- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1733-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00367-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- PRS1, PRS2
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nutraukti santuoką bendru pareiškėjų sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas dešimties dienų nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos terminas nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjai nenurodė nuo kada netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, be to, prašyme turi būti nurodytos ne tik sąlygos, sudarančios pagrindą bylos nagrinėjimui teisme, bet ir aplinkybės bei įrodymai, patvirtinantys santuokos faktinį iširimą. Pareiškėjai 2026 m. kovo 16 d. teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodo, kad sunku tiksliai įvardinti datą, kuri tapo jų šeimos griūtimi, tačiau bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena jau ilgą laiką ir gyvena atskirai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.
Teismas nustatė, kad teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartis pareiškėjams įteikta tinkamai, tačiau teismas 2026 m. kovo 16 d. gavęs pareiškėjų patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, daro išvadą, kad teismo nustatytu terminu nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pilnai pašalinti.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo įpareigoti nurodyti nuo kada tiksliai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų santuokos faktinį iširimą, tačiau pareiškėjai prašyme nurodė tik tai, kad jiems sunku tiksliai įvardinti datą, kuri tapo jų šeimos griūtimi, tačiau patikina teismą, kad jie bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo negyvena jau ilgą laiką, o taip pat gyvena atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjai patikslindami prašymą nurodė, jog faktiškai kartu negyvena ilgą laiką, darė išvadą, kad sutuoktiniai faktiškai nebegyvena kartu ilgiau nei vienerius metus, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių santykių.
Teismas konstatavo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos santuoką nutraukti ne teismo, o notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
Be to, teismas aplinkybę, kad vienas iš pareiškėjų yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, laikė kaip nesudarančia kliūčių pasinaudoti šia procedūra, kadangi dokumentai gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pasirašyti elektroninius notarinio veiksmo dokumentus galima su kvalifikuotu mobiliuoju elektroniniu parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu, esančiu lustinėje kortelėje (t. y. LR piliečiui išduotoje asmens tapatybės kortelėje) arba USB laikmenoje, kvalifikuotu Smart-ID).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja PRS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį ir prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai yra tarpusavyje prieštaringi. Teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nepašalino trūkumų, nes nenurodė nuo kada kartu negyvena ir nepateikė duomenų, patvirtinančių faktinį santuokos iširimą, tačiau tuo pačiu konstatavo, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena ilgau nei metus, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių santykių, todėl jų santuoka nutrauktina notarine tvarka.
Iš tokių dviprasmiškų pirmosios instancijos teismo argumentų sudėtinga suprasti ar pareiškėjai nepašalino nustatytų trūkumų ar vis tik pareiškėjų prašymą atsisakyta priimti vien dėl to, kad įstatymas numato, jog tam tikrai atvejais santuokos nutraukimo klausimą galima išspręsti notarine tvarka, nors nėra draudžiama atitinkamą prašymą teikti ir teismui.
Faktas, kad sutuoktiniai daugiau nei metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo siejamas su galimybe teismui konstatuoti santuokos faktinį iširimą, o tuo pačiu teismo teise priimti sprendimą santuoką nutraukti (CK 3.51 straipsnio 1, 2 dalys, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas iš esmės konstatavęs, kad egzistuoja CK 3.53 straipsnio 2 dalyje aptarta prezumpcija dėl santuokos faktinio iširimo, tuo pačiu nurodė, kad pareiškėjai nepašalino nustatytų trūkumų.
Esant konstatuotai aplinkybei, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ilgiau nei metus, t. y. teismui nustačius CK 3.53 straipsnio 2 dalyje aptartą terminą, leidžiantį preziumuoti santuokos iširimą, kuris CK 3.53 straipsnio 1 dalies tvarka sudaro pagrindą teismui nutraukti santuoką, įsitikinus, kad santuoka iširo faktiškai, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimą priimti ir nagrinėti, laikydamas, kad pareiškėja trūkumus pašalino.
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartyje lakoniškai pažymėjo, kad PRS2 išsideklaravimas iš Lietuvos Respublikos, nesudaro kliūčių pasinaudoti santuokos nutraukimu notarine tvarka, dokumentus pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau nebuvo įsitikinta, ar tokios galimybės realiai egzistuoja, ar tai būtų papildomas apsunkinimas šalims.
Teismas neįvertino ir to, kad pareiškėjai yra gavę įvairius dokumentus, tame tarpe ir dokumentus iš Nyderlanduose veikiančių įstaigų, pasirūpinę dokumentų vertimais į lietuvių kalbą, iš olandų kalbos ir pan., CK nustatyta tvarka informavęs kreditorių. Todėl nurodymas pareiškėjams kreiptis į notarą, neatitinka ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principo. Kadangi tikėtina, jog pareiškėja iš naujo turėtų rinkti dokumentus, rūpintis jų vertimu, kas užtruktų laike, o taip pat reikštų papildomų išlaidų patyrimą.
Be to, ateityje bus aktualus ir atitinkamo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimo užsienio valstybėje klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai PRS1 ir PRS2 (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką.
Pareiškėjai 2026 m. vasario 19 d. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje aptarė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą. Remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. <...> Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai (CPK 115 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenurodė nuo kada netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat nenurodė sąlygų, sudarančių pagrindą bylos nagrinėjimui teisme, ir aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių santuokos faktinį iširimą, teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjai, šalindami nurodytus teismo nutartimi trūkumus, pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad sunku tiksliai įvardinti datą, kuri tapo jų šeimos griūtimi, tačiau bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena jau ilgą laiką ir gyvena atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyti prašymo esminiai trūkumai nebuvo visiškai pašalinti, 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį ir argumentuoja tuo, jog iš pirmosios instancijos teismo argumentų sudėtinga suprasti kokiu pagrindu teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu. Pareiškėjos vertinimu, teismui nustačius, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ilgiau nei metus ir, kad santuoka faktiškai iširo, teismas privalėjo pareiškimą priimti ir nagrinėti, laikydamas, kad pareiškėjai trūkumus pašalino. Be to, teismas neįsitikino ar pareiškėjai turi realias galimybes pasinaudoti santuokos nutraukimu notarine tvarka, dokumentus pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, bei nevertino, kad nurodymas pareiškėjams kreiptis į notarą, neatitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis numato, jog santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2023 m. sausio 1 d., kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
Taigi CK 3.51 straipsnio 1 dalyje yra numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka – teisme supaprastinto proceso arba notarine tvarka. Santuokos nutraukimo tvarką sąlygoja juridinių faktų sudėtis, atitinkanti CK 3.51 straipsnio 2 dalies arba 3 dalies dispoziciją.
Įstatyme, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pirminiame prašyme nenurodė nuo kada netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl šios priežasties, teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti patikslinti šias aplinkybes. Pareiškėjai, vykdydami pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, nenurodė, nuo kada jie faktiškai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Patikslintame prašyme pareiškėjai apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad jie „ilgą laiką“ neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir gyvena atskirai.
Aplinkybė, nuo kada sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę sprendžiant ne tik dėl santuokos faktinio iširimo, bet ir dėl to, kokia tvarka – teismine ar notarine – gali būti nutraukiama santuoka.
Minėta, kad pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, sutuoktiniams daugiau nei metus nevedant bendro ūkio, negyvenant santuokinio gyvenimo ir neturint bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes patikslintame prašyme, darė išvadą, kad pareiškėjams nurodžius, jog jie faktiškai kartu negyvena ilgą laiką, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, yra pagrindas spręsti, jog sutuoktiniai faktiškai daugiau nei vienerius metus nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių santykių, todėl jų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytą santuokos nutraukimo notarine tvarka reglamentavimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis abstrakčiai pareiškėjų nurodytu „ilgu laiku“, galėjo spręsti apie tikėtiną faktinio gyvenimo skyrium trukmę, nepanaikina pareiškėjų pareigos įvykdyti teismo nurodymą ir konkrečiai nurodyti nuo kada jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjai nustatytu terminu nepašalino 2026 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyto esminio trūkumo, yra pagrįsta. Pareiškėjai nenurodė nuo kada jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nors būtent šią aplinkybę teismas aiškiai buvo įpareigojęs nurodyti, kad būtų galima tinkamai įvertinti, ar egzistuoja CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos ir, atitinkamai, kokia tvarka – teismine ar notarine – turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas.
Be to, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentu, kad aplinkybė, jog vienas iš pareiškėjų yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, sudaro pagrindą santuokos nutraukimo klausimą nagrinėti teisme. Gyvenamoji vieta užsienyje savaime nepaneigia CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytos notarinės santuokos nutraukimo tvarkos taikymo.
Nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad pareiškėjų nukreipimas į notarinę santuokos nutraukimo procedūrą neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Šie principai negali būti aiškinami taip, kad leistų teismui nagrinėti klausimą teismine tvarka tais atvejais, kai įstatymas, esant nustatytoms sąlygoms, nustato kitą – notarinę – santuokos nutraukimo tvarką. Tai, kad pareiškėjai jau atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su santuokos nutraukimo procedūra (dokumentų surinkimą, jų vertimą ar kreditoriaus informavimą), taip pat nesudaro pagrindo teismui taikyti kitokią santuokos nutraukimo tvarką, nei nustatyta įstatyme.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino esminio jų prašymo trūkumo – nenurodė, nuo kada netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ši aplinkybė buvo teisiškai reikšminga sprendžiant, ar egzistuoja CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos ir kokia tvarka turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.