžeidinėjo, pravardžiavo. Vėliau NKA1 vėl pradėjo LUD1 provokuoti muštynėms. LUD1 perspėjo, kad šiam nenusiraminus suduos, o NKA1 ragino jį jam trenkti. Tada LUD1 kelis kartus smogė NKA1 į veido sritį, tačiau ji matė vieną pataikiusį smūgį. NKA1 nukrito ant grindų, o jam atsistojus matė kraują ant jo dantų. Ji pradėjo tvarkyti ant grindų nukritusį maistą, todėl tolesnius įvykius stebėjo mažiau. NKA1 ir LUD1 išėjo į balkoną, kur kalbėjosi. Vėliau prie balkono priėjo KAL1. NKA1 liepė jam pasitraukti ir nelįsti, po to sugriebė KAL1 už drabužių priekyje, ji matė juos besistumdančius. Paties KAL1 smūgio NKA1 ji nematė. Vėliau, konfliktui pasibaigus, matė kraujo žymes dešinėje NKA1 veido pusėje. Papildomai apklausta LUD2 nurodė mačiusi, kad LUD1 bandė trenkti NKA1 į veidą du kartus, vieną kartą kaire ir vieną kartą dešine ranka, tačiau tik vieną kartą matė pataikius į veidą. Kurioje pusėje pataikė, pasakyti negalėjo. Po smūgio NKA1 nukrito, o jam atsistojus matė kraują ant dantų. Skylės, įdubimo ar kraujo ant dešiniojo skruosto tuo metu nematė ir nepastebėjo, kad NKA1 būtų pradėjęs keistai kalbėti. Apie skylę NKA1 veide sužinojo tik pasibaigus visam konfliktui, kai jis ją parodė ir išgėręs vandens pademonstravo, kad vanduo pro ją teka. Konflikto tarp NKA1 ir KAL1 metu matė, kad NKA1 abiem rankomis buvo sugriebęs KAL1 už drabužių, tačiau nematė, kaip KAL1 būtų sudavęs NKA1. Apie smūgį sužinojo konfliktui pasibaigus (1 t., b. l. 107-109; 110-112).

2026 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. sausio 4 d. gavus pranešimą apie įvykį ir atvykus į (duomenys neskelbtini) kliniką NKA1, kuris į medicinos pagalvos įstaigą kreipėsi 2026 m. sausio 3 d. 15.29 val., paaiškino, jog apie 7 val. jis buvo sumuštas dviejų nepažįstamų asmenų adresu (duomenys neskelbtini), dėl to patyrė fizinį skausmą. Atvykus į gydymo įstaigą jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dviejose vietose bei muštinė skruosto žaizda (1 t., b. l. 9-14).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. sausio 4 d. 01.05 val. policijoje registruotas į (duomenys neskelbtini) klinikos darbuotojos pranešimas apie tai, kad 2026 m. sausio 3 d. 15.29 val. į ligoninę atvyko NKA1, kuris paaiškino, jog 7 val. jį prie laiptinės sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas dviejose srityse, muštinė skruosto žaizda, asmuo paguldytas gydymui į chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 15-17).

2025 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jo laiptinės ir namo prieigos, taip pat buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono lango apžiūra. Laiptinės bendro naudojimo patalpoje rastas juodos spalvos vaikiškas vežimėlis su nulūžusia važiuokle. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų matyti dulkių įspaudai, primenantys bato pėdsakus, durų rankena ir spyna nepažeistos. Šalia durų rastas sulankstytas vaikiškas vežimėlis „Lioneli“ su nulaužtu plastikiniu ratu, o ant sienos prie durų dvejose vietose matyti nutrupėję dažai. Bute nustatyta, kad balkono lango viršutinė dalis yra įskilusi, o lauko termometro laikikliai likę be termometro. Nustatyta, kad teritorija prie balkono ir laiptinės vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 34-48).

2026 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota daugiabučio namo kiemo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu įvykiui reikšmingų pėdsakų ar objektų neužfiksuota, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (1 t., b. l. 18-21).

2026 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įėjus į butą tiesiai yra virtuvė, dešinėje pusėje yra kambarys su balkonu. Apžiūros metu jokių reikšmingų įvykio tyrimui pėdsakų nenustatyta, namas, kuriame yra butas, ir jo laiptinė stebėjimo kameromis nefilmuojami (1 t., b. l. 23-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 402/2026 (01) nurodyta: 1) NKA1 nustatyta muštinė žaizda dešiniame žande, 36 danties vainiko nuskilimas, abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) klinikas SK 2026 m. sausio 3 d.; 2) sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; 3) sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu į dešinio žando sritį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek nugriuvus, tiek susižalojant pačiam nukentėjusiajam atliekant kokius nors veiksmus; 5) sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu; 6) sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiai, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek nukentėjusiajam pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 86-87).

2026 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašo apžiūra. Policijos pareigūnas ligoninės patalpose bendrauja su NKA1, kuris nurodo, kad pareiškimo nerašys, pareigūnas išaiškina jam tolesnę veiksmų eigą, kalbėdamas telefonu su budėtoju paaiškina, kad asmeniui nustatytas žandikaulio lūžis, asmuo nežino, kas jį sumušė, nieko nematė, niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 113-114).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-239/2026 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog KAL1 sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 171).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog KAL1 padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam NKA1 buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (padaryta muštinė žaizda dešiniajame žande, 36 danties vainiko nuskilimas ir abipusis apatinio žandikaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 402/2026 (01). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčas ir dėl to, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent KAL1. Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su NKA1 metu tyčia kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė NKA1 į žandikaulį. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitokias smūgio nukentėjusiajam sudavimo aplinkybes, t. y. kad konflikto metu NKA1 į veidą vieną kartą sudavė dešinės rankos alkūne ir kad tai padarė ne tyčia, norėdamas išsilaisvinti, nes nukentėjusysis buvo jį paėmęs už drabužių, tačiau teisiamojo posėdžio metu KAL1 patvirtino, kad jo alkūnės kontaktas su nukentėjusiojo veidu buvo ne atsitiktinis ir kad jis sąmoningai smūgiavo NKA1. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jiems neprieštarauja. KAL1 davė minėtus parodymus savo laisva valia.

Tai, kad konflikto metu nukentėjusįjį NKA1 nesunkiai sužalojo būtent KAL1, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis, šios aplinkybės nepaneigia ir tiesioginių įvykio liudytojų LUD3, LUD1, LUD2 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po KAL1 smūgio alkūne į veidą pajuto stiprų skausmą, skilo dantis, žandikaulis tarsi pasislinko į šoną, pajuto įdubimą žande, iš skylės žande pradėjo bėgti kraujas. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Gretinant kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus matyti, kad jie esminėse ir bylai reikšmingose detalėse dėl to, kad konflikto metu kaltinamasis KAL1 alkūne vieną kartą sudavė NKA1 į veidą, sutapo. Nors iš šių asmenų parodymų matyti, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam smūgius į veidą sudavė ir liudytojas LUD1, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad būtent nuo KAL1 smūgio jam atsirado byloje nustatyti ir specialisto išvadoje konstatuoti padariniai, to neneigė ir kaltinamasis. Be aptartų asmenų parodymų kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2026 m. birželio 30 d. akistatos tarp NKA1 ir LUD3 protokole, netiesiogiai įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole ir fotolentelėje, policijos įvykių registro įraše nurodytos aplinkybės. Įvertinus visus pirmiau aptartus įrodymus nėra abejonių, kad KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

Pažymėtina, kad BK 138 straipsnyje įtvirtintas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis KAL1 rankos alkūne vieną kartą suduodamas NKA1 į veidą (žandikaulį) suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių (sveikatos sutrikdymo) atsiradimo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nenustatyta, kad įvykio metu KAL1 būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negalėjęs suvokti pavojingo veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Tai, kad kaltinamojo smurtinis veiksmas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vienkartinis, jis nepasišalino iš įvykio vietos, dėl savo veiksmų gailisi, nepaneigia jo kaltės padarius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje visiškai įrodyta, jog KAL1 2026 m. sausio 3 d. apie 03.00 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, tyčia kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė NKA1 į žandikaulį, taip sukėlė NKA1 fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą dešiniajame žande, 36 danties vainiko nuskilimą ir abipusį apatinio žandikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

KAL1 padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas KAL1 bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – KAL1 padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine neapibrėžta tyčia) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis tyčia vieną kartą alkūne suduodamas nukentėjusiajam NKA1 į žandikaulį nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. KAL1 atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino visą nukentėjusiajam padarytą žalą ir sumokėjo 500 Eur sumą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal jos pareikštą civilinį ieškinį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis KAL1 anksčiau du kartus teistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo kitam žmogui (1 t., b. l. 155-157; 2 t., b. l. 7-17), šioje byloje jam inkriminuotą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas jam neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis paskutinių 5 metų laikotarpiu taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus – penkis kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 158-161). KAL1 yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nevedęs, neturi mažamečių vaikų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 18). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2024 m. yra registruotas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167). Taip pat jis 2026 m. balandžio 8 d. – 2026 m. gegužės 20 d. gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 75 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis KAL1 visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtinas 50 parų areštas.

Pirmiau nurodyta, kad KAL1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 45 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas 9 mėnesiams. Taigi, naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos 50 parų arešto bausmės pridėtina pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos 45 parų arešto bausmės dalis – 15 parų, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 65 parų areštas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 6 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas.

Teismų praktikoje pažymima, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Minėta, kad KAL1 anksčiau teistas du kartus, paskutinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teismo vertinimu, aplinkybės apie ankstesnius KAL1 teistumus neigiamai apibūdina kaltinamąjį, rodo, kad šioje byloje kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai. Be to, pakartotinis tokio pat pobūdžio, t. y. smurtinės nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymo žmogui) padarymas leidžia manyti, kad praeityje taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas be intensyvios priežiūros, su paskirtais įpareigojimais teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, kaltinamasis atitinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio nepadarė ir teismo anksčiau du kartus parodyto pasitikėjimo juo nepateisino ir suteiktos galimybės pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės tinkamai neišnaudojo. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis vėl pasirinko priešingą elgesio variantą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo KAL1 atidėti arešto bausmės vykdymą.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už nesunkų nusikaltimą, bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (a papunktis). Minėta, kad nagrinėjam atveju nustatyta, jog KAL1 vėl nusikalto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu už nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje kaltinamasis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su kito žmogaus sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažintinas recidyvistu.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3107,57 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73-76). Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam NKA1 laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3 d. iki 2026 m. sausio 29 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė sudėtinga, veido ir žandikaulio chirurgo, radiologo konsultacijos), bendra paslaugų vertė sudaro 3107,57 Eur. Teismas vertina, kad visos šios nukentėjusiajam NKA1 po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad dalį žalos jau atlygino. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad KAL1 2026 m. liepos 14 d. ir 2026 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai iš viso 500 Eur (1 t., b. l. 152; 2 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš KAL1 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos likusią neatlyginą 2607,57 Eur (3107,57 – 500 = 2607,57) žalą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų.

VI. Kiti klausiami

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-142). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra „Body“ kameros vaizdo įrašas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, KAL1 paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 45 parų arešto bausmės, ir paskirti KAL1 galutinę subendrintą bausmę – 65 (šešiasdešimt penkių) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio šio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažinti recidyvistu.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2607,57 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septynis eurus 57 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku, kuriame yra „Body“ kameros vaizdo įrašas, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442;

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4. Nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.