Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio ir Eglės Venckienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. (V. M.), jo gynėjui advokatui Viktorui Cilindz (Viktor Cilindz),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji bylą dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2026 m. gegužės 19 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto bei 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

V. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2026 m. gegužės 18 d., apie 18.45 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti V. M. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose ir prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę jam paskirti. Teisėjų kolegija, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl apeliacinio skundo argumentų pasisako tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas V. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė V. M. paskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tai, jog V. M. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog V. M. būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų ir ši priklausomybė būtų pagrindinė priežastis, paskatinusi jį vairuoti automobilį apsvaigus. Byloje nėra duomenų, kad V. M. anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus ar būnant neblaiviam padarytus kitus teisės pažeidimus. Vadovaudamasis šių aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinio pobūdžio ir nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl aptariama baudžiamojo poveikio priemonė laikytina pertekline ir netaikytina. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pateikė klaidingą ir teismų praktikos neatitinkantį argumentavimą BK 72⁵ straipsnio taikymo aspektu, taip pat nepakankamai atsižvelgė į kitų, baudžiamojoje byloje esančių duomenų, visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis, todėl yra netaikytinas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Pažymėtina, kad skiriant BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo aplinkybes ir ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų aplinkybių visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-957/2025).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad V. M. anksčiau neteistas, jo padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su sistemingu alkoholio vartojimu, taip pat kad jis anksčiau nebuvo padaręs panašaus pobūdžio teisės pažeidimų yra reikšmingos, bet ne tos, kurios nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę sprendžiant dėl BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. M. vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Policijos pareigūnai 2026 m. gegužės 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksavo, kad V. M. kalba patikrinimo metu buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas ir jis negalėjo eiti tiesia linija, t. y. pėda po pėdos. Taigi jo apsvaigimo laipsnis ženkliai viršijo minimalią ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti, taip pat ir ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė bei buvo toks, kad alkoholio poveikis akivaizdžiai pasireiškė ne tik nustatyta alkoholio koncentracija iškvėpime, bet ir fizinėje asmens būklėje. Nors sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su gynėjo argumentais, kad apsvaigimas šiuo atveju yra vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai nepaneigia akivaizdžios aplinkybės, kad būtent alkoholio vartojimas ir poveikis turėjo įtakos V. M. sprendimui vairuoti ir taip rizikuoti tiek savo, tiek kitų asmenų sveikata ir gyvybe. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra būtinasis kaltininko padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, neapriboja galimybės skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę. Ši teisės norma taip pat nereikalauja nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumo ir (ar) medicininės diagnozės – asmens priklausomybės nuo atitinkamų medžiagų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priemonės taikymą susiejo su duomenų apie V. M. priklausomybę nuo alkoholio ar piktnaudžiavimą juo buvimu ir su vertinimu, ar tokia priklausomybė buvo pagrindinė nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Tokios BK 72⁵ straipsnio taikymo sąlygos baudžiamajame įstatyme nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026, 15–19 punktai). Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo V. M. dirbo vairuotoju, turėjo C kategorijos vairuotojo teises, t. y. jis darbingo amžiaus, o jo profesinė veikla buvo susijusi su sunkiasvorių transporto priemonių vairavimu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad V. M. turėjo labiau nei standartinis vairuotojas suvokti savo veiksmų pavojingumą ir galinčias kilti neigiamas pasekmes. Nepaisant to, būdamas stipriai neblaivus jis nusprendė vairuoti transporto priemonę, todėl jo elgesys vertinamas kaip ypatingai pavojingas, neatsakingas ir leidžiantis spręsti apie būtinybę taikyti elgesio korekcijos ir prevencijos priemones.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgia ir į pirmosios instancijos teismo bei gynėjo nurodytas aplinkybes, kad V. M. anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, pripažino kaltę, gailėjosi, yra teigiamai charakterizuojamas, o po nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nepadarė. Nors šios aplinkybės neabejotinai apibūdina atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį teigiamai ir turi būti vertinamos sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju jos savaime nepaneigia BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. Kaip pažymėta pirmiau, sprendžiant BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą turi būti vertinamos ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės, bet ir konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apsvaigimo laipsnis bei alkoholio poveikio reikšmė jo elgesiui. Be to, pažymėtina, kad nors V. M. anksčiau nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, jis buvo ne kartą baustas už kitų smulkesnių KET pažeidimų padarymą, kurie yra reikšmingi vertinant V. M. požiūrį į vairuotojų, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojų, pareigą laikytis KET.

Galiausiai pažymėtina, kad faktas, jog V. M. paskirtas 2 (dvejų) metų draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuota transporto priemonė, taip pat savaime nepaneigia BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo. Kaip nurodyta pirmiau, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamąja poveikio priemone siekiama edukacinio, prevencinio ir elgesį koreguojančio poveikio, sudarant prielaidas asmeniui geriau suvokti alkoholio poveikį jo sprendimų priėmimui ir vairavimo išgėrus riziką. Todėl šis baudžiamosios poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pertekliniu, nes juo siekiama iš esmės skirtingo poveikio, nei uždraudžiant asmeniui tam tikrą laiko tarpą naudotis specialia teise ar konfiskuojant jo transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos įstatymo keliamiems tikslams pasiekti, todėl būtina jį įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Manytina, kad siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, ši baudžiamojo poveikio priemonė paveiks V. M. prevenciškai ir įtakos jo priimamus sprendimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant jį šiuose kursuose sudalyvauti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.